2025-04-09 Nr. AB-6307-3-61-3-00291-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-392-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00291-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas I. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Reagavimo valdybą išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. spalio 21 d. skundą, taip pat jį papildantį pareiškėjo 2024 m. lapkričio 30 d. prašymą kartu su visa kita smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. 0724000022767 (ROIK:0124000625648) (toliau – ir Orderis) medžiaga bei priimti vieną iš Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – ir Apsaugos įstatymas) 9 straipsnio 3 dalies 1–3 punktuose nurodytų sprendimų; 2) panaikinti Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 2024 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. 10-S-26185(1.44E-10) „Dėl duomenų pateikimo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti pateikti pareiškėjui informaciją apie Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties vykdymą atsakant į pareiškėjo 2024 m. gruodžio 12 d. prašyme „Dėl informacijos suteikimo apie įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymą“ nurodytus klausimus.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. lapkričio 15 d. nutartį ir priėmė naują sprendimą – grąžino pareiškėjo 2024 m. spalio 21 d. skundą ir Orderio medžiagą iš naujo nagrinėti Vilniaus AVPK Reagavimo valdybai. Pareiškėjas tvirtino, kad teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiškėjo 2024 m. spalio 21 d. skundo nagrinėjimas buvo grąžintas į pirminę stadiją, t. y. nuo jo gavimo Reagavimo valdyboje momento. Pagal Apsaugos įstatymo nuostatas, minėtą skundą gavusi nagrinėti iš naujo Reagavimo valdyba per 48 valandas dėl jo turėjo priimti vieną iš šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1–3 punktuose nurodytų sprendimų.

Pareiškėjas nurodė, kad įsiteisėjusios ir neskundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties Vilniaus AVPK Reagavimo valdyba neįvykdo, t. y. pareiškėjo 2024 m. spalio 21 d. skundo nenagrinėja ir vilkina atitinkamų sprendimų priėmimą. Be to, Vilniaus AVPK Reagavimo valdyba Rašte, atsakydama į pareiškėjo prašymą pateikti informaciją apie įsiteisėjusios nutarties vykdymą, nurodė klaidinančią informaciją dėl ikiteisminio tyrimo nepradėjimo pagal pareiškėjo pareiškimą. Taip pat Raštu Vilniaus AVPK siekia paneigti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartį, nurodo, kad pareiškėjo 2024 m. spalio 21 d. skundas negali būti nagrinėjamas ir prieštarauja minėtoje nutartyje nustatytam neskundžiamam įpareigojimui iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. spalio 21 d. skundą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas vadovavosi ABTĮ 3 ir 23 straipsniais, pabrėžė, kad administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, t. y. dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių.

Teismas nurodė, kad viešasis administravimas apima administracinių sprendimų priėmimą, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimą, viešųjų paslaugų teikimo administravimą ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą. Buvo atkreiptas dėmesys, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).

Įvertinęs pareiškėjo skundo ir kartu su juo pateiktų dokumentų turinį, teismas nustatė, kad pareiškėjas reikalavimus kelia dėl smurto artimoje aplinkoje tyrimo metu atliktų ir /ar neatliktų veiksmų. Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nebuvo keliami klausimai, susiję su viešojo ar vidaus administravimo teisiniais santykiais. Buvo nurodyta, kad administraciniai teismai nenagrinėja skundų, kuriais siekiama teisėsaugos institucijų sprendimų dėl administracinių nusižengimų ar ikiteisminio tyrimo pradėjimo (atsisakymo pradėti) priėmimo, teismų procesinių sprendimų baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose, neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo dėl ikiteisminio tyrimo ir administracinių nusižengimų bylose; kt.

Apibendrinęs aptartą teisinį reguliavimą ir įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo įsitikinimu, teismas neteisingai nurodo, kad skundu pareiškėjas reikalavimus kelia dėl smurto artimoje aplinkoje tyrimo metu atliktų ir / ar neatliktų veiksmų. Pareiškėjas smurto artimoje aplinkoje tyrimo veiksmus savo 2024 m. spalio 21 d. skundu ir jį papildančiu 2024 m. lapkričio 30 d. prašymu yra apskundęs Vilniaus regiono apylinkės teismui, teikdamas juos per Vilniaus AVPK Reagavimo valdybą.

Pareiškėjas skundą administraciniam teismui dėl neveikimo pateikė dėl to, jog Reagavimo valdyba, vykdydama viešąjį administravimą nepradėjo jokios administracinės procedūros dėl pareiškėjo 2024 m. spalio 21 d. skundo ir jį papildančio 2024 m. lapkričio 30 d. prašymo. Po to, kai galutine ir neskundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi buvo panaikinti visi dėl pareiškėjo 2024 m. spalio 21 d. skundo priimti Reagavimo valdybos sprendimai ir jo nagrinėjimas grąžintas į pirminę stadiją, nuo pareiškėjo 2024 m. spalio 21 d. skundo gavimo Reagavimo valdyboje, nebuvo pradėta jokia administracinė procedūra nei dėl šio skundo, nei dėl jį papildančio 2024 m. lapkričio 30 d. prašymo. Atsižvelgdama į Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartį, Reagavimo valdyba nustatytais terminais nepradėjo įgyvendinti Apsaugos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatų, nepriėmė nei vieno iš šio įstatymo straipsnio dalies 1–3 punktuose numatytų sprendimų ir savo neveikimu neperdavė pareiškėjo 2024 m. spalio 21 d. skundo (ir jį papildančio 2024 m. lapkričio 30 d. prašymo) Vilniaus regiono apylinkės teismui (Apsaugos įstatymo 9 str. 6 d.).

Pareiškėjas tvirtina, kad jis neskundžia jokių teisėsaugos institucijų sprendimų dėl administracinių nusižengimų ar ikiteisminio tyrimo pradėjimo (atsisakymo pradėti), ką nurodė pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas skundžia administraciniam teismui Reagavimo valdybos neveikimą siekdamas, kad dėl jo 2024 m. spalio 21 d. skundo ir jį papildančio 2024 m. lapkričio 30 d. prašymo administracinė procedūra būtų pradėta ir dėl to būtų priimtas atitinkamas administracinės procedūros sprendimas. Pareiškėjo įsitikinimu, tik vadovaudamasis ABTĮ pareiškėjas gali ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus dėl Reagavimo valdybos neveikimo. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, taip pat nenurodė kitos tokio neveikimo apskundimo tvarkos.

Pareiškėjas taip pat kėlė ginčą dėl Rašto, kuriuo buvo pateiktas atsakymas į pareiškėjo 2024 m. gruodžio 12 d. prašymą suteikti informaciją. Reagavimo valdyba, kaip Vilniaus AVPK struktūrinis padalinys, be kita ko, atlieka teritorinio valstybinio administravimo subjekto funkcijas teikdama informaciją interesantams atsakydama į jų prašymus.

Pareiškėjo įsitikinimu, pagal ABTĮ 17 straipsnio nuostatas administracinio teismo kompetencijai priskiriamas administracinių ginčų nagrinėjimas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pareiškėjo skundžiamame Rašte, be kita ko, pati Reagavimo valdyba nurodo, kad jis yra skundžiamas Regionų administraciniam teismui ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nepaaiškina, kodėl pareiškėjo skundo dalis dėl Rašto teisėtumo nėra nagrinėtina ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo ir jo priedų turinį, konstatavo, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl smurto artimoje aplinkoje tyrimo metu atliktų (neatliktų veiksmų). Pažymėjęs, kad skunde keliami klausimai nėra susiję su viešojo administravimo teisiniais santykiais, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjas atskirajame skunde su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nurodydamas, kad Reagavimo tarnyba nepradeda administracinės procedūros pagal Vilniaus apygardos teismo nutartį ir nepriima vieno iš Apsaugos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytų sprendimų. Pareiškėjo įsitikinimu, ir dėl atsakovo neveikimo, ir dėl Rašto neteisėtumo jis turi teisę ginti savo pažeistas teises ABTĮ nustatyta tvarka. Kad Raštas skundžiamas administraciniam teismui, nurodyta ir pačiame Rašte.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012; kt.).

Pažymėtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013; kt.).

Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Bylų, kurios priskirtos administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nustatytas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).

Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 str. 1 d.)). Viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (VAĮ 2 str. 4 d.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde teismui formulavo reikalavimą įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo 2024 m. spalio 21 d. skundą dėl sprendimo, kuriuo pareiškėjui skirtas Orderis, ir papildomą prašymą kartu su visa Orderio medžiaga pagal Apsaugos įstatymo nuostatas. Pareiškėjas taip pat skunde prašė panaikinti Raštą.

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis – prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais (Apsaugos įstatymo 2 str. 1 d.). Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar neskirti apsaugos nuo smurto orderio priima nedelsdamas, ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo (Apsaugos įstatymo 8 str. 2 d.). Sprendimų dėl apsaugos nuo smurto orderio apskundimo tvarka reglamentuota Apsaugos įstatymo 9 straipsnyje.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas per Vilniaus AVPK Vilniaus regiono apylinkės teismui pateikė 2024 m. spalio 21 d. skundą, kuriame nurodė argumentus dėl policijos pareigūno sprendimo skirti Orderį nepagrįstumo, visų reikšmingų aplinkybių neįvertinimo.

Teisėjų kolegija nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi tenkino pareiškėjo skundą dėl Vilniaus apygardos regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. lapkričio 15 d. nutarties smurto artimoje aplinkoje orderio byloje Nr. 0724000022767 (ROIK:0124000625648), panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo 2024 m. spalio 21 d. skundą ir visą Orderio medžiagą grąžino iš naujo nagrinėti Vilniaus AVPK Reagavimo valdybai. Aptariama Vilniaus apygardos teismo nutarties priimta vadovaujantis Apsaugos įstatymo 9 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi.

Kartu su skundu pareiškėjo pateiktas 2024 m. lapkričio 30 d. prašymas (teiktas Vilniaus regiono apylinkės teismui per Vilniaus AVPK) patvirtina, kad juo prašoma pridėti papildomą medžiagą prie Orderio medžiagos ir ankstesnio 2024 m. spalio 21 d. pareiškėjo skundo, nurodomi argumentai dėl nepagrįsto Orderio, taikomų ribojimų, kitų asmenų piktnaudžiavimo Apsaugos įstatymu suteikiamomis teisėmis; kt.

Pareiškėjo skunde ginčijamame Rašte, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2024 m. gruodžio 12 d. prašymą pateikti dokumentus apie Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties įvykdymą, priimtus sprendimus ir atsakingus asmenis (jei minėta nutartis neįvykdyta), Vilniaus AVPK nurodė, kad pagal 2024 m. spalio 21 d. suformuluotą pareiškimą apie galbūt nusikalstamą veiką buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Dėl pareiškėjui aktualios Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties vykdymo Vilniaus AVPK nurodė, kad, vadovaujantis Apsaugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir pasibaigus visiems šiame įstatyme numatytiems terminams, policija negali įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties, nes Apsaugos įstatyme, kaip specialiajame teisės akte, reglamentuojančiame su smurtu artimoje aplinkoje susijusius aspektus, nėra nustatytos tokios teisinės procedūros.

Nagrinėjamos bylos kontekste mutatis mutandis pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520/2018).

Įvertinus pareiškėjo skundo teismui turinį, matyti, kad pareiškėjas savo skundo reikalavimus (ir dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, ir dėl Rašto panaikinimo) iš esmės sieja su, pareiškėjo vertinimu, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties nevykdymu ar netinkamu vykdymu. Pareiškėjas Vilniaus AVPK Raštą taip pat ginčija tuo aspektu, kad Reagavimo valdyba iš naujo nenagrinėja jo skundo ir papildomai pateiktų įrodymų dėl Orderio, paskirto pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje nuostatas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei nurodytas aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, kad jo siekiamas inicijuoti ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Priešingai, įvertinus pareiškėjo skundą, teisėjų kolegijai akivaizdu, kad skundžiami veiksmai (neveikimas) yra atlikti ne viešojo administravimo srityje, o susiklostė taikant Apsaugos įstatyme numatytą smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemonę ir atliekant jos taikymo pagrįstumo teisminę patikrą bendrosios kompetencijos teisme (Apsaugos įstatymo 9 str.). Pažymėtina, kad administraciniam teismui nesuteikta kompetencija nagrinėti ginčus nei dėl bendrosios kompetencijos teismo procesinių sprendimų vykdymo, nei dėl vilkinimo nagrinėti asmenų skundus dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio.

Pasisakant dėl atskirojo skundo argumentų dėl Rašte nurodytos jo apskundimo tvarkos, pažymėtina, jog administraciniai teismai laikosi nuoseklios pozicijos, kad skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015). Šiuo atveju Rašte pareiškėjui klaidingai išaiškinta jo apskundimo tvarka (skųsti administraciniam teismui) nekeičia tarp šalių atsiradusių teisinių santykių kilmės ir pobūdžio.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Skundžiamos teismo nutarties nėra pagrindo naikinti remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius