Legislator Case Law & Legislation
c46db034-bf51-4072-984f-b82b496d7296 AI generated

c46db034-bf51-4072-984f-b82b496d7296 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Case Number c46db034-bf51-4072-984f-b82b496d7296
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ ; arba 2) už patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija. Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ ; į pragyvenimo lygį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015);

Legislator headnote

AI generated

c46db034-bf51-4072-984f-b82b496d7296 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas: Å is ne tik skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kita teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

Keywords

AI generated
chronic depressive disorder threats against authorities mental health status general police clause public safety concerns inadequate psychiatric report
AI generated
e4ab0a85-546f-43e3-99ab-52374bf78a62
Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr.
8c8e51bb-0a42-41d4-aaed-a6d3d704b910
valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.
9c33c809-03d7-470c-9633-11529f79581d
Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr.
06667631-9a1b-4c2b-b96f-9e21325d0b36
Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr.
0631c38e-2589-4006-97ff-18bb10a1bf0b
Administracinė byla Nr. I-543-283/2017Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00259-2017-3Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos: 20.1.; 20.2.1.1.; 20.2.1.2.; 20.2.3.2.;55.1.3.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 21 d. Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja DalytėZlatkuvienė,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Danei Gvildienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S.M. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1895-386/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00672-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 25 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,2016-07-13 teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Manto Aleknos skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas Mantas Alekna (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu (b. l. 4-8) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) 7 000 € neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ grindžia tuo, kad 2011-2014 metų laikotarpiu periodiÅ¡kai buvo laikomas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Nurodo, jog: areÅ¡tinės kamerose nebuvo suteiktas minimalus teisės aktais numatytas gyvenamasis plotas; kamerose buvo netinkamas natÅ«ralus bei dirbtinis apÅ¡vietimas; nebuvo sudarytos galimybės skalbti ir džiovinti rÅ«bus; kamerose buvo per didelė drėgmė; kamerose nebuvo įrengtas unitazas, tvyrojo iÅ¡matų tvaikas; kamerose buvo per Å¡alta žiemÄ ir per karÅ¡ta vasarÄ ; kamerose neveikė jokia ventiliacijos sistema; kamerų sienos, lubos ir grindys buvo nelygios, nubyrėjusiu tinku, avarinės bÅ«klės, pasidengusios pelėsiu; kamerose bÅ«davo prirÅ«kyta; kamerose kriauklės buvo surÅ«dijusios ir nebuvo karÅ¡to ar Å¡ilto vandens; buvo suteikiama tik 1 valanda pasivaikščioti lauke; areÅ¡tinės pareigÅ«nai nebuvo tikrinami ir gydomi nuo sadizmo ir sadistinio asmenybės sutrikimo; areÅ¡tinės pastato konstrukcijose, t. y. stogas, sienos ir kanalizacija buvo iÅ¡ asbesto.

Nurodo, kad dėl minėtų aplinkybių pareiÅ¡kėjo sveikatai buvo padaryta didelė ir nepataisoma psichologinė žala, jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, kančias ir nepatogumus, sveikatos suluoÅ¡inimÄ dvasinius ir emocinius sveikatos sutrikimus – emocinę depresijÄ , klaustrofobijos paranojÄ , tamsos baimę, orumo pažeminimÄ , galimybių bendrauti sumažėjimÄ ir kt. Teigia, kad netinkamos kalinimo sÄ lygos jam buvo sudaromos tyčia. PraÅ¡o netaikyti senaties termino. Klaipėdos AVPK, atstovaujantis atsakovÄ Lietuvos valstybę, atsiliepime (b. l. 15-20) nurodė, kad praÅ¡o daliai pareiÅ¡kėjo reikalavimų, t. y. laikotarpiui iki 2013-04-26, taikyti sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , pripažinti pažeistÄ pareiÅ¡kėjo teisę į teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas, tačiau pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje periodiÅ¡kai buvo laikomas nuo 2012-01-09 iki 2013-12-23.

Teigia, jog neturi duomenų, kad pareiÅ¡kėjo buvimo Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje metu jis kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) bÅ«tų skundęsis administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl pažeidžiamų ar pažeistų pareiÅ¡kėjo teisių, apie tai įrodymų nepateikia. Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ bei gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį.

PareiÅ¡kėjas neįrodė kuo yra grindžiama reikalaujama suma (žala) ir kaip ji apskaičiuota. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas yra sveikas, jauno amžiaus bei buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintos jo buvimo areÅ¡tinėje sÄ lygos, žeminama garbė ir orumas, nėra. Be to, tai tiesiogiai nėra susiję su pareigÅ«nų dirbančių areÅ¡tinėje veiksmais. Teigia, kad pareiÅ¡kėjo laikymo Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje metu teisės aktais nustatytas minimalus plotas turintis tekti vienam areÅ¡tinės kameroje laikomam asmeniui galėjo bÅ«ti nežymiai pažeistas trumpais laikotarpiais, tačiau yra siekiama, jog areÅ¡tinėje laikomi asmenys, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laiko tarpÄ .

Mano, kad teismui nustačius tai, kad atsakovo atstovas galėjo nežymiai ir ne intensyviai pažeisti nustatytus minimalaus ploto, tenkančio vienam areÅ¡tinės kameroje laikomam asmeniui, reikalavimus, atsižvelgtina į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose ir kaip savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das taikytinas teisės pažeidimo pripažinimas.?PaaiÅ¡kina, kad visiems be iÅ¡imties nerÅ«kantiems asmenims, kurie pageidauja bÅ«ti atskirai nuo rÅ«kančių asmenų, yra sudaromos sÄ lygos kvėpuoti neužterÅ¡tu tabako dÅ«mais oru ir tokie asmenys bÅ«na laikomi atskirai.

Nurodo, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinė atitinko visus tokios paskirties patalpoms keliamus reikalavimus bei buvo pripažinta tinkama eksploatacijai. Nurodo, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimais Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės kamerose pažeidimų nenustatyta. PareiÅ¡kėjas ar jo atstovas ir atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, Å¡alys prašė bylÄ nagrinėti joms ar jų atstovams nedalyvaujant, praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta.

Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (bylai aktuali redakcija galiojusi iki 2016-07-01) (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalimi, 79 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėta iÅ¡ esmės raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teismas konstatuoja: Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo Manto Aleknos teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje įvairiais laikotarpiais, atlyginimo priteisimo.

Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu.Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-08-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje A662-2009/2013). Dėl senaties termino taikymo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ taikomÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.Ä®statymas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Å is ne tik skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kita teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

Atkreiptinas dėmesys, kad teisės į ieÅ¡kinį atsiradimas, kartu ir ieÅ¡kinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad Å¡ios yra pažeistos. Asmuo apie savo teisės pažeidimÄ gali sužinoti tÄ pačiÄ dienÄ , kada ji buvo pažeista, tačiau Å¡is momentas gali nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau.

Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistÄ teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Siekiant nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų bÅ«ti skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010).Administracinėje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimÄ netinkamomis sÄ lygomis, kuris vyko nuo 2012-01-09 iki 2013-12-23, o skundÄ teismui dėl nurodyto laikotarpio pareiÅ¡kėjas pateikė(iÅ¡siuntė) tik 2016-04-21 (b. l. 9), t. y. praleidęs 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ laikotarpiui iki 2013-04-21.

Atsižvelgiant į nurodyto teisės pažeidimo pobÅ«dį spręstina, kad pareiÅ¡kėjas visÄ jo nurodytÄ laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam neužtikrinama teisė į minimalų kameros plotÄ tenkantį vienam asmeniui, kad jis buvo galimai kalinamas perpildytose, Å¡altose, drėgnose kamerose ir kt. PareiÅ¡kėjas nepateikė argumentų ir įrodymų, jog pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie neatitinkančias reikalavimų kalinimo sÄ lygas, ar bÅ«tent dabar pasireiÅ¡kė sveikatos sutrikimai dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų.

Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pažymėtina, jog šioje byloje atsakovu yra Lietuvos valstybė ir ieškinio senatį prašo taikyti atsakovo atstovas – Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, todėl ginčo nagrinėjimui taikytina ieškinio senatis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013; 2016-02-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-234-858/2016).

Byloje surinktų įrodymų ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pagrindu konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintÄ sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis dėl žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, laikotarpiu nuo 2012-01-09 iki 2013-04-21 dėl netinkamų kardomojo kalinimo sÄ lygų patirtÄ neturtinę žalÄ . Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010, 2013-06-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013, 2013-12-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-11-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1462-858/2015). Kiek tai būtų susiję su senaties termino atnaujinimu, teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-1037/2009). Kaip jau paminėta Å¡ioje byloje, pareiÅ¡kėjas skundu į teismÄ kreipėsi dėl žalos atlyginimo, kildinamo iÅ¡ kalinimo sÄ lygų, dėl kiurių akivaizdumo (kameros ploto nepakankamumas, pelėsiai kameroje, oro temperatÅ«ra ir kt.) pareiÅ¡kėjas iÅ¡ karto galėjo spręsti ar jos pažeidžia jo teises ir jam sukelia neigiamas teisines pasekmes, todėl nėra teisinių prielaidų atnaujinti senaties termino kreipiantis skundu į teismÄ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Kadangi senaties termino praleidimas yra pagrindas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo atmesti (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovo atstovui praÅ¡ant taikyti senaties terminÄ ir nesant sÄ lygų praleistÄ terminÄ atnaujinti, atsirado visos minėtos įstatyminės sÄ lygos ir prielaidos netenkinti pareiÅ¡kėjo skundo už laikotarpį nuo 2012-01-09 iki 2013-04-21. Dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina inter alia iÅ¡ jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų.

Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos.

Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. Å io įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimÄ draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.AreÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-06-18 įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areÅ¡tinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir Å¡iomis taisyklėmis.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punktas nustato, kad policijos areÅ¡tinių kamerose turi bÅ«ti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).Klaipėdos AVPK vieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės (skyriaus teisėmis) virÅ¡ininko 2016-05-24 tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl Manto Aleknos skundo“ Nr. 30-PR2-9995 (b. l. 25-26) pateiktais duomenimis, įvertinus laikotarpiui nuo 2012-01-09 iki 2013-04-21 taikytina senatį, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas pažeidžiant Taisyklių 80 punktÄ (vienam asmeniui plotas bÅ«davo mažesnis nei 5 kv. m.) buvo laikomas 13 parų, t. y. 2013-08-13 (3,01 kv. m), nuo 2013-08-14 iki 2013-08-20 (2,64 kv. m), 2013-11-12 (4,56 kv. m), nuo 2013-11-13 iki 2013-11-14 (3,42 kv. m), nuo 2013-12-19 iki 2013-12-20 (3,53 kv. m).

Dėl kitų sveikatos saugos reikalavimų neužtikrinimo Nuo 2009-10-09 iki 2015-11-01 policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ nustatė Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820. HN 37:2009 2 punkte yra įtvirtinta, kad veikiančioms policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie HN 37: 2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas buvimo Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje metu, ar kitu laiku kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) bÅ«tų skundęsis atsakovo atstovo administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl pažeidžiamų ar pažeistų pareiÅ¡kėjo teisių.

PareiÅ¡kėjas apie jo nurodomus pažeidimus ir sukeltas pasekmes įrodymų nepateikia. Todėl teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo skundo argumentų pagrįstumÄ bei atsakovo atstovo atsikirtimus į pareikÅ¡tÄ skundÄ , vadovaujasi byloje pateiktu Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktu (b. l. 21-24; 27-29).Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015-03-30 ir 2015-10-02 atliko Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės patikrinimus (2015-04-13 ir 2015-10-08 patikrinimo aktai). Patikrinimo aktais konstatuota, kad: nuo lubų tinkas nebyra, pelėsio nėra; natÅ«rali, dirbtinė ir naktinė apÅ¡vieta neatitiko HN 37:2009 reikalavimų, tačiau natÅ«ralios apÅ¡vietos bei dirbtinio apÅ¡vietimo sistemos pakeitimui reikalinga atlikti pastato rekonstrukcijos darbus, todėl Å¡ios neatitiktys nevertintinos kaip pažeidimai; kamerose yra skaidraus stiklo langai, langai atidaromi, taip užtikrinama papildoma ventiliacija; kamerų grindų, sienų vidaus apdailai panaudotos medžiagos yra lengvai valomos ir dezinfekuojamos; kamerose ir kitose areÅ¡tinės patalpose yra įrengtas centrinis Å¡ildymas, oro temperatÅ«ra ir santykinė drėgmė atitinka galiojančių higienos normų reikalavimus; kameroje esantis sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas 120-130 cm aukščio pertvara kaip ir reglamentuoja HN 37: 2009 20 punkto nuostata, tikrinimo metu buitiniu parazitu kamerose nepastebėta.

Tam tikras areÅ¡tinėje patalpintų asmenų privatumo apribojimas yra neiÅ¡vengiama sulaikymo ar kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais bei saugiu vykdymu. Taigi pareiÅ¡kėjo nurodyti kiti sveikatos saugos reikalavimų pažeidimai nepagrįsti. Dėl neturtinės žalos atlyginimo Atsižvelgus į teisinį reglamentavimÄ bei faktinius bylos duomenis, apibÅ«dinančius pareiÅ¡kėjo laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2013-04-22 iki 2013-12-23 Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje 13 parų buvo laikomas pažeidžiant Taisyklių 80 punktÄ (minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimas).Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871//02). EŽTT 2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, kad valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemÄ taip, kad bÅ«tų užtikrinta pagarba kalinių orumui.

Ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trÅ«ksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirÅ«pinti kalinio sveikata.Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Å i nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais:

1) teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ ; arba 2) už patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija. Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ ; į pragyvenimo lygį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015);

į piliečių bendrÄ materialinį lygį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taip pat, atsižvelgiama ir į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai. Teismas, atsižvelgdamas į minėtÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , į nustatytas faktines aplinkybes bei remdamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 65 € dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, (bylai aktuali redakcija, galiojusi iki 2016-07-01), 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu (bylai aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01), nusprendžia: PareiÅ¡kėjo Manto Aleknos skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti Mantui Aleknai, a. k. 39105281407, iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 65 € (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis Eur) neturtinei žalai atlyginti.Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                  Laimutė Jokubauskaitė