2025-09-10 Nr. AB-14093-3-65-3-00032-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-262-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00032-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. (J. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo pagal pareiškėjo J. S. (J. S.) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Panevėžio skyriaus 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą VPE_SP5-1409 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą skirti pareiškėjui pensiją nuo 2017 m. liepos 24 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu jam buvo paskirta pareigūno pensija už darbą einant Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) Operatyvinės veiklos valdybos Ketvirto skyriaus viršininko pareigas nuo 2021 m. spalio 27 d. neterminuotai. Pagal 2000 m. gegužės 23 d. Nr. VIII-1697 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto (toliau – ir Statutas), galiojusio pareiškėjo atleidimo iš STT metu, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, STT pareigūnai, turintys ne mažesnį kaip 5 metų stažą Specialiųjų tyrimų tarnyboje, įgyja pensiją, ištarnavę iki vyresniojo specialiojo agento įskaitytinai iki 50 metų amžiaus. Pareiškėjas teigė, kad jis įgijo teisę į Statute numatytą pensiją 2017 m. liepos 24 d., tačiau atsakovas paskyrė pensiją tik nuo 2021 m. spalio 27 d. Apskundus Sprendimą VSDFV, jis paliktas nepakeistas. Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 13 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią pareigūnų valstybinė pensija skiriama ir mokama nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamojoje institucijoje dienos. Pareiškėjas manė, kad Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), todėl atsakovas negalėjo remtis ja. Pareiškėjas prašė teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

3. Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nesutiko su juo ir prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas nurodė, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimas ir mokėjimas reglamentuotas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme ir šį įstatymą įgyvendinančiame bei detalizuojančiame teisės akte – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 (toliau – ir Nuostatai). Atsakovas teigė, jog Įstatyme nustatyta, kad kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo; kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti. Pagal Nuostatų 18 punktą, pensija už tarnybą ir priedas skiriami, remiantis pareigūno, kario ar jo atstovo prašymu ir šiame punkte įvardintais dokumentais. Pagal Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamojoje institucijoje dienos. Atsakovas nurodė, kad STT pateikė pareiškėjo prašymą skirti valstybinę pareigūnų pensiją 2022 m. spalio 27 d, kartu pateikdama ir 2022 m. spalio 27 d. J. S. tarnybos laiko apskaitos lapą bei darbo užmokesčio atestatą. Atsakovas, įvertinęs pateiktus dokumentus, 2022 m. lapkričio 7 d. raštu kreipėsi į STT, prašydamas patikslinti, ar pareiškėjas iki 2021 m. sausio 1 d. kreipėsi dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo, taip pat prašė pateikti su tuo susijusius dokumentus bei patikslinti duomenis darbo apskaitos lape dėl laikotarpio nuo 1992 m. liepos 21 d. iki 1992 m. liepos 31 d. Atsakovas, gavęs patikslintus duomenis, priėmė Sprendimą. Atsakovas pažymėjo, kad valstybinė pareigūno pensija pareiškėjui paskirta Sprendimu nuo 2021 m. spalio 27 d., nes pareiškėjo prašymą atsakovas gavo 2022 m. spalio 27 d.; duomenų, kad pareiškėjas būtų anksčiau pateikęs prašymą skirti pareigūno valstybinei pensiją, nebuvo gauta. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių būtinybę kreiptis į Konstitucinį Teismą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą nesutiko su juo ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad, pagal Įstatymo bei Nuostatų normas, kreipiantis dėl pareigūnų valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo, reikalinga pateikti ne tik prašymą, bet ir Nuostatų 18.1, 18.2 papunkčiuose nurodytus dokumentus – pareigūno ar kario tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą, kuriame pateikiami duomenys apie pareigūno ar kario tarnybos laiką, ir pareigūno ar kario darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą), kuriame nurodyti duomenys apie pareigūno ar kario darbo užmokestį tarnyboje, įstaigoje ar institucijoje. Pareiškėjo prašymas skirti jam valstybinę pareigūno pensiją ir dokumentai buvo gauti VSDF Panevėžio skyriuje 2022 m. spalio 17 d., todėl Sprendimu pareigūno valstybinė pensija pagrįstai buvo paskirta pareiškėjui nuo 2021 m. spalio 27 d. (už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo VSDFV Panevėžio skyriuje dienos). Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad Sprendimas priimtas, vadovaujantis Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostata, todėl nėra jokio teisinio pagrindo skirti pareiškėjui pensiją nuo 2017 m. balandžio 24 d.. VSDFV nesutiko su pareiškėjo išsakytu argumentu, jog VSDFV Panevėžio skyrius turėtų informuoti asmenis, pretenduojančius į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, apie įgytą teisę į šios rūšies pensiją, nes VSDFV Panevėžio skyrius iki prašymo pateikimo neturėjo duomenų apie pareigūno ar kario tarnybos laiką, kurie pateikiami su prašymu, be to, galiojantys teisės aktai nenumato tai.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad STT su 2022 m. spalio 27 d. raštu Nr. 4-01-8677 „Dėl J. S. dokumentų pateikimo“ pateikė VSDFV Panevėžio skyriui J. S. dokumentus, reikalingus pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti: pareiškėjo 2022 m. spalio 18 d. užpildytą prašymą skirti pareigūnų ir karių valstybinei pensiją, 2022 m. spalio 27 d. jo tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą Nr. L-01-11274; 2022 m. spalio 27 d. Darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą). Atsakovas, įvertinęs pateiktus dokumentus, 2022 m. lapkričio 7 d. raštu Nr.(10.17E)DV_S-82691 nurodė STT patikslinti kai kuriuos duomenis bei pateikti dokumentus, gavęs juos 2022 m. lapkričio 14 d., 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu VPE_SP5-1409 paskyrė J. S. pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą nuo 2021 m. spalio 27 d. neterminuotai. Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas apskundė jį VSDFV. VSDFV 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr.(18.2E) I-14654 atmetė pareiškėjo skundą, nurodydama, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo teisės gauti pareigūnų valstybinę pensiją, taip pat nėra ginčo dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų valstybinės pensijos dydžio. Sprendimas ginčijamas tik tuo aspektu, nuo kurios datos pareiškėjui turėjo būti paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Pareiškėjo nuomone, pensija turėjo būti paskirta nuo 2017 m. liepos 24 d., t. y. nuo teisės į pensiją įgijimo dienos.

10. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatyta ir pareiškėjas neginčija, jog VSDFV gavo Panevėžio skyrius J. S. prašymą dėl pareigūnų pensijos skyrimo ir dokumentus, reikalingus šiai pensijai skirti, iš STT 2022 m. spalio 27 d. Teisėjų kolegija konstatavo, jog VSDFV Panevėžio skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Sprendimu teisėtai ir pagrįstai skyrė pareigūnų pensiją pareiškėjui nuo 2021 m. spalio 27 d., t. y. už 12 mėn. iki dokumentų pensijai skirti gavimo VSDFV Panevėžio skyriuje dienos. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad valstybinė pensija jam turėjo būti paskirta nuo 2017 m. liepos 24 d.

11. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Pareiškėjas grindė šį prašymą tuo, kad Įstatyme nustatytas skirtinga amžiaus riba, suteikianti teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją skirtingų institucijų pareigūnams, todėl asmenims sunku suprasti, kokiu momentu jie įgyja tokią teisę; piliečiai privalo iš atitinkamos institucijos gauti kuo tikslesnę informaciją apie tuos dalykus, kuriuos jiems būtina žinoti, kad galėtų tinkamai įgyvendinti savo teises; teisinio saugumo, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.

12. Teismo, įprašymo turinį, darė išvadą, jog pareiškėjo prašymas nepagrįstas teisiniais argumentais. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių teismui kiltų abejonės, jog nagrinėjamoje byloje taikytini teisės aktai galėtų prieštarauti Konstitucijai. Todėl teismas nenustatė pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundo reikalavimus.

14. Pareiškėjas nurodo, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės dėl to, kad teismas atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

15. Pareiškėjas akcentuoja, kad nors pareigūnų (vidaus tarnybos, STT) ir karių valstybinės pensijos skyrimą reglamentuoja vienas įstatymas – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas, bet priklausomai nuo to, kokioje struktūroje tarnavo pareigūnas (vidaus tarnybos, STT), valstybė skirtingai reguliuoja amžių, kurio sulaukus pareigūnui skiriama valstybinė pensiją: pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 54 straipsnio 1 dalies 3 punktą, aukštesniosios grandies pareigūnų pensinis amžius yra nuo 60 metų; pagal Statuto, galiojusio nuo 2000 m. birželio 9 d. iki 2003 m. gegužės 1 d., t. y. pareiškėjo atleidimo iš tarnybos laikotarpiu, už kurį buvo skirta pensija, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, STT pareigūnai, turintys ne mažesnį kaip 5 metų stažą STT, įgyja pensiją, ištarnavę iki vyresniojo specialiojo agento įskaitytinai iki 50 metų amžiaus.

16. Pareiškėjas pažymi, kad, pagal Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, pareigūnų pensija skiriama ir mokama nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos. Ši Įstatymo nuostata aiškiai prieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Įstatymo 13 straipsnio atitiktį Konstitucijai.

17. Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti jį kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

18. Atsakovas pažymi, kad jis išsakė savo poziciją dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pateikdamas atsiliepimą į gautą skundą. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo abejonę dėl Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies atitikties Konstitucijai, iš esmės nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų būtinybę kreiptis į Konstitucinį Teismą. Atsakovo manymu, skunde išdėstyti bendro ir deklaratyvaus pobūdžio teiginiai nesudaro pagrindo abejoti įstatymų leidėjo Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo atitiktimi Konstitucijai.

19. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad valstybinių pareigūnų ir karių pensijų skyrimo pagrindai, sąlygos ir tvarka įtvirtinti Įstatyme, detalizuoti Nuostatuose. Sprendime pagrįstai nurodyta, kad pensija skiriama ir mokama, asmeniui pateikus VSDFV teritoriniam skyriui prašymą kartu su pensijai skirti reikalingais dokumentais. Asmens teisė gauti pensiją nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos Įstatymu yra garantuota ir šios teisės apimtis nepasikeičia, jeigu asmuo realizuoja savo pareigas (pateikti prašymą) ne vėliau negu per 12 mėnesių nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti jį kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

21. VSDFV nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai, išsamiai ir visapusiškai ištyrus bei įvertinus visus byloje esančius įrodymus, išnagrinėjus visas faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškinus ir taikius materialiosios ir proceso teisės normas bei vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika.

22. VSDFV pažymi, kad, nagrinėjant pareiškėjo bylą, teismui nekilo abejonių dėl taikytino Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatų konstitucingumo, todėl teismas pagrįstai atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tai, kad pareigūnų pensija pareiškėjui negali būti paskirta kitaip, negu nustatyta Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, nesudaro pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis konstitucingumo ištyrimo. VSDFV mano, kad teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VSDFV Panevėžio skyriaus Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo skirti pareiškėjui pensiją nuo 2017 m. liepos 24 d.

24. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad VSDFV Panevėžio skyrius gavo iš STT pareiškėjo prašymą dėl pareigūnų pensijos skyrimo ir dokumentus, reikalingus šiai pensijai skirti, 2022 m. spalio 27 d., todėl, vadovaudamasis Įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Sprendimu teisėtai ir pagrįstai pareigūnų pensiją pareiškėjui skyrė nuo 2021 m. spalio 27 d., atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad valstybinė pensija turėjo būti paskirta nuo 2017 m. liepos 24 d. Teismo atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą, nustatęs, kad pareiškėjas grindžia prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą iš esmės abstraktaus pobūdžio teiginiais, prašymas nepagrįstas teisiniais argumentais, teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių teismui kiltų abejonės, jog nagrinėjamojoje byloje taikytini teisės aktai galėtų prieštarauti Konstitucijai.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atsisakymu kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams, nors pareiškėjas konkrečiai, o ne abstrakčiai nurodė, kodėl šioje byloje būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą.

26. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

27. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis.

28. Pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos. Kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo (Pareigūnų pensijų statymo 12 str. 3 d.). Kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti (Pareigūnų pensijų statymo 12 str. 4 d.).

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir pareiškėjas neginčija, jog VSDFV Panevėžio skyrius gavo iš STT pareiškėjo prašymą dėl pareigūnų pensijos skyrimo ir dokumentus, reikalingus šiai pensijai skirti, 2022 m. spalio 27 d. VSDFV Panevėžio skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Sprendimu paskyrė pareigūnų pensiją pareiškėjui nuo 2021 m. spalio 27 d., t. y. už 12 mėn. iki dokumentų pensijai skirti gavimo VSDFV Panevėžio skyriuje dienos.

30. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad pareiškėjo argumentai, jog valstybinė pensija jam turėjo būti paskirta nuo 2017 m. liepos 24 d., nepagrįsti.

31. Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

32. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

33. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012).

34. ABTĮ taikymo požiūriu pareiškėjų prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nelaikytinas administracinio skundo reikalavimu. Be to, tai reiškia, kad proceso dalyviai (šiuo atveju pareiškėjas) gali pateikti teismui savo argumentus ir išdėstyti savo poziciją dėl įstatymo atitikties Konstitucijai, tačiau tai savaime neįpareigoja bylą nagrinėjančio teismo tenkinti tokį proceso dalyvio prašymą, nes priešingu atveju būtų iškreipta konstitucinė nuostata dėl subjektinės būtent teismo teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl tam tikros (individualioje byloje taikytinos) teisės normos atitikimo Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2-822/2018, 2023 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-227-502/2023 ir kt.).

35. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta būtinybė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostata aiškiai prieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams, abstrakčiai nurodydamas, jog nors pareigūnų (vidaus tarnybos, STT) ir karių valstybinės pensijos skyrimą reglamentuoja Įstatymas, bet priklausomai nuo to, kokioje struktūroje tarnavo pareigūnas, valstybė skirtingai reguliuoja amžių, kurį pasiekus pareigūnui skiriama valstybinė pensija. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad dėl teisės aktų gausos ir juose įtvirtinto įvairaus teisinio reglamentavimo asmeniui yra apsunkintos galimybės pasinaudoti savo teisių įgyvendinimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo išdėstyti abstraktaus pobūdžio teiginiai nesudaro pagrindo abejoti įstatymų leidėjo nustatyto teisinio reglamentavimo atitiktimi Konstitucijai.

36. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką iš esmės panašiose bylose. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. S. (J. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Jolanta Malijauskienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė