c46ad648-e394-4ff1-a80f-01c06fefd265 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                Administracinė byla Nr. I-2986-331/2010                                                                                                                             Proceso Nr. 3-61-3-02141-2010-4                                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 9.3.7, 74. (S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjui A.

J., jo atstovui advokatui Milvydui PÅ«kui, atsakovės atstovei Agnei Pimpytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ? VMI) skundÄ dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau ? Komisija) 2010-06-21 sprendimo Nr. S-167(7-116/2010) dalies panaikinimo, (pareiÅ¡kėjas A. J., tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau ? Vilniaus apskrities VMI)).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                                                              n u s t a t ė:

Vilniaus apskrities VMI atliko pareiÅ¡kėjo GPM ir PVM už 2003 m. ? 2007 m. laikotarpį bei VSD įmokų už 2004 m. ? 2007 m. laikotarpį apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimÄ , surašė 2009-11-16 patikrinimo aktÄ Nr. (21.26)-04-77-95, kuriame priskaičiavo sumokėti į biudžetÄ 47 758 Lt (mokėtina suma 43 860 Lt) GPM, 14 293 Lt GPM delspinigių, 345 374 Lt PVM, 164 751 Lt PVM delspinigių, 4 986 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 4 020 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 2 493 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudos, 2 010 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudos (Mokestinių ginčų komisijos byla Nr. 6.11-02(7-116/2010)-1, b. l. 62?71).

Vilniaus apskrities VMI, iÅ¡nagrinėjusi patikrinimo aktÄ ir pareiÅ¡kėjo pastabas dėl jo, 2010-01-14 sprendimu Nr. (21.26)-256-15 patvirtino patikrinimo aktÄ , nurodė sumokėti jame priskaičiuotas sumas bei skyrė 4 386 Lt GPM ir 34 537 Lt PVM, t. y. 10 % baudas (Mokestinių ginčų komisijos byla Nr. 6.11-02(7-116/2010)-1, b. l. 32?42). Nesutikdamas su minėtu Vilniaus apskrities VMI sprendimu, pareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ VMI. VMI 2010-04-13 sprendimu Nr. 68-86 Vilniaus apskrities VMI sprendimÄ patvirtino (b. l. 15?17).

PareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Komisija 2010-06-21 sprendimu Nr. S-167 (7-116/2010) patvirtino atsakovės 2010-04-13 sprendimo Nr. 68-86 dalį dėl nurodymų sumokėti 47 758 Lt GPM, 14 293 Lt GPM delspinigių, 4 386 Lt GPM baudos, 15 254 Lt PVM, 9 860 Lt PVM delspinigių. 1 525 Lt PVM baudos, 4 986 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 2 493 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudos, 4 020 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 2 010 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai; panaikino atsakovės 2010-04-13 sprendimo Nr. 68-86 dalį dėl nurodymų sumokėti 3 463 Lt PVM, 1 802 Lt PVM delspinigių, 346 Lt PVM baudos; panaikino atsakovės 2010-04-13 sprendimo Nr. 68-86 dalį dėl nurodymų sumokėti 326 657 Lt PVM, 153 089 Lt PVM delspinigių, 32 666 Lt PVM baudos ir Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ grÄ Å¾ino atsakovei nagrinėti iÅ¡ naujo (b. l. 3?12).

Atsakovė VMI, nesutikdama su Komisijos sprendimo dalimi, skundu (b. l. 1?2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ ir praÅ¡o panaikinti Komisijos 2010-06-21 sprendimo Nr. (S-167(7-116/2010) dalį, kuria panaikinta atsakovės 2010-04-13 sprendimo Nr. 68-86 dalis dėl nurodymų sumokėti 326 657 Lt PVM, 153 089 Lt PVM delspinigių, 32 666 Lt PVM baudos ir Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjo skundas grÄ Å¾intas atsakovei nagrinėti iÅ¡ naujo, ir Å¡ioje dalyje palikti galioti atsakovės 2010-04-13 sprendimÄ Nr. 68-86.

Skunde paaiÅ¡kino, kad su sprendimo dalimi nesutinka ir mano, kad Komisija netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė materialinės teisės normas. PareiÅ¡kėjas UAB „Zarolita“ iÅ¡nuomojo transformatorines pastotes, elektros energijos tiekimo (kabelinius) tinklus. Transformatorinės pastotės, elektros energijos tiekimo (kabeliniai) tinklai yra nekilnojamieji pagal prigimtį daiktai, tačiau savo esme yra įrengimų visuma skirta elektros energijos tiekimo paslaugoms teikti, t. y. nuomoti ne pastatus kaip tokius, o tuose pastatuose esančiÄ elektros energijos tiekimo įrengimų visumÄ .Vadovaujantis Europos Teisingumo Teismo (toliau ? ETT) praktika (C-150/99, c-275/01 ir kt.), nekilnojamojo turto nuoma ? sutartam laikui už atlygį teisės naudotis nuosavybe kaip savininkui suteikimas, užtikrinant, kad joks kitas asmuo negalės pasinaudoti tokia teise.

Kaip matyti iÅ¡ patikrinimo medžiagos be transformatorinių pastočių yra nuomojami ir kabeliniai elektros energijos tiekimo tinklai, kurie nėra susiję su pastatais.Komisija skundžiamoje sprendimo dalyje nurodė, jog Å¡iuo atveju nuomojami ne tik įrengimai, bet ir patalpos, kÄ ginčo nagrinėjimo Komisijoje posėdžio metu paaiÅ¡kino PareiÅ¡kėjas (jog UAB „Zarolita“ iÅ¡sinuomotas patalpas (jų dalį) naudojo ir kaip sandėliukus), bei nėra galimybių nustatyti, kuriÄ pareiÅ¡kėjo teiktų nuomos paslaugų dalį sudarė patalpų nuoma, todėl skundas Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti nagrinėjamas iÅ¡ naujo.

Tokia Komisijos pozicija yra nepagrįsta, iÅ¡kreipia materialinių teisės normų taikymÄ , prieÅ¡tarauja susiformavusiai ETT praktikai. Å iuo atveju paslaugos teikimo sandorį sudaro keletas sudėtinių elementų (patalpų, įrengimų nuoma ir kt.), kurie yra glaudžiai susiję ir objektyviai ekonominiu požiÅ«riu sudaro visumÄ (ETT byla C-41/04, C-251/05 ir kt.). Tokiu atveju, remiantis ETT praktika byloje C-400/98, svarbu įvertinti, koks tai yra sandoris, t. y. iÅ¡skirti dominuojantį to sandorio elementÄ ir, atsižvelgiant į tai, nustatyti, kokia yra teikiama paslauga.

Kad nustatyti dominuojantį elementÄ , reikia atsižvelgti, koks yra sandorio tikslas. Taigi Å¡iame mokestiniame ginče labai svarbi ETT iÅ¡sakyta pozicija dėl kelių sandorių apmokestinimo PVM tikslais kaip vieno sandorio.Mokesčių administratorius teigia, kad pareiÅ¡kėjas sudarė nuomos sutartis dėl transformatorinių pastočių ir kabelinių elektros energijos tiekimo tinklų nuomos paslaugų, t. y. tikslas nuomoti ne pačius pastatus kaip tokius, o įrengimus, susijusius su elektros energijos perdavimu, paskirstymu ir pardavimu.

Minėtų patalpų nuoma yra neatsiejama nuo jose esančių įrengimų nuomos, todėl elektros energijos tiekimo sistemos įrengimų nuoma Å¡iuo atveju laikytina dominuojančia patalpų nuomos atžvilgiu. Å ių sandorių tikslas yra įrengimų (transformatorių, elektros skaitliukų ir pan.), bet ne patalpų nuoma, todėl PVM tikslais turi bÅ«ti laikoma, kad buvo sudaryti įrengimų nuomos sandoriai.Per teismo posėdį atsakovės atstovė Agnė Pimpytė prašė skundÄ tenkinti jame iÅ¡dėstytais argumentais.PareiÅ¡kėjas A.

J. su atsakovės skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimuose (b. l. 25?27, 50?51) paaiÅ¡kino, kad pagal penkias nuomos sutartis uždarajai akcinei bendrovei „Zarolita“ yra iÅ¡nuomavęs jam priklausantį materialųjį turtÄ ? transformatorines pastotes. Å ios pastotės yra kapitalinės konstrukcijos stacionarÅ«s statiniai, turintys visus Å¡ios rÅ«Å¡ies objektams bÅ«tinus identifikavimo duomenis ? Valstybės įmonės Registrų centras suteiktus unikaliuosius numerius, nurodytÄ naudojimo paskirtį, bendrÄ jį arba užstatytÄ jį plotÄ , priskirtÄ Å¾emės sklypÄ , suteiktÄ adresÄ ir kt.

Už šį turtÄ yra reikalaujama sumokėti nekilnojamojo turto mokestį. IÅ¡ visų Å¡ių požymių yra akivaizdu, kad Å¡ie objektai yra priskiriami statinių, bet ne įrengimų kategorijai, nes įrengimams nėra suteikiama anksčiau iÅ¡vardinti identifikavimo duomenys. Visa įranga, įrengta pareiÅ¡kėjo nuomojamose pastotėse yra savo prigimtimi kilnojamieji daiktai, t. y. yra pritvirtinti naudojant lengvai iÅ¡ardomus sujungimus ? varžtais, veržlėmis, smeigėmis, apkabomis ir gali bÅ«ti perkeliama į kitÄ vietÄ nesumažinant nei įrangos, nei statinio vertės. Atsakovė akivaizdžiai painioja sÄ vokas:

„daiktas“, „statinys“, „įrengimai“, tuo prieÅ¡taraudama Lietuvos Respublikos kadastro ir Registro įstatymams, Civiliniam Kodeksui, o taip pat PVMÄ® 2 straipsnio 18 daliai, kuriuose yra apibÅ«dinama nekilnojamojo daikto sÄ voka. Atsakovės nuorodos į Europos Teisingumo TeismÄ su Å¡ia byla neturi nieko bendra ir tėra tik klaidinantys samprotavimai. Jokie teisės aktai, nei ES, nei Lietuvos Respublikos, varžtų ir veržlių rinkiniams nesuteikia statiniui bÅ«tinų identifikavimo duomenų, nepriskiria žemės sklypo.

Atsakovė savavaliÅ¡kai įvedė apmokestinamo objekto sÄ vokÄ : „įrengimų visuma“, kuri nėra užfiksuota jokiuose teisės aktuose. Pagal atsakovės pareikÅ¡tų samprotavimų „logikÄ â€œ galima bÅ«tų teigti, jos stacionarusis gyvenamasis namas su visa jame sumontuota komunikacine įranga yra: „įrengimų visuma, skirta gyventi žmonėms“. Mano, kad tokiai „logikai“ negali bÅ«ti suteiktas teisinis precedentas.Mano, kad atsakovė neteisingai ir nepagrįstai pritaikė PVMÄ® 31 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, pareiÅ¡kėjo gautas nuomos pajamas apmokestindama PVM.

Atsakovė Å¡ioje byloje reiÅ¡kia mokestines pretenzijas už neva nesumokėtÄ â€žÄ¯rengimų visumos“ nuomos PVM mokestį. VMI pretenzijos yra nepagrįstos, nes pareiÅ¡kėjas niekuomet nevykdė ir nevykdo „įrengimų“ ar „įrenginėjimo“ veiklos, juo labiau tokios veiklos nenuomoja. Pagal Valstybinės lietuvių bendrinės kalbos taisykles terminas „įrengimas“ yra naudojamas veiksmo, bet ne materialaus objekto pavadinimui. KÄ lietuvių kalboje reiÅ¡kia terminas „įrengimas“ ir kuo jis skiriasi nuo terminų „įrenginiai“ ir „įranga“, Valstybinė lietuvių kalbos komisija paaiÅ¡kina, kad įranga yra aparatų, įrenginių, prietaisų, įtaisų ir kitokių techninių priemonių visuma.

Ä®rengimas yra veiksmo pavadinimas. Taigi įrengimu ar įrengimais prietaiso ar prietaisų vadinti negalima. Å ios bylos atveju atsakovė Å¡iurkščiai pažeisdama lietuvių kalbos taisykles, aiÅ¡kina PVM įstatyme naudojamo termino „įrengimas“ reikÅ¡mę, kuri Å¡i esmės neturi nieko bendro su pareiÅ¡kėjo vykdoma veikla, nes jis nei „įrengimo“, nei jokio kito savo veiksmo nenuomoja.Per teismo posėdį pareiÅ¡kėjas A. J. ir jo atstovas advokatas Milvydas PÅ«kas prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepimuose iÅ¡dėstytais argumentais.Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI su skundu sutiko ir prašė mokesčių administratoriaus skundÄ patenkinti (b. l. 37).

Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTÄ® 78 str.). S k u n d a s  t e n k i n t i n a s . Å ioje byloje ginčas kilęs dėl pareiÅ¡kėjo tikrinamuoju laikotarpiu vykdytos įrengimų (transformatorinės pastotės) nuomos veiklos bei priskaičiuotų PVM ir su juo susijusių sumų.Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymas (toliau ? PVMÄ®).

Taigi teismui svarbu nustatyti, ar transformatorinės pastotės, elektros energijos tiekimo (kabeliniai) tinklai yra nekilnojamieji daiktai, ar savo esme Å¡ių įrengimų visuma skirta elektros energijos tiekimo paslaugoms teikti. Å iuo atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo sudaręs 5 elektros tinklų materialaus turto numos sutartis su UAB „Zarolita“, pagal kurias iÅ¡nuomojo transformatorines pastotes ir kabelinius elektros energijos tiekimo tinklus elektros energijai tiekti.PareiÅ¡kėjo ir bendrovės „Zarolita“ 2000-12-05, 2002-06-17, 2002-11-06, 2003-04-07, 2003-04-08 nuomos sutartyse numatyta, kad nuomininkas UAB „Zarolita“ įsipareigoja sudaryti sutartis su Kauno elektros tinklais, Vilniaus elektros tinklais, Anykščių elektros tinklais dėl elektros energijos pardavimo-pirkimo, sudaryti sutartis su vartotojais, parduoti elektros energijÄ pirkėjams.

PareiÅ¡kėjas nuomos sutartimis perduoda nuomininkui eksploatuoti, administruoti, saugoti bei atstovauti pagal įgaliojimÄ visose valstybinėse, privačiose, visuomeninėse organizacijose tarp fizinių asmenų, visÄ PareiÅ¡kėjui (nuomotojui) priklausantį elektros tinklų materialųjį turtÄ . Be to, nuomos kaina už minėtÄ elektros tinklų materialųjį turtÄ nustatyta pagal pastatų plotÄ , tačiau ji gali keistis priklausomai nuo nuomojamų elektros tinklų apkrovimo.PVMÄ® 31 straipsnyje apibrėžiama nekilnojamųjų daiktų nuoma pagal prigimtį.

Minėto straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos numato, kad PVM neapmokestinama kitų, negu gyvenamosios patalpos, nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuoma, iÅ¡skyrus bet kokių įrengimų (įskaitant seifo kameras), atitinkančių nekilnojamojo pagal prigimtį daikto sÄ vokÄ nuomÄ . Pagal PVMÄ® 2 straipsnio 18 dalį nekilnojamasis pagal prigimtį daiktas ? žemė ar kitas daiktas, kurio negalima perkelti iÅ¡ vienos vietos į kitÄ nepakeitus jo paskirties ir iÅ¡ esmės nesumažinus jo vertės.Ä®vertinus teisės aktų normas, reglamentuojančias nekilnojamųjų daiktų nuoma, byloje nustatytas aplinkybes, jog A.

J. nuomoja bendrovei „Zarolita“ transformatorines pastotes ir kabelinius elektros energijos tiekimo tinklus elektros energijai tiekti, kaip visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju transformatorinės pastotės, elektros energijos tiekimo (kabeliniai) tinklai yra nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį. Ginčijamu atveju paslaugos teikimo sandorį sudaro keletas sudėtinių elementų (patalpų, įrengimų nuoma ir kt.), kurie yra glaudžiai susiję ir objektyviai ekonominiu požiÅ«riu sudaro sudėtinį sandorį, jo negalima skaidyti, nes transformatorinė pastotė be elektros energijos tiekimo tinklų veikti negali, bÅ«tent taip Å¡ie nekilnojamieji daiktai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Taigi teismui svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuris sudėtinio sandorio elementas yra dominuojantis, t. y. sandorio tikslas. Kaip matyti iÅ¡ nustatytų aplinkybių (nuomos sutartys) Å¡iuose sandoriuose dominuojantis elementas yra elektros energijos tiekimas vartotojams. TokiÄ praktikÄ yra suformavęs Europos teisingumo teismas bylose Nr. C-41/04, C-251/05, kuris pažymėjo, kad svarbu įvertinti, koks tai yra sandoris, t. y. iÅ¡skirti dominuojantį to sandorio elementÄ ir, atsižvelgiant į tai, nustatyti, kokia yra teikiama paslauga.

Kad nustatyti dominuojantį elementÄ , reikia atsižvelgti, koks yra sandorio tikslas.Teismas nesutinka su Komisijos pozicija, kad Å¡iuo atveju nuomojami ne tik įrengimai, bet ir patalpos, kÄ ginčo nagrinėjimo Komisijoje posėdžio metu paaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjas (jog UAB „Zarolita“ iÅ¡sinuomotas patalpas (jų dalį) naudojo ir kaip sandėliukus), bei nėra galimybių nustatyti, kuriÄ pareiÅ¡kėjo teiktų nuomos paslaugų dalį sudarė patalpų nuoma, todėl skundas Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti nagrinėjamas iÅ¡ naujo.

Komisija nepagrįstai iÅ¡skaidė minėtÄ sudėtinį sandorį į dvi dalis, nes transformatorinės pastotės, elektros energijos tiekimo (kabeliniai) tinklai yra nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį, Å¡io sandorio tikslas yra tiekti elektros energijÄ vartotojams, transformatorinė pastotė be elektros energijos tiekimo tinklų veikti negali, bÅ«tent taip Å¡ie nekilnojamieji daiktai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Komisija nepasisakė apie sudėtinį sandorį, Å¡io sandorio tikslÄ , todėl jos padaryta iÅ¡vada yra nepagrįsta, iÅ¡kreipia materialinių teisės normų taikymÄ , prieÅ¡tarauja susiformavusiai ETT praktikai.Europos teisingumo teismas byloje Nr. C-349/96 nurodė:

„Kadangi, viena vertus, iÅ¡ Å eÅ¡tosios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies iÅ¡plaukia, kad kiekvienas paslaugų teikimas iÅ¡ esmės laikytinas atskiru savarankiÅ¡ku sandoriu ir, kita vertus, kadangi ekonominiu požiÅ«riu vieningas paslaugų teikimas egzistuojančios pridėtinės vertės mokesčio sistemos interesais negali bÅ«ti dirbtinai skaidomas, turi bÅ«ti nustatyta nagrinėjamo sandorio esmė, siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti, ar apmokestinamasis asmuo su vartotoju sudaro kelis savarankiÅ¡kus pagrindinius sandorius, ar vienÄ vieningÄ sandorį.

Å iuo atveju turi bÅ«ti remiamasi vidutinio vartotojo požiÅ«riu.“ ETT byloje Nr. C-41/04: „Nustatant sudėtinio sandorio esmę siekiama dviejų tikslų. Pirmiausia reikia skirtingus atskirus sandorius įvertinti atskirai pagal jų pobÅ«dį. Tačiau, kita vertus, per didelis bendro sandorio suskaidymas į atskirai kvalifikuotinus atskirus sandorius komplikuotų pridėtinės vertės mokesčio nuostatų taikymÄ . Visais atvejais turi bÅ«ti taikomi objektyvÅ«s kriterijai.“ Taip pat minėtoje byloje ETT pabrėžė:

„nuomone, vieningai vertintino vieno sandorio buvimÄ ypač liudija tai, kad vienas sandoris yra atliekamas kaip pagrindinis, o kitas yra tik nesavarankiÅ¡kas papildomas sandoris. Papildomas sandoris yra tuomet, kai „jis klientų atžvilgiu neturi savarankiÅ¡ko tikslo, tačiau naudojamas tik kaip priemonė optimaliai pasinaudoti tiekėjo vykdomu pagrindiniu sandoriu.“Teismas sutinka su mokesčio administratoriaus pozicija, kad pareiÅ¡kėjas sudarė nuomos sutartis dėl transformatorinių pastočių ir kabelinių elektros energijos tiekimo tinklų nuomos paslaugų, t. y. tikslas nuomoti ne pačius pastatus kaip tokius, o įrengimus, susijusius su elektros energijos perdavimu, paskirstymu ir pardavimu.

Minėtų patalpų nuoma yra neatsiejama nuo jose esančių įrengimų nuomos, todėl elektros energijos tiekimo sistemos įrengimų nuoma Å¡iuo atveju laikytina dominuojančia patalpų nuomos atžvilgiu. Å ių sandorių tikslas yra įrengimų (transformatorių, elektros skaitliukų ir pan.), bet ne patalpų nuoma, todėl PVM tikslais turi bÅ«ti laikoma, kad buvo sudaryti įrengimų nuomos sandoriai. Mokesčių administratorius pagrįstai pareiÅ¡kėjo gautas nuomos pajamas, vadovaudamasis PVMÄ® 31 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, apmokestino PVM.Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundas yra tenkintinas, Komisijos 2010-06-21 sprendimo Nr. (S-167(7-116/2010) dalis, kuria panaikinta atsakovės 2010-04-13 sprendimo Nr. 68-86 dalis dėl nurodymų sumokėti 326 657 Lt PVM, 153 089 Lt PVM delspinigių, 32 666 Lt PVM baudos ir Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjo skundas grÄ Å¾intas atsakovei nagrinėti iÅ¡ naujo, yra naikintinas, ir Å¡ioje dalyje atsakovės 2010-04-13 sprendimas Nr. 68-86 paliktinas galioti.Remdamasis tuo, kad iÅ¡dėstyta ir, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., 127 str., teismas n u s p r e n d ė : patenkinti atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundÄ .

Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-06-21 sprendimo Nr. (S-167(7-116/2010) dalį, kuria panaikinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2010-04-13 sprendimo Nr. 68-86 dalis dėl nurodymų sumokėti 326 657 Lt PVM, 153 089 Lt PVM delspinigių, 32 666 Lt PVM baudos ir Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjo skundas grÄ Å¾intas atsakovei nagrinėti iÅ¡ naujo, panaikinti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                                    Henrikas Sadauskas             Teisėjai                                                                                                           JÅ«ra Marija Strumskienė                                                                                                                           Halina Zaikauskaitė                                                                                    Â