c46eb0bf-47ef-4bc4-b2f7-617fac50d1dd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. J. (K. J.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas K. J. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. 1. 1–4), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 2 000 Eur (du tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. iki 2017 m. sausio 10 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis ir kankinimams prilygstančiomis sÄ lygomis. Pasak pareiÅ¡kėjo, jis buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimus. Nurodė, kad kamerose buvo prastas apÅ¡vietimas, todėl jis negalėjo nei skaityti, nei raÅ¡yti. Kamerose buvo drėgna, todėl negalėjo iÅ¡siskalbti ir džiovinti drabužių.

Kamerose įrengtas tualetas nebuvo tinkamai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, todėl atliekant gamtinius reikalus buvo ribojamas jo privatumas. Pažymėjo, kad kamerose nebuvo įrengtos ventiliacijos, todėl kameroje sklido nemalonus kvapas. PareiÅ¡kėjui kamerose trÅ«ko privatumo, dėl to kilo emocinė depresija, patyrė didžiulį sukrėtimÄ , pablogėjo sveikata, sutriko pilnavertis gyvenimas. Pabrėžė, kad netinkamos laikymo sÄ lygos žemino jo orumÄ . PareiÅ¡kėjas teigė, kad buvo kalinamas netinkamomis sÄ lygomis ir dėl to jis patyrė žalÄ .

PareiÅ¡kėjas teismui pateikė nuomonę į LukiÅ¡kių TI-K pateiktÄ atsiliepimÄ (b. l. 70–76). Jame pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nurodė tas pačias aplinkybes ir pažymėjo, kad 23 paras nebuvo užtikrintas minimalus kameros plotas, turintis tekti vienam asmeniui. Be to, nurodė, kad kamerose tualetai buvo atviri, gaminius reikalus turėjo atlikti stebint kameroje laikomiems asmenims. Ä®rengta sienelė neužtikrino privatumo. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į skundÄ prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Taip pat prašė priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2,40 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (b. 1. 14–23). Atsiliepime atkreipė dėmesį, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnį LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas ir negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui.

Pripažino, kad gali būti perpildytos kameros ir nurodė laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo laikomas nepažeidus ploto reikalavimo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataiso įstaigose reikalavimų. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Teigė, kad sanitarinis mazgas įrengtas laikantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkto reikalavimų. Pabrėžė, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto nenumato. Toks įrengimas neprieštarauja teisės aktams bei nepažeidžia laikomų asmenų teisių. Pareigūnai, vadovaudamasi teisės aktais atlieka nuolatinę laikomų asmenų elgesio kontrolę.

Teisės aktai nenustato reikalavimo, kad kamerose bÅ«tų įrengti esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ priteisti neturtinę žalÄ laikė nepagrįstu bei vertino kaip siekį pasipelnyti iÅ¡ valstybės. LukiÅ¡kių TI-K teigimu, pareiÅ¡kėjas skundÄ grindė abstrakčiais teiginiais, nei žalos, nei jos dydžio, nei priežastinio ryÅ¡io nepagrindė. Taip pat prašė priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2,40 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, už 40 lapų teismui teiktos medžiagos.

PareiÅ¡kėjas prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (b. l. 4), LukiÅ¡kių TI-K neprieÅ¡taravo (b. l. 23), todėl byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Byloje kilęs ginčas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ jis teigia patyręs LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. iki 2017 m. sausio 10 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo skundo dalį, kurioje ginčijamos netinkamos kalinimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygos, susijusios su minimaliu vienam asmeniui tenkančiu kameros plotu, patalpų apÅ¡vietimu ir vėdinimu, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2016 m. birželio 5 d. (b. l. 6–7).

PareiÅ¡kėjas Å¡ios nutarties neskundė. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2014 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. birželio 3 d. (b. l. 14–15). Tokie duomenys atitinka Kalinamojo asmens įskaitos kortelėje nurodytus duomenis (b. l. 61–62). Taigi, Å¡ioje byloje vertinamos skunde nurodytos netinkamos laikymo sÄ lygos (plotas, apÅ¡vietimas, drėgmė) laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 13 d. bei netinkamas sanitarinio mazgo įrengimas ir privatumo ribojimas visÄ ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2014 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. birželio 3 d.

Pareiškėjas skunde teigia, kad jis buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko nustatyto minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (redakcija galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 19 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik tam skirtose patalpose. Ginčui taip pat taikytina ir nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015).

Anksčiau minėtose higienos normose nereglamentuojamas minimalus kameros plotas, turintis atitekti vienam asmeniui kameroje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Nustatytos minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, normos nesilaikymas lemia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimÄ . Remiantis raÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, vertinant ploto pažeidimÄ , nuo 2014 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 13 d. buvo laikomas vienas arba nuo dviejų iki keturių asmenų kamerose, kurių plotas nuo 6,34 kv. m iki 8,10 kv. m (b. l. 14–15).

Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktais duomenimis. PareiÅ¡kėjas jokių duomenų prie skundo nepridėjo. Ä®vertinus LukiÅ¡kių TI-K pateiktus duomenis, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 13 d. buvo laikomas pažeidžiant nustatytÄ minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimÄ , t. y. 3,6 kv. m, 22 paras Å¡iais laikotarpiais nurodytose kamerose: 2014 m. gruodžio 15 d. kameroje Nr. 112A, 2014 m. gruodžio 16 d. ir nuo 2014 m. gruodžio 17 d. iki gruodžio 19 d. kameroje Nr. 172, 2014 m. gruodžio 20 d. kameroje Nr. Nr. 115, nuo 2015 m. sausio 28 d. iki 2015 m. sausio 29 d. kameroje Nr. 378, 2015 m. sausio 31 d. kameroje Nr. 377, nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2017 m. vasario 8 d. bei nuo 2015 m. vasario 12 d. iki 2015 m. vasario 19 d. kameroje Nr. 377 ir nuo 2015 m. vasario 21 d. iki 2015 m. vasario 23 d. kameroje Nr. 331.

Likusiu laikotarpiu buvo laikomas nepažeidus Å¡io reikalavimo. Reikalavimo, kad baldai nebÅ«tų įskaityti į bendrÄ kameros plotÄ , teisės aktai nenustato. Teismas esminiu pažeidimu pripažįsta ploto reikalavimo pažeidimÄ (22 paros). Pažymėtina Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad erdvės trÅ«kumas gali bÅ«ti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ ; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Logothetis ir kt. prieÅ¡ GraikijÄ ).

PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad kamerose yra drėgna ir nėra įrengtos ventiliacijos, laikytini nepagrįstais. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ , kameros vėdinamos per langus. Tokios pačios nuostatos įtvirtintos ir Higienos normos HN 134:2015 17 punkte. PareiÅ¡kėjas neneigė, kad buvo sudarytos galimybės iÅ¡sivėdinti kameras per langÄ . Remiantis byloje esančiais Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais (b. l. 25–58), Å¡io pažeidimo nebuvo užfiksuota. Nesant galimybių, neatlikus kapitalinio remonto, įrengti atskirÄ vėdinimo sistemÄ , darytina iÅ¡vada, kad natÅ«rali kamerų vėdinimo sistema (per langus) atitinka higienos normų reikalavimus.

Ä®vertinus patikrinimo aktus, matyti, kad Å¡io reikalavimo pažeidimų neužfiksuota. PareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Be to, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl negalėjo iÅ¡siskalbti ir džiovinti rÅ«bų yra itin abstraktÅ«s, todėl negali bÅ«ti laikomi pagrįstais. PareiÅ¡kėjas turi pareigÄ konkrečiai apibÅ«dinti pažeidimo aplinkybes ir skunde individualizuoti. PareiÅ¡kėjo skunde nurodyti teiginiai dėl netinkamo apÅ¡vietimo, teismo vertinimu, yra abstraktÅ«s. Lietuvos higienos normos HN76:2010 22 punkte nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai.

NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. Tokios pačios nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkte. Teismas, įvertinęs byloje esančius Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, daro iÅ¡vadÄ , kad nebuvo nustatyta dirbtinės apÅ¡vietos pažeidimų kamerose, kuriose tuo metu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, jog dėl Å¡ių pažeidimų kreipėsi į administracijÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo, kokiose kamerose ir kokiu laikotarpiu buvo neužtikrinti apÅ¡vietimo reikalavimai. PareiÅ¡kėjas teigė, kad buvo laikomas kamerose, kuriose netinkamai įrengtas tualetas ir taip buvo ribojamas jo privatumas. Byloje nustatyta, kad sanitarinis mazgas kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo atitvertas nuo likusios kameros ploto pertvara. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumÄ .

Taip pažeidžiamas asmens privatumas. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ tinkamomis sÄ lygomis, užtikrinant jo privatumÄ visÄ ginčui aktualų laikotarpį, t. y. nuo 2014 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. birželio 3 d. Nurodytas pažeidimas truko visÄ laikymo laikotarpį, t. y. 525 paras (įskaitant ir 22 paras, kuriomis pareiÅ¡kėjas buvo laikomas pažeidus ploto reikalavimÄ ). LukiÅ¡kių TI-K praneÅ¡imas suraÅ¡ytas 2017 m. liepos 26 d. (b. l. 59–60), t. y. jau po ginčui aktualaus laikotarpio pabaigos, o konkrečių duomenų, kada, kokioje kameroje buvo įrengtos užuolaidos ar kabinos, LukiÅ¡kių TI-K nepateikė.

Taigi, atsakovas pareiÅ¡kėjo nurodyto pažeidimo nepaneigė. LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad kameroje esantis sanitarinis mazgas užėmė 0,56 kv. m plotÄ . Å is plotas turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuojamas iÅ¡ kameros bendro ploto. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturi bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimas MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13). Pažymėtina, kad, kaip anksčiau nustatyta, 22 paras buvo pažeistas ploto reikalavimas, o kitais laikotarpiais (iÅ¡skaičiavus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ ) pareiÅ¡kėjui teko daugiau nei 3 kv. m kameros ploto ir tai negali bÅ«ti pripažįstama ploto reikalavimo pažeidimu.

Pažymėtina, kad nustačius pažeidimus, LukiÅ¡kių TI-K juos stengiasi paÅ¡alinti ir gerintai laikomų asmenų sÄ lygas. Teismas akcentuoja, kad EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡ jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendime byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-02-19 sprendime byloje Z. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 16262/05) konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad pareiÅ¡kėjas 22 paras laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 13 d. buvo laikomas pažeidžiant nustatytÄ minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimÄ , bei laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. birželio 3 d., t. y. ilgÄ laikÄ â€“ iÅ¡ viso 525 paras (įskaitant 22 paras dėl ploto pažeidimo), netinkamai įrengus sanitarinį mazgÄ , apribojus jo teisę į privatumÄ , darytina iÅ¡vada, jog tokios kalinimo sÄ lygos jam neiÅ¡vengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Teismas konstatuoja, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais, kadangi netinkamos kalinimo sÄ lygos pareiÅ¡kėjui kėlė diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ bei sumenkino jo žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ .

Byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. LukiÅ¡kių TI-K siekia, kad kameros atitiktų higienos reikalavimus, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kad dėl netinkamų laikymo sÄ lygų jam bÅ«tų pablogėjusi sveikata. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad pareiÅ¡kėjas 22 paras buvo laikomas pažeidus ploto reikalavimÄ bei ilgÄ â€“ 525 paras (įskaitant ir ploto pažeidimÄ ) pažeidus pareiÅ¡kėjo privatumÄ (netinkamai įrengus sanitarinius mazgus), daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui priteistina 1 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra aiÅ¡kiai per didelė ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų.

LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti 2,40 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, netenkinamas. Kadangi LukiÅ¡kių TI-K turėjo parengti medžiagÄ , vykdydamas teismo nutartį (b. l. 6–7), vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 str. 3 d., dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl tokios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo K. J. (K. J.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti K. J. (K. J.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 700 (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Jolanta Malijauskienė