Legislator Case Law & Legislation
2K-648/2012 AI generated

2K-648/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2K-648/2012
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. kasacinį skundą dėl Zarasų apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 21 d. nutarties.

Legislator headnote

AI generated

2K-648/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (R. P. turto vagystė) ir 187 straipsnio 1 dalį (R. P. turto sugadinimas) paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 2K-648/2012

Teisminio proceso Nr. 1-74-1-00004-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.14.1.2.2.(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. kasacinį skundą dėl Zarasų apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 21 d. nutarties.

Zarasų apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (R. P. turto vagystė) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; 187 straipsnio 1 dalį (R. P. turto sugadinimas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; 178 straipsnio 2 dalį (T. J. N. turto vagystė) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; 187 straipsnio 1 dalį (R. K. turto sugadinimas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; 178 straipsnio 2 dalį (S. P. turto vagystė) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; 178 straipsnio 2 dalį (K. P. turto vagystė) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; 178 straipsnio 2 dalį (M. V. turto vagystė) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (R. P. turto vagystė) ir 187 straipsnio 1 dalį (R. P. turto sugadinimas) paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (T. J. N. turto vagystė) ir pagal 187 straipsnio 1 dalį (R. K. turto sugadinimas) paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 6 dalimis, apėmimo būdu subendrintos bausmės ir bausmės paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (S. P. turto vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (K. P. turto vagystė), BK 178 straipsnio 2 dalį (M. V. turto vagystė) dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir A. P. paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Iš A. P. ir P. K. solidariai priteista R. P. 2590 Lt turtinei žalai atlyginti. Iš A. P. , P. K. ir P. M. solidariai priteista AB „Lietuvos draudimas“ 2250 Lt turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti P. K. ir P. M. , tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimą ir susipažinusi su byla,

n u s t a t ė :

A. P. nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 31 d., apie 13.30 val., Molėtų r., Dubingių sen., Laumikonių k., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su P. K. , išlaužę R. P. priklausančios sodybos gyvenamojo namo plastikinio lango rėmą, pro langą įsibrovė į namo vidų, iš kur pagrobė R. P. priklausančius daiktus: 400 Lt vertės televizorių „Samsung“, 800 Lt vertės 6 kalibro čekišką revolverį, 1600 Lt vertės elektrinę viryklę „Gorenje“, 1500 Lt vertės šaldytuvą „Gorenje“, 200 Lt bendros vertės televizijos skaitmeninį imtuvą „Thomson DSI 4200“ su „Viasat“ abonemento kortele, 300 Lt vertės elektrinį diskinį pjūklą „Alko“, 40 Lt bendros vertės židinio valymo semtuvėlį ir šluotelę; pro nerakintas duris įsibrovė į malkinę, iš kur pagrobė 500 Lt vertės benzininę žoliapjovę „Alko“ ir 200 Lt vertės nerūdijančio plieno kamino indėklą, pro duris įsibrovė į lauko sandėliuką, iš kur pagrobė 250 Lt vertės guminę valtį „Ufimka“, be to, įsibraudami į gyvenamąjį namą sugadino 500 Lt vertės plastikinį langą; taip nukentėjusiajam R. P. dėl vagystės padarė bendrą 5790 Lt turtinę žalą, o dėl turto sugadinimo – 500 Lt turtinę žalą.

Be to, A. P. nuteistas ir už tai, kad 2010 m. balandžio 7 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Molėtų r., Inturkės sen., Straškūniškių k., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su P. K. ir P. M. , išlaužę R. K. priklausančios sodybos gyvenamojo namo langą, pro langą įsibrovė į namo vidų, iš kur pagrobė Taurui J. N. priklausančius daiktus: 50 Lt vertės akumuliatoriaus kroviklį ir 10 Lt vertės kamuolį; pro duris įsibrovė į ūkinį pastatą, iš kur pagrobė 200 Lt vertės traktoriaus priekabą ir 200 Lt vertės duris, be to, įsibraudami į gyvenamąjį namą apgadino lango staktą ir varčią, tuo padarydami 250 Lt turtinę žalą, namo viduje sugadino 1600 Lt vertės dvejas duris ir apgadino trečias duris, tuo padarydami 100 Lt turtinę žalą, apgadino ūkinio pastato duris, tuo padarydami 200 Lt turtinę žalą, apgadino pirties lango staktą, tuo padarydami 100 Lt turtinę žalą; taip nukentėjusiajam T. J. N. dėl vagystės padarė bendrą 460 Lt turtinę žalą, o dėl turto sugadinimo nukentėjusiajai R. K. padarė bendrą 2250 Lt turtinę žalą.

Be to, A. P. nuteistas ir už tai, kad 2010 m. balandžio 7 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Molėtų r., Joniškio sen., Barkeliškių k., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su P. K. ir P. M. , išlaužę S. P. priklausančios sodybos sandėliuko durų spyną, pro duris įsibrovė į sandėliuko vidų, iš kur pagrobė S. P. priklausančius daiktus: 1500 Lt vertės rankinę benzininę žoliapjovę „Honda“, 60 Lt bendros vertės tris kastuvus, 50 Lt vertės žoliapjovės medžiaginį diržą, 25 Lt vertės 5 litrų talpos plastikinį bakelį su 20 Lt bendros vertės 5 litrais benzino, 25 Lt vertės 20 litrų talpos metalinį kanistrą su 70 Lt bendros vertės 20 litrų dyzelinio kuro, 10 Lt vertės žvejybinį samtelį, 20 Lt vertės elektros kabelį su rite, 30 Lt bendros vertės tris meškeres, 20 Lt vertės plastikinius apsauginius akinius, 30 Lt bendros vertės septynis raktus (19x17, 21x23, 17x13, 10x10, 22x19, 17x13, 12x14), 8 Lt bendros vertės 5 litrų talpos bakelį su 2 litrais benzino; taip nukentėjusiajam S. P. padarė bendrą 1868 Lt turtinę žalą.

Be to, A. P. nuteistas ir už tai, kad 2010 m. balandžio 7 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Molėtų r., Joniškio sen., Čistaboros k., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su P. K. ir P. M. , įsibrovė į K. P. priklausantį statomą kaimo turizmo sodybos pastatą, iš kur pagrobė K. P. priklausančius daiktus: 3100 Lt vertės pirties krosnelę „Helo“ ir 150 Lt vertės šviestuvą; taip nukentėjusiajam K. P. padarė bendrą 3250 Lt turtinę žalą.

Be to, A. P. nuteistas ir už tai, kad 2010 m. balandžio 7 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Molėtų r., Inturkės sen., Manatonų k., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su P. K. ir P. M. , pro duris įsibrovė į M. V. priklausančią daržinę, iš kur pagrobė M. V. priklausančius daiktus: 400 Lt vertės aliuminines kopėčias, 130 Lt vertės karutį ir 30 Lt bendros vertės 4 litrų kanistrą su alyva; taip nukentėjusiajam M. V. padarė bendrą 560 Lt turtinę žalą.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą jam nutraukti. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus. Kasatoriaus nuomone, jis pripažintas kaltu vien dėl to, kad jo automobilyje buvo rasti automobilio apžiūros protokole nurodyti daiktai, nors, jo teigimu, šiuos daiktus jis įsigijo pagal skelbimą, nežinodamas, kad jie pagrobti. A. P. kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas jį pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes tik šių nusikaltimų sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai - veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai - kaltė, motyvas, tikslas) sudaro būtiną pagrindą asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kasatoriaus teigimu, byloje apklausti R. P. , J. N., R. K. , S. P. , K. P. ir M. V. negalėjo nurodyti, kas ir kada pagrobė ir sugadino jų turtą; įvykio vietos apžiūros protokole nėra užfiksuoto nė vieno pėdsako arba įkalčio, dėl kurio galima būtų jį pripažinti kaltu nors dėl vieno svetimo turto grobstymo ar sugadinimo epizodo; nėra nė vienos kriminalistinės ekspertizės arba specialisto išvados, pagrindžiančių jo kaltę.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas negalėjo vadovautis aplinkybėmis, kurios buvo išgautos pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimus ir nors konstatavo, kad parodymo atpažinti daiktus, paimtus iš A. P. automobilio, procesiniai veiksmai atlikti „su tam tikrais BPK pažeidimais“, tačiau priimdamas apkaitinamąjį nuosprendį jais vadovavosi. Pagal BPK 193 straipsnį daiktai ir kiti objektai parodami atpažinti tarp kitų ne mažiau kaip trijų tos rūšies daiktų ar kitų objektų. Minėtas BPK imperatyvus reikalavimas, pasak kasatoriaus, buvo pažeistas, nes iš byloje esančių atpažinimo protokolų ir nuotraukų matyti, kad daiktai parodami po vieną. BPK 191 straipsnyje nustatyta, kad atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną daiktą, tačiau P. P. pareiškime policijai ir apklaustas policijoje apie palydovinės antenos tiunerio pultelį nieko neminėjo, o tik policijos sandėlyje pamatęs vieną pultelį pradėjo teigti, kad tai yra jo daiktas. Apklaustas teisme P. P. patvirtino šias aplinkybes. Anot kasatoriaus, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teigiama, kad jo automobilyje buvo rastas ir paimtas televizoriaus imtuvo nuotolinio valdymo pultelis, tačiau tokio pultelio pas jį nebuvo rasta ir paimta.

Nepagristai teismas grindė nuosprendį S. P. parodymais, nes pareiškime policijai ir apklausos metu (b. l. 196-197) jis nurodė, kad nežino, kas pagrobė jo daiktus, ir nieko neįtarė. Liudytoja V. K. , apklausta teisme, pasak kasatoriaus, savo ikiteisminio tyrimo duotų parodymų nepatvirtino ir parodė, kad jos parodymai, kuriuos pagarsino teismas, yra „pagražinti“, nes tomis dienomis ji labai blogai jautėsi, todėl nieko konkretaus negalėjo pasakyti policijos pareigūnams apklausos metu. Kasatoriaus nuomone, teismas nevertino ir Molėtų rajono PK tyrėjo L. B. parodymų, kad dėl visų nurodytų vagysčių Molėtų rajone A. P. policijos akiratyje nebuvo ir kuris nurodė asmenis, įtariamus ir sekamus dėl nurodytų vagysčių. Teismas visiškai nevertino ir nepaneigė kasatoriaus parodymų, kad daiktus rastus jo automobilyje jis nusipirko, nors šiuos parodymus patvirtino teisme apklausti P. K. ir P. M. .

A. P. teigia, kad vertinant įrodymus teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų. Nors teisme liudininkai E. P. ir V. K. nepatvirtino jų apklausos protokoluose surašytų aplinkybių ir iš esmės davė kitus parodymus, tačiau teismas nuosprendį grindė būtent ikiteisminio tyrimo apklausos protokolais, nepašalino esamų prieštaravimų, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. pripažino jį kaltu už veiką, kurios kasatorius nepadarė, ir taip pažeidė BK 2 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių, 11 straipsnio nuostatas. Pasak kasatoriaus, jis apkaltintas nepagristai, nes nusikaltimų nepadarė, o byloje nėra jokių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų dėl jo dalyvavimo svetimo turto pagrobime ir sugadinime, nuosprendis grindžiamas prielaidomis, nes svetimo turto buvimas jo automobilyje negali būti įrodymu, patvirtinančiu jo dalyvavimą darant nusikaltimą.

Kasaciniame skunde teigiama, kad Vilniaus apygardos teismas neišnagrinėjo A. P. apeliacinio skundo, kaip to reikalauja BPK 320 straipsnis, ir pirmosios instancijos teismo klaidų neištaisė. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažino pirmiau išvardytus BPK pažeidimus, tačiau pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio nepanaikino.

Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo nuteistojo A. P. kasacinį skundą atmesti.

Prokuroro teigimu, teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, esminių BPK pažeidimų nepadarė bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismas A. P. kaltę, padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, grindė surinktų ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visumos įvertinimo pagrindu, nešališkai išnagrinėjo visas baudžiamosios bylos aplinkybes, jas įvertino nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 punkto reikalavimų ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių yra motyvuotos, kategoriškos ir neprieštaringos. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, motyvuotai atmetė nuteistojo apeliacinio skundo argumentus.

Teismas, pasak prokuroro, išsamiai išanalizavo ginčijamus liudytojų E. P. , V. K., nukentėjusiųjų R. P. , T. J. N. , R. K. , S. P. , K. P., M. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, įvertino jų turinį, palygino juos su kitais bylos įrodymais (įvykio vietos apžiūros, kratos, daiktų apžiūros, daiktų parodymo atpažinti protokolų duomenimis) ir tuo pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl kiekvienos teismo nustatytos aplinkybės ir dėl informacijos, gautos iš kiekvieno įrodymų šaltinio, tarp jų ir dėl nuteistojo ginčijamų aplinkybių, susijusių su atskirų bylos įrodymų vertinimu. Priešingai, nei nurodo kasatorius, žemesnių instancijų teismai neignoravo nei A. P. , nei kitų nuteistųjų parodymų, jų pateiktų apsigynimui argumentų, juos vertino kartu su kitais byloje surinktais ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais bei motyvuotai atmetė kaip nepagrįstą A. P. pateiktą įvykių versiją, kad visus jo automobilyje apžiūros metu rastus nukentėjusiųjų daiktus jis nupirko nežinodamas, jog daiktai yra vogti.

Prokuroro nuomone, teismai teisingai konstatavo, kad BPK 193 ir 191 straipsnių pažeidimai nelaikytini esminiais, neleidžiančiais grįsti apkaltinamąjį nuosprendį daiktų parodymo atpažinti protokolais. Iš bylos dokumentų matyti, kad atliekant šiuos procesinius veiksmus nukentėjusiesiems atpažinti buvo pateikti visi kratų bei automobilio apžiūros metu rasti daiktai, t. y. nukentėjusieji jiems priklausančius daiktus atpažino tarp daugybės kitų vienoje patalpoje laikomų daiktų bei nurodė individualius daiktų požymius, pagal kuriuos atpažino savo daiktus. Daiktai buvo nufotografuoti, o atpažintų daiktų požymiai aprašyti procesinio veiksmo protokoluose. Visi nukentėjusieji apie visus iš jų pagrobtus daiktus bei jų požymius buvo parodę iki ginčijamo procesinio veiksmo atlikimo (pareiškimuose apie padarytas nusikalstamas veikas bei liudytojų apklausos protokoluose). Priešingai, nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai išnagrinėjo A. P. apeliacinio skundo teiginius dėl R. P. priklausančio palydovinės televizijos įrangos valdymo pultelio pagrobimo. Nustatyta, kad šis pultelis buvo rastas ir paimtas būtent apžiūrint A. P. automobilį. Iš nukentėjusiojo R. P. parodymų matyti, kad apie šio pultelio dingimą jis ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje nepaminėjo, nes iš karto to nepastebėjo dėl didelės betvarkės sodyboje. Kitų apklausų metu nukentėjusysis išsamiai apibūdino pavogto valdymo pultelio požymius, kurie visiškai sutapo su A. P. automobilyje rasto pultelio požymiais.

Prokuroro nuomone, duomenų, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai ar asmeniškai teisėjai būtų buvę šališki, neobjektyvūs ar suinteresuoti bylos baigtimi, nėra.

Nuteistojo A. P. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BK 178 straipsnio 2 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies taikymo

Nuteistasis A. P. kasaciniame skunde teigia, kad yra nepagrįstai nuteistas, nes savo kaltės nepripažino, o byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių jo dalyvavimą svetimo turto vagystėje, todėl turi būti išteisintas, o byla nutraukta.

Zarasų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą, nustatė, kad A. P., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su kitais nuteistaisiais, įsibrovęs į R. P., R. K. gyvenamuosius namus, S. P. sandėliuką, K. P. sodybos pastatą ir M. V. daržinę, pagrobė svetimą turtą (penkios veikos) ir sugadino svetimą turtą (dvi veikos). Kolegija laiko kad A. P. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį. Nuosprendyje išdėstyta išsami įrodymų analizė nusikalstamų veikų aplinkybėms patvirtinti. Nors nukentėjusieji R. P. , R. K. , T. J. N. , S. P. , K. P. , M. V. nematė A. P. vagystės vietoje, tačiau padarytų vagysčių laikas ir kasatoriaus sulaikymo su pagrobtais daiktais laikas leidžia daryti išvadą, kad A. P. dalyvavo minėtų vagysčių padaryme. Liudytoja V. K. parodė, kad vagystės iš K. P. sodybos dieną apie 14 val. matė prie jo sodybos sustojusį baltą autobusiuką, iš kurio išlipo trys vyriškiai ir nuėjo į K. P. sodybą. Toks pat autobusiukas buvo sulaikytas su iš minėtų sodybų pagrobtais daiktais.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo A. P. iškeltą versiją, kad A. P. priklausančio automobilio „VW Transporter“ apžiūros metu rastus ir paimtus daiktus jis įsigijo pagal skelbimą iš nepažįstamų asmenų, ir pagrįstai šią versiją kaip deklaratyvią atmetė, nes A. P. negalėjo nurodyti nei asmenų, iš kurių tariamai pirko jo automobilyje rastus daiktus, nei jų kontaktų, nei daiktų įsigijimo aplinkybių.

Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrino, ar Zarasų apylinkės teismas, priimdamas A. P. apkaltinamąjį nuosprendį, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymą ir skundžiamoje nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nurodė, kodėl nuosprendį laiko pagrįstu ir teisingu.

Kasacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. P. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, padarytos veikos kvalifikuotos teisingai ir nėra pagrindo tenkinti kasacinį skundą. Teismų išvados dėl A. P. kaltės bei veikos kvalifikavimo, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, yra pagrįstos ne prielaidomis, o įrodymais.

Dėl BPK nuostatų laikymosi

Kasaciniame skunde A. P. teigia, kad parodymo atpažinti daiktus, paimtus iš jo automobilio, procesiniai veiksmai atlikti pažeidžiant baudžiamojo proceso nuostatas. BPK 193 straipsnis reglamentuoja daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti tvarką. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai aptarė šių tyrimo veiksmų metu padarytus BPK 193 straipsnio pažeidimus motyvuotai nurodydami, kad šie pažeidimai konkrečiu atveju yra neesminiai ir netrukdo šių proceso veiksmų metu gautus faktinius duomenis laikyti tinkamais įrodymais. Nesutikti su šia teismų išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje klaidingai teigiama, jog jam priklausančiame automobilyje „VW Transporter“ buvo rastas ir paimtas iš nukentėjusiojo R. P. pavogtas televizoriaus imtuvo nuotolinio valdymo pultelis, nes toks daiktas jo automobilio apžiūros metu nebuvo rastas. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2010 m. balandžio 8 d. A. P. priklausančio automobilio „VW Transporter“ ir jame rastų daiktų apžiūros protokolo (T. 2, b. l. 66-69) matyti, kad apžiūros metu rastas ir paimtas pultelis „Thomson“, kurį nukentėjusysis R. P. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu atpažino kaip jam priklausantį.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė BPK nuostatas. Visos bylos aplinkybės išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai.

Dėl BK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų

Kasaciniame skunde A. P. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes neišnagrinėjo jo apeliacinio skundo.

Pagal teismų praktiką laikoma, kad apeliacinis skundas neišnagrinėtas, kai apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų. Vilniaus apygardos teismas kruopščiai ištyrė nuteistojo A. P. apeliacinio skundo motyvus dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, įrodymų vertinimo, BPK 193 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo, dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus bei atliko pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimą. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. P. apeliacinį skundą, nutartyje iš esmės atsakė į visus jame keltus klausimus, todėl negalima išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio nuostatas. Ta aplinkybė, kad kasatorius nesutinka su išvadomis, išdėstytomis apeliacinės instancijos teismo nutartyje, nėra pagrindas pripažinti, kad apeliacinis skundas neišnagrinėtas ir, kad teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Teisėjų kolegija pagal kasacinio skundo motyvus nenustatė BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo pagrindų.

Dėl nuteistojo P. M. prašymo

Nuteistasis P. M. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė prašymą dėl kardomojo kalinimo ir sulaikymo įskaitymo į bausmės laiką.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ar nutartis apskundžiami kasaciniu skundu, o P. M. kasacinio skundo nepateikė. Pagal BPK 361 straipsnį, nustatantį nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimą, klausimus dėl kardomojo kalinimo įskaitymo į bausmės atlikimo laiką, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. P. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jonas Prapiestis

Olegas Fedosiukas

Vytautas Piesliakas