c4692800-952c-40e7-b23f-e0398fa7bc0a · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1009-657/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20778-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.1.; 2.1.2.4.2.6.; 2.4.1.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASn u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 30 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalės Burdulienės, Nerijaus Meilučio,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2717-944/2016 pagal ieÅ¡kovo J. P. ieÅ¡kinį atsakovei notarei J. V., tretiesiems asmenims M. K., G. K., M. R., L. S., R. B., AB „Swedbank“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas J. P. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu vienaÅ¡alį sandorį – 2011 m. birželio 10 d. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo pagal įstatymÄ , kaip sudarytÄ iÅ¡ esmės suklydus (T.1, b.l. 3-6).

Nurodė, kad jo tėvas V. P. nepaliko testamento, tačiau buvo iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ , kad jo vardu registruotas turtas turi atitekti jo dukrai M. K.. Notarų biure jam buvo paaiÅ¡kinta, jeigu jis priims palikimÄ , jo sesuo iÅ¡vengs bylinėjimosi ir iÅ¡laidų, nes užteks, jog jis paraÅ¡ytų sutikimÄ , kad jo sesuo priimtų palikimÄ . Seseriai atvykus į LietuvÄ , ieÅ¡kovas sutiko, kad jo sesuo galėtų priimti palikimÄ , jai buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. IeÅ¡kovas neturėjo tikslo paveldėti, nes nepateikė praÅ¡ymo iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimo, taip pat nebuvo atlikęs jokių veiksmų, kurie įrodytų jo valiÄ priimti tėvo palikimo, todėl pareiÅ¡kimas dėl palikimo priėmimo turėtų bÅ«ti panaikintas kaip pasiraÅ¡ytas dėl suklydimo.

Atsakovė notarė J. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (T.1, b.l. 47). Nurodė, kad ieškovui buvo išaiškintos visos palikimo priėmimo pasekmės. Jokių pareiškimų, kuriais atsisakytų palikimo sesers naudai ieškovas nepateikė. Jo nurodyti motyvai, dėl kurių jis neužbaigė palikimo priėmimo įforminimo procedūros, neturi reikšmės ir nepaneigia palikimo priėmimo fakto. Ieškovo išsilavinimas yra pakankamas, kad jis suprastų palikimo priėmimo pasekmes. Ieškovas vengė registruoti nekilnojamuosius daiktus savo vardu, siekdamas išvengti įsipareigojimų savo kreditoriams.II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. (T.3, b.l. 105-110). Teismas sprendė, kad leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrįstos aplinkybės, jog V. P. bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ , kad jo palikimÄ perimtų tik trečiasis asmuo M. K.. V. P. testamento nebuvo sudaręs, turtas buvo paveldimas pagal įstatymÄ , todėl pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai – J.

P. ir M. K., kurie turi vienodas teises į paveldimÄ turtÄ . IeÅ¡kovas galėjo perleisti savo turtines teises tik tuomet, kai jam paveldėjimo bÅ«du Å¡is turtas ar teisė į paveldėtÄ turtÄ buvo perėjusi. Priežastys, dėl kurių ieÅ¡kovas neperleido paveldėjimo teisių savo seseriai neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant suvokimÄ dėl sudaromo sandorio ir jo teisinių pasekmių. Ginčijamas pareiÅ¡kimas pasiraÅ¡ytas baigiantis įstatymo nustatytam trijų mėnesių terminui, todėl ieÅ¡kovas po tėvo mirties turėjo laiko iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes dėl palikimo priėmimo, pasikonsultuoti su artimaisiais, teisininkais.

Teismas konstatavo, kad jokių objektyvaus pobÅ«džio duomenų, kad trečiasis asmuo M. K. ketino per tris mėnesius nuo V. P. mirties grįžti į LietuvÄ ir susitvarkyti paveldėjimo dokumentus, nėra pateikta. Nurodyti M. K. neatvykimo motyvai – užimtumas dėl mokslų, mažamečių vaikų, nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo pozicija dėl palikimo priėmimo nebuvo nuosekli. 2011 m. birželio 10 d. ieÅ¡kovas pasirašė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo priėmė po savo tėvo V.

P. mirties likusį turtÄ , pareiÅ¡kime nurodė, kad kiti įpėdiniai yra M. K.. PareiÅ¡kime nėra sudėtingų teisinių sÄ vokų ar konstrukcijų, nurodoma tik viena teisės norma dėl palikimo priėmimo teisinių pasekmių, kuri yra paaiÅ¡kinta. Be to, nustatyta, kad buvo pasiraÅ¡omas ne vienas pareiÅ¡kimas, kuriame ieÅ¡kovas save laiko įpėdiniu, priėmusiu palikimÄ . Jokių objektyvaus pobÅ«džio duomenų, kad kitas įpėdinis – M. K. bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas notarei ar savo broliui dėl to, kad paveldi ne visÄ , o tik dalį turto, nėra. 2014 m. rugpjūčio 19 d. ieÅ¡kovas pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo atsisakė paveldėjimo teisių, nurodydamas, kad jo atsisako dėl to, kad turi didelę Å¡eimÄ , yra socialiai remtinas, neturi galimybių iÅ¡laikyti nekilnojamÄ jį turtÄ bei paminėjo apie susitarimÄ , kad palikimÄ perims M.

K.. 2014 m. rugpjūčio 24 d. pasiraÅ¡ytu įgaliojimu ieÅ¡kovas vesti paveldėjimo bylÄ Ä¯galioja savo motinÄ â€“ trečiÄ jį asmenį R. B.. Ä®galiojime ieÅ¡kovas nurodė teises, kurios susijusios su palikimo disponavimu, naudojimu ir pan. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas ginčijamo sandorio sudarymo metu suprato ir privalėjo suprasti, kad jis, kaip įpėdinis, perima savo tėvo palikimÄ , jam priklauso dalis paveldėto turto ir jis veikia savo, o ne sesers vardu, todėl teisines pasekmes ginčijamas sandoris sukels jam, o ne seseriai.

Duomenų pagrindžiančių, kad notaras netinkamai atliko savo pareigas nepateikta. Pagal savo turimÄ iÅ¡silavinimÄ , asmuo turėjo ir galėjo suprasti 2011 m. birželio 10 d. pareiÅ¡kimo esmę. IeÅ¡kovas patvirtino, kad jokia psichine liga nesirgo, pareiÅ¡kimo pasiraÅ¡ymo metu nebuvo apsvaigęs ir pan. Teismas sprendė, kad byloje nėra pateikta duomenų, kurie leistų pripažinti, kad ieÅ¡kovo valia priimant palikimÄ buvo iÅ¡kreipta, jai įtakos turėjo kiti asmenys ar aplinkybės. Po ginčijamo pareiÅ¡kimo pasiraÅ¡ymo, pasikeitusi ieÅ¡kovo valia nesudaro pagrindo jį pripažinti negaliojančiu, kaip sudarytÄ iÅ¡ esmės suklydus.

Teismas pažymėjo, kad galimai ieÅ¡kovas galėjo klysti tik dėl paveldėjimo teisės ir jos įforminimo, tačiau Å¡i klaida nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo esminis suklydimas, kuris turėjo įtakos pasiraÅ¡ant 2011 m. birželio 10 d. pareiÅ¡kimÄ . Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad jo valia pasiraÅ¡ant 2011 m. birželio 10 d. pareiÅ¡kimÄ buvo iÅ¡kreipta dėl esminio suklydimo ir jis nesuvokė, kad palikimÄ priima jis, o ne sesuo, todėl ieÅ¡kinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas J. P. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti (T.3, b.l. 133-140). Apelianto teigimu, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, netinkamai iÅ¡tyrė ir vertino įrodymus byloje. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:6.1.Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad apelianto valia pasiraÅ¡ant 2011 m. birželio 10 d. pareiÅ¡kimÄ nebuvo iÅ¡kreipta dėl esminio suklydimo ir kad jis suprato ar privalėjo suprasti ginčijamo pareiÅ¡kimo pasekmes.

Jis niekada neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ arba bent prielaidÄ , kad jis siekė gauti tėvo palikimÄ ir ginčo pareiÅ¡kimÄ pasirašė su tikslu įgyti nuosavybės teisę į palikimÄ . Teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ bei įrodymų vertinimÄ . Teismas vertindamas įrodymus neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumÄ , visiÅ¡kai nevertino dalies byloje esančių įrodymų, darydamas savo paties nustatytiems faktams prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas. 6.2.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų dėl netinkamo notarės pareigų atlikimo. Å i teismo iÅ¡vada padaryta visiÅ¡kai ignoruojant ir nevertinant atsakovės notarės J. V. paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu ir prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams, padaryta nenurodant, kodėl buvo atmesti notarės paaiÅ¡kinimai apie tai, kad ji klaidingai iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo sukeliamas pasekmes. Kadangi notarė J. V. teisme kelis kartus patvirtino, kad esminę pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo sukeliamÄ pasekmę, kuriÄ privalėjo iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovui, ji priskiria paveldėjimo teisės liudijimui, teismas neturėjo pagrindo daryti iÅ¡vados, kad notarė tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo sukeliamas pasekmes.

Jei ieÅ¡kovas bÅ«tų žinojęs, kad pasirašęs pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo jis įgis nuosavybės teises į tėvo palikimÄ , jis nebÅ«tų Å¡io pareiÅ¡kimo pasirašęs. Be to, teisės normos nenumato jokių galimybių priėmus palikimÄ jo atsisakyti, todėl notarė apeliantÄ suklaidino ir dėl galimybės atsisakyti priimto palikimo.6.3. Teismo iÅ¡vada, kad apeliantas pagal turimÄ iÅ¡silavinimÄ turėjo ir galėjo suprasti ginčo pareiÅ¡kimo pasiraÅ¡ymo pasekmes, prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir byloje esantiems įrodymams.

IeÅ¡kovas turi tik vidurinį iÅ¡silavinimÄ . Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas vadovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri įsteigta po ginčo pareiÅ¡kimo pasiraÅ¡ymo, neturėjo bÅ«ti vertinta kaip reikÅ¡minga. Duomenų apie kitÄ J. P. vadovaujamÄ Ä¯monę byloje nėra. Vertinant ieÅ¡kovo iÅ¡silavinimÄ ir patirtį sudarant sandorius reikÅ¡minga yra tai, kad notaro tvirtinamiems sandoriams suprasti reikalingos specialios žinios, o Å¡iuo atveju notarė V. pati patvirtino, kad suteikė klaidingÄ informacijÄ apie ginčo pareiÅ¡kimo sukeliamas pasekmes.6.4.

Teismas nepagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo pozicija dėl palikimo priėmimo buvo nenuosekli. Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , teismas rėmėsi tik keliais pavieniais dokumentais, tačiau nevertino ieÅ¡kovo veiksmų (neveikimo) kaip visumos bei nevertino, kad ieÅ¡kovo elgesiui įtakos turėjo bÅ«tent neteisinga notarės konsultacija.Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė notarė J. V., atstovaujama advokato Egidijaus MilaÅ¡iaus prašė Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.4, b.l. 3-5).

Nurodė, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. apelianto veiksmai akivaizdžiai patvirtino, kad jis suprato CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas, faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ kartu su savo seserimi. Byloje nėra jokių duomenų, kad notarė J. V. bÅ«tų padariusi kokius nors Notariato įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pažeidimus ir neiÅ¡aiÅ¡kinusi ieÅ¡kovui jo atliekamų notarinių veiksmų prasmės ir padarinių. Apeliantas painioja palikimo priėmimo institutÄ su nuosavybės teisės įgijimo pagrindu paveldėjimo bÅ«du.

Apeliantas nepateikė esmingų argumentų, įrodančių, kad jis iÅ¡ esmės suklydo, sudaręs 2016 m. birželio 10 d. vienaÅ¡alį sandorį.Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo R. B. panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį patenkinti (T.4, b.l. 18-22). Nurodė, kad teismas nevertino, kad aplinkybę, jog J. P. nesiekė gauti tėvo palikimo patvirtino ir Å¡eimos narių paaiÅ¡kinimai, kuriuos teismas nepagrįstai atmetė, bet ir J.

P. veiksmai. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, visiÅ¡kai ignoruodamas ir nevertindamas ypatingai svarbių ir reikÅ¡mingų notarės paaiÅ¡kinimų apie ginčijamo pareiÅ¡kimo sukeliamas pasekmes. Ginčo sandoris sudarytas dėl suklydimo. IeÅ¡kovas ir jo Å¡eimos nariai Å¡iuo atveju elgėsi sÄ Å¾iningai, nes vykdė visus notarės J. V. nurodymus, konsultavosi su ja ir ja pasitikėjo. Tuo tarpu atsakovės veiksmai sudarant ginčo sandorį buvo nesÄ Å¾iningi ir klaidinantys. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ tretieji asmenys G.

K. ir L. S., atstovaujamos advokato Gilberto Kinderavičiaus prašė Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.3, b.l. 146-154). Nurodė, kad teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes bei įvertino pateiktus įrodymus, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliantas piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis siekia išvengti išieškojimo kreditorių naudai.Kitų atsiliepimų įstatymo nustatyta tvarka nepateikta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Byloje sprendžiamas materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sandorių sudarytų dėl suklydimo negaliojimo (CK 1.90 str.), aiškinimo ir taikymo klausimas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir bÅ«tinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Dėl atsisakymo nuo palikimo, kai palikimas priimtas, paduodant pareiÅ¡kimÄ notaruiNagrinėjamu atveju, iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovas J. P. 2011 m. birželio 10 d. pasirašė pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo, atsiradusio po tėvo V. P., mirusio (duomenys neskelbtini) d. mirties, priėmimo. Atsakovė Kauno (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė J.

V. 2011 m. birželio 10 d. ieÅ¡kovui iÅ¡davė liudijimÄ dėl palikimo priėmimo fakto patvirtinimo (T.1, b.l. 134). IeÅ¡kovas J. P. sutiko, kad sesuo M. K. priimtų palikimÄ ir 2011 m. rugpjūčio 22 d. pasirašė sutikimÄ , o trečiasis asmuo M. K. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (T.1, b.l. 50-51). Atsakovė 2011 m. rugpjūčio 22 d. iÅ¡davė liudijimÄ dėl palikimo priėmimo fakto patvirtinimo (T.1, b.l. 133). Palikimo priėmimo faktai įregistruoti testamentų registre, nes notaras, priėmęs ir nustatyta tvarka įregistravęs pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, per tris darbo dienas privalo praneÅ¡ti Centrinei hipotekos įstaigai apie palikimo priėmimÄ (CK 5.50 str. 6 d.).

IeÅ¡kovas 2014 m. rugpjūčio 19 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ notarei dėl palikimo atsisakymo, kuris nebuvo patenkintas (T.1, b.l. 46-57). M. K. 2014 m. rugpjūčio 4 d. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimas į ½ dalį paveldimo turto (prijungta Paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 74-88). IeÅ¡kovui J. P. paveldėjimo teisės liudijimas nėra iÅ¡duotas. IeÅ¡kovas tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde prašė 2011 m. birželio 10 d. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo (CK 1.90 str.), teigdamas, jog notarė apeliantui neiÅ¡aiÅ¡kino atsisakymo nuo palikimo prasmės ir pasekmių, todėl jis pasirašė notarės pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, manydamas, jog vėliau galės atsisakyti palikimo dalies ir jis atiteks jo seseriai M.

K..CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vienas iÅ¡ atvejų, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ yra pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo padavimas palikimo atsiradimo vietos notarui. CK 5.60 straipsnyje reglamentuojamas palikimo atsisakymas, jo 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiÅ¡kimÄ palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau Å¡io straipsnio 4 dalyje numatyta, jog neleidžiama atsisakyti palikimo, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ , kad jis palikimÄ priima.

Tiek priimti palikimÄ , tiek jo atsisakyti įpėdinis turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d., 5.60 str. 1 d.). Tiek palikimo priėmimas, tiek atsisakymas yra sandoris, nes dėl valinių veiksmų atsiranda konkrečios ir tiesioginės teisinės pasekmės įpėdiniui – atsiranda arba pasibaigia jo teisė į palikimÄ ir kt. Palikimo priėmimas kaip sandoris sudaromas vienasmeniu valios iÅ¡reiÅ¡kimu. Sandoriai – tai sÄ moningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniai santykiai yra grindžiami protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), kurie, be kita ko, įpareigoja asmenis, įgyvendinant savo interesus, elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Bendroji taisyklė yra ta, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises ir rÅ«pintis savo privačių interesų apsauga. Å ios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams.

Veiksnus asmuo turimÄ paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiÅ«ra – jis gali priimti palikimÄ arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). CK 1.90 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nustatyta, kad iÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį; suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu; suklydimas turi esminės reikÅ¡mės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis; suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi Å¡alys arba vienÄ Å¡alį suklaidino kita Å¡alis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena Å¡alis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita Å¡alis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi Å¡alis įvykdytų sutartį, prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ar protingumo principams.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebÅ«tų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t.y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014; kt.).

Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius.

Konkretaus sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).Pažymėtina, kad pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo pateikimo notarui tvarka nei CK, nei kituose teisės aktuose detaliai nereglamentuojama.

Kadangi pareiÅ¡kimas dėl palikimo priėmimo yra sandoris, tai jis visų pirma turėtų atitikti bendruosius sandoriams keliamus reikalavimus. Tai nėra asmeninis sandoris, todėl pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo gali paduoti įpėdinis arba jo įgaliotas asmuo. Remiantis bendrÄ ja visiems notariniams veiksmams atlikti skirta Notariato įstatymo 31 straipsnio nuostata, asmuo, pateikdamas pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo, turi patvirtinti savo tapatybę, pateikdamas asmens dokumentÄ . Kadangi pareiÅ¡kimu siekiama priimti palikimÄ , tai įpėdinis kartu turėtų pateikti palikėjo mirties liudijimÄ , giminystės ryÅ¡ius su palikėju patvirtinančius dokumentus (atitinkamų asmenų gimimo ir santuokos liudijimus), kad notaras galėtų nustatyti, ar priimti pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ priklauso jo kompetencijai (Notariato įstatymo 28 str. 1 d.), todėl atmestini apelianto argumentai, jog jis notarei nepateikė jokių kitokių dokumentų iÅ¡skyrus pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo ir V.

P. mirties liudijimÄ . Ä®statymo įtvirtinta, kad notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikÅ¡mės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai (Notariato įstatymo 51 straipsnio 1 dalis). Kokie duomenys laikytini turinčiais esminės reikÅ¡mės, įstatyme nedetalizuojama, tai kiekvieno konkretaus notarinio veiksmo atlikimo metu turėtų įvertinti notaras. Notarai duomenis iÅ¡ valstybės registrų centrinių duomenų bankų, Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kompiuterių tinklais gauna pagal keitimosi duomenimis sutartis (Notariato įstatymo 51 str. 3 d.), todėl visus kitus reikalingus duomenis iÅ¡ registrų gavo pati notarė.  Atkreiptinas dėmesys, kad palikimo priėmimo, kaip ir bet kurio kito notarinio veiksmo atlikimo atveju, turėtų bÅ«ti taikomas Notariato įstatymo 30 straipsnio reikalavimas iÅ¡aiÅ¡kinti atliekamo notarinio veiksmo prasmę ir padarinius.

Atsižvelgiant į pirmiau aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , notaras įpėdiniui, siekiančiam priimti palikimÄ , turėtų iÅ¡aiÅ¡kinti, kad jis vėliau atsisakyti palikimo nebegalės ir, kad, priimdamas palikimÄ , paveldės visas palikėjo turėtas turtines (tam tikrais atvejais ir neturtines) teises ir prievoles, nepriklausomai nuo to, ar apie jas žinojo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – t. y., nustatė, kad byloje nėra įrodymų, jog įpėdinis pasirašė notaro paruoÅ¡tÄ pareiÅ¡kimÄ ne laisva valia ar bÅ«damas neapsisprendęs. Teismas darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui buvo iÅ¡aiÅ¡kintos palikimo priėmimo teisinės pasekmės (CPK 178 str.).

Be abejonės, kad nežinodamas ar nesuprasdamas pareiškimo dėl palikimo priėmimo teisinių pasekmių, ieškovas turėjo domėtis ir išsiaiškinti, ar galiojanti aktuali CK įstatymo redakcija numato galimybę vėliau atsisakyti palikimo kurio nors konkretaus įpėdinio naudai. Notariato įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų.

Notarai privalo iÅ¡aiÅ¡kinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo, nepaisant apelianto apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, jog notarės parodymai teisme buvo netikslÅ«s, kas galimai patvirtintų, kad jis buvo suklaidintas dėl atliekamo notarinio veiksmo prasmės ir pasekmių, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad Å¡ios pasekmės ieÅ¡kovui priimant palikimÄ nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog dėl ieÅ¡kovas notarės veiksmų įstatymų nustatyta tvarka neskundė, net ir tada, kai buvo atsisakyta tenkinti jo praÅ¡ymÄ dėl palikimo atsisakymo.  Įstatymas asmeniui suteikia veiksmų pasirinkimo laisvę, t. y. jis gali priimti palikimÄ arba jo atsisakyti (CK 5.50 str., 5.60 str.).

Ä®vertinus pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo pasiraÅ¡ymo aplinkybes, taip pat tolimesnius ieÅ¡kovo veiksmus – tai, kad 2011 m. rugpjūčio 22 d. pasirašė dar vienÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad sutinka, kad M. K. priimtų palikimÄ po tėvo V. P. mirties; tai, kad 2014 m. rugpjūčio 24 d. pasirašė įgaliojimÄ , kuriuo įgalioja savo motinÄ R. B. vesti paveldėjimo bylÄ , raÅ¡yti pareiÅ¡kimus, praÅ¡ymus, sutikimus, gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ , užregistruoti jį, gauti nuosavybės dokumentus ir pan., nors kaip pats teigia, jis norėjo atsisakyti palikimo ir 2014 m. rugpjūčio 19 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad atsisako paveldėjimo teisių (paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 58), kad sesuo M.

K., jokių pretenzijų dėl jai iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo tik į ½ dalį paveldimo turto nereiÅ¡kia – galima teigti, jog ieÅ¡kovo valia priimti jo tėvo V. P. palikimÄ buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta, nes vadovaujantis normaliai atidaus ir protingo asmens etalonu analogiÅ¡komis aplinkybėmis protingas žmogus nesiekdamas priimti palikimo, nenorėdamas faktiÅ¡kai tapti paveldimo turto savininku, jokių veiksmų neatliktų, nebÅ«tų sudaręs ginčo sandorio, o norėdamas atstovauti kitÄ asmenį palikimo priėmimo procese, pasirÅ«pintų tinkamu atstovavimu.

Å iame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatyme neleidžiama priimti palikimo už kitÄ asmenį, t. y. kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimÄ asmeniÅ¡kai, pats arba per atstovÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju byloje svarbia aplinkybe laikytina tai, jog pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo atsisakymo ieÅ¡kovas notarei pateikė tik 2014 m. birželio 19 d., t.y. po to kai buvo pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro 2014 m. liepos 7 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä iÅ¡ieÅ¡kotojos G.

K. naudai (T.1, b.l. 131-132), bei Kauno apylinkės teismui 2014 m. liepos 29 d. nutartimi ieÅ¡kovės L. S. reikalavimų užtikrinimui pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones (T.2, b.l. 122-126). Atmestini apelianto argumentai, kad teismas netinkamai vertino ieÅ¡kovo gebėjimÄ suvokti sandorio pasekmes, nes kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų jis ne kartÄ yra sudaręs sandorius su trečiaisiais asmenims – pasirašęs paprastus neprotestuotinus vekselius (T.1, b.l. 122; T.2, b.l. 115-119), yra įsteigęs privačiÄ Ä¯monę (T.2, b.l. 54), kas leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog bylos nagrinėjimo metu, paties ieÅ¡kovo pripažintais faktais, nustatyta, kad ieÅ¡kovas turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , siekė įsigyti aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , taip pat yra įmonės, vadovas, pareiÅ¡kimo pasiraÅ¡ymo metu jokia psichine liga nesirgo, nebuvo apsvaigęs, todėl pagal savo turimÄ iÅ¡silavinimÄ , patirtį turėjo ir galėjo suprasti 2011 m. birželio 10 d. pareiÅ¡kimo esmę ir teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nustatytos aplinkybės ir pateikti įrodymai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovo valia priimti tėvo V. P. palikimÄ buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta: ieÅ¡kovas kreipėsi į notarų biurÄ pagal palikėjo deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje, pateikė palikimui priimti reikalingus dokumentus, pareiÅ¡kime dėl palikimo priėmimo nurodė kitÄ Ä¯pėdinę N. K., byloje nenuginčyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovui buvo iÅ¡aiÅ¡kinti palikimo priėmimo padariniai, byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovas nesuprato pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo teksto, patvirtino jį savo paraÅ¡u.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas pasirašė pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo pas notarÄ laisva valia ar bÅ«damas apsisprendęs, be to, nenustatyta kitų įstatyme nurodytų pagrindų pripažinti palikimo atsisakymo sandorį negaliojančiu ar konstatuoti, kad Å¡is yra niekinis.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.), todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl Å¡ių aplinkybių Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis Tretieji asmenys G.

K. ir L. S., atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, jog ieÅ¡kovas reikÅ¡damas nepagrįstÄ ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, taip vengdamas grÄ Å¾inti skolas kreditorėms. CPK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatytos dvi bÅ«tinos sÄ lygos pripažinti asmenį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis: Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir ieÅ¡kinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Alternatyvus tokio pobÅ«džio sankcijų taikymo pagrindas yra tuo atveju, kai Å¡alis veikia prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ .

Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini Å¡alies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sÄ moningai sukeliama kitai proceso Å¡aliai esminė žala. Vienos Å¡alies procesinių teisių įgyvendinimu negali bÅ«ti pateisinamas kitos Å¡alies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas žymiai didesniu mastu, palyginti su mažesniu interesu įgyvendinti tokiÄ procesinę teisę. IeÅ¡kovas pasinaudojo įstatymų suteikta teise ginti savo teises bei skųsti teismo procesinį sprendimÄ , kuris, jo vertinimu, buvo jam nepalankus.

Toks byloje dalyvaujančių asmenų naudojimasis procesinėmis teisėmis, teisėjų kolegijos nuomone, negali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.  Dėl bylinėjimosi išlaidų CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei. Atsakovė notarė J. V. prašė priteisti 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir pateikė jas patvirtinančius dokumentus (T.4, b.l. 28-30).

Tokiu atveju atsakovei Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės. Tretieji asmenys G. K. ir L. S. dalyvavusios byloje be savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovės pusėje taip pat prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme 464,70 Eur patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už teisines paslaugas, bei pateikė jas patvirtinančius įrodymus (T.3, b.l. 157-162). Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose pritiesino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalių dydžių, todėl apeliacinį skundÄ atmetus iÅ¡ ieÅ¡kovo tretiesiems asmenims priteistina po 232,35 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330 straipsniu, n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .  Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei notarei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui G. K., (duomenys neskelbtini) 232,35 Eur (du Å¡imtus trisdeÅ¡imt du eurus 35 ct) iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui L. S., (duomenys neskelbtini) 232,35 Eur (du šimtus trisdešimt du eurus 35 ct) išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                                        Žibutė Budžienė                                                                                                                                      Dalė Burdulienė    Nerijus Meilutis