Legislator Case Law & Legislation
c46d44b4-5bf2-4098-a55c-be96a3edd1d7 AI generated

c46d44b4-5bf2-4098-a55c-be96a3edd1d7 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number c46d44b4-5bf2-4098-a55c-be96a3edd1d7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Optas LT“, atstovaujama nemokumo administratorės B. M., kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir, jį patikslinusi, prašė pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ieÅ¡kovės ir atsakovės A. Žilinskio ir ko uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) sudarytus įskaitymo sandorius, kurių pagrindu buvo atliktas prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymas – 80 000 Eur, ieÅ¡kovės apskaitoje apskaitytas 2020 m. spalio 20 d., ir 30 000 Eur, ieÅ¡kovės apskaitoje apskaitytas 2020 m. gruodžio 16 d.; priteisti iÅ¡ atsakovės 110 000 Eur, 6 proc. palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

c46d44b4-5bf2-4098-a55c-be96a3edd1d7 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog sudaryti ginčijami sandoriai lėmė ieÅ¡kovės ar atsakovės nemokumÄ , tačiau labiau tikėtina, jog jų sudarymo metu UAB „Optas LT“ turėjo finansinių sunkumų ir jau buvo nepajėgi vykdyti savo turtinių prievolių kreditoriams.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-586-467/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00353-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.3.1.18.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės A. Žilinskio ir ko uždarosios akcinės bendrovės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Optas LT“ ieÅ¡kinį atsakovei A. Žilinskio ir ko uždarajai akcinei bendrovei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Optas LT“, atstovaujama nemokumo administratorės B. M., kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir, jį patikslinusi, prašė pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ieÅ¡kovės ir atsakovės A. Žilinskio ir ko uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) sudarytus įskaitymo sandorius, kurių pagrindu buvo atliktas prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymas – 80 000 Eur, ieÅ¡kovės apskaitoje apskaitytas 2020 m. spalio 20 d., ir 30 000 Eur, ieÅ¡kovės apskaitoje apskaitytas 2020 m. gruodžio 16 d.; priteisti iÅ¡ atsakovės 110 000 Eur, 6 proc. palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Å iaulių apygardos teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi UAB „Optas LT“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ ; nutartis įsiteisėjo 2021 m. birželio 21 d. Å iaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi patvirtintas UAB „Optas LT“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as iÅ¡ viso 1 270 099,29 Eur. Administratorė nustatė, kad Å¡alys 2020 m. rugsėjo 25 d. sudarė mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartį Nr. 04-140 ir 2020 m. lapkričio 25 d. mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartį Nr. 04-17. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) virÅ¡ininkas 2020 m. spalio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 16 d. priėmė sprendimus dėl mokestinės nepriemokos perėmimo, kuriais patenkino mokesčių mokėtojo praÅ¡ymus ir sutiko, kad mokesčių mokėtojas UAB „Optas LT“ perimtų A. Žilinskio ir ko UAB mokestinę nepriemokÄ bei su ja susijusias sumas – iÅ¡ viso 110 000 Eur, Å¡ia suma sumažinant A. Žilinskio ir ko UAB įsiskolinimÄ ieÅ¡kovei. Tokiu bÅ«du po atsakovės ir ieÅ¡kovės suderintų veiksmų ieÅ¡kovė neteko galimybės atgauti 110 000 Eur, kurie galėjo bÅ«ti panaudoti atsiskaityti su ieÅ¡kovės kreditoriais.

3. Ginčijamais užskaitų sandoriais, atsiskaitant su susijusiu asmeniu, buvo sumažinta ieÅ¡kovės galimybė atsiskaityti su tuo metu buvusiais ieÅ¡kovės kreditoriais, nes atsakovei buvo suteikta neteisėta atsiskaitymo pirmenybė. Ginčo sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovė buvo faktiÅ¡kai nemoki, jos įsipareigojimai virÅ¡ijo turto vertę, bÅ«tinybės sudaryti Å¡iuos sandorius nebuvo. Sandoriai ieÅ¡kovei nebuvo ekonomiÅ¡kai naudingi, atlikti įskaitymai neužtikrino nei įmonės veiklos tęstinumo, nei atsiskaitymo su kitais kreditoriais. Abi įmonės buvo susijusios per valdymo organus, akcininkus, abiejose įmonėse buhalterinę apskaitÄ tvarkė tas pats asmuo. Vieno iÅ¡ ginčijamų sandorių sudarymo metu sutapo atsakovės ir ieÅ¡kovės buveinių registracijos adresas – (duomenys neskelbtini). Ginčijami užskaitų sandoriai pažeidė ieÅ¡kovės kreditorių teises bei interesus, todėl ieÅ¡kovė turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ kreditoriaus reikalavimo teisę. Ginčijamų sandorių Å¡alių nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnio 7 punkto pagrindu. NesÄ Å¾iningos buvo tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė, todėl sandoriai pripažintini negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu. IeÅ¡kovė vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino nėra praleidusi.

4. Atsakovė A. Žilinskio ir ko UAB su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir jį atmesti. Nurodė, kad ginčijamos sutartys buvo sudarytos dar iki tol, kol atsakovės vadovas buvo informuotas apie ieÅ¡kovės turimus finansinius sunkumus. IeÅ¡kovės 2020 m. rugsėjo 30 d. balansas rodo ieÅ¡kovės finansinę bÅ«klę po 2020 m. rugsėjo 25 d. sandorio sudarymo dienos ir iki ginčo 2020 m. lapkričio 25 d. sandorio sudarymo dienos, tai reiÅ¡kia, jog Å¡ie duomenys nepatvirtina ieÅ¡kovės faktinio nemokumo 2020 m. rugsėjo 25 d. ir 2020 m. lapkričio 25 d. sutarčių sudarymo metu. IeÅ¡kovė neįrodė, kad sandorių sudarymo metu buvo faktiÅ¡kai nemoki. Ginčo sandoriai patys savaime nėra neteisėti ar draudžiami, prieÅ¡taraujantys verslo logikai. Sutarčių sudarymo metu kreditorių teisės nebuvo pažeistos – dėl sutarčių sudarymo nebuvo sumažintas ieÅ¡kovės turtas, į kurį galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Tai yra pagrindas atmesti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ pripažinti sandorius negaliojančiais. Å alių 2020 m. rugsėjo 25 d. sudarytas sandoris atitiko ieÅ¡kovės ekonominį interesÄ tęsti veiklÄ , naudojant atsakovės mechanizmus, ir gauti pajamas iÅ¡ vykdomos veiklos – taigi, buvo bÅ«tinas ieÅ¡kovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino – pripažino niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento 2020 m. spalio 20 d. ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytÄ Ä¯skaitymo sandorį, kurio pagrindu buvo atliktas 80 000 Eur prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymas, ir 2020 m. gruodžio 16 d. sudarytÄ Ä¯skaitymo sandorį, kurio pagrindu buvo atliktas 30 000 Eur prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymas; taikė restitucijÄ ir priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 110 000 Eur, pripažino atsakovei 110 000 Eur reikalavimo teisę į ieÅ¡kovę; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 6 proc. palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 9 828,23 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisė iÅ¡ atsakovės valstybei 1 800 Eur žyminį mokestį ir 13,44 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad daugumos ieÅ¡kovės kreditorių reikalavimo teisės atsirado 2020 m. rugsėjo – gruodžio mėn., t. y. praktiÅ¡kai ginčijamų sandorių sudarymo metu arba 2021 m., t. y. po ginčijamų sandorių sudarymo. Tai, teismo vertinimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „Optas LT“ turėjo pradelstų įsiskolinimų kitiems kreditoriams. Teismas nusprendė, jog nemokumo administratorė, ginanti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę ir gali ginčyti įmonės prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarytus sandorius visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu.

7. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog sudaryti ginčijami sandoriai lėmė ieÅ¡kovės ar atsakovės nemokumÄ , tačiau labiau tikėtina, jog jų sudarymo metu UAB „Optas LT“ turėjo finansinių sunkumų ir jau buvo nepajėgi vykdyti savo turtinių prievolių kreditoriams.

8. IÅ¡ byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė buvo skolinga atsakovei 336 094,51 Eur pagal 2019 m. gruodžio 31 d. dokumentÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 306 671,64 Eur pagal 2020 m. vasario 29 d. dokumentÄ Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 25 d. mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. lapkričio 25 d. mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė ir atsakovė susitarė dėl tarpusavio prievolių įskaitymo. Prievolių perėmimas buvo patvirtintas VMI virÅ¡ininko sprendimais, kurių pagrindu pasiraÅ¡yti tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktai. Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis aktualia teismų praktika, teismas nurodė, kad, nors įstatymai nedraudžia sudaryti tarpusavio įskaitymo sandorių, tačiau byloje nustačius, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu įmonė faktiÅ¡kai buvo nemoki, sandoriais nustatytas atsiskaitymo bÅ«das, kuriuo ieÅ¡kovė neteko galimybės iÅ¡ mokesčių administratoriaus atgauti 110 000 Eur, kurie galėjo bÅ«ti panaudoti atsiskaitymui ir su kitais ieÅ¡kovės kreditoriais, vertintinas kaip pažeidžiantis įmonės ir jos kreditorių interesus, nes nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė vienam iÅ¡ kreditorių, tuo pačiu iÅ¡ esmės sumažinant ieÅ¡kovės turtÄ , į kurį galėjo bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas.

9. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nusprendė, kad ieškovė ginčijamų sandorių sudaryti neprivalėjo.

10. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė žinojo apie savo nemokumÄ ginčijamų sandorių sudarymo metu. Tai patvirtina teismo nutartyje dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Optas LT“ nurodyti ieÅ¡kovės finansinės atskaitomybės duomenys už 2020 m. ataskaitinį laikotarpį. Kad bendrovė turėjo finansinių sunkumų, patvirtina ir liudytojo Ž. G., apklausto 2022 m. spalio 11 d. teismo posėdžio metu, parodymai apie bendrovės finansines problemas. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė buvo tarpusavyje susijusios įmonės – atsakovės vadovas Ž. Ž. buvo abiejų įmonių akcininkas, vieno iÅ¡ ginčijamų sandorių sudarymo metu (2020 m. gruodžio 16 d.) sutapo ieÅ¡kovės ir atsakovės buveinių registracijos adresas, buhalterinę apskaitÄ abiejose įmonėse tvarkė tas pats asmuo – E. F. (buv. R.). Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Ž. G., E. R., Ž. Ž. žinojo ieÅ¡kovės finansinę padėtį, todėl turėjo pareigÄ Ä¯vertinti, ar atliekama užskaita nepažeidžia įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atsakovė nesiaiÅ¡kino, kokio pobÅ«džio finansinius sunkumus turi ieÅ¡kovė, ar sudaryti sandoriai nepažeis kitų kreditorių interesų, nesustiprins skolininko nemokumo ir pan. Dėl iÅ¡dėstytų argumentų teismas nusprendė, kad atsakovė, sudarydama ginčo sandorius, elgėsi nesÄ Å¾iningai.

11. Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, nustatė, kad bankroto byla UAB „Optas LT“ iÅ¡kelta Å iaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi, nutartis įsiteisėjo 2021 m. birželio 21 d., o ieÅ¡kovės, atstovaujamos bankroto administratorės, ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2022 m. birželio 21 d., t. y. laikantis tokio reikalavimo pareiÅ¡kimo termino. Pradiniame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ieÅ¡kovės ir atsakovės 80 000 Eur įskaitymo sandorį, atliktÄ Å¡alių sudarytos 2020 m. rugsėjo 25 d. mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, taip pat pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ieÅ¡kovės ir atsakovės 30 000 Eur įskaitymo sandorį, atliktÄ Å¡alių sudarytos 2020 m. lapkričio 25 d. mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktai (2020 m. spalio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 16 d., pasiraÅ¡yti tik atsakovės buhalterės), teismui pateikti 2022 m. spalio 7 d. Patikslintas ieÅ¡kinys teismui paduotas 2022 m. rugpjūčio 29 d., įvertinus atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kinį ir triplike nurodytas aplinkybes. Å ias aplinkybes įvertinęs teismas nusprendė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas.

12. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos actio Pauliana (Pauliano ieÅ¡kinys) sÄ lygos. Byloje esančios aplinkybės patvirtina tai, kad Å¡alys žinojo arba turėjo žinoti apie ieÅ¡kovės nemokumÄ ir sudarydamos ginčo sandorį elgėsi nesÄ Å¾iningai, todėl 2020 m. spalio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 16 d. sudaryti tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktai, pagal kuriuos buvo užskaityta 110 000 Eur, pripažįstami negaliojančiais nuo sudarymo momento. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Å iaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi su vėlesniais patikslinimais ieÅ¡kovės bankroto byloje patvirtinta iÅ¡ viso 1 270 099,29 Eur kreditorių finansinių reikalavimų suma. Tuo tarpu byloje ginčijami sandoriai, kuriais buvo atlikti 110 000 Eur įskaitymai. Dėl Å¡ių priežasčių kreditorių reikalavimas gali bÅ«ti nukreipiamas į visÄ 110 000 Eur sumÄ , todėl Å¡iÄ sumÄ priteisė iÅ¡ atsakovės. Taip pat teismas priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 6 proc. procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteisiamÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

13. Teismas nurodė, kad atsakovei, grÄ Å¾inus ginčo sandorių pagrindu gautÄ sumÄ (įskaitymÄ ), iÅ¡lieka teisė reikÅ¡ti (jei dar nebuvo pareikÅ¡tas) kreditoriaus finansinį reikalavimÄ BUAB „Optas LT“ nemokumo byloje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Atsakovė A. Žilinskio ir ko UAB pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:

14.1. Teismas nagrinėdamas actio Pauliana sÄ lygas, vertindamas ginčijamo sandorio įtakÄ kreditorių teisėms, klaidingai nustatė faktines aplinkybes ir tuo pačiu ginčo objektÄ . Teismas pažeidė įrodymų tyrimo taisykles (nenagrinėjo byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų – ieÅ¡kinio 5, 6 priedų ir jų teksto bei užskaitos aktų ir jų reikÅ¡mės), ko pasėkoje buvo supainiotas ginčo objektas: vietoje ieÅ¡kovės ginčijamų dviejų užskaitos aktų buvo įvertintos dvi mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartys, kurių ieÅ¡kovė neginčijo. Teismui nusprendus dėl kreditorių teisės pažeidimo remiantis tuo, kad sandoriu ieÅ¡kovė prarado teisę atgauti 100 000 Eur iÅ¡ mokesčių administratoriaus, kai tokia ieÅ¡kovės teisė pasibaigė įsigaliojus sutartims, darytina iÅ¡vada, jog teismas skundžiamÄ sprendimÄ priėmė klaidingai vertindamas ne ginčo sandorių, o sutarčių atitikimÄ actio Pauliana taikymo aplinkybėms. Atsižvelgiant į tai, visi kiti sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateikiami teismo sprendimo motyvai taip pat yra ne ginčo sandorių galiojimo vertinimas, o sutarčių galiojimo vertinimas. Tačiau teismas nepripažino sutarčių negaliojančiomis – jis pripažino įskaitymo sandorius negaliojančiais, remdamasis motyvais, kurie buvo taikyti ne ginčo sandoriams.

14.2. Teismas klaidingai nustatė faktinę aplinkybę, t. y. kad šalys sudarė 2020 m. spalio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 16 d. įskaitymo aktus. Įskaitymo aktai buvo sudaryti vienasmeniškai, juos sudarė tik atsakovė, t. y. vienašaliai sandoriai.

14.3. Teismas, nagrinėdamas kreditorių galiojančios reikalavimo teisės, kaip actio Pauliana taikymo sÄ lygÄ , egzistavimÄ , vertino ieÅ¡kovės kreditorių reikalavimų atsiradimo momentÄ , t. y. vertino, kad kreditorius CK 6.66 straipsnio prasme yra ieÅ¡kovės kreditorių visuma. Teismas vertino ir nustatė, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė turėjo finansinių sunkumų ginčijamų sandorių sudarymo metu ir negalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais, t. y. ieÅ¡kovė ir jos veiksmai CK 6.66 straipsnio kontekste yra vertintini kaip skolininko. Jei ieÅ¡kovė yra laikoma skolininku, nėra faktinių aplinkybių visumos, sudarančios pagrindÄ taikyti CK 6.66 straipsnį. Pagal CK 6.66 straipsnį kreditoriui leidžiama ginčyti skolininko sudarytÄ sandorį, tačiau Å¡iuo atveju ginčijamų sandorių ieÅ¡kovė nesudarė, juos vienasmeniÅ¡kai sudarė atsakovė. IeÅ¡kovė nesuteikė atsakovei pirmenybės, kadangi ieÅ¡kovė neatliko jokių veiksmų.

14.4. Pagal teisinį reglamentavimÄ , įskaitymui pakanka vienos Å¡alies pareiÅ¡kimo įskaitymui įsigalioti, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neturėjo teisės tokio sandorio nesudaryti. Teismo teigimu, pagrįstu teismų praktika, jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį, jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima, tačiau į atsakovės argumentus dėl bÅ«tinybės sudaryti įskaitymo sandorį iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės (jeigu galima teigti, kad vienaÅ¡alis įskaitymo sandoris tapo dviÅ¡aliu) teismas nepasisakė, kitaip sakant, ignoravo atsakovės pateiktus atsikirtimus.

14.5. Teismas ignoruodamas faktÄ , kad ginčijami sandoriai yra vienaÅ¡aliai, klaidingai nustatė actio Pauliana taikymo sÄ lygÄ â€“ sandorį sudariusių Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ . Teismas, remdamasis teismų praktika, Å¡iÄ sÄ lygÄ aiÅ¡kina kaip sandorio Å¡alių pasidomėjimÄ , ar sandorio kontrahentas neturi įsipareigojimų savo kreditoriams ir ar sandoris nepažeis sandorio kontrahento kreditoriaus teisių. VienaÅ¡alį sandorį sudariusi atsakovė Å¡iame sandoryje neturėjo kontrahento, kurio kreditoriais bÅ«tų reikėję domėtis, nes tai buvo vienaÅ¡alis sandoris, kuriam actio Pauliana nėra taikomas.

14.6. Teismui nepateikus motyvų dėl to, kad įskaitymo sandoris buvo sudarytas vienaÅ¡aliÅ¡kai, atsakovės procesiniai dokumentai ir juose pateikti argumentai buvo apskritai nenagrinėjami, tokiu bÅ«du teismas pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir betarpiÅ¡kumo principÄ procese ir nemotyvavo savo sprendimo.

14.7. Teismas nepagrįstai pritaikė restitucijÄ , kadangi pagal įskaitymo sandorį atsakovė turto negavo – teismui pripažinus įskaitymo sandorį negaliojančiu, nėra sandorio, kuris suteikė teisę ieÅ¡kovei gauti 110 000 Eur iÅ¡ atsakovės. Ä®skaitymo sandoriu atsakovė atsisakė ieÅ¡kovės piniginės prievolės įvykdymo – pasibaigė ieÅ¡kovės piniginė prievolė sumokėti skolÄ pagal užskaitų aktuose nurodytas sÄ skaitas iÅ¡ viso už 110 000 Eur, vadinasi, teismui nusprendus, kad įskaitymo sandoris negalioja, ieÅ¡kovės piniginė prievolė lieka neįvykdyta ir teismas nusprendė, jog atsakovė turi teisę reikÅ¡ti savo kaip kreditoriaus reikalavimÄ Å¡iai sumai. Tačiau kokiu pagrindu ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti 110 000 Eur iÅ¡ atsakovės iÅ¡ teismo motyvų yra neaiÅ¡ku ir nesuprantama.

15. IeÅ¡kovė BUAB „Optas LT“ atsiliepime praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, o Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:

15.1. Teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus ir teisingai nustatė esmines faktines aplinkybes, tinkamai taikė CK 6.66 straipsnio nuostatas ir teisingai nustatė visas bÅ«tinas actio Pauliana sÄ lygas ginčo sandoriams pripažinti negaliojančiais bei tinkamai iÅ¡sprendė restitucijos klausimÄ .

15.2. Atsakovė nepagrįstai 2020 m. spalio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 16 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktus traktuoja kaip vienaÅ¡alius įskaitymo sandorius, atliktus atsakovės. Nurodytus aktus parengė buhalterė E. R., kuri vedė abiejų įmonių apskaitÄ . Å ių aktų pagrindu ieÅ¡kovės ir atsakovės apskaitoje buvo apskaitytos ginčo užskaitos, t. y. 2020 m. spalio 20 d. apskaityta 80 000 Eur užskaita, o 2020 m. gruodžio 16 d. – 30 000 Eur užskaita. Taigi tuo atlikta dviÅ¡alė užskaita. IÅ¡kėlus ieÅ¡kovės bankroto bylÄ , nurodyti užskaitos aktai nebuvo perduoti ieÅ¡kovės nemokumo administratorei. Tik teismui įpareigojus atsakovę pateikti Å¡iuos aktus, atsakovė juos pateikė į bylÄ .

15.3. Atsakovė nei atsiliepime į ieÅ¡kinį, nei triplike neteigė, kad įskaitymas buvo atliktas atsakovės vienaÅ¡aliu pareiÅ¡kimu. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog atliko vienaÅ¡alį įskaitymÄ CK 6.131 straipsnyje nustatyta tvarka.

15.4. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, reikÅ¡mingus vertinant ieÅ¡kovės ekonominę padėtį, buvusiÄ ginčo įskaitymo sandorių metu, pagrįstai konstatavo, kad ginčo sandorių sudarymo metu UAB „Optas LT“ buvo faktiÅ¡kai nemoki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes įmonės skolos virÅ¡ijo įmonės turto balansinę vertę, tai iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad įmonė neturėjo pakankamai turto atsiskaityti su visais kreditoriais.

15.5. Teismas teisingai konstatavo kreditoriaus teisių pažeidimÄ , kaip bÅ«tinÄ actio Pauliana taikymo sÄ lygÄ , kuri pasireiÅ¡kia tiek tuo, kad, sudarant ginčo įskaitymo sandorius, ieÅ¡kovė (skolininkė), bÅ«dama faktiÅ¡kai nemoki, suteikė atsakovei atsiskaitymo pirmenybę prieÅ¡ kitus kreditorius, tiek tuo, jog kitaip buvo pažeistos kreditoriaus teisės. Ginčo įskaitymo sandoriai sumažino ieÅ¡kovės turto, į kurį gali bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vertę ir sumažėjusios vertės turto neužtenka ieÅ¡kovės kitų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.

15.6. Atsakovės pagrindinis ir vienintelis apeliacinio skundo argumentas, kad tariamai kreditoriaus teisių pažeidimo aspektu pirmosios instancijos teismas vertino ne įskaitymo sandorius, o mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis, yra nepagrįstas ir neatitinka skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio bei esmės.

15.7. Atsakovė nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neginčija savo prievolės pagal aptartas mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis sumokėti 110 000 Eur, t. y. neteigia ir neįrodinėja, kad Å¡ios sutartys buvo neatlygintinės, taip pat neteigia ir neįrodinėja, jog atsakovė turėjo sumokėti ne 110 000 Eur, o kitÄ sumÄ . Teismas pagrįstai konstatavo, kad bÅ«tent įskaitymo sandoriai pažeidė ieÅ¡kovės teises.

15.8. Atsakovės argumentai dėl ginčo sandorių sudarymo privalomumo nepagrįsti, nes, sprendžiant sandorio būtinumo aspektu, turi būti vertinama ne ginčo sandorio rūšis (vienašalis ar dvišalis sandoris), o teisinės prievolės sudaryti ginčo įskaitymo sandorius buvimas / nebuvimas ir ekonominis naudingumas nemokiai skolininkei, t. y. ieškovei.

15.9. Byloje nėra atsakovės pateikto vienaÅ¡alio pareiÅ¡kimo, kurio pagrindu CK 6.131 straipsnyje nustatyta tvarka atsakovė bÅ«tų atlikusi vienaÅ¡alį įskaitymÄ . Todėl atsakovės versija, kad ji atliko vienaÅ¡alį įskaitymÄ , su kuriuo ieÅ¡kovė neturėjo teisinio pagrindo nesutikti, yra nepagrįsta ir neatitinka bylos aplinkybių.

15.10. Atsakovė neįrodė nei, kad buvo teisinė prievolė sudaryti ginčo įskaitymo sandorius, t. y. buvo iš įstatymo ar sutarties kylanti prievolė sudaryti ginčo sandorius, nei, kad šie sandoriai ieškovei buvo ekonomiškai būtini. Ginčo sandoriai neužtikrino ieškovės veiklos tęstinumo, atsiskaitymo su kitais kreditoriais ar ieškovės mokumo atkūrimo. Ginčo sandoriais buvo siekiama atsakovei suteikti atsiskaitymo pirmenybę prieš kitus kreditorius.

15.11. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir iÅ¡samiai nurodė argumentus, kodėl sandorio Å¡alys pripažintos nesÄ Å¾iningomis. Atsakovė apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir iÅ¡vadų dėl sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo. Nagrinėjamu atveju ginčijamų sandorių Å¡alių nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas CK 6.67 straipsnio 7 punkto pagrindu. Nors pirmosios instancijos teismas netaikė nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos, tai nekeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo esmės, nes juo vis tiek yra konstatuotas ginčo sandorių Å¡alių nesÄ Å¾iningumas.

15.12. Teismas pagrįstai taikė restitucijÄ ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė 110 000 Eur. IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje buvo suformavusi atskirÄ reikalavimÄ priteisti Å¡iÄ sumÄ . Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad nėra pagrindo priteisti 110 000 Eur taikant restitucijÄ , Å¡i suma gali bÅ«ti priteista kitu apeliacinės instancijos teismo parinktu teisiniu pagrindu, nes bÅ«tent teismas privalo parinkti konkretų ieÅ¡kinio tenkinimo teisinį pagrindÄ (pvz., 110 000 Eur gali bÅ«ti priteista kaip skola pagal 2020 m. rugsėjo 25 d. mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartį Nr. 04-140 ir 2020 m. lapkričio 25 d. mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartį Nr. 04-171).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindÄ peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.

18. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo. Atsakovė apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktinę aplinkybę, jog Å¡alys sudarė ginčijamus įskaitymo aktus, kadangi tai yra vienaÅ¡aliai sandoriai, todėl nėra faktinių aplinkybių taikyti actio Pauliana institutÄ . Taigi apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimo pagrindus.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

19. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad Å iaulių apygardos teismas 2021 m, birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-358-267/2021 iÅ¡kėlė UAB „Optas LT“ bankroto bylÄ ; nemokumo administratore paskyrė B. M.; nutartis įsiteisėjo 2021 m. birželio 21 d.

20. Å aulių apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Optas LT“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, kuris patikslintas 2021 m. lapkričio 18 d., 2021 m. gruodžio 14 d., 2022 m. sausio 20 d., 2022 m. kovo 22 d., 2022 m. gegužės 3 d. nutartimis, bendra patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudaro 1 270 099,29 Eur.

21. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro 2021 m. gegužės 10 d. išrašo nustatyta, kad ieškovės UAB „Optas LT“ pavadinimas iki 2021 m. sausio 6 d. buvo UAB „Energetikos tinklų automatika“.

22. 2020 m. rugsėjo 25 d. atsakovė A. Žilinskio ir ko UAB ir ieÅ¡kovė UAB „Optas LT“ sudarė mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieÅ¡kovė (skolos perėmėjas) perėmė atsakovės (mokesčių mokėtojas) 80 000 Eur mokestinę nepriemokÄ .

23. VMI virÅ¡ininkas 2020 m. spalio 20 d. sprendimu dėl mokestinės nepriemokos perėmimo Nr. (duomenys neskelbtini) sutiko, kad ieÅ¡kovė UAB „Optas LT“ perimtų atsakovės A. Žilinskio ir ko UAB 80 000 Eur mokesčių nepriemokÄ .

24. 2020 m. spalio 20 d. ieÅ¡kovė UAB „Optas LT“ ir atsakovė A. Žilinskio ir ko UAB sudarė tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktÄ , kurio pagrindu atliktas 80 000 Eur prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymas.

25. 2020 m. lapkričio 25 d. atsakovė A. Žilinskio ir ko UAB ir ieÅ¡kovė UAB „Optas LT“ sudarė mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieÅ¡kovė (skolos perėmėjas) perėmė atsakovės (mokesčių mokėtojas) 30 000 Eur mokestinę nepriemokÄ .

26. VMI virÅ¡ininkas 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu dėl mokestinės nepriemokos perėmimo Nr. (duomenys neskelbtini) sutiko, kad ieÅ¡kovė UAB „Optas LT“ perimtų atsakovės A. Žilinskio ir ko UAB 30 000 Eur mokesčių nepriemokÄ .

27. 2020 m. gruodžio 16 d. ieÅ¡kovė UAB „Optas LT“ ir atsakovė A. Žilinskio ir ko UAB sudarė tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktÄ , kurio pagrindu atliktas 30 000 Eur prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymas.

28. IeÅ¡kovė BUAB „Optas LT“ pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, įrodinėjo 2020 m. spalio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 16 d. sudarytų įskaitymo sandorių prieÅ¡taravimÄ kreditorių interesams (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Reikalavimų faktinis pagrindas – ieÅ¡kovė, bÅ«dama nemoki bei pažeisdama kitų kreditorių teises, neturėdama pareigos sudarė ginčijamus sandorius, kurie jai buvo ekonomiÅ¡kai nenaudingi, ginčijamus sandorius sudariusios Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jų nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnio 7 punktÄ .

29. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį patenkino – ginčijamus sandorius pripažino negaliojančiais CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu bei pritaikė restitucijÄ . Atsakovė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, pateikė apeliacinį skundÄ , kurį grindžia proceso ir materialiosios teisės pažeidimais, t. y., kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė ginčo objektÄ ; prieÅ¡ingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, Å¡alys nesudarė ginčijamų sandorių, kadangi Å¡iuos sandorius sudarė tik atsakovė, todėl ginčijami sandoriai yra vienaÅ¡aliai sandoriai, kuriems actio Pauliana nėra taikomas; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė restitucijÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje dalyvaujančių asmenų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nurodytus argumentus, byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija ir vertinimu.

Dėl apeliacinio skundo argumentų ir actio Pauliana sÄ lygų

30. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

31. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sÄ lygų, Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktÄ ).

32. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamų sandorių negaliojimo aptariamu pagrindu, nustatė visas actio Pauliana sÄ lygas ir ginčijamus sandorius pripažino negaliojančiais bei pritaikė restitucijÄ . Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo objektÄ â€“ vietoj ginčijamų užskaitos aktų (ne)teisėtumo buvo įvertintas mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių, kurių ieÅ¡kovė neginčijo, (ne)teisėtumas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu teismo sprendimu, bylos medžiaga, Å¡alių procesiniais dokumentais, neturi pagrindo sutikti su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu.

33. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė dvi mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis: 2020 m. rugsėjo 25 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ skolos perėmėja ieÅ¡kovė perėmė mokesčių mokėtojo atsakovės 80 000 Eur mokestinę nepriemokÄ , ir 2020 m. lapkričio 25 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ skolos perėmėja ieÅ¡kovė perėmė mokesčių mokėtojo atsakovės 30 000 Eur mokestinę nepriemokÄ (elektroninės bylos I tomas, b. l. 60-62, 64-66). VMI 2020 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patenkinti mokesčių mokėtojo praÅ¡ymai ir sutikta, jog mokesčių mokėtojo (atsakovės) mokestines nepriemokas – 80 000 Eur ir 30 000 Eur bei su jomis susijusias sumas perimtų skolos perėmėjas (ieÅ¡kovė) (elektroninės bylos b. l. 68-69, 70-71). Å alys 2020 m. spalio 20 d. sudarė tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktÄ , kuriuo buvo sumažinta ieÅ¡kovės atsakovei mokėtina suma 80 000 Eur pagal 2019 m. gruodžio 31 d. dokumentÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos II tomas, b. l. 179). Taip pat 2020 m. gruodžio 16 d. Å¡alys sudarė tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktÄ , kuriuo ieÅ¡kovės atsakovei mokėtina suma sumažinta 30 000 Eur pagal 2020 m. vasario 29 d. dokumentÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos II tomas, b. l. 180). Aktuose nurodyta, kad jie įsigalioja nuo jų pasiraÅ¡ymo dienos ir yra pagrindas buhalterinėms operacijoms atlikti. IÅ¡ byloje esančios ieÅ¡kovei pateiktos kliento A. Žilinskio ir ko UAB lentelės „Atsiskaitymai“ už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. matyti, kad ieÅ¡kovės buhalterinėje apskaitoje 2020 m. spalio 20 d. buvo apskaityta 80 000 Eur, 2020 m. gruodžio 16 d. – 30 000 Eur, Å¡iomis sumomis sumažinant ieÅ¡kovės atsakovei mokėtinÄ skolÄ (elektroninės bylos II tomas, b. l. 91-98).

34. Ä®vertinus Å¡iuos bylos duomenis, sutiktina su atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad ieÅ¡kovė galimybę atgauti lėšas iÅ¡ mokesčių administratoriaus prarado ne ginčijamais tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktais, o 2020 m. rugsėjo 25 d. ir 2020 m. lapkričio 25 d. mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartimis, mokesčių administratoriui jas patvirtinus, tačiau, sudarius Å¡ias sutartis ir mokesčių administratoriui jas patvirtinus, ieÅ¡kovė įgijo tokio paties dydžio, t. y. 110 000 Eur (80 000 Eur ir 30 000 Eur) reikalavimo teisę į atsakovę. Todėl ginčijamais tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktais ieÅ¡kovė prarado galimybę reikalauti iÅ¡ atsakovės jai grÄ Å¾inti 110 000 Eur, kurie galėjo bÅ«ti panaudoti atsiskaitymams su ieÅ¡kovės kreditoriais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, nors ir suklydo nurodydamas, kad ginčijamais aktais ieÅ¡kovė prarado galimybę atgauti 110 000 Eur iÅ¡ mokesčių administratoriaus, o ne iÅ¡ atsakovės, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ginčo objektÄ ir (ar) įvertino ne ginčijamus tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktus, o mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis kaip Å¡alių tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktų sudarymo pagrindÄ .

35. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ginčijamus tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktus sudarė abi šalys, nes, apeliantės teigimu, ginčijamus aktus sudarė tik atsakovė ir tai yra vienašaliai sandoriai, todėl nebuvo pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

36. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta ir atsakovė neginčija, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė yra tarpusavyje susijusios įmonės, atsakovės vadovas Ž. Ž. buvo abiejų įmonių akcininkas, vieno iÅ¡ ginčijamų sandorių sudarymo metu (2020 m. gruodžio 16 d.) sutapo ieÅ¡kovės ir atsakovės buveinių registracijos adresas, buhalterinę apskaitÄ abiejose įmonėse tvarkė tas pats asmuo (E. F. (buv. R.). Ginčijamų tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktų pirmojoje pastraipoje nurodyta: „Uždaroji akcinė bendrovė A. Žilinskio ir ko UAB, įmonės kodas 158102142, viena Å¡alis, atstovaujama buhalterės E. R., iÅ¡ vienos pusės, ir UAB „Energetikos tinklų automatika“, įmonės kodas 304846680, kita Å¡alis, atstovaujama ___, iÅ¡ kitos pusės, sudarome tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktÄ â€œ; taip pat aktuose nurodyti abiejų įmonių parašų rekvizitai, tačiau pasiraÅ¡yti tik atsakovės buhalterės E. R.. Be to, byloje nėra ginčo dėl to, kad abi Å¡alys savo buhalterinėse apskaitose apskaitė ginčo užskaitas.

37. Nors ginčijami aktai yra pasiraÅ¡yti buhalterės E. R. tik atsakovės vardu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad E. R., kaip minėta, tvarkė abiejų bendrovių buhalterijÄ , abi bendrovės buvo susijusios įmonės, taip pat į tai, jog ginčo aktai ieÅ¡kovės nemokumo administratorei kartu su ieÅ¡kovės dokumentais nebuvo perduoti ir juos į bylÄ pateikė atsakovė tik pirmosios instancijos teismui įpareigojus tai padaryti 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, pačių aktų turinį, daroma iÅ¡vada, kad Å¡ie ginčijami aktai buvo Å¡alių sudaryti kaip dviÅ¡aliai sandoriai. Teisėjų kolegija pažymi, kad faktinių aplinkybių visuma, o bÅ«tent: 2020 m. rugsėjo 25 d. ir 2020 m. lapkričio 25 d. mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutarčių sudarymas, mokesčių administratoriaus 2020 m. spalio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymai bei atitinkamai tomis pačiomis dienomis sudaryti ginčijami tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktai, neleidžia abejoti, jog sudaryti ginčijamus aktus buvo abiejų Å¡alių valia.

38. Apeliantė teisingai nurodo, kad pagal CK 6.131 straipsnio 1 dalies nuostatas, vienaÅ¡aliam įskaitymui pakanka vienos Å¡alies valios, tačiau nagrinėjamu atveju byloje tokio atsakovės pareiÅ¡kimo nėra ir atsakovė neįrodė, kad ji tokį pareiÅ¡kimÄ ieÅ¡kovei teikė. Todėl, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog ginčijami sandoriai buvo vienaÅ¡aliai įskaitymo sandoriai. PrieÅ¡ingai, byloje esančių duomenų visetas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad ginčijami tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktai yra dviÅ¡aliai sandoriai.

39. Taigi, nesutikus su atsakovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, kad ginčijami sandoriai yra vienaÅ¡aliai sandoriai, atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, jog Å¡iuo atveju ginčo objektui nebuvo pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. actio Pauliana institutÄ , o ieÅ¡kovė neturėjo teisės atsisakyti tokį sandorį sudaryti, nes įskaitymui pakanka vienos Å¡alies pareiÅ¡kimo. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, apeliantė nepateikė įrodymų, kad ji bÅ«tų teikusi ieÅ¡kovei pareiÅ¡kimÄ dėl vienaÅ¡alio įskaitymo, o byloje nustatyta, jog ginčijami tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktai buvo sudaryti mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutarčių pagrindu abiejų sandorio Å¡alių valia ir sutarimu.

40. Byloje nustatyta ir apeliantė šios aplinkybės iš esmės neneigia, kad ginčijami tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo sandoriai sudaryti ieškovei esant nemokiai, o jos daugumos kreditorių reikalavimo teisės atsirado 2020 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais.

41. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įmonei atsidÅ«rus tokioje bÅ«senoje, kai ji negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, atsakingi asmenys privalo inicijuoti bankroto bylÄ , o atsiskaitymas su kreditoriais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įmonė tokius sandorius sudaryti privalėjo, negali bÅ«ti vykdomas, kad bÅ«tų iÅ¡vengta neteisėto pranaÅ¡umo suteikimo vieniems kreditoriams sumažinant likusiųjų galimybes gauti reikalavimų patenkinimÄ . Pažeidus Å¡ias įstatymo nuostatas, nemokios įmonės sudarytas sandoris gali bÅ«ti nuginčytas CK 6.66 straipsnio pagrindu, o sumokėtos lėšos iÅ¡reikalautos iÅ¡ jas neteisėtai gavusio sÄ Å¾iningo kreditoriaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Pagal kasacinio teismo praktikÄ , bÅ«tinais sandoriais laikomi tokie sandoriai, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sÄ Å¾iningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).

42. Å iuo atveju byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl galėjo sudaryti tik jai ekonomiÅ¡kai naudingus sandorius. Ä®vertinus byloje esančius duomenis apie tai, jog ieÅ¡kovės turtinė padėtis nebuvo gera, ginčijamų sandorių sudarymo metu ji buvo nemoki ir neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais; byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ manyti, kad ieÅ¡kovė Å¡iuos sandorius sudaryti privalėjo, ar kad jie jai buvo naudingi – prieÅ¡ingai, ginčijamais sandoriais buvo suteiktas nepagrįstas pirmumas (pranaÅ¡umas) atsakovei, kuri, bÅ«dama susijusi su ieÅ¡kove įmonė, neabejotinai žinojo apie ieÅ¡kovės finansinę situacijÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieÅ¡kovė ne tik kad neprivalėjo, bet ir neturėjo teisės sudaryti ginčijamus sandorius, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieÅ¡kovė neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių.

43. Teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta ir apeliacinio skundo argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog sandorio Å¡alys yra nesÄ Å¾iningos, kadangi vienaÅ¡alį sandorį sudariusi atsakovė Å¡iame sandoryje neturėjo kontrahento, kurio kreditoriais bÅ«tų reikėję domėtis.

44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiÅ¡kinant bendrojo sÄ Å¾iningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018 47 punktÄ ).

45. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl atsakovės nesÄ Å¾iningumo, sudarant ginčijamus sandorius, rėmėsi tuo, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė buvo tarpusavyje susijusios įmonės, atsakovės vadovas Ž. Ž. buvo abiejų įmonių akcininkas, vieno iÅ¡ ginčijamų sandorių sudarymo metu (2020 m. gruodžio 16 d.) sutapo ieÅ¡kovės ir atsakovės buveinių registracijos adresas, buhalterinę apskaitÄ abiejose įmonėse tvarkė tas pats asmuo (E. F. (buv. R.), todėl buvusiam ieÅ¡kovės direktoriui Ž. G., abiejų bendrovių buhalterinę apskaitÄ tvarkusiam asmeniui E. R. bei atsakovės direktoriui Ž. Ž. neabejotinai buvo žinoma ieÅ¡kovės finansinė padėtis, todėl atsakovė turėjo pareigÄ Ä¯vertinti, ar jos sudaroma užskaita nepažeidžia įstatymų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, juolab kad apeliantė, nurodydama, jog ji neturėjo pareigos domėtis ieÅ¡kovės finansine padėtimi, nes, sudarydama ginčijamus sandorius, neturėjo kontrahento, neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl atsakovės nesÄ Å¾iningumo. Taigi, atsakovei neįrodžius, kad ginčijami sandoriai yra vienaÅ¡aliai sandoriai ir neginčijant pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl jos nesÄ Å¾iningumo, sprendžiama, jog atsakovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos actio Pauliano taikymo sÄ lygos, t. y., atsakovės nesÄ Å¾iningumo.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčijamų sandorių Å¡alių nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas CK 6.67 straipsnio 7 punkto pagrindu, todėl, nors pirmosios instancijos teismas ir netaikė nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos, tai nekeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo esmės, nes jame vis tiek yra konstatuotas ginčo sandorių Å¡alių nesÄ Å¾iningumas. Pagal CK 6.67 straipsnio 7 punktÄ preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iÅ¡ sandorio Å¡alių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdeÅ¡imt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.). Kaip minėta pirmiau, Å¡iuo atveju byloje nustatyta, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu Ž. Ž. buvo atsakovės vadovas, valdybos narys, vienas iÅ¡ akcininkų ir tuo pačiu metu buvo ieÅ¡kovės vienintelis akcininkas. IeÅ¡kovės direktorius Ž. G. tuo pačiu metu dirbo pas atsakovę turto padalinio direktoriumi (Å¡io liudytojo parodymai 2020 m. spalio 11 d. teismo posėdyje). Abiejų bendrovių apskaitÄ tvarkė ta pati buhalterė E. R.. Taigi, ginčo, jog abi bendrovės (ieÅ¡kovė ir atsakovė) yra susiję asmenys, byloje nėra. Atsakovė preziumuotino nesÄ Å¾iningumo nepaneigė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-687/2019). PrieÅ¡ingai, pirmiau aptartos bylos aplinkybės neleidžia paneigti preziumuojamo atsakovės nesÄ Å¾iningumo.

47. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, jog ginčijami sandoriai yra vienaÅ¡aliai sandoriai, todėl buvo pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka, kad pirmosios instancijos teismas dėl Å¡ių apeliantės nurodytų aplinkybių sprendime konkrečiai nepasisakė, tačiau iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio akivaizdu, kad teismas vertino ir pasisakė dėl ginčijamų tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktų (ne)teisėtumo CK 6.66 straipsnio prasme. Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti sprendimo neteisėtumÄ ir (ar) jį panaikinti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

48. Apeliantė kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų actio Pauliano sÄ lygų neginčija, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Atsižvelgiant į tai, jog nenustatyta, kad ginčijami sandoriai yra vienaÅ¡aliai sandoriai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamus tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktus vertino kaip dviÅ¡alius sandorius bei pagrįstai taikė CK 6.66 straipsnio nuostatas ir, nustatęs visas actio Pauliano instituto taikymui sÄ lygas, teisingai ginčijamus sandorius pripažino negaliojančiais.

49. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo taikyta restitucija, nurodo, kad pagal įskaitymo sandorius atsakovė turto negavo, o teismui šiuos sandorius pripažinus negaliojančiais, nėra kito sandorio, kuris suteiktų ieškovei teisę gauti 110 000 Eur. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

50. Restitucija – bendrasis prievolių teisės institutas, reglamentuojamas CK Å¡eÅ¡tosios knygos I dalies ,,Bendrosios nuostatos“ X skyriaus normų; restitucijos esmė – asmens (asmenų) grÄ Å¾inimas į buvusiÄ padėtį. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalies normÄ , restitucijos pagrindu gali bÅ«ti skirtingais pagrindais atsiradusios asmens prievolės grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ : restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

51. Restitucija, kaip sandorio negaliojimo padarinys, yra taikoma siekiant eliminuoti pasekmes, kurios atsirado pagal neteisėtÄ ir todėl negaliojančiu pripažintÄ sandorį. Visgi restitucijos, kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės, taikymui nėra bÅ«dingas absoliutumas – CK 6.145 straipsnio 2 dalis nurodo, jog teismas iÅ¡imtiniais atvejais gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos, atitinkamai, pagerėtų. Å ios nuostatos patvirtina, kad restitucijos taikymo sÄ lygiÅ¡kumas gali pasireikÅ¡ti tais atvejais, jeigu jos taikymas suponuotų sandorio Å¡alių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros iÅ¡balansavimÄ . Tačiau, kÄ nurodo ir pats įstatymų leidėjas, restitucijos netaikymas yra galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais, vadinasi, sandorio Å¡alių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros iÅ¡balansavimas CK 6.145 straipsnio 2 dalies prasme turi bÅ«ti esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019).

52. Kasacinis teismas, pateikdamas restitucijÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimÄ , yra taip pat nurodęs, kad restitucijos taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji negali bÅ«ti taikoma mechaniÅ¡kai, privalu atsižvelgti į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sÄ lygas bei jų taikymui reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2016).

53. Kaip minėta, iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė dvi mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis, pagal kurias ieÅ¡kovė perėmė atsakovės bendrÄ 110 000 Eur mokestinę nepriemokÄ . Minėtos sutartys įsigaliojo VMI sprendimų pagrindu. Taigi Å¡ių sprendimų pagrindu ieÅ¡kovė neteko galimybės gauti 110 000 Eur mokestinę permokÄ iÅ¡ mokesčių administratoriaus, tačiau įgijo tokio paties dydžio reikalavimo teisę į atsakovę pagal nuginčytus sandorius. Ginčijamais tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktais ieÅ¡kovė prarado galimybę reikalauti iÅ¡ VMI grÄ Å¾inti jai 110 000 Eur permokÄ , kuri galėjo bÅ«ti panaudota atsiskaitymams su ieÅ¡kovės kreditoriais. Tai, kad iÅ¡ karto įsigaliojus mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartims, Å¡alys tÄ pačiÄ dienÄ sudarė ginčijamus tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktus, kuriais buvo įskaitytos analogiÅ¡kos sumos, dėl kurių perėmimo buvo susitarta mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartimis, sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčijamais aktais atsakovė užskaitė ir pripažino savo prievolę ieÅ¡kovei iÅ¡ viso už 110 000 Eur. Taigi ginčijamus tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktus pripažinus negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu, ieÅ¡kovė įgyja teisę reikalauti iÅ¡ atsakovės 110 000 Eur pagal mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis. Todėl, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantė, pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, atsakovei atsiranda pareiga sumokėti ieÅ¡kovei 110 000 Eur. Dėl to teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restitucijÄ ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 110 000 Eur.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

54. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, Å¡alių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai taikė ir aiÅ¡kino nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo nurodymų, ginčui aktualios teismų praktikos ir, tenkindamas ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundÄ atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos, o ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovei priteisiamos iÅ¡ atsakovės. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

56. Byloje yra pateikti įrodymai, kad ieÅ¡kovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 469,85 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti bei pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus: 2023 m. birželio 29 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija FIDE Nr. 23-327 už 2 469,85 Eur bei 2023 m. birželio 29 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. 30, patvirtinantį minėtos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros apmokėjimÄ (elektroninės bylos III tomas, b. l. 82, 83). IÅ¡ PVM sÄ skaitos faktÅ«ros matyti, kad praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimas 2 469,85 Eur (maksimali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatymo (toliau – Rekomendacijos) suma pagal 8.11 punktÄ â€“ 2 547,87 Eur).

57. Kadangi ieškovės prašoma priteisti 2 469,85 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas suma neviršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotų maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumos, todėl ši bylinėjimosi išlaidų suma ieškovei priteisiama iš atsakovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš atsakovės A. Žilinskio ir ko uždarosios akcinės bendrovės, juridinio asmens kodas 158102142, ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Optas LT“, juridinio asmens kodas 304846680, 2 469,85 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 85 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjai Rasa Gudžiūnienė

Alma Urbanavičienė

Vigintas Višinskis