c4778068-09ef-4e4d-85e2-d05ef32877b0 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas L. Pauliukėnas                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-422-557/2011Teisėja I. Å eÅ¡kauskienė                                             Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1.;    1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.6.; 2.1.15.1.2. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 19 d.KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Remigijaus PreikÅ¡aičio,sekretoriaujant Giedrei Pajauskienei,  dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,gynėjai Tatjanai Borik, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

G. apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011-03-04 nuosprendžio, kuriuo A. G. dėl 2008-10-11 įvykdytos veikos nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda, dėl 2008-10-12 įvykdytos veikos nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. 25 MGL (3 250 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta 35 MGL (4 550 Lt) dydžio bauda. Nukentėjusiojo R. K. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, ir jam iÅ¡ A.

G. priteista 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 200 Lt turėtų iÅ¡laidų už ieÅ¡kinio paruoÅ¡imÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:A. G. nuteistas už tai, kad pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ : 1) 2008-10-11 apie 23.30 val., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , prie parduotuvės „Mira“, esančios (duomenys neskelbtini), P. T., S. L., M. L., S. Ž. ir kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, sudavė R.

K. vienÄ smÅ«gį į veido sritį, tuo nukentėjusiajam R. K. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir nenustatytam asmeniui sudavus P. T. vienÄ smÅ«gį į veido sritį, tuo P. T. padarant nežymų sveikatos sutrikdymÄ , A. G., pribėgęs prie važiuojančio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. L., spardė automobilį, priklausantį S. L., ir taip jį apgadino, tokiu bÅ«du, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ ,2) 2008-10-12 apie 23.30 val., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), P. T., S. L. ir kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, spyrė nukentėjusiajam R.

K. į krÅ«tinės sritį, dėl ko Å¡is persivertė per buvusias atidarytas S. L. priklausančio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles, nugriuvo ant priekinio stiklo ir jį sugadino, po ko kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , bendrais veiksmais sudavė smÅ«gius gulinčiam ant priekinio automobilio stiklo nukentėjusiajam R. K. į įvairias kÅ«no vietas, tuo padarydami nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir apgadindami nukentėjusiajam S. L. priklausantį automobilį „VW Golf“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui spyrus automobilio galinėje sėdynėje sėdėjusiam P. T. į veido sritį, taip padarant nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du vieÅ¡oje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje tyčia, elgdamasis įžūliai, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarkÄ ir rimtį.Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. praÅ¡o nuosprendį pakeisti, įvertinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir paskirti mažesnę baudÄ , neturtinės žalos atlyginimÄ sumažinti iki 500 Lt.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas, nepripažindamas lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 str. 1 d. 2 ir 6 p. Apeliantas pažymi, kad jis prisipažįsta kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad jis iÅ¡ dalies pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ , tačiau jis pripažino esmines bylos aplinkybes. Tik nepripažįsta kai kurių Å¡ių veikų aplinkybių, t. y. kad 2008-10-11 sudavė į veidÄ R.

K.. Jis negali pripažinti to, ko faktiÅ¡kai nedarė. Tai patvirtina ir liudytojo M. L. parodymai, kad jis nematė, kaip, kam ir kiek buvo suduota smÅ«gių. Taip pat nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl Å¡io įvykio ir neigiamai vertina savo poelgius.Skunde taip pat teigiama, kad turėjo bÅ«ti atsižvelgta į tÄ aplinkybę, jog jis buvo R. S. apkaltintas, jog paėmė jo kokteilį ir stumdytis pirmas pradėjo R. S.. Jeigu nebÅ«tų buvę provokuojančio elgesio, apkaltinant jį vagyste, nebÅ«tų įvykę ir Å¡io įvykio.

Dėl to, kad buvo nepagrįstai apkaltintas, jis pasijuto labai pažemintas, įžeistas.Atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo bÅ«ti pripažinta ir tai, kad 2008-10-12 įvykis įvyko dėl to, kad jis pamatė, jog R. K. muÅ¡asi su kitu vaikinu, su kuriuo buvo praėjusį vakarÄ ir kurį pažįsta tik iÅ¡ matymo. Pamatęs, kad jie muÅ¡asi, jis stipriai susijaudino ir todėl impulsyviai spyrė R. K. į krÅ«tinę. BÅ«tina atkreipti dėmesį į prieÅ¡taringus nukentėjusiojo R. K. ir liudytojo S. L. parodymus dėl 2008-10-12 konflikto faktinių aplinkybių.

Nukentėjusieji R. K. ir S. L. nurodė visiškai skirtingas 2008-10-12 įvykio aplinkybes.Apeliantas mano, kad teismas, pripažindamas jį kaltu dėl smūgio sudavimo R. K. 2008-10-11, netinkamai vertino liudytojo M. L. parodymus, duotus teisminio tyrimo metu. Liudytojas M. L. teismo posėdžio metu parodė, kad nematė, kaip buvo suduoti smūgiai. Ikiteisminio tyrimo metu M. L. parodė, kad „kam ir kiek smūgių sudavė A. G., pasakyti negali, nes nematė“. Tačiau teismo išvada, pripažįstant jį kaltu dėl smūgio sudavimo R.

K. 2008-10-11, grindžiama liudytojo M. L. parodymais.Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. K. dėl padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo didelių nepatogumų nepatyrė, sužalojimai padaryti tik nežymūs. Teismas turėjo atmesti R. K. teiginį, jog jis gydėsi, nes tai patvirtinančių dokumentų pateikta nebuvo. Atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, priteista 2 000 Lt neturtinė žala yra per didelė. 2011-03-05 jam gimė sūnus E. G., kurio priežiūrai ir auginimui reikalingos didelės išlaidos.

Savo nuosavo bÅ«sto neturi, todėl su Å¡eima yra priverstas nuomotis gyvenamÄ jÄ patalpÄ .Apeliantas taipogi nurodo, jog jį bÅ«tų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. numatytu pagrindu. Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tuomet, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, nuoÅ¡irdus gailėjimasis – kritiÅ¡kas savo padarytos veikos vertinimas, iÅ¡gyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, stengimasis suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino A. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltęs, nes jis savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, prispirtas byloje surinktų įrodymų, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nukentėjusiųjų neatsiprašė, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jis kritiÅ¡kai vertintų savo padarytas veikas ir nuoÅ¡irdžiai dėl jų gailėtųsi.

Pirmosios instancijos teisme apeliantas nurodė, kad R. K. 2008-10-11 jis nesudavė, spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ nuvažiuojančio S. L. automobilio galinę dalį, stipriai įspirti ir automobilio sugadinti negalėjo, automobilis buvo seniai sugadintas. Tačiau tos aplinkybės, kad nuteistasis 2008-10-11 smÅ«giavo R. K. į veido sritį bei kitas kÅ«no vietas, spardė S. L. automobilį (daugiau nei vienÄ kartÄ ) byloje yra neginčijamai įrodytos visuma surinktų ir teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų (liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais, specialisto iÅ¡vadomis, 2008-10-11 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, 2008-10-14 apžiÅ«ros protokolu).

IÅ¡ to seka, kad nuteistasis pripažino tik dalį teismo nustatytų esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, kai kurias esmines aplinkybes neigdamas ir tokiu bÅ«du mėgindamas suÅ¡velninti savo padėtį. Todėl tokio dalinio nuteistojo kaltės pripažinimo teismas pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.Apeliantas teigia, kad turėjo bÅ«ti atsižvelgta į tÄ aplinkybę, jog jis buvo R. S. apkaltintas, jog paėmė jo kokteilį, be to, ir stumdytis pirmas pradėjo R. S..

Jeigu nebūtų buvę provokuojančio elgesio, apkaltinant jį vagyste, nebūtų įvykę ir šio įvykio. Dėl to, kad buvo nepagrįstai apkaltintas, jis pasijuto labai pažemintas, įžeistas. Tai yra apeliantas prašo pripažinti, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti.Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teigti, jog R. S. elgesys būtų buvęs provokuojantis ar jis būtų išprovokavęs šį įvykį.

PrieÅ¡ingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad bÅ«tent apeliantas buvo abiejų konfliktų iniciatorius, jis siekė demonstruoti smurtÄ vieÅ¡oje vietoje. Liudytojas R. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pirmÄ vakarÄ jis buvo atvažiavęs prie parduotuvės su S. L., P. T. ir R. K.. PrieÅ¡ einant į parduotuvę, su kaltinamuoju jis nesikalbėjo ir jokių žodžių jam nesakė ir niekuo nekaltino. Kai jis išėjo iÅ¡ parduotuvės, konfliktas jau buvo pasibaigęs, buvo atvažiavusi policija.

Matė, kad buvo sudaužytas S. L. automobilio Å¡oninis veidrodėlis. Automobilio neapžiÅ«rėjo. Apkalbėti kaltinamÄ jį tikslo neturi. Å iais liudytojo parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo netikėti, kadangi jie visiÅ¡kai atitinka byloje nustatytas kitas aplinkybes, 2008-10-11 ir 2008-10-12 įvykių sekÄ . Tame pačiame teisiamajame posėdyje liudytojas M. L. parodė, kad su kaltinamuoju ir S. Ž. jie atvyko prie parduotuvės „Mira“. Ten įvyko konfliktas. Kaltinamasis susiginčijo su prie parduotuvės buvusiais jaunuoliais.

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. L. parodė, kad matė, kaip A. G. priėjo prie vaikinų, kurie taip pat automobiliu buvo atvažiavę prie parduotuvės „Mira“, ir pradėjo prie vaikinų kabinėtis bei sudavė smūgius. Išvažiuojant automobiliui, kuriame jau buvo susėdę vaikinai, kurie konfliktavo su A. G., nuo parduotuvės, matė, kad A. G. nubėgo link to automobilio, ir pribėgęs spyrė koja į automobilį. Teisėjų kolegija mano, kad liudytojas M. L., duodamas pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoširdesnis nei duodamas parodymus teisiamajame posėdyje.

Ta aplinkybė, kad Å¡is liudytojas įvykio metu buvo bÅ«tent su nuteistuoju, t. y. atvažiavo kartu su juo, leidžia pagrįstai manyti, kad jo parodymai perdavus bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje galėjo kisti nuteistojo naudai. Savo parodymų keitimo priežasties liudytojas M. L. teismui paaiÅ¡kinti nesugebėjo, motyvuodamas tuo, kad įvykis buvo seniai ir jis ne viskÄ prisimena. Tuo bÅ«du apelianto aiÅ¡kinimas, neva veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, yra visiÅ¡kai paneigtas.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje iÅ¡dėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rÅ«Å¡is bei jos dydžius, jos paskirtos teisingai. Apylinkės teismas, skirdamas bausmes nuteistajam A. G., tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ , nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, padarymo stadijÄ , kaltininko asmenybę, į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (2008-10-11 nusikalstamÄ veikÄ jis įvykdė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio), todėl paskirtos bausmės atitinka BK 54 str. 2 d. reikalavimus.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).Nuteistasis A.

G. padarė tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistasis padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., kurios sankcija numato Å¡ias alternatyvias bausmės rÅ«Å¡is: vieÅ¡uosius darbus, baudÄ , laisvės apribojimÄ , areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki dvejų metų. BK 47 str. numatyta, kad už nesunkų nusikaltimÄ nustatytas baudos dydis yra iki 100 MGL. Todėl galima teigti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam už padarytus vieÅ¡osios tvarkos pažeidimus paskyrė vienÄ iÅ¡ Å¡velniausių bausmės rÅ«Å¡ių bei jos dydžius (20 MGL ir 25 MGL) nustatė ženkliai mažesnius, nei minėto straipsnio (BK 284 str. 1 d.) sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės (baudos) vidurkis.

Be to, bausmės apeliantui buvo subendrintos apeliantui palankiausiu dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du. Taigi laikyti tiek paskirtas už atskirus nusikaltimus, tiek ir paskirtÄ galutinę subendrintÄ bausmę aiÅ¡kiai per griežtomis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pakankamai pamatuoto pagrindo.Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo mažinti ir priteistÄ neturtinę žalÄ . Byloje esanti specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad nukentėjusiajam R. K. dėl traumuojančio poveikio į kairės akies sritį iÅ¡siliejo kraujas po akies obuolio jungine.

Å ie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Nukentėjusysis byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovo A. G. priteisti 4 000 Lt dydžio neturtinę žalÄ .Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtÄ skriaudÄ nustatymas. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus darbinei veiklai, Å¡eiminiam gyvenimui ir pan.

Pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajam iÅ¡ nuteistojo 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, t. y. pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė skausmÄ , pažeminimÄ , buvo sužalotas, gydėsi, patyrė nepatogumus dėl sužalojimų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, nustatydamas 2 000 Lt neturtinės žalos dydį, tinkamai laikėsi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatų, atsižvelgė į veikos padarinius, žalÄ padariusio asmens tyčinę kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

Atkreiptinas dėmesys, kad analogiÅ¡kose bylose kaip neturtinės žalos atlyginimÄ už nusikalstamais veiksmais padarytÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ teismai paprastai priteisia didesnes, 5 000 Lt siekiančias sumas (kasacinės nutartys Nr. 2K-419/2008, 2K-474/2008, 2K-537/2008, 2K-412/2009, 2K-421/2009).Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis bÅ«tų susitaikęs su nukentėjusiaisiais, todėl apelianto samprotavimai apie galimÄ jo atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. numatytu pagrindu taipogi yra teisiÅ¡kai nepagrįsti.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,n u t a r i a:nuteistojo A. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                       Linas Pauliukėnas Teisėjai                                                     Aurelija Sadauskaitė                                                                          Remigijus PreikÅ¡aitis