c467b3cf-c021-4d95-8601-24b28e590073 · Kauno apygardos teismas

                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-154-397/2016                                       Proceso Nr. 1-20-1-00702-2012-8                                                    Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei nuteistajam R.

V., jo gynėjui advokatui Gintarui Černiauskui, nukentėjusiesiems V. Z., V. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. V. ir nukentėjusiojo V. Z. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo faktinio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaitytas jo sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas – nuo 2012-11-15 iki 2013-06-27.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d., 68 str. nuostatomis, R. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – uždrausta 3 (tris) metus vairuoti kelių eismo transporto priemones.Nukentėjusiųjų R. B. ir V. L. civiliniai ieÅ¡kiniai iÅ¡ dalies tenkinti. Priteista iÅ¡ (duomenys neskelbtini) 890 Eur R. B. neturtinei žalai atlyginti. Priteista iÅ¡ (duomenys neskelbtini) 472,57 Eur V.

L. neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieÅ¡kiniai atmesti. VSDFV Marijampolės skyriaus civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas. Pripažinta teisė nukentėjusiesiems V. Z., V. M., I. Z., L. Z., A. Z. ir S. Z. pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 str.).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. už tai, kad 2012 m. spalio 28 d., apie 02.25 val., Kaune, Nuokalnės gatvėje, vairuodamas automobilį „Subaru Impreza“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Tvirtovės alėjos link Varnių gatvės, ties Tvirtovės alėjos pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 133 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus (kraujo serume rasta 1.88 promilės etilo alkoholio), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sÄ lygas (snigo, kelio danga Å¡lapia), nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ kelio pusę, kur susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi važiavusiu automobiliu „Mercedes Benz“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu V. L.. Eismo įvykio metu žuvo automobilyje „Subaru Impreza“ važiavęs keleivis K. Z. bei buvo sužalotas automobilyje „Mercedes Benz“ važiavęs keleivis R. B., kuris patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Nuosprendį skundė nuteistasis R. V. ir nukentėjusysis V. Z..Nuteistasis R. V. savo apeliaciniame skunde prašė, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme, atlikti įrodymų tyrimÄ , paskirti pakartotinę kompleksinę teismo medicinos - eismo įvykio ekspertizę, panaikinti 2015 m. lapkričio 20 d.

Kauno apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-344-408/2015 ir nuteistojo R. V. atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, jo veiksmuose nesant jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių.Nuteistasis nurodė, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų bei priėmė nuosprendį, neatitinkantį faktinių baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas vadovavosi kaltinamuoju aktu, kuriame iÅ¡dėstytas kaltinimas grindžiamas iÅ¡skirtinai tik nukentėjusiojo V.

L. ir liudytojų I. S. bei K. D. duotais parodymais, teismo medicinos specialistų išvadomis Nr. M 1030 /12(02), Nr. G 3166/12(02), Nr. G 3256/12(02), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(5872)-ISl-6985 bei Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11- 3469(13) ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-2581(13). Nuteistojo teigimu, teismas nuosprendyje, darydamas išvadas dėl jo kaltės, rėmėsi nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, nors paties autoįvykio nematė nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų, o tiesioginiai šio įvykio dalyviai galėjo papasakoti tik dalį aplinkybių, susijusių su transporto priemonių susidūrimu, t. y. nukentėjusysis V.

L. teisiamojo posėdžio metu galėjo nupasakoti, kaip įvyko autoįvykis, tačiau, kas vairavo transporto priemonę „Subaru Impreza", jis nurodyti negalėjo. Analogiškai ir nuosprendyje nurodytos teismo medicinos specialistų išvados Nr. M 1030 /12(02), Nr. G 3166/12(02), Nr. G 3256/12(02), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(5872)-ISl-6985 bei Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-3469(13) ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-2581(13) gali būti vertinami tik kaip netiesioginiai įrodymai, kurie, nesant kitų tiesioginių įrodymų, negali būti laikomi pakankamais R.

V. kaltei konstatuoti. Nuteistojo manymu, teismas nepagrįstai ir neargumentuodamas atmetė jo (R. V.), liudytojo V. R., liudytojos E. V. ir eksperto G. A. C. duotus parodymus, be to, spręsdamas R. V. kaltės klausimÄ nepasisakė ir dėl vienas kitam prieÅ¡taraujančių ekspertų D. T., Ą. S. ir G. A. C. parodymų vertinimo. NepaÅ¡alinęs bylos metu kilusių prieÅ¡taravimų, netenkindamas gynėjo praÅ¡ymo skirti pakartotinę kompleksinę ekspertizę, kurios metu bÅ«tų galima nustatyti transporto priemonių susidÅ«rimo aplinkybes, saugos diržais neprisegtų transporto priemonės „Subaru Impreza“ vairuotojo ir keleivio kÅ«nų judėjimÄ susidÅ«rimo metu, siekiant nustatyti „Subaru Impreza“ vairavusį asmenį, teismas dėl nuosprendyje neįvardytų priežasčių prioritetÄ suteikė ekspertų D.

T. ir Ą. S. parodymams bei pažeidė kaltinamojo teisę į gynybÄ bei baudžiamojo proceso rungimosi principÄ , užkirto keliÄ nustatyti tiesÄ byloje. Be to, neatsižvelgė, kad nuteistojo R. V., liudytojų V. R. ir E. V. parodymai viso baudžiamojo proceso metu iÅ¡liko nuoseklÅ«s, tačiau teismas nenurodė, kokios priežastys lėmė, Å¡iuos parodymus vertinti kaip nepatikimus, taip pat nebuvo tenkintas ir gynėjo praÅ¡ymas apklausti Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojÄ L.

G., kuri bÅ«tų galėjusi paliudyti apie aplinkybes, susijusias su 2012 m. spalio 28 d. įvykusia autoavarija, kuri buvo KMUK Skubios pagalbos skyriuje, girdėjo policijos pareigÅ«nų pokalbius apie įvykusiÄ nelaimę, smulkias jos detales bei kitas teisingam baudžiamosios bylos iÅ¡sprendimui aktualias aplinkybes. Kiti teisiamojo posėdžio metu apklausti asmenys - liudytojai A. C., A. Ž., E. S., D. S., R. M. eismo įvykio vietoje buvo jau po avarijos ir gali papasakoti tik tai, kas vyko po susidÅ«rimo. Bylos duomenimis, nuteistojo manymu, galima teigti, kad po susidÅ«rimo ne mažiau kaip 2 minutes niekas nematė, kas vyko „Subaru Impreza“ automobilyje.

Å i aplinkybė yra labai svarbi, vertinant gynybos pateiktus įrodymus ir juos lyginant su kaltinančiais įrodymais bei prokurorės pateikiama autoįvykio versija, juolab, kad iÅ¡važiuojant iÅ¡ R. V. namų, kÄ patvirtina liudytojos E. V. parodymai, už automobilio „Subaru Impreza“ vairo sėdo K. Z., Å¡alia jo, į keleivio vietÄ atsisėdo V. R., o ant galinės automobilio sėdynės atsisėdo R. V. (2013-05-28 teisiamojo posėdžio protokolas), kur jis ir liko iÅ¡lipus V. R.. Nuteistojo teigimu, tai, kad jis po įvykio buvo pastebėtas vairuotojo vietoje, kÄ nurodo liudytojai ir rastas jo kraujas ant oro saugos pagalvės, dar nesuponuoja fakto, kad prieÅ¡ susidÅ«rimÄ automobilį vairavo R.

V., juolab, kad jis sėdėjo ir kitose vietose. Jam buvo sužalota nosis, sulaužyti žandikauliai, todėl atsidÅ«rus vairuotojo vietoje, ant oro saugos pagalvės galėjo likti kraujo pėdsakai, kurie iÅ¡ kitų automobilio vietų nebuvo paimti. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su 2012-10-28 apžiÅ«ros protokolu, kadangi apžiÅ«rÄ atliko tik vienas vyresnysis tyrėjas, kuris neužfiksavo kraujo dėmių kitose automobilio vietose, daiktų buvimo automobilyje vietų, o taip pat automobilio „Subaru Impreza“ kėbulo deformacijų, sugadinimų, kas svarbu aiÅ¡kinantis asmenų buvimo vietas automobilyje.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde pasisakė ir dėl byloje esančių specialistų iÅ¡vadų ir ekspertizės akto. Nuteistasis nurodė, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. M1030/12(02), aprašė žuvusiojo K. Z. nubrozdinimus, poodines kraujosruvas, žaizdas, kitus iÅ¡orinius sužalojimus. Detalus ir iÅ¡samus apraÅ¡ymas leidžia nustatyti žalojančio daikto savybes, žalojančio daikto judėjimo kryptį ir kitas aplinkybes, kas taptų informatyvu, nustatant sužaloto asmens galimÄ buvimo vietÄ bei padėtį traumos metu.

Aptariamoje specialisto iÅ¡vadoje trÅ«kstant apraÅ¡omųjų duomenų apie iÅ¡orinius ir vidinius sužalojimus, fotografijos nebuvimas neleido Å¡ių duomenų įvertinti visumoje. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G3256/12(02) nustatyti jo (R. V.) kÅ«no sužalojimai, kuriuos įvertinus, yra neaiÅ¡ku, kuo remiantis teismo medicinos ekspertas nustatė, jog R. V. patyrė sužalojimus vairuojant automobilį Subaru bei jo sužalojimo mastÄ Ä¯vertino kaip nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nuteistasis nesutinka ir su Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-2581(13) iÅ¡vadomis dėl K.

Z. kÅ«no sužalojimo padarymo mechanizmo ir jas vertina, kaip nelogiÅ¡kas, prieÅ¡taraujančias kitiems byloje surinktiems įrodymams, o skunde pateikti fizikiniai paskaičiavimai, nuteistojo nuomone, paneigia iÅ¡vadų teisingumÄ . Nuteistasis savo skunde iÅ¡kėlė kitas versijas dėl K. Z. sužalojimo, kurias grindžia savo samprotavimais bei moksline literatÅ«ra. Nuteistojo teigimu, teismas vadovavosi objektyviais duomenimis nepagrįstomis prezumpcijomis, dėl ko jo (R. V.) atžvilgiu negalėjo bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Teismas, atsisakydamas skirti pakartotinę kompleksinę ekspertizę, nepaÅ¡alindamas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kilusių abejonių, priėmė prielaidomis pagrįstÄ nuosprendį, nesilaikė BPK 20 str. reikalavimų, nukrypo nuo aktualios Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos, todėl priėmė neteisėtÄ nuosprendį. Nuosprendį taip pat skundė nukentėjusysis V. Z., kuris nesutiko su teismo nuosprendžio sprendimu pripažinti teisę nukentėjusiems V. Z., V. M., I. Z., L. Z., A.

Z. ir S. Z. pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka. Nukentėjusiojo nuomone, civilinis ieÅ¡kinys buvo pateiktas laiku iki teisminio tyrimo pradžios procesinės stadijos ir turėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ . Taip pat prašė priteisti patirtas iÅ¡laidas, susijusias su važinėjimu į Kauno apylinkės teismÄ bei stovėjimu Kauno automobilių mokamose (aikÅ¡telėse) vietose. Kauno apygardos teisme buvo gautas ir nukentėjusiojo V. Z. atsiliepimas į nuteistojo R.

V. apeliacinį skundÄ , kuriame nukentėjusysis sutiko su atliktu įrodymų tyrimu bei vertinimu, tačiau nesutiko su tuo (kaip ir apeliaciniame skunde), kad nebuvo jam priteistos kelionės iÅ¡laidos. Kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistÄ jį, jo gynėjÄ , praÅ¡iusius nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusįjį, praÅ¡iusį nuosprendį palikti nepakeistÄ , prokurorę, praÅ¡iusiÄ apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad nuteistojo ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai atmestini.

BPK 305 str. 1 d. 2 p. įtvirtintos nuostatos, jog teismas savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas, skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas R. V. kaltu, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis.

Teismas nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, iÅ¡analizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundÄ pateikusiam nuteistajam nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl bylos faktinių aplinkybių vertinimo bei jo pripažinimo kaltu, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.Pagal BK 281 str. 6 d. atsako tas, kas vairuodamas transporto priemonę, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Pagrindiniai nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl jo iÅ¡teisinimo, kaip nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 6 d. susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, vienoms aplinkybėms, kitų aplinkybių atžvilgiu, suteikė prioritetÄ ir sprendė, kad automobilį vairavo R. V.. Nuteistojo nuomone, teismas vadovavosi tik nukentėjusiojo V. L. ir liudytojų I. S. bei K. D. duotais parodymais, kurie negalėjo nurodyti asmens, vairavusio automobilį „Subaru Impreza“, teismo medicinos specialistų iÅ¡vadomis Nr. M 1030 /12(02), Nr. G 3166/12(02), Nr. G 3256/12(02), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(5872)-ISl-6985 bei Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11- 3469(13) ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-2581(13) ir nepagrįstai bei neargumentuodamas atmetė nuteistojo R.

V., liudytojų V. R., E. V., eksperto G. A. C. parodymus. Šį apeliacinio skundo argumentÄ aukÅ¡tesnysis teismas atmeta kaip nepagrįstÄ . Liudytojo K. D. parodymais nustatyta, jog su I. S. važiavo nuo Jonavos g. link Savanorių pr. ir pastebėjo autoįvykį. Matė automobilį ,,Subaru“. Už vairo sėdėjo žmogus, kurio paklausė ar viskas jam gerai, ar jaučia kojas. Padėjo vairuotojui atsisėsti ant galinės sėdynės, tada priėjo prie keleivio pusės, kur pamatė gulintį žmogų.

Pastebėjo, jog žmogus be sÄ monės. Ä®sijungė telefonu Å¡viesÄ patikrino, ar žmogaus akys reaguoja į Å¡viesÄ , bet nereagavo. Iveta jo paprašė padėti kito automobilio sužeistÄ Å¾mogų paguldyti. Priėjo prie keleivio, kuris buvo automobilyje ,,Subaru“, bet neatidarė durų, po to atvyko medikai. Kai atvažiavo, įvykis buvo įvykęs neseniai, daugiau jokių automobilių lyg nebuvo, gal taksi buvo sustojęs. I. S. buvo už vairo. IÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nubėgo pažiÅ«rėti prie vairuotojo.

Už vairo rado sėdintį kaltinamÄ jį. Keleivio galva buvo įstrigusi tarp automobilio durelių ir kėdės atloÅ¡o deÅ¡inėje pusėje. Keleivis buvo atsilošęs, saugos diržo nepastebėjo. Su I. S. vairuotojÄ pasodino automobilio gale ir Iveta bendravo su vairuotoju, o jis prie keleivio pribėgo. Automobilio salone buvo iÅ¡Å¡ovusi vairuotojo oro pagalvė, priekis sumaitotas ir keleivio durelės užspaustos. Vairuotojas vizualiai neatrodė sužalotas. Vairuotojui ,,Subaru“ padėjo persėsti į automobilio galinę sėdynę.

Vairuotojas buvo atsilošęs į vairuotojo sėdynę, o keleivis įstrigęs tarp durelių ir galvos atloÅ¡o, skersoje padėtyje sėdėjo. Keleivio rankos kokioje padėtyje buvo, nepastebėjo. Kojos skersai po panele iÅ¡tiestos, ar su batais keleivis buvo, nepastebėjo, nes buvo tamsu. R. V. buvo atsilošęs vairuotojo sėdynėje, kai jo paklausė apie savijautÄ . Prie susidÅ«rusių maÅ¡inų jie pirmi sustojo, o po kelių minučių sustojo taksi. Ar kas vaikščiojo aplink automobilį, nepastebėjo.Liudytojos I.

S. parodymais nustatyta, jog vairavo automobilį ,,Audi A6“. Važiavo link Tvirtovės al. Nuokalnės g. Su ja kartu važiavo K. D.. Pamatė kalne eismo įvykį. Ä®vykis buvo kÄ tik įvykęs, buvo susidÅ«rę automobiliai ,,Subaru“ ir ,,Mersedes Benz“. Sustojo prieÅ¡ais avarijos vietÄ , iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio. Automobilyje ,,Subaru“ nebuvo nieko matyti, nes buvo daug dÅ«mų. Jie apėjo aplink automobilius. Matė žuvusį, nes nebuvo langų, o paskui pamatė judantį vairuotojÄ .

Atėjo prie vairuotojo pusės, sunkiai atidarė vairuotojo pusės duris. K. D. prieÅ¡ tai nuėjo tikrinti keleivio pusėje sėdėjusio žmogaus pulsÄ . Vairuotojo pusėje sėdėjo jaunuolis. K. D. jo paklausė, ar viskas gerai, ar valdo kojas. Vairuotojas atsakė, jog viskas gerai. Tada K. D. pasakė: ,,lipk iÅ¡ automobilio“ ir nuėjo prie žuvusiojo. Ji atidarė galines automobilio duris, pasakė lipti ir dar paklausė ar viskas gerai, ar jis negėręs, o vairuotojas pasakė, kad negėręs, jog nevairavo, o čia sėdėjo.

Kadangi keleivio durų nebuvo galima atidaryti, todėl K. D. per keleivio durų langÄ persisvėręs tikrino žuvusiojo pulsÄ , nes langų automobilyje nebuvo. Kai K. D. atidarė duris, tai vairuotojui pasiÅ«lė iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio. R. V. pats savo jėgomis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir stovėjo, tada ji atidarė galines automobilio duris ir pasiÅ«lė atsisėsti. R. V. tvirtino, kad jis negėrė, kad nevairavo, kad čia tik sėdėjo. Suprato, kad jis girtas. Kvapo nejautė nuo vairuotojo, bet buvo visas toks apdujęs, galvojo iÅ¡gėręs, arba nuo oro pagalvės apdujęs. Automobilyje ,,Subaru“ tikrai buvo tik du žmonės. Žuvusysis tikrai negalėjo sėdėti už vairo, nes jie sustojo tik avarijai įvykus ir jau pulso nebuvo žuvusiajam.

Žuvusiojo galva buvo įstrigus į sėdynės ramstį, o R. V. buvo užkritęs ant žuvusiojo savo kÅ«nu. Kai R. V. pradėjo judėti, tik tada jį pamatė. Abejos oro pagalvės buvo iÅ¡Å¡ovusios. Vairuotojo sutepta krauju, bet pas keleivį kraujo nesimatė. R. V. nosis buvo kruvina. Tvirtina, kad R. V. iÅ¡lipo iÅ¡ vairuotojo pusės ir stovėjo, o ji jam atidarė automobilio galines dureles, paėmė už rankos ir pasakė sėsti čia. Tada R. V. atsisėdo į automobilio galÄ , kur dar kartÄ pasakė, kad nevairavo automobilio.IÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų galima neabejotinai konstatuoti, jog liudytojai K.

D. ir I. S. buvo pirmieji, kurie sustojo prie autoįvykį patyrusių automobilių ir pirmieji pradėjo rÅ«pintis asmenimis, kuriems po autoįvykio buvo reikalinga pagalba. Tai, kad autoįvykis tik kÄ buvo įvykęs, patvirtina tos jų nurodomos aplinkybės, kad po transporto priemonių susidÅ«rimo, kuomet jie apeidinėjo automobilius, dar buvo neiÅ¡sisklaidę dÅ«mai ir ne iÅ¡ karto viskÄ galima buvo įžiÅ«rėti. Kad po smÅ«gio buvo daug dÅ«mų patvirtino ir nukentėjusysis V. L., kuris vairavo automobilį „Mersedes Benz“.

Liudytojai taip pat nurodė aplinkybę, jog žuvusiojo galva buvo įstrigus į sėdynės ramstį, o R. V. buvo užkritęs ant žuvusiojo savo kūnu. Kai R. V. pradėjo judėti, tik tada jį pamatė. Tai, kad R. V. iš karto nesimatė, patvirtino ir nukentėjusysis R. B., važiavęs automobiliu „Mersedes Benz“, nurodęs, jog automobilio viduje matėsi sėdintis žmogus, kad keleivio pusėje sėdėjo žmogus, matėsi siluetas, o vairuotojo pusėje nieko nepastebėjo. Be to, iš liudytojų K.

D. ir I. S. parodymų seka, kad būtent jie padėjo „Subaru Impreza“ vairavusiam asmeniui, t. y. R. V., jam atidarė automobilio dureles, padėjo jam išlipti iš automobilio vairuotojo (kairiosios) pusės bei atsisėsti keleivio vietoje už vairuotojo. Tai, kad po šio veiksmo R. V. pradėjo ir liudytojams tvirtinti, kad jis automobilio nevairavo, liudytojai suprato, kad vairuotojas (R. V.) neblaivus ir nesiorientuoja situacijoje. Tai, kad liudytojai nematė automobilių susidūrimo momento, nagrinėjamu atveju, jokios reikšmės neturi, jie automobilius pamatė tuoj pat po susidūrimo, tai patvirtino ir kitos nustatytos ir aukščiau paminėtos aplinkybės. Iš karto po automobilių susidūrimo R.

V. buvimas vairuotojo vietoje, kÄ patvirtina liudytojai, jokiu aspektu nesukelia abejonių ir dėl fakto, jog automobilį vairavo bÅ«tent nuteistasis R. V.. PrieÅ¡ingai vertintini liudytojų V. R., E. V. parodymai. Liudytojas V. R. galėjo paaiÅ¡kinti tik tas aplinkybes, kurios jam buvo žinomos iki jo iÅ¡lipimo iÅ¡ automobilio „Subaru Impreza“, kaip ir E. V. galėjo nurodyti tik tas aplinkybes, kurios jai buvo žinomos prieÅ¡ iÅ¡vykstant R. V. iÅ¡ namų. Å ių įrodymų patikimumo klausimas nesvarstytinas, kadangi jie įrodomosios reikÅ¡mės neturi, o apibÅ«dina tik situacijÄ buvusiÄ tam tikrÄ laiko tarpÄ gerokai prieÅ¡ įvykį.Nuteistojo apeliaciniame skunde didelis dėmesys skiriamas specialistų ir eksperto iÅ¡vadoms, t. y. nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada dėl nustatytų sužalojimų kiekio bei pobÅ«džio, remiantis teismo medicinos specialisto iÅ¡vadomis Nr. M1030/12(02) ir Nr. G3256/12(02), bei kompleksine iÅ¡vada dėl sužalojimų bei įvykio mechanizmo.Siekiant paÅ¡alinti nuteistojo R.

V. apeliaciniame skunde nurodytas abejones, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas bei apklaustas teismo medicinos ekspertas L. G.. Ekspertas patvirtino žuvusiojo asmens mirties priežastį bei laiko tarpÄ per kurį iÅ¡tinka mirtis, esant aortos plyÅ¡imui, kas buvo nustatyta žuvusiajam K. Z.. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje taip pat buvo apklaustas ir ekspertas V. M. atlikęs 2013 m. rugsėjo 20 d. apylinkės teismo nutartimi skirtÄ kompleksinę teismo medicinos - eismo įvykio ekspertizę.

Ekspertas V. M., patvirtinęs ekspertizės iÅ¡vadas, paaiÅ¡kino automobilių judėjimo greitį, trajektorijas tiek prieÅ¡ susidÅ«rimÄ , tiek po bei tai, kad automobilio susidÅ«rimas buvo modeliuojamas kompiuterio programa, kur programa įvertino ir greičius, ir masių pasiskirstymÄ automobilyje, automobilio geometrinius parametrus, sukibimo dangÄ , kėbulų standumus ir visus kitus parametrus. Å ioje ekspertizėje buvo padarytos iÅ¡vados, susijusios su K. Z. kÅ«no sužalojimo padarymo mechanizmu, kurias ekspertai patvirtino teismo posėdžio metu.Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo Å¡ias ekspertizes vertinti, prieÅ¡ingai.

IÅ¡vados buvo parengtos remiantis pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, įvertinant visus techninius parametrus, tiek automobilių susidÅ«rimo mechanizmo, tiek pačių automobilių, visi techniniai parametrai buvo apskaičiuoti remiantis specialia, tokioms užduotims spręsti skirta metodika. Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas – transporto inžinerijos mokslo magistras V. M., turintis aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ , eismo įvykių teismo eksperto, transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikacijÄ ir 16 metų ekspertinio darbo staÅ¾Ä bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas L.

G., turintis aukÅ¡tÄ jį universitetinį medicininį iÅ¡silavinimÄ , teismo medicinos gydytojo specialybę, kvalifikacijÄ atlikti mirusiųjų kÅ«nų ir jų dalių, gyvų asmenų ir deontologinius tyrimus , 37 metų ekspertinio darbo staÅ¾Ä , iÅ¡vadoje iÅ¡samiai aprašė visÄ tyrimo eigÄ , motyvavo savo iÅ¡vadas, padarytas atsakant į užduotyje pateiktus klausimus ir padarė iÅ¡vadÄ dėl K. Z. kÅ«no sužalojimo padarymo mechanizmo, K. Z. esant keleivio vietoje, o R. V. vairuotojo vietoje.

Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo, jame pateikti samprotavimai ir nuteistojo subjektyvus įvykio aplinkybių vertinimas, nurodant kitÄ tariamÄ Ä¯vykio mechanizmÄ tiek automobilių , tiek asmenų patirtų sužalojimų aspektu, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas tai vertinti ir tuo vadovautis neturi jokio pagrindo, kadangi tai tėra tik subjektyvi nuteistojo nuomonė, kuri negali bÅ«ti prilyginta asmenų, turinčių specialiuosius iÅ¡silavinimus ir žinias, pateiktoms iÅ¡vadoms.Pirmosios instancijos teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmė iÅ¡samiai iÅ¡tyręs visus esminę reikÅ¡mę turinčius įrodymus, įvertinęs jų turinį tiek atskirai, tiek atsižvelgęs į bylos įrodymų visetÄ .

Nuosprendis pagrįstas liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga, kurių visuma patvirtino, kad būtent R. V. vairavo automobilį „Subaru Impreza“. Apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados aukštesniajam teismui abejonių nekelia. Aukštesnysis teismas, atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo policijos tyrėjo pareigų atlikimo. Byloje surinkti duomenys yra pakankamai informatyvūs, leidžiantys spręsti apie įvykusio autoįvykio aplinkybes, atlikti ekspertizes bei šiuos duomenis patikrinti teisminiame bylos nagrinėjime.

Dėl nukentėjusiojo V. Z. apeliacinio skundo. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo buvo iÅ¡spręstas suteikiant nukentėjusiesiems asmenims teisę kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka, kadangi nukentėjusiojo V. Z. pateiktas civilinis ieÅ¡kinys jam grÄ Å¾intinas nenagrinėtu, nes teismui buvo pateiktas pradėjus įrodymų tyrimÄ . Nukentėjusiajam, kaip kitų nukentėjusiųjų atstovui, iÅ¡aiÅ¡kintina teisė pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 str.).AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad V.

Z. pateiktame civiliniame ieÅ¡kinyje nėra detalizuotų duomenų apie visų nukentėjusiųjų patirtÄ tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ , nepateikti jokie turtinę žalÄ patvirtinantys dokumentai, todėl siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius, apylinkės teismas pagrįstai pripažino nukentėjusiesiems teisę dėl civilinio ieÅ¡kinio kreiptis civilinio proceso tvarka. Kolegijos nuomone, skiriant bausmę nuteistajam R. V., BK 54 str. nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimÄ , jos dydžio nustatymÄ , pažeistos nebuvo.Nukentėjusiojo V.

Z. praÅ¡ymas dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje nespręstinas, nes nukentėjusysis nėra pateikęs iÅ¡laidas ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų, o apsiribojant tik galutinės sumos nurodymu. Å is klausimas dėl proceso iÅ¡laidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo gali bÅ«ti iÅ¡spręstas nukentėjusiajam V. Z. kreipiantis į priėmusį nuosprendį pirmosios instancijos teismÄ Â BPK 361 str., 104 str. tvarka. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , nuteistojo R.

V. ir nukentėjusiojo V. Z. apeliaciniai skundai atmetami ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas. Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: nuteistojo R. V. ir nukentėjusiojo V. Z. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                    Gytis Večerskas Teisėjai                                                                 Giedrius Endriukaitis                                                                  Viktoras Preikšas