c46806fe-e918-4e78-a110-b2dec7b8f0a5 · Utenos apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-6-373/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48920-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.2; 1.1.7.2.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 22 d. Utena Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Ražanskienei, kaltinamajam R. G., gynėjai advokatei Justinai Murauskaitei, nukentėjusiajam A. J., jo atstovams advokatui Algimantui Pakarkliui, advokato padėjėjui Irmantui Gudui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

G., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, vedęs, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį, n u s t a t ė : R. G. (duomenys neskelbtini) apie 15.40 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET)117, 127, 128 ir 131.1 punktų reikalavimus, t.y. virÅ¡ydamas leistinÄ 90 km/h greitį ir važiuodamas 97 km/h greičiu, nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, atsižvelgdamas į važiavimo sÄ lygas, vietovės reljefÄ nepasirinko saugaus greičio, esant horizontaliojo ženklinimo linijai, skiriančiai prieÅ¡ingų krypčių eismo juostas, nevažiavo kuo deÅ¡iniau jos, darydamas lenkimo manevrÄ ir kirsdamas iÅ¡tisinę horizontaliojo ženklinimo linijÄ , neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nekliudys kitiems eismo dalyviams, o atsiradus kliūčiai - kairįjį posÅ«kio manevrÄ darančiam automobiliui Opel Calibra, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam A. J., nesulėtino greičio, net visiÅ¡kai sustabdydamas transporto priemonę, neapvažiavo saugiai Å¡ios kliÅ«ties, dėl ko savo vairuojamo automobilio priekine dalimi atsitrenkė į automobilio Opel Calibra kairį Å¡onÄ durelių srityje ir kartu su juo nuvažiavo nuo kelio sankasos, pasekmėje A. J. dėl daugybinių abipusių dubens kaulų lūžių su dubens žiedo vientisumo suardymu, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Ä®rodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai Kaltinamasis R.

G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini), 15.40 val. važiavo keliu (duomenys neskelbtini). Priekyje ta pačia eismo juosta važiavo nukentėjusiojo vairuojamas automobilis Opel Calibra, kuris pradėjo stabdyti, jo važiavimas lėtėjo ir suprato, kad jis stoja deÅ¡inėje eismo juostos pusėje. Priekyje buvo Å¡alutiniai keliai į kairę ir į deÅ¡inę. Jis bandė apvažiuoti nukentėjusiojo automobilį kirsdamas prieÅ¡ingas kelio juostas skiriančiÄ iÅ¡tisinę linijÄ .

Jam pradėjus lenkimÄ nukentėjęs staigiai iÅ¡ deÅ¡inės eismo juostos pusės pasuko į kairę, nerodydamas posÅ«kio siganalo. Jis, stabdydamas automobilį ir sukdamas daugiau į kairę pusę, bandė iÅ¡vengti susidÅ«rimo, bet buvo per vėlu ir atsitrenkė į nukentėjusiojo maÅ¡inos kairį Å¡onÄ . Važiavo 80 km/h greičių, kai pradėjo lenkimÄ greitį padidino iki apie 90 km/h. Kaltinamojo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais. Nukentėjęs A. J. parodė, kad važiavo apie 90 km/h greičiu.

Pravažiavo kiemÄ , į kurį turėjo pasÅ«kti, todėl pristabdė greitį, nes nusprendė pavažiuoti iki priekyje buvusio keliuko ir apsisukti. Jis sulėtino greitį iki 30 km/h, ir jam pradėjus sukti į kairę ir jau beveik įsukus į Å¡alutinį keliÄ , kaltinamojo automobilis įvažiavo į jo automobilį bei nustumė į griovį. Sukdamas į kairę buvo arčiau aÅ¡inės linijos ir iki posÅ«kio likus 20-30 m buvo įjungęs kairio posÅ«kio signalÄ . Jo automobilio galinis kairio posÅ«kio signalas veikė.

Liudytojas R. M. parodė, kad važiavo kartu su nukentėjusiu A. J., sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. A. J. sukant į kairę girdėjo automobilio posÅ«kio žibinto signalÄ . 2016-10-16 eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad diena saulėta, kelio danga sausa. Važiuojamosios kelio dalies plotis 5,30 m. SusidÅ«rimo atkarpoje yra iÅ¡tisinė ženklinimo linija (t.1, b.l. 77-80).  Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-380(17) nurodyta tikėtina eismo įvykio eiga - automobilio Audi 80, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiuodamas apie 107 km/h greičiu link (duomenys neskelbtini), iki susidÅ«rimo su automobiliu Opel Calibra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vietos likus apie 63,8 m atstumui, pasuko automobilį į kairę ir tuo pat metu jį efektyviai stabdė. Automobilis Audi 80 efektyvaus stabdymo rėžimu įveikęs apie 20,9 m atstumÄ lanko, nukreipto iÅ¡ deÅ¡inės į kairę, trajektorija už kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies sankirtos su Å¡alutiniu keliu, stabdymo pėdsakų pabaigos zonoje apie 81 km/h greičiu trenkė į apie 16 km/h greičiu apsisukinėjusio automobilio Opel Calibra kairį Å¡onÄ durelių srityje ir kartu su juo už sankryžos su Å¡alutiniu keliu nuvažiavo nuo kelio sankasos kairėje pusėje į padėtis, kuriose Å¡ios transporto priemonės buvo užfiksuotos po eismo įvykio.

Tuo metu kada automobilis Opel Calibra sankryžoje pradėjo apsisukimo manevrÄ , automobilis Audi 80 važiavęs apie 107 km/h greičiu nuo susidÅ«rimo vietos buvo apie 64,2 m atstumu ir važiavo tikėtina ties važiavimo krypties eismo juostos kairiuoju kraÅ¡tu ( horizontalaus ženklinimo linija KET 3 priedo linija 1.1). Tuo metu kada automobilio Opel Calibra vairuotojas pradėjo apsisukimo manevrÄ , automobilio Audi 80 vairuotojas važiuodamas apie 107 km/h greičiu ir leistinu maksimaliu 90 km/h greičiu neturėjo techninės galimybės sustabdyti automobilio ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo.

Automobilio Audi 80 vairuotojo veiksmai - važiuodamas apie 107 km/h greičiu atsiradus kliūčiai, nusuko automobilį į kairę, dėl ko automobilis už kelio važiuojamosios dalies kairiojo kraÅ¡to sankirtos su Å¡alutinio kelio važiuojamÄ ja dalimi, susidÅ«rė su apsisukinėjusiu automobiliu Opel Calibra, kada automobilio Audi 80 vairuotojui savalaikiai stabdant automobilį važiavimo krypties eismo juostoje, Å¡is eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebÅ«tų įvykęs - buvo nepriimtini ir techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ .

Jeigu automobilio Opel Calibra vairuotojas prieÅ¡ apsisukdamas sankryžoje iÅ¡ anksto nebuvo pasitraukęs prie pat kelio važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti (duomenys neskelbtini) kryptimi, kairiojo kraÅ¡to, o apsisukinėjo važiuodamas arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to ar dalinai kelkraščiu, susidariusioje kelio eismo situacijoje sudarydamas netikėtÄ kliÅ«tį iÅ¡ paskos artėjusio automobilio Audi 80 vairuotojui, tai tokie automobilio Opel Calibra vairuotojo veiksmai buvo nepriimtini ir techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu (t. 1, b.l. 125-134).

Atlikus eismo įvykio ekspertizę nustatytas eismo įvykio mechanizmas – automobilis Audi 80 važiavo ne mažesniu kaip 97 km/h greičiu. Priekyje deÅ¡ine važiuojamosios dalies puse važiavo automobilis Opel Calibra, kuris sankryžoje pasuko į kairę. Tuo metu iÅ¡ paskos važiavęs R. G., tarp suartėjančių automobilių tikėtina esant didesniam kaip 44,4 m atstumui, pasuko automobilį į kairę ir pradėjo stabdyti. Stabdomas Audi 80 lanku judėdamas į kairę iÅ¡slydo į kairę kelio pusę ir sankryžoje automobiliui Opel Calibra priekine dalimi esant Å¡alutinio kelio važiuojamosios dalies ribose, o galine dalimi kairėje kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies pusėje, priekine dalimi, labiau deÅ¡ine puse trenkėsi į automobilio Opel Calibra kairį Å¡onÄ .

SusidÅ«rimo metu automobilis Audi 80 judėjo apie 74 km/h, o Opel Calibra apie 11 km/h greičiu. SusidÅ«rimo metu automobilis Audi nustÅ«mė Opel Calibra deÅ¡iniuoju Å¡onu į kairę pakelę daugiau kaip 13 m nuo susidÅ«rimo vietos. Audi vairuotojas važiuodamas didesniu nei leistinu greičiu, artėdamas prie priekyje lėčiau važiuojančio Opel Calibra laiku nemažino savo automobilio greičio ir priekyje važiuojančio automobilio vairuotojui sankryžoje pradėjus manevrÄ Ä¯ kairę, staiga manevravo į kairę ir stabdė dėl ko jo vairuojamas automobilis kirsdamas iÅ¡tisinę kelio horizontalaus ženklinimo linijÄ iÅ¡slydo į į kairę kelio pusę ir susidÅ«rė su kairėje kelio pusėje buvusiu Opel Calibra.

Å ie R. G. veiksmai buvo pagrindinė Å¡io eismo įvykio kilimo sÄ lyga. R. G. laiku mažinant automobilio greitį, nekeičiant jo judėjimo krypties deÅ¡inėje važiuojamosios dalies pusėje, susidÅ«rimas nebÅ«tų įvykęs. A. J. veiksmai – sankryžoje suko į kairę iÅ¡ deÅ¡inės važiuojamosios dalies pusės – techniniu požiÅ«riu buvo priimtini ir neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui (t.2, b.l.129-142). Byloje surinktų įrodymų pagrindu daroma iÅ¡vada, kad kaltinamasis prieÅ¡ eismo įvykį važiavo apie 97 km/h greičiu (Eismo įvykio ekspertizės iÅ¡vada), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 127 punktÄ , numatantį, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas; bei 131.1 punktÄ , numatantį, kad ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti lengvaisiais automobiliais <...> keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu <...>.

Jis, važiuodamas paskui priekyje lėtai judantį automobilį Opel Calibra nelėtino greičio ar net visiÅ¡kai nesustojo, kaip to reikalauja KET 128 punkto nuostatos, o lenkė šį automobilį, kirsdamas iÅ¡tisinę horizontaliojo ženklinimo linijÄ , skiriančiÄ prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus ir draudžiančiÄ paženklintame kelio ruože važiuoti prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta, kuriÄ kirsti galima tik tais atvejais, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ arba stovėjimo vietÄ (KET 117 punktas, KET 3 priedo 1.1 punktas).

BÅ«tent Å¡ie kaltinamojo padaryti KET pažeidimai ir buvo pagrindinė Å¡io eismo įvykio kilimo sÄ lyga. R. G. laiku mažinant automobilio greitį, nekeičiant jo judėjimo krypties deÅ¡inėje važiuojamosios dalies pusėje, susidÅ«rimas nebÅ«tų įvykęs (Eismo įvykio ekspertizės iÅ¡vada t.2, b.l.129-142, Specialisto iÅ¡vada t.1, b.l.125-134). IÅ¡ kaltinimo Å¡alinamas KET 9 punkto, numatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti, pažeidimas, nes jis numato bendrÄ sias eismo dalyvių pareigas.

Ekspertas V. Š. apklausiamas teisme parodė, kad jei nukentėjęs A. J. prieš sukdamas į kairę iš anksto neparodė kairiojo posūkio signalo, tokie jo veiksmai buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Taip pat parodė, jog svarbu kaip A. J. lėtino savo transporto priemonės greitį prieš pasukdamas į kairę, ar pamažu, ar staiga stabdydamas, nes tai lėmė paskui važiuojančio vairuotojo galimybę iš anksto numatyti priekyje važiuojančio automobilio vairuotojo veiksmus ir mažinti greitį, o prireikus ir stabdyti savo automobilį.

Nukentėjęs teigia prieÅ¡ pasukdamas į kairę rodęs kairio posÅ«kio signalÄ . Su juo važiavęs liudytojas R. M. parodė, kad A. J. sukant į kairę girdėjo automobilio posÅ«kio žibinto signalÄ , t.y. kleksėjimÄ , kurį sukelia rėlė, kai ji veikia rodant posÅ«kį. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-1873(17) nurodyta, jog automobilio Opel Calibra galinio žibinto posÅ«kio lemputė techniÅ¡kai tvarkinga, tačiau Å¡ios lemputės lizdo kontaktai paveikti korozijos, todėl lemputė neÅ¡viečia ir negalima nustatyti kada dėl korozijos kontaktų nustojo Å¡viesti bei ar ji Å¡vietė eismo įvykio metu (t.1, b.l. 139-140).

Jei nukentėjęs A. J. prieÅ¡ sukdamas į kairę ir neparodė kairio posÅ«kio signalo dėl to, kad jo neįjungė ar neveikė galinis kairio posÅ«kio žibintas, tai Å¡ie jo veiksmai vis tiek nebuvo pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti, o tik turėjo priežastinį ryšį su jo kilimu. Jei paskui A. J. vairuojamÄ automobilį važiavęs kaltinamasis bÅ«tų sulėtinęs greitį, laikęsis saugaus atstumo tarp automobilių ir neiÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , o leidęs nukentėjusiojo automobiliui posÅ«kti į kairę, eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs. SusidÅ«rimas įvyko prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje pagal automobilių judėjimo kryptį.

Vadinasi jei kaltinamasis bÅ«tų likęs savo eismo juostoje, tai A. J. savo automobiliu pasukus į kairę, Å¡i juosta bÅ«tų likusi laisva. Kaltinamajam Å¡ioje eismo situacijoje buvo draudžiama sukti į kairę, nes prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus skyrė iÅ¡tisinė horizontaliojo ženklinimo linijÄ , draudžianti paženklintame kelio ruože važiuoti prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta. Byloje nenustatyta, kad nukentėjęs prieÅ¡ sukdamas į kairę staigiai stabdė automobilį.

IÅ¡ kaltinamojo parodymų akivaizdu, kad nukentėjęs prieÅ¡ darydamas posÅ«kį į kairę važiavo lėtai (t.2, b.l. 6-7, 10-11). Jei kaltinamasis taip pat bÅ«tų sumažinęs savo automobilio greitį ir likęs savo eismo juostoje, eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs. Ekspertas V. Å . specialisto iÅ¡vadoje nurodė, kad jeigu automobilio Opel Calibra vairuotojas prieÅ¡ apsisukdamas sankryžoje iÅ¡ anksto nebuvo pasitraukęs prie pat kelio važiuojamosios dalies kairiojo kraÅ¡to, o apsisukinėjo važiuodamas arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to ar dalinai kelkraščiu, susidariusioje kelio eismo situacijoje sudarydamas netikėtÄ kliÅ«tį iÅ¡ paskos artėjusio automobilio Audi 80 vairuotojui, tai tokie automobilio Opel Calibra vairuotojo veiksmai buvo nepriimtini ir techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu (t. 1, b.l. 125-134).

Nukentėjęs A. J. parodė, kad sukdamas į kairę buvo arčiau aÅ¡inės linijos, skiriančios prieÅ¡ingas eismo juostas. Kaltinamasis parodė, kad Opel Calibra važiavo savo važiuojamÄ ja kelio dalimi kiek arčiau deÅ¡inio kelio kraÅ¡to. Eismo įvykio ekspertizės tiriamojoje dalyje pažymėta, kad įvykio vietos apžiÅ«ros metu darytoje nuotraukoje deÅ¡iniajame kelkraÅ¡tyje pagal abiejų transporto priemonių judėjimo kryptį nematyti jokio pėdsako, kuris pagal kryptį atitiktų numanomÄ automobilio Opel Calibra judėjimo trajektorijÄ sankryžoje (iÅ¡ deÅ¡inės važiuojamosios dalies pusės lanku į kairę).

PraneÅ¡imas apie eismo įvykį policijoje gautas (duomenys neskelbtini) apie 15.40 val. (t.1, b.l.76). Eismo įvykio vietos apžiÅ«ra pradėta tÄ pačiÄ dienÄ 16.05 val., t.y. praėjus apie 25 minutėms po eismo įvykio (t.1, b.l.77-86). Esant Å¡ioms aplinkybėms, jei automobilis Opel Calibra bÅ«tų pradėjęs kairįjį posÅ«kį iÅ¡ deÅ¡iniojo pagal jo judėjimo kryptį kelkraščio, tai bÅ«tų Å¡iame kelkraÅ¡tyje iÅ¡likę jo ratų pėdsakai. Minėti byloje surinkti įrodymai paneigia eksperto V.

M. iÅ¡vadÄ , kad Opel Calibra vairuotojas apsisukimo manevrÄ vykdė nepasitraukęs prie pat eismo juostos kairio kraÅ¡to, o manevro pradžioje jo automobilis ne mažiau kaip per pusę savo gabaritinio pločio buvo įvažiavęs į deÅ¡inį kelkraÅ¡tį (t. 2, b.l.78-94). Eismo įvykio schemoje nurodyta, kad eismo juostos, kuria važiavo abu automobiliai link (duomenys neskelbtini), plotis 2,7 m (t.1, b.l.81). Ekspertas V. Å . apklausiamas teisme nurodė, kad automobilio Opel Calibra plotis 1,69 m. Atsižvelgiant į važiuojamosios dalies plotį bei automobilio Opel Calibra plotį, nukentėjusiojo veiksmai, jei jis prieÅ¡ sukdamas į kairę ir nepasitraukė arčiau aÅ¡inės linijos, neturėjo įtakos Å¡io eismo įvykio kilimui, nes ženklus pasitraukimas ir nebuvo įmanomas.

Dėl kaltinamojo padarytų KET pažeidimų įvykusio eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilį vairavęs nukentėjęs A. J., kuriam dėl dubens sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio daugybiniais abipusiais dubens kaulų lūžiais su dubens žiedo vientisumo suardymu - kryžkaulio lūžiu deÅ¡inėje, kairio ir deÅ¡inio gaktikaulių abiejų Å¡akų lūžiais, kairio klubakaulio lūžiu, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l. 160-161). Kaltinamojo veika pagal nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastÄ sudaro BK 281 straipsnio 3 dalies sudėtį.

Bausmės skyrimo motyvai Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis padarė neatsargų nusikaltimÄ . Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad nusikalto bÅ«damas neteistas, nebaustas administracine tvarka, į psichiatrinę ir priklausomybių įskaitas neįtrauktas. Ä®vertinus teigiamus R. G. asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, padarytos veikos pavojingumÄ , jam, kaip pirmÄ kartÄ teisiamai už neatsargų nusikaltimÄ , skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (BK 55 str.), kurios dydis atsižvelgiant į teigiamai kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, skaičiuotinas nuo Å¡ios bausmės vidurkio iki minimumo (BK 61 str.).

Ä®vertinus tai, kad kaltinamasis nedirba bei skirtinos baudos dydį, jam nustatytinas vienerių metų baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). R. G. administracine tvarka už KET pažeidimus nebaustas, vadinasi nėra linkęs pažeidinėti eismo saugumo reikalavimus. Jis administracine tvarka nebaustas ir už kitokio pobÅ«džio nusižengimus. NusikaltimÄ padarė bÅ«damas blaivus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl iÅ¡dėstytų motyvų jam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (BK 68 straipsnis).

Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti A. O. Calibra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinis ir galinis žibintai, saugomi Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (t.1, b.l.141-143), grÄ Å¾intini nukentėjusiajam A. J. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kardomoji priemonė R. G. iki bausmės vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį ir paskirti 50 MGL (1883 eurų) dydžio baudÄ (BK 47 straipsnio 2011-04-21 redakcija Nr. XI-1350, iki 2018-01-01 galiojęs bazinių bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 euro). R. G. baudÄ per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į bet kuriÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų:

Nr. LT247300010112394300 „Swedbank“ AB, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 6801. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilio Opel Calibra, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinį ir galinį žibintus, saugomus Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, grÄ Å¾intini A. J.. R. G. iki bausmės vykdymo pradžios palikti kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ per Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mus. Teisėja Laima Dumskienė