c478dc5f-e162-4492-aaf4-2e4a00cac5f4 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-384-634/2017Teisminio proceso Nr. 1-12-1-03650-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,sekretoriaujant Indrei Karpienei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,nuteistajam E. B., jo gynėjui advokatui Vytautui Bučiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. E. G. civilinis ieÅ¡kinys dėl 863,00 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestas. IÅ¡ Edvino B. E. G. priteista 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš Edvino B. E. G. priteista 863,00 Eur patirtų proceso išlaidų turėtų advokato paslaugoms apmokėti. Iš E. B. Vilniaus teritorinei ligonių priteista 1243,97 Eur E. G. gydymo išlaidoms apmokėti.Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus civilinis ieškinys dėl 303,72 Eur priteisimo paliktas nenagrinėtas.Iš E. B. valstybei priteista 43,58 Eur pašto išlaidoms apmokėti. E. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : E. B. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugsėjo 28 d. apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini) mieste, vieÅ¡oje vietoje – lauko paviljone, esančiame Å¡alia motokroso trasos „Z. Z.“, vykusio renginio metu tyčia, be jokios priežasties, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų smogė kumščiu į veidÄ E. G., Å¡iais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam E. G. kairio skruostikaulio lūžį su kraujosruva apie kairę akį, taip nesunkiai sutrikdė E. G. sveikatÄ , nes dėl skruostikaulio lūžio E. G. sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Veika kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. praÅ¡o panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinantį nuosprendį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .Skunde apeliantas nurodo, jog teismas vadovavosi abejotinais įrodymais ir byloje nėra jokių objektyvių jo kaltę pagrindžiančių duomenų. Apelianto įsitikinimu, teismo iÅ¡vados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, kaltė pagrįsta prielaidomis ir todėl nepagrįstai padaryta iÅ¡vada dėl nusikalstamos veikos požymių buvimo jo veiksmuose.

Dėl Å¡ių priežasčių pirmos instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ . Nuteistojo teigimu, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai liudytojų G. B. ir E. B. parodymų nelaikė patikimais ir objektyviais vien todėl, kad jie yra artimi giminaičiai. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neiÅ¡aiÅ¡kino kokie duomenys patvirtina Å¡ių liudytojų parodymų nepatikimumÄ . Be to, kaip ir kiti liudytojai, Å¡ie buvo perspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ tiek ikiteisminiame tyrime tiek teisiamojo posėdžio metu.

Teismas nepagrįstai ir neteisėtai vertino ir kitų liudytojų – M. V., L. L., G. L., V. D., D. R., L. J., U. D. parodymus kaip nenuoseklius ir abejotinus. Apelianto teigimu, apylinkės teismas jį pripažino kaltu ir nuteisė vertindamas kaip patikimus tik labai abejotinus nukentėjusiojo E. G. ir jo draugų liudytojų M. S. ir P. S. parodymus. Tiek nukentėjusysis, tiek minėti liudytojai jį nurodė kaip asmenį sudavusį smÅ«gį E. G. tik todėl, kad apie tai M. S. pasakė liudytojas A. R., nurodydamas nuteistojo vardÄ ir pavardę, dėl ko nukentėjusysis jį susirado socialiniame tinkle ,,Facebook“, kuriame pamatė jo atvaizdÄ .

Dėl Å¡ių aplinkybių teismas nepagrįstai nuosprendyje vadovavosi kaip patikimais įrodymais nukentėjusiojo ir minėtų dviejų liudytojų asmens parodymo atpažinti protokolais, kuriuose buvo jis buvo atpažintas. Atliekant atpažinimo veiksmÄ , jie jau buvo matę jo fotografijÄ minėtame socialiniame tinkle, todėl toks atpažinimo veiksmas negali bÅ«ti teisėtas. Liudytojas A. R. parodė, kad įvykio vakarÄ buvo neblaivus, gėrė visÄ dienÄ , todėl koks konfliktas įvyko diskotekoje jis negali pasakyti.

KitÄ dienÄ iÅ¡ nukentėjusiojo ir jo draugų sužinojo apie konfliktÄ , nukentėjusiojo praÅ¡ymu jam nusiuntė jo telefono numerį, nes E. G. sakė, kad jis jam iÅ¡ vakaro smÅ«gį sudavė. Elektroninio susiraÅ¡inėjimo metu jis E. G. tik davė pavyzdį kaip galėjo bÅ«ti jam suduotas smÅ«gis, tačiau niekada nepatvirtino, kad jis - apeliantas buvo su juo lauko paviljone arba matė, jog tÄ vakarÄ jis sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nukentėjusysis E. G. praÅ¡o nuteistojo E. B. apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ .Atsiliepime nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas visa eile teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų.

Tyrimas byloje buvo atliktas itin iÅ¡samiai, byloje buvo iÅ¡tirti bei įvertinti visi byloje surinkti įrodymai.VisiÅ¡kai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl liudytojų G. B. ir E. B. parodymų patikimumo, kadangi Å¡ių liudytojų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu skyrėsi nuo pirmosios instancijos teisme duotų parodymų. Be to, Å¡ie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi yra nuteistojo giminaičiai.Atsiliepime taip pat nurodoma, joj nukentėjusysis apkalbėti nuteistÄ jį neturi jokio pagrindo, kadangi iki įvykio jų nesiejo jokie santykiai ir jie vienas kito nepažinojo.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis dėl jo kaltės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai E. B. pripažino kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .

Jo kaltė visiÅ¡kai įrodyta byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma, visi byloje esantys duomenys buvo vertinami nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtus įrodymus, nurodė, kuriuos įrodymus laiko patikimais, objektyviais ir kuriais grindžia E. B. kaltę padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , o kuriuos atmeta, kaip nepatikimus, savo iÅ¡vadas tinkamai argumentavo ir pagrindė.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatė.AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra iÅ¡imtinai teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Tokių proceso dalyvių pasiÅ«lymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų.

Taigi, teismas savo iÅ¡vadas privalo grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetÄ ir tai turi leisti jam padaryti sprendime iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. balandžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202/2014). Vien tai, kad teismo iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su nuteistojo subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-332/2010, Nr. 2K-122/2011).Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, E. B. savo apeliacinį skundÄ motyvuoja tuo, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai kaip nepatikimus vertino liudytojų G.

B., E. B., M. V., L. L., G. L., V. D., D. R., L. J., U. D., o nukentėjusiajam palankius liudytojų M. S. ir P. S. parodymus vertino palankiai ir grindė jais jo kaltę. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais nuteistojo argumentais nesutinka ir juos atmeta.PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, įvertinęs aukščiau minėtų liudytojų parodymus ir byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino liudytojų parodymus, pagrindė kodėl vienus parodymus atmeta kaip nepatikimus, o kitais grindžia nuteistojo E. B. kaltę.Nors apeliantas nukentėjusiojo ir jam palankius liudytojų M.

S. bei P. S. parodymus vertina kritiÅ¡kai, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, Å¡ių nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymai viso proceso metu buvo iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s, vieni kitiems neprieÅ¡taravo, todėl jais abejoti teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo. Nukentėjusysis E. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jam iÅ¡ biotualeto grįžus į palapinę ir einant prie draugų, prie jo priėjęs nepažįstamas vaikinas, kurį buvo matęs su A.

R., be jokios priežasties vienÄ kartÄ kumščiu smogė jam į kairį skruostÄ , po ko jis parklupo. Jam trenkusio asmens veidÄ aiÅ¡kiai matė, vėliau M. S. per A. R. iÅ¡siaiÅ¡kino, kad jam trenkė E. B.. Å iuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina tai, jog asmens parodymo atpažinti metu kad E. G. atpažino E. B., kaip asmenį, vienÄ kartÄ kumščiu sudavusį jam į veidÄ . Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojų M. S., P. S. bei E. G. parodymai. M. S. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog prie E. G. priėjęs E. B. smogė jam į veido sritį, po ko E. G. suklupo.

Ä®vykį matė gerai, nes stovėjo apie 5 m atstumu nuo tos vietos, be to, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu jis atpažino E. B. kaip asmenį, kuris trenkė E. G.. Akistatos metu su E. B. metu liudytojas M. S. taip pat laikėsi savo versijos ir kategoriÅ¡kai tvirtino, jog E. B. trenkė E. G.. Liudytojas P. S. taip pat nurodė, jog matė parklumpantį E. G. ir Å¡alia jo stovėjusį vyrÄ , į kurį kažkas rodė pirÅ¡tu ir sakė, kad jis trenkė. Vėliau asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu jis kaip E. G. trenkusį vyrÄ atpažino E. B..

Aptartus nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus taip pat patvirtina ir liudytojo A. G. parodymai, jog šokdamas su mergina išgirdo šurmulį ir atsisukęs pamatė kaip E. G. virsta ant žemės, o E. G. trenkusį asmenį, į kurį aplink buvę asmenys rodė pirštu, atstūmė kiti jaunuoliai. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir paminėtų liudytojų parodymais, nes iki įvykio E. B. jie nepažinojo, jį matė tik renginio metu kartu su A.

R., jokių konfliktų tarp jų ir nebuvo, todėl apkalbėti E. B. ar jam už kÄ nors kerÅ¡tauti pagrindo ir priežasties jie neturėjo.Be to, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, aukščiau aptartas įvykio aplinkybes patvirtina ir byloje esančios liudytojo A. R. ir nukentėjusiojo E. G. elektroninio susiraÅ¡inėjimo kopijos (t. 1, b. l. 26), iÅ¡ kurių matyti, jog A. R. parašė E. G. ir pasiteiravo kaip jo sveikata po sumuÅ¡imo. To paties elektroninio susiraÅ¡inėjo metu A. R. nukentėjusiajam E. G. parašė:

„daviau numerį, daugiau nieko nesikiÅ¡iu“, „nei prieÅ¡ jį neturiu, nei prieÅ¡ tave nieko“, „kažkas aplink apsistumdė, jį užkliudė, atsisuko, tas ir „...“ (necenzÅ«rinis žodis) tau nesupratęs kur kaip“, „tai kaip tu norėsi, taip ir daryk, tik dėl savęs sakau, kad nesikiÅ¡iu, jei kÄ nežinau nieko, nepamenu ... nenoriu nei vienam blogo“. Å ios susiraÅ¡inėjimo turinio autentiÅ¡kumo proceso dalyviai neginčijo, o iÅ¡ pateikto teksto matyti, jog A.

R. jame pasisakė apie betarpiškai matytas įvykio aplinkybes ir apie tai, jog būtent E. B. sudavė E. G.. Kitokia susirašinėjimo turinio interpretacija būtų visiškai nelogiška. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai vertino liudytojų G. B., E. B., M. V., L. L., G. L., V. D., D. R., L. J. ir U. D. parodymus. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, liudytojų G. B. ir E. B. parodymai dėl laiko, kada jie nuėjo miegoti nesutapo nei tarpusavyje nei su E. B. parodymais.

Kitų liudytojų teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl bendravimo su kaltinamuoju įvykio vakarÄ laiko taip pat nesutapo, todėl konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas juos pagrįstai vertino kritiÅ¡kai ir jais nesivadovavo.Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip patikimus įrodymus vertino byloje esančius asmens parodymo atpažinti protokolus, kadangi atliekant atpažinimo veiksmÄ , nukentėjusysis ir liudytojai jau buvo matę jo fotografijÄ â€žFacebook“ socialiniame tinkle.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ta aplinkybė, kad nukentėjusysis dar prieÅ¡ atliekant parodymo atpažinti veiksmÄ atpažino nuteistÄ jį „Facebook“ socialiniame tinkle, abejoti Å¡io procesinio veiksmo metu gautais rezultatais nesudaro jokio pagrindo. Å ie įrodymai nėra vieninteliai, kuriais remiantis konstatuota nuteistojo kaltė, todėl Å¡ie skundo argumentai yra nepgrįsti.Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog visi aptarti duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vientisÄ Ä¯rodymų grandinę, kuri neabejotinai patvirtina nuteistojo E. B. kaltę dėl jam inkriminuotos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriame iÅ¡vadas dėl nuteistojo E. B. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai motyvavo, paskyrė tinkamos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmę.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a: Nuteistojo E. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                        Albinas Antanaitis                                                                         Giedrius Endriukaitis                                                                          Daiva Jankauskienė