c46b46ea-b44e-4271-873b-ec1b52eafd3b · Marijampolės apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-152-416/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47173-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1. MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 26 d. Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant S. Å ., dalyvaujant prokuroru S. S., kaltinamajam R. B., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vieta (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2008-12-23 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 153 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 2 dalį apimtos ir skirta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, bausmės pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, 153 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį. apimtos iÅ¡ dalies sudedant ir skirta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė bausmė – 14 metų laisvės atėmimo. BK 66 straipsnio pagrindu, į bausmės laikÄ Ä¯skaičiuotas laikinas sulaikymas ir kardomasis kalinimas nuo 2007-02-05 iki 2007-06-04, nuo 2008-02-03 iki 2008-12-23. 2009-04-24 Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu 2008-12-23 Kauno apygardos teismo nuosprendis pakeistas.

Panaikinta nuosprendžio dalis dėl pagal BK 149 straipsnio 4 dalies, 150 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, 149 straipsnio 4 dalies, 140 straipsnio 2 dalies, 153 straipsnio, 140 straipsnio 2 dalies bausmių bendrinimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį, 153 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 12 metų laisvės atėmimo; 2019-10-04 bausmę atlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė: R. B. tyčia nežymiai sutrikdė sveikatÄ Å¡eimos nariui, o bÅ«tent: 2019 m. lapkričio 5 d., apie 06.25 val., N. G. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus (nustatytas 0,97 promilių girtumas), konflikto metu tyčia pargriovęs ant čiužinio savo dukrÄ N. G. laikė prispaudęs jos rankas prie čiužinio bei tyčia sudavė kumščiu N. G. į kairę jos veido pusę. N. G. bandant pabėgti iÅ¡ buto, jis sugriebė N. G. už kaklo ir pargriovęs ant čiužinio, tyčia vienÄ kartÄ sudavė kumščiu į deÅ¡inį žandikaulį bei tris kartus sudavė ranka į veidÄ , tokiu bÅ«du padarė jai kraujosruvÄ veide, kaklo ir sprando deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡inės alkÅ«nės ir abiejų dilbių srityse, kraujosruvÄ ir nubrozdinimÄ deÅ¡inės alkÅ«nės srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis R. B. kaltę pripažino visiÅ¡kai. Parodė, kad su dukra N. G. nebuvo susipykę ir kai jis grįžo iÅ¡ Marijampolės pataisos namų, ji pakvietė ateiti į svečius. Ji paprašė padėti įsirengti kanalizacijos įrangÄ bute. Jis visÄ savaitę dirbo, vakarais ja dukra kartu iÅ¡gerdavo alaus. TÄ vakarÄ viskas buvo gerai, tik jis buvo labai pavargęs ir vėl nupirko alaus, kurį gėrė kartu su dukra. Ji iÅ¡ sÅ«naus paėmė 20 Eur ir liepė dar atneÅ¡ti alaus. Po to ji žaidė savo telefonu, o jos užsnÅ«do.

Atsibudo tik pajutęs, jog dukra daužo jo galvÄ . Ji daužė galvÄ ir kažkÄ kalbėjo, tuomet jis jÄ nustÅ«mė ir kirto į veidÄ . Tuomet prasidėjo stumdymasis. Jo metu atliko visus kaltinime nurodytus veiksmus. Blaivus taip nebÅ«tų elgęsis. Gailisi dėl to, kÄ padarė. Dirba, turi nepilnamečių vaikų, gyvenančių su jo seserimi, kuriems reikia padėti. Kaltinamajam visiÅ¡kai pripažinus savo kaltę, jam ir prokurorui sutikus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Kaltė ir faktinės aplinkybės be paties kaltinamojo parodymų yra nustatytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma: Nukentėjusiosios N. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose nurodyta, kad R. B. yra jos tėvas, jis prieš mėnesį grįžo iš įkalinimo įstaigos, kur 12 metų atliko bausmę. Gyvena ne vienuose namuose, t. y. ji gyvena (duomenys neskelbtini), o jis gyvena (duomenys neskelbtini). Su juo nebendravo daug metų, o kai jis grįžo iš kalėjimo, pradėjo bendrauti, konfliktų nebuvo, sutarė pakankamai gerai.

Jis pas jÄ atėjo iÅ¡ vakaro, t. y. 2019 m. lapkričio 4 d. Kadangi jis jai padėjo bute susitvarkyti kanalizacijÄ , jie nusprendė ta proga kiek pasivaiÅ¡inti, nusipirko alaus ir jį vartojo virtuvėje, kitame kambaryje miegojo jos du vaikai. Jie prasėdėjo iki paryčių ir ji pasakė tėvui, kad jam reikia eiti namo, kadangi ji nori pamiegoti. Jis supyko, kad jam taip pasakė, pasidarė agresyvus ir įsižeidė, kad liepia iÅ¡eiti. Jis atsisakė iÅ¡eiti, todėl ji dar griežčiau jam pasakė, kad jis turi iÅ¡eiti.

Tuomet jis nuėjęs užrakino buto duris, taip pademonstruodamas, kad niekur neis. Ji taip pat ėjo prie durų ir tarp jų gavosi susistumdymas. Besistumdant jie atsidÅ«rė kambaryje, kur miegojo jos vaikai, jis jÄ pargriovė ant čiužinio, kuris guli ant grindų kambaryje ir jÄ gulinčiÄ ant nugaros kurį laikÄ laikė prispaudęs rankas prie čiužinio. Vaikai miegojo, ji prašė paleisti. Supratusi, kad jis nepaleis, pradėjo Å¡auktis pagalbos, tuomet jis jai kumščiu sudavė į kairę veido pusę prie akies.

Ji prašė, kad baigtų, muistėsi, bandė iÅ¡silaisvinti, nes jis vis dar jÄ laikė. Netrukus jis lyg atlyžo, paleido jÄ ir norėjo eiti virtuvėje parÅ«kyti, o ji tuo metu, kai jis nuėjo bėgo link durų, tikėjosi pabėgti ir ieÅ¡koti pagalbos. Jis jÄ prie durų sugavo, sugriebė iÅ¡ nugaros, tiksliai net nežino už kur, bet kažkur kaklo srityje ir vėl nustÅ«mė ant to čiužinio vaikų kambaryje, Å¡aukė ant jos necenzÅ«riniais žodžiais, keikė, Å¡aukė, kad užmuÅ¡ jÄ , sudavė jai smÅ«gius kumščiu į deÅ¡inį žandikaulį, dar kelis smÅ«gius, ne mažiau tris į veidÄ .

Ji jį bandė stumti nuo savęs, Å¡aukė, kad paleistų. Kai ji pradėjo Å¡auktis pagalbos, pabudo jos vyresnysis vaikas. Tai pamatęs tėvas jÄ paleido. Jos sÅ«nus D. ir ji nuėjo į virtuvę, vaikas jÄ apsikabino, nes buvo iÅ¡sigandęs. Tėvas taip pat atėjo į virtuvę, jai sakė, kad varytų vaikÄ iÅ¡ virtuvės, pats pradėjo stalčiuje ieÅ¡koti peilio (žino, kad ten laikomi įrankiai) tuomet ji su sÅ«numi nubėgo į vaikų kambarį, pradėjo belsti į langus, gal kas gatvėje pastebės ir iÅ¡kvies pagalbÄ .

Jis į šį kambarį nebeatėjo, išėjo iÅ¡ jos namų. Su peiliu jis jai nieko nedarė, tik matė, kad jo siekia, todėl iÅ¡sigando, kad gali pasiėmęs peilį jÄ sužaloti ir iÅ¡ virtuvės pabėgo. Jam išėjus užrakino vaikus bute, pati nubėgo pas tetÄ praÅ¡yti pagalbos. Teta iÅ¡kvietė policijÄ . Dėl tokio tėvo elgesio ji labai iÅ¡sigando, be to jai padaryti sužalojimai veido, kaklo, rankų srityse (b. 1. 22-25). Tarnybiniu praneÅ¡imu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuo fiksuojama, kad 2019 m. lapkričio 5 d. apie 06.25 val., adresu (duomenys neskelbtini), buvo gautas praneÅ¡imas, kad namuose tėvas R.

B., kuriam alkotesteriu nustatytas 0,97 promilių girtumas, sumušė savo dukrÄ N. G., kuriai nustatytas 2,17 promilių girtumas. Ä®vykio vietoje nustatyta, kad R. B. sudavė N. G. nenustatytÄ skaičių smÅ«gių su ranka į veido sritį. Dėl to N. G. jautė fizinį skausmÄ kairėje ir deÅ¡inėje veido pusėse. Taip pat konflikto metu R. B. bandė smaugti N. G., grasino su peiliu Å¡aukdamas, kad jÄ papjaus (b. 1. 5-7). Tarnybiniu praneÅ¡imu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriuo fiksuojama, kad iÅ¡gertuvių metu R.

B. sudavė N. G. į veido sritį su ranka. Kiek smÅ«gių tiksliai negali pasakyti, tačiau jautė skausmÄ kairėje ir deÅ¡inėje veido pusėje. Bandė jÄ smaugti, viskas vyko vaikų kambaryje. Konfliktui persikėlus į virtuvę, R. B. jai grasino su peiliu, Å¡aukdamas, kad jÄ papjaus. R. B. padėjo peilį ir išėjo į namus. Fiksuojamos kraujosruvos abiejose N. G. kaklo pusėse bei patinimas, nubrozdinimas veido srityje (b. 1. 34-35). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta esanti adresu (duomenys neskelbtini) (b. 1. 8-17).

Specialisto iÅ¡vada Nr. G 589/2019 (09), kurioje fiksuojama, kad N. G. konstatuoti kraujosruvos veide, kaklo ir sprando deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡inės alkÅ«nės ir abiejų dilbių srityse, kraujosruva ir nubrozdinimas deÅ¡inės alkÅ«nės srityje buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, galimai 2019 m. lapkričio 5 d. N. G. konstatuoti kÅ«no sužalojimai tiek kiekvienÄ jų paėmus atskirai, tiek kartu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl jų nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ne ilgesniam kaip deÅ¡imt dienų laikotarpiui.

N. G. konstatuoti kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti aÅ¡tuoniais poveikiais. N. G. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmÄ . N. G. konstatuoti kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti jai krentant ir kontaktuojant su kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiais aplinkos daiktais (b. 1. 33). BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ (muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui.

Teismas sprendžia, jog nusikalstama veika, kuria kaltinamasis yra kaltinamas, įrodyta, kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. Neabejotinai įrodyta, kad R. B. 2019 m. lapkričio 5 d., apie 06.25 val., N. G. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus (nustatytas 0,97 promilių girtumas), konflikto metu tyčia pargriovęs ant čiužinio savo dukrÄ N. G. laikė prispaudęs jos rankas prie čiužinio bei tyčia sudavė kumščiu N. G.

į kairę jos veido pusę. N. G. bandant pabėgti iÅ¡ buto, jis sugriebė N. G. už kaklo ir pargriovęs ant čiužinio, tyčia vienÄ kartÄ sudavė kumščiu į deÅ¡inį žandikaulį bei tris kartus sudavė ranka į veidÄ , tokiu bÅ«du padarė jai kraujosruvÄ veide, kaklo ir sprando deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡inės alkÅ«nės ir abiejų dilbių srityse, kraujosruvÄ ir nubrozdinimÄ deÅ¡inės alkÅ«nės srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Sprendžiant bausmės skyrimo klausimÄ , teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažįsta ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė nuo alkoholio apsvaigęs asmuo ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, kad nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė recidyvistas. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį (padarytas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas), veikos padarymo aplinkybes (smurtas panaudotas prieÅ¡ vienÄ nukentėjusiÄ jÄ ), į vienÄ kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ bei dvi sunkinančias aplinkybes.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamÄ jį – anksčiau teistas 1 kartÄ (b. l. 39-42), 5 metų laikotarpyje nebaustas administracine tvarka (b. l. 56). Byloje nėra duomenų apie įraÅ¡ymÄ Ä¯ psichiatro ir (ar) priklausomybės ligų gydymÄ . Ä®statymas už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ numato galimybę asmeniui skirti vieÅ¡uosius darbus, laisvės apribojimÄ , areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki vienerių metų.

Ä®verti­nus kaltinamÄ jį ir nusikalstamÄ veikÄ charakterizuojančias aplin­ky­bes teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kalti­na­ma­jam paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam vidurkio laikotarpiui (galimas laisvės atėmimas iki 1 metų). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, turi nepilnamečių vaikų, gyvenančių su jo seserimi, kuriems reikia padėti, areÅ¡to bausmė, kuri nors ir yra Å¡velnesnė už laisvės atėmimÄ , tačiau realiai suvaržytų asmens galimybę dirbti, neskirtina.

Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis prisipažino padarę jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Teismas mano, kad kaltinamojo atžvilgiu jo izoliavimas nuo visuomenės dar nėra neiÅ¡vengiamai bÅ«tinas. Atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo pobÅ«dį, kitas kaltinamÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad jis dar gali bÅ«ti probuojamas, t. y. taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, taikant jam probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros užtikrinimo principÄ , todėl jo atžvilgiu taikomos BK 75 straipsnio nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams.

Atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , kaltinamajam paskirtini įpareigojimai ir draudimai, kurie jį sulaikytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė N. G. praÅ¡o priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo elgesio patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, depresijÄ , pažeminimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , dėl patiriamo skausmo negali atlikti namų ruoÅ¡os darbų.

Negali atsigauti po patirto smurto, bijo, kad tai nepasikartotų. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobÅ«dį, sveikatos sutrikdymo trukmę, netekto darbingumo laipsnį, ligos progresavimo tikimybę, prognozes, atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius, galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse), kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų mastui, stiprumui, reikÅ¡mingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentÄ .

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia sukeliamas skausmas ir padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi, kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, vėliau ir dėl užsitęsusio gydymo patiriami visiškai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iš viso, be to, taip pat yra ir skirtingos aplinkybės grasinimo nužudyti atveju, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai.

Å iuo konkrečiu atveju nustatant nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, pasekmes – kaltinamasis padarė vienÄ tyčinę nusikaltimÄ veikÄ , t. y. pargriovęs ant čiužinio N. G. laikė prispaudęs jos rankas prie čiužinio bei tyčia sudavė kumščiu į kairę jos veido pusę, vėliau sugriebė už kaklo ir pargriovęs ant čiužinio, tyčia vienÄ kartÄ sudavė kumščiu į deÅ¡inį žandikaulį bei tris kartus sudavė ranka į veidÄ , tokiu bÅ«du padarė jai kraujosruvÄ veide, kaklo ir sprando deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡inės alkÅ«nės ir abiejų dilbių srityse, kraujosruvÄ ir nubrozdinimÄ deÅ¡inės alkÅ«nės srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Be patirtų fizinių sužalojimų, nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, depresijÄ , pažeminimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Kita vertus, byloje nėra duomenų apie galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse). Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose formuojamÄ teismų praktikÄ , atsižvelgdamas į kaltinamojo gaunamas pajamas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir nukentėjusiajai iÅ¡ kaltinamojo priteistina 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina. Daiktų, turėjusių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, proceso iÅ¡laidų byloje nebuvo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baubiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2019-11-05 iki 2019-11-06 (dvi paras), vienÄ sulaikymo parÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) mėnesiams metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

N. G. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti dalinai. IÅ¡ R. B. N. G. naudai priteisti 300 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. R. B. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mus. Teisėjas Laimondas Noreika