c46421a7-cce2-4e41-a099-3851908eccc2 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-648-230/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24553-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3; 122.3; 122.4 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos Kauno arkivyskupijos kredito unijos atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3135-451/2015 pagal pareiÅ¡kėjos Kauno arkivyskupijos kredito unijos pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims L.

Ž., A. Ž., antstolei N. B. dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.         Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė :                                                           I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja pirmosios instancijos teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prašė: nustatyti, kad skolininkei L.

Ž. bendroje jungtinėje nuosavybėje su A. Ž. priklauso po ½ dalį transporto priemonės – automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), automobilio Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), automobilio Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), automobilio Ford Galaxy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), leidžiant visÄ nedalų turtÄ realizuoti ½ dalį gautų piniginių lėšų pervedant skolininkės sutuoktiniui A.

Ž.; teismo nuožiÅ«ra nustatyti L. Ž. ir jos sutuoktiniui A. Ž. priklausančio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, kurioms praÅ¡oma nustatyti skolininkės L. Ž. dalį, naudojimosi tvarkÄ .PareiÅ¡kėja nurodė, jog antstolės N. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0176/14/00070 dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo solidariai iÅ¡ skolininkų L. Ž. ir VÅ¡Ä® „Namai kitaip“ iÅ¡ieÅ¡kotojo Kauno arkivyskupijos kredito unijos naudai. Vykdant 2013-11-18 iÅ¡duotÄ teismo įsakymÄ , 2014-03-12 ir 2014-05-20 turto areÅ¡to aktais buvo areÅ¡tuotas skolininkės L.

Ž. kartu su sutuoktiniu A. Ž. priklausantis turtas. Minėtas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Skolininkei L. Ž. priklausanti turto dalis nenustatyta, dėl to negalima nukreipti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo į L. Ž. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas, spręsdamas pareiÅ¡kėjos Kauno arkivyskupijos kredito unijos pareiÅ¡kimo dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo priėmimo klausimÄ , 2015 m. sausio 6 d. nutartimi nustatė pareiÅ¡kėjai septynių dienų terminÄ paÅ¡alinti pareiÅ¡kimo trÅ«kumus – pateikti naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos projektÄ , aiÅ¡kiai apibrėžti, individualizuoti skolininko turto dalį bendrame turte, pateikti duomenis apie tai, jog pareiÅ¡kėja bÅ«tų bandžiusi gauti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planÄ , siekdama tinkamai suformuluoti dėl naudojimosi skolininkei ir jos sutuoktiniui priklausančia turto dalimi tvarkos nustatymo.

Teismas nurodė, jog pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas nustatyti suinteresuotų asmenų turto dalis yra neapibrėžtas, nekonkretus ir neaiÅ¡kus, nes pagal jį negalima individualizuoti skolininko dalies bendrame turte. Pagal tokį pareiÅ¡kimÄ bÅ«tų apsunkintas ne tik civilinės bylos nagrinėjimas, bet vykdymo procesas, iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ neapibrėžtos individualiais požymiais skolininko turto dalies. III. Atskirojo skundo argumentai PareiÅ¡kėja atskiruoju skundu praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir kausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – priimti pareiÅ¡kėjos Kauno arkivyskupijos kredito unijos praÅ¡ymÄ .

Nurodo Å¡iuos argumentus: Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir reikalavimas nurodyti ne tik idealiÄ jÄ , bet ir realiÄ jÄ skolininko turto dalį yra nepagrįstas, nes pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normos nustatytus reikalavimus, o pagal formuojamÄ teismų praktikÄ iÅ¡ieÅ¡kojimas galimas tiek esant nustatytai idealiajai, tiek realiajai daliai, CPK normos neįpareigoja privalomai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies.

Kai skolininko turto dalis yra žinoma, priverstinio vykdymo metu naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka pagal CPK 667 str. 2 d. neprivalo bÅ«ti nustatoma, o naudojimosi tvarkos nustatymas gali bÅ«ti atliekamas vėliau, jeigu tam kiltų poreikis. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja konkrečiai ir aiÅ¡kiai suformulavo savo praÅ¡ymÄ , t. y. prašė nustatyti skolininko idealiÄ jÄ turto dalį.Teismo iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja turėjo pateikti žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektÄ , nepagrįsta, nes naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektÄ , o naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi bÅ«ti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu, nepažeidžiant bendraturčių teisėtų interesų.

Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiÅ¡kia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymÄ , tačiau tai iÅ¡ esmės nekeičia bendrasavininko nuosavybės teisės dalies dydžio, t. y. net ir nustačius bendrasavininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančiu objektu naudojimosi tvarkÄ bendrasavininkų idealiosios nuosavybės teisės dalys iÅ¡lieka nepakitusios (po ½), kas reiÅ¡kia, kad naudojimosi tvarkos nustatymas neturi įtakos nustatytai bendraturčių nuosavybės teisės apimčiai.Teismas nepagrįstai įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ nustatyti kilnojamųjų daiktų, t.y. transporto priemonių naudojimosi tvarkÄ .

Toks reikalavimas neatitinka protingumo kriterijų, nes nustačius skolininko turto dalį, nėra jokios prasmės nustatinėti turto naudojimosi tvarkos, kadangi minėtos transporto priemonės bus parduodamos iÅ¡ varžytinių ir tokio turto neįmanoma atidalyti be žalos jo paskirčiai, todėl pareiÅ¡kėja teismo prašė nustatyti, jog L. Ž. (skolininkei) bendroje jungtinėje nuosavybėje su A. Ž. priklauso po ½ dalį transporto priemonės, leidžiant visÄ nedalų turtÄ (Å¡iuo atveju automobilius) realizuoti, ½ dalį gautų lėšų pervedant skolininkės L.

Ž. sutuoktiniui A. Ž.. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å i taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliantė nesutinka su teismo nutartimi, kuria nustatyti pareiÅ¡kimo dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, trÅ«kumai, todėl Å¡iuo atveju apeliacijos objektÄ sudaro Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutarties, kuria pareiÅ¡kėjai nustatytas 7 dienų terminas pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja Kauno arkivyskupijos kredito unija kreipėsi į teismÄ dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su jos sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo.

Kauno apylinkės teismas ginčijama 2015 m. sausio 6 d. nutartimi pareiÅ¡kimo priėmimo stadijoje nustatęs, kad praÅ¡ymas neatitinka CPK 667 straipsnio 2 dalies reikalavimų, t. y. pareiÅ¡kėja nenurodė, kaip praÅ¡o nustatyti naudojimosi turtu tvarkÄ ir nepateikė praÅ¡ymo pagrįstumÄ patvirtinančių įrodymų, pareiÅ¡kėjai nustatė septynių dienų terminÄ praÅ¡ymo trÅ«kumams paÅ¡alinti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų nukreipiamas į turtÄ , jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.

Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ jį turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendrÄ ja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pažymėtina, jog remdamasis pagal CPK 667 str. 1 d. iÅ¡ieÅ¡kotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu praÅ¡ymu ir nustatęs skolininko dalį, teismas turi vadovautis CPK 667 str. 2 d. ir kartu nustatyti naudojimosi tvarkÄ skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi.

Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Ä®siteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrÄ ja nuosavybe, dalis, iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Å ių proceso teisės normų, kuriose nustatytas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ po to, kai buvo nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje, paskirtis yra užtikrinti kreditoriaus bei skolininko interesus. Tai, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad bÅ«tų galima iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡koti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), reiÅ¡kia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad bÅ«tų įmanoma iÅ¡ieÅ¡koti, nes prieÅ¡ingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

Siste­miÅ¡kai aiÅ¡­kin­da­mas Å¡iÄ nuo­sta­tÄ kar­tu su CK 4.80 str. 3 da­li­mi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nu­ro­dė, kad Å¡iomis nor­momis yra gi­na­mi iÅ¡­ieÅ¡­ko­to­jo in­te­resai – sko­li­nin­ko da­lis atidalijama taip, kad iÅ¡ jos ga­li bÅ«­ti iÅ¡­ieÅ¡­ko­ta, t. y. pa­ten­kin­ti kre­di­to­riaus rei­kala­vi­mai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–533/2006).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo atskirajame skunde nurodytu argumentu, jog pagal CPK 667 straipsnį paduotÄ pareiÅ¡kimÄ vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iÅ¡ kurios turi bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas, todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas galimas tiek esant nustatytai idealiajai, tiek realiajai turto daliai.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005, 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡ios kategorijos bylose yra suformavęs praktikÄ , kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiÄ sias bei (ar) realiÄ sias dalis ir jos turi bÅ«ti nustatytos taip, kad bÅ«tų įmanoma iÅ¡ieÅ¡koti, nes prieÅ¡ingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006).

IÅ¡ieÅ¡kojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja bÅ«tinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Tik remdamasis pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį iÅ¡ieÅ¡kotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu praÅ¡ymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarkÄ skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. Å ių proceso teisės normų, kuriose nustatytas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ po to, kai buvo nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje, paskirtis yra tai, kad skolininko ir kitų bendraturčių bendrosios nuosavybės teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas nekilnojamasis daiktas bÅ«tų parduodamas už kuo didesnę kaina, taip užtikrinant kreditoriaus bei skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2005; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2005).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė N. B. vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal 2013 m. lapkričio 18 d. Kauno apylinkės teismo iÅ¡duotÄ teismo įsakymÄ Nr. L2-23379-528/2013 iÅ¡ieÅ¡kotojo Kauno arkivyskupijos kredito unijos naudai. Antstolei pasiÅ«lius, iÅ¡ieÅ¡kotoja kreipėsi į teismÄ dėl skolininkės L. Ž. turto, esančio bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo. Sprendžiant iÅ¡ pareiÅ¡kėjos reikalavimų, ji praÅ¡o nustatyti bÅ«tent realiÄ sias, o ne idealiÄ sias skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto dalis.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tokiu atveju teismui turi bÅ«ti pateikiamas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos projektas (pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1815-567/2011), kadangi nesant tinkamai parengto skolininkui priklausančio turto dalies naudojimosi projekto, teismas negalėtų teisingai iÅ¡spręsti bylos, nes nustatęs skolininko turto dalį, teismas privalo nustatyti ir jos naudojimosi tvarkÄ taip, kad bÅ«tų galima įvykdyti realų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , remiantis vykdymo procesÄ reglamentuojančiomis teisės normomis (CPK 667 straipsnio 4 dalis).

Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡is projektas turi bÅ«ti teikiamas tik svarstant praÅ¡ymo priėmimo klausimÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobÅ«džio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismÄ (gali bÅ«ti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismÄ kito asmens vardu) ir ar Å¡iÄ teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iÅ¡ civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių (CPK 2 straipsnis), bÅ«tų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo bei kitų civilinio proceso principų.

Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieÅ¡kinys (pareiÅ¡kimas) neatitina jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėja neturi skolininkei priklausančio turto kadastrinių matavimų bylų, kas užkerta keliÄ parengti ir pateikti teismui naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo turto (žemės sklypo) dalimi tvarkÄ . Tai, kad Å¡ių dokumentų pareiÅ¡kėja nepateikė kartu su praÅ¡ymu, nesudaro pagrindo atsisakyti iÅ¡kelti civilinę bylÄ , kadangi jie gali bÅ«ti pateikiami vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje.

Be to, kai kuriais dokumentais (kadastrinių matavimų bylos), kaip turto savininkė, disponuoja skolininkė, todėl jų pateikimas teismui nesukeltų jokių sunkumų, prieÅ¡ingai nei pareiÅ¡kėjai kreipiantis į atitinkamas institucijas dėl jų gavimo. Pažymėtina, kad įgyvendinti savo bendrosios jungtinės nuosavybės teisę ir atsidalyti savo dalį arba nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarkÄ pirmiausia turi skolininkas (turto bendrasavininkis), o teismai negali priskirti Å¡ios pareigos iÅ¡ieÅ¡kotojui ir antstoliui, kadangi tik turto bendrasavininkiai (skolininkė L.

Ž. ir jos sutuoktinis) geriausiai gali nusistatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ jie naudosis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundų argumentus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas ir priėmė nepagrįstÄ nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartis, kuria pareiÅ¡kėjai nustatytas 7 dienų terminas pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti, naikintina ir pareiÅ¡kimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                                                               Nijolia Indreikienė                                                                                                                                                                                     Â