Legislator Case Law & Legislation
c462cc98-231a-4d49-8582-e821bcdad4e0 AI generated

c462cc98-231a-4d49-8582-e821bcdad4e0 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number c462cc98-231a-4d49-8582-e821bcdad4e0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Michaelio Rosako namas“ (buvęs pavadinimas UAB „Grigoma“, toliau ir ieÅ¡kovė) pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Versina“ (toliau ir atsakovė), kuriuo prašė : 1) modifikuoti 2022 m. balandžio 20 d. Statybos subrangos sutarties 2.1. punktÄ ; 2) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 11 164,53 Eur skolÄ pagal modifikuotÄ sutarties punktÄ ; 3) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 3 603,91 Eur skolÄ už atliktus darbus; 4) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 2 921,25 Eur nuostolius (baudÄ ); 5) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 821,71 Eur delspinigius; 6) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas.

Legislator headnote

AI generated

c462cc98-231a-4d49-8582-e821bcdad4e0 · Vilniaus apygardos teismas: Darbų atlikimo terminas nuo 2022 m. balandžio 21 d. (Sutarties 4.1. punktas) iki 2022 m. birželio 18 d. (Sutarties 5.1. punktas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-1715-864/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25552-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.9.2;

3.3.1.18.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok ir Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Michaelio Rosako namas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3887-534/2023 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Michaelio Rosako namas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Versina“ dėl statybos subrangos sutarties modifikavimo, skolos priteisimo, nuostolių atlyginimo, delspinigių priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Michaelio Rosako namas“ (buvęs pavadinimas UAB „Grigoma“, toliau ir ieÅ¡kovė) pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Versina“ (toliau ir atsakovė), kuriuo prašė : 1) modifikuoti 2022 m. balandžio 20 d. Statybos subrangos sutarties 2.1. punktÄ ; 2) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 11 164,53 Eur skolÄ pagal modifikuotÄ sutarties punktÄ ; 3) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 3 603,91 Eur skolÄ už atliktus darbus; 4) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 2 921,25 Eur nuostolius (baudÄ ); 5) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 821,71 Eur delspinigius; 6) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas.

2. Ieškovė ieškinį grindė aplinkybėmis :

2.1. Ieškovė su atsakove 2022 m. balandžio 20 d. sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. 631-2 (toliau - Sutartis), kuria susitarė:

2.1.1. IeÅ¡kovė (Subrangovas) savo jėgomis ir priemonėmis atliks demontavimo darbus (toliau - Darbai) pagal pateiktÄ techninį projektÄ ir faktinę situacijÄ , ir darbų rezultatÄ perduos atsakovei (Gen. Rangovas) (Sutarties 1.1. punktas). Savo ruožtu atsakovė įsipareigojo kokybiÅ¡kai atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti;

2.1.2. Darbų atlikimo vieta - Gen. rangovo objekte (duomenys neskelbtini), pagal projektÄ â€žMokslo paskirties pastato paskirties keitimo ir rekonstravimo darbai“ (Sutarties 1.2. punktas);

2.1.3. Sutarties 1.2. punkte numatyta, kad Darbų apimtys yra numatytos techniniame projekte ir faktiÅ¡kai parodytos objekte, pagal tai Subrangovas nustatė Sutarties kainÄ ir parengė darbų atlikimo lokalinę sÄ matÄ ;

2.1.4. Sutarties kaina be PVM yra 80 000,00 Eur, o su 16 800,00 Eur PVM, iš viso 96 800,00 Eur (Sutarties 2.1. punktas);

2.1.5. Darbų atlikimo terminas nuo 2022 m. balandžio 21 d. (Sutarties 4.1. punktas) iki 2022 m. birželio 18 d. (Sutarties 5.1. punktas).

2.2. Darbų eigoje vykdant konstrukcijų (ir viskas kas pritvirtinta prie konstrukcijų) ardymo/demontavimo grupės, t. y. plytų mÅ«ro sienų ardymo/demontavimo, darbus (Lokalinės sÄ matos 1 d. 2 punktas) tapo akivaizdu, jog prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Sutartį atsakovės nurodytos Darbų apimtys (plytų mÅ«ro sienos 144 kv. m) neatitinka faktinei situacijai ir todėl Darbų atlikimas pareikalaus papildomų ieÅ¡kovės laiko sÄ naudų ir kaÅ¡tų nei buvo skaičiuota. Apie esamÄ situacijÄ ieÅ¡kovė informavo atsakovės atstovÄ , darbų vadovÄ E. P. (Sutarties 7.4. punktas). Atsakovės atstovas, apžiÅ«rėjęs situacijÄ vietoje, sutiko dėl Darbų apimčių neatitikimo ir prašė bei ragino ieÅ¡kovės atstovÄ nestabdyti Darbų jų vykdymo eigoje dėl įtempto Darbų grafiko. Tuo pačiu, ginčo Å¡alių atstovai bendrai sutarė, jog padidėjusias Darbų apimtis/papildomus darbus bus galima tiksliai įvertinti objekte pagal faktÄ tik po tos dalies Darbų atlikimo, nes ardomos plytų mÅ«ro sienos (pertvaros) uždengtos įvairia apdaila ir todėl negalima nustatyti sienų (pertvarų) storio, o pakabinamos lubos ir kt. konstrukcijos neleidžia įvertinti sienų (pertvarų) aukščio.

2.3. IeÅ¡kovei demontavus objekte visas plytų mÅ«ro sienas (pertvaras), atsakovės atstovas E. P., pasitelkęs į pagalbÄ kolegę projekto inžinierę A. R., objekte savarankiÅ¡kai perskaičiavo iÅ¡ardytų/demontuotų plytų mÅ«ro sienų apimtis ir su skaičiavimais supažindino ieÅ¡kovės atstovÄ direktorių M. G. Å alių skaičiavimai sutapo - iÅ¡ardytų/demontuotų plytų mÅ«ro sienų apimtis pagal faktÄ buvo 121,38 kv. m didesnė nei atsakovė buvo nurodžiusi ieÅ¡kovei prieÅ¡ Sutarties pasiraÅ¡ymÄ (faktinis kiekis 265,48 kv. m - atsakovės nurodytas kiekis 144 kv. m).

2.4. IeÅ¡kovė elektroniniu paÅ¡tu 2022 m. liepos 26 d. įteikė atsakovei praneÅ¡imÄ â€žDėl Statybos subrangos sutarties Nr. 631-2 papildomų darbų atlikimo“, kuriuo prašė kompensuoti 11 164,53 Eur sumÄ ((265,48 kv. m - 144,10 kv.) x 91,98 Eur) už papildomus plytų mÅ«ro sienos ardymo/demontavimo darbus. IeÅ¡kovės atstovo raginamas, atsakovės atstovas projekto vadovas E. V. 2022 m. rugpjūčio 8 d. elektroniniu laiÅ¡ku atsakė, jog kol kas dar neturi galutinės informacijos, tačiau kai pilnai įvertins, savo sÄ matas suderins su užsakovu.

2.5. Atsakovės atstovams ir toliau vengiant spręsti klausimÄ dėl atsiskaitymo už papildomus darbus, ieÅ¡kovė elektroniniu paÅ¡tu 2022 m. rugpjūčio 26 d. įteikė atsakovei raginimÄ -reikalavimÄ â€žDėl papildomo susitarimo „Dėl bÅ«tinų papildomų darbų atlikimo prie Statybos subrangos sutarties Nr. 631-2 sudarymo ir dėl 2022-08-23 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. GR0260 apmokėjimo“, kurio 6.1. ir 6.2. punktuose siÅ«lė iki 2022 m. rugsėjo 5 d. Sutartį pakeisti dalyje „Sutarties kaina“ (2.1. punktas), padidinant jÄ 11 164,53 Eur suma be PVM ir reikalavo iki nurodytos datos apmokėti 2022 m. rugpjūčio 23 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GR0260 11 164,53 Eur sumai. Su raginimu ieÅ¡kovė taip pat pateikė Objekto projektÄ su Plytų mÅ«ro sienos ardymo/demontavimo darbų apimčių paskaičiavimais. Atsakovės atstovas projekto vadovas E. V. 2022 m. rugpjūčio 29 d. ir vėliau elektroniniu susiraÅ¡inėjimu atsisakė ieÅ¡kovės keliamÄ klausimÄ spręsti iÅ¡ esmės, o atsakomybę dėl esamo griaunamų sienų kiekio neatitikimo nepagrįstai perkėlė ieÅ¡kovės atstovui, pareikÅ¡damas, jog Sutarties 1.1, 1.2, 2.2 punktuose aiÅ¡kiai apibrėžta, kad Subrangovas turėjo įsivertinti faktinę Darbų apimtį; Subrangovas iki Sutarties pasiraÅ¡ymo keletÄ kartų apžiÅ«rinėjo objektÄ ir aiÅ¡kiai matė visÄ situacijÄ , todėl turėjo ir galėjo viskÄ Ä¯sivertinti. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovės veiksmai atsisakant sudaryti papildomÄ susitarimÄ dėl papildomų darbų ir apmokėti sÄ skaitÄ už tuos darbus, laikytini sutartinių prievolių pažeidimu, dėl ko atsakovei kyla atitinkamai neigiamos teisinės pasekmės.

2.6. IeÅ¡kovė toliau vykdė Darbus iki lapkričio pabaigos atsakovės iniciatyva. Atsakovės atstovams nebeleidus ieÅ¡kovei užbaigti visų Darbų pagal Sutartį, 2022 m. lapkričio 24 d. ieÅ¡kovė atlaisvino objektÄ ir jokių darbų daugiau nebevykdo, o elektroniniu paÅ¡tu atsakovei įteikė 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«ra Nr.  GR0289 6 525,16 Eurų sumai.

3. IeÅ¡kovės manymu, atsakovė pažeidė pareigÄ ikisutartiniuose santykiuose atskleisti kitai Å¡aliai (ieÅ¡kovei) informacijÄ , turinčiÄ esminės reikÅ¡mės sutarčiai sudaryti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.163 straipsnio 4 dalis), t. y. atsakovė 2022 m. kovo 3 d. pateikusi ieÅ¡kovei „PasiÅ«lymo pateikimo formÄ â€œ su visais numatomų Darbų pagal Sutartį kiekiais, nurodė klaidingÄ plytų mÅ«ro sienų kiekį - atsakovės nurodytas kiekis 144 kv. m - faktinis kiekis 265,48 kv. m. Dėl aptariamos atsakovės pareigos pažeidimo, Darbai buvo vykdomi iÅ¡ esmės pasikeitusioms Sutarties vykdymo aplinkybėms, nes 121,38 kv. m padidėjęs ardomų plytų mÅ«ro sienų kiekis pareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovės papildomų darbo jėgos ir laiko sÄ naudų už 11 164,53 Eur sumÄ be PVM ((265,48 kv. m - 144,10 kv. m) x 91,98 Eur), o tai sudarė 13,96 proc. visos Sutarties kainos (11 164,53 x 100 / 80 000). Akivaizdu, kad pasikeitus prievolių vykdymo aplinkybėms ieÅ¡kovei iÅ¡ esmės tapo sunkiau vykdyti pagal Sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Susidarė sutarties vykdymo suvaržymui priskirtinos sÄ lygos, numatytos CK 6.204 straipsnio 2 dalies nuostatoje. IeÅ¡kovė inicijavo Sutarties 2.1. punkto pakeitimÄ , tačiau atsakovė nepagrįstai atsisakė jį keisti. IeÅ¡kovės vertinimu, Sutarties 2.1. punkto nuostata „Sutarties kaina be PVM yra 80 000,00 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų ir 00 ct)“ keistina / modifikuotina į „Sutarties kaina be PVM yra 91 164,53 Eur (devyniasdeÅ¡imt vienas tÅ«kstantis vienas Å¡imtas Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturi eurai ir 53 ct)“, kad bÅ«tų atkurta Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyra.

4. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 14 768,44 Eur be PVM sumÄ , kuriÄ sudaro:

4.1. 11 164,53 Eur be PVM suma pagal 2022 m. rugpjūčio 23 d. PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ Nr. GR0260 už papildomus plytų mÅ«ro sienos ardymo / demontavimo darbus. IeÅ¡kovės nuomone, Å¡is reikalavimas tenkintinas, teismui tenkinus reikalavimÄ dėl Sutarties 2.1. punkto pakeitimo (modifikavimo).

4.2. 3 603,91 Eur be PVM suma pagal 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sÄ skaitÄ Â - faktÅ«rÄ Nr. GR0289 už atliktus Darbus pagal Sutartį. PaaiÅ¡kina, kad nuo Darbų vykdymo pradžios tarp Å¡alių buvo sudaryti Å¡eÅ¡i tarpiniai atliktų darbų aktai, pagal kuriuos atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovei 73 474,84 Eur sumÄ be PVM; paskutinis (Å¡eÅ¡tasis) tarpinis atliktų darbų aktas Å¡alių buvo pasiraÅ¡ytas 2022 m. rugpjūčio 4 d., po ko ieÅ¡kovei dar buvo likę atlikti Darbų pagal Sutartį už 6 525,16 Eur be PVM (80 000 – 73 474,84), t. y. iÅ¡kirsti angas 24,75 m3 už 2 276,51 Eur (Akto 1 dalis, 3 punktas), iÅ¡kirsti angas stoglangiams 3 m3 už 275,94 Eur (Akto 1 dalis, 7 punktas), baigti ardyti grindis už 3 000,00 Eur (Akto 3 dalis), demontuoti vandentiekio vamzdžius už 772,71 Eur (Akto 5 dalis, 1 punktas) ir sutvarkyti sklypÄ už 200,00 Eur (Akto 6 dalis). IeÅ¡kovė iki 2022 m. lapkričio 24 d. Darbų pagal Sutartį atliko už 3 603,91 Eur be PVM, t. y. iÅ¡kirto angas 14,00 m3 už 1 327,97 Eur (Akto 1 dalis, 3 punktas); iÅ¡ardė grindis už 2 000,00 Eur (Akto 3 dalis); iÅ¡kirto angas stoglangiams 3 m3 už 275,94 Eur (Akto 1 dalis, 7 punktas).

4.3. IeÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės reikalauja nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo, kurie iÅ¡ viso yra 2 921,25 Eur be PVM (6 525,16 – 3 603,91) pagal 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sÄ skaitÄ Â - faktÅ«rÄ Nr. GR0289. PaaiÅ¡kina, kad ieÅ¡kovė pagrįstai tikėjosi užbaigti vykdyti Sutartį visa apimtimi ir gauti visas planuotas pajamas, tačiau negalėjo baigti ne dėl savo kaltės ir ne nuo jos priklausančių aplinkybių, o dėl atsakovės neteisėtų ir nesÄ Å¾iningų veiksmų (sÄ moningas vengimas sudaryti susitarimÄ dėl papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo, konflikto eskalavimas ir nepagrįstas draudimas Subrangovui (ieÅ¡kovei) baigti vykdyti Darbus pagal Sutartį). Taigi reikalaujamus atlyginti nuostolius sudaro ieÅ¡kovės planuotos gauti 2 921,25 Eur be PVM dydžio (80 000 – 73 474,84) – 3 603,91) pajamos už Darbus pagal Sutartį, kurių atsakovė neleido jai atlikti.

4.4. IeÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės priteistini 0,08 procentų dydžio delspinigiai už kiekvienÄ uždelstÄ mokėjimo dienÄ , skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. raginime nurodytos dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d., nuo nesumokėtos ir ieÅ¡kovei priklausančios gauti 11 164,53 Eur be PVM sumos, iÅ¡ viso - 821,71 Eur.

5. Atsakovė UAB „Versina“ prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Savo nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindė pirmiausia teisiniu reglamentavimu, kad statybos rangos sutarties kaina, sutarties vykdymo metu, gali bÅ«ti keičiama tik iÅ¡imtinais atvejais ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina bÅ«tų padidinta, privalo įrodyti buvus įstatymo iÅ¡imtis, numatytas CK 6.653 straipsnio 6 dalyje ir (ar) CK 6.685 straipsnyje, o Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė neįrodo nei vienos iÅ¡ iÅ¡imčių, todėl reikalavimas padidinti Sutarties kainÄ pripažintinas nepagrįstu. IeÅ¡kovės keliamo reikalavimo padidinti Sutarties kainÄ ir Å¡io reikalavimo motyvo (neva papildomi darbai) aspektais atsakovė nurodo aktualias Sutarties sÄ lygas, apsprendžiančias Sutarties dalykÄ ir atsakovės užduotį ieÅ¡kovei (CK 6.189 straipsnis, 6.681 straipsnio 1 dalis) bei faktines aplinkybes:

5.1. Sutarties 1 skyriuje yra numatyta, jog Subrangovas (ieÅ¡kovė) privalo atlikti demontavimo darbus pagal techninį projektÄ ir faktinę situacijÄ Mokslo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo ir rekonstravimo darbų objekte / statybvietėje. Darbų apimties faktinę situacijÄ ieÅ¡kovė, kaip profesionalus rangovas, turėjo nustatyti ir nustatė ne tik pagal atsakovės pateiktus techninio projekto sprendinius, tačiau ir faktiÅ¡kai apžiÅ«rėjusi statybos objektÄ , po ko parengė ir pateikė savo lokalinę darbų sÄ matÄ . Atsakovė pažymi, kad ieÅ¡kovei rengiant lokalinę sÄ matÄ ir nustatant kainÄ ji neteikė jokių pastabų / pasiÅ«lymų atsakovei dėl kainos skaičiavimo. Atsižvelgiant į paminėtÄ , ieÅ¡kovė nustatė ir Å¡alys susitarė dėl bendros Sutarties kainos 80 000 Eur be PVM, o su PVM tai yra 96 800 Eur.

5.2. Sutarties 2.2 punkte numatyta – „Sutarties kaina yra maksimali ir nustatyta Subrangovui pilnai susipažinus su darbų apimtimis, specifika, pilnai įvertinus visas iÅ¡laidas Sutarties objektui atlikti. Subrangovui neatlyginamos jokios kitos iÅ¡laidos bei nemokamas joks kitas atlygis, įskaitant ir iÅ¡laidas bei atlygį už atliktus papildomus darbus, kuriuos jis atliko atskirai dėl to raÅ¡tu nesusitaręs su Generaliniu rangovu. Tuo atveju, jeigu nėra sudaromas raÅ¡ytinis papildomas susitarimas prie Sutarties dėl papildomų darbų atlikimo, Subrangovui atlikus bet kokius papildomus darbus ir (ar) patyrus bet kokiais iÅ¡laidas, laikytina jog darbai atlikti paties Subrangovo rizika ir sÄ skaita. Subrangovui sumokama tik Sutarties kainos dalis, kuri atitinka faktiÅ¡kai atliktų darbų kainÄ , kuri įvertinta ir nustatyta pagal Subrangovo lokalines darbų sÄ matas, todėl Subrangovas neturi teisės reikalauti Sutarties kainos dalies už darbus, kurių faktiÅ¡kai neatliko, nepaisant to, kad jie yra įtraukti į lokalines sÄ matas arba neturi teisės reikalauti iÅ¡laidų ar atlygio už didesnį faktiÅ¡kai atliktÄ darbų kiekį negu yra įvertintas lokalinėse sÄ matose, o taip pat, Subrangovas neturi teisės reikalauti iÅ¡laidų atlyginimo ir (ar) atlygio už tuos darbus (įskaitant jų kiekį), kurie Subrangovo (dėl skaičiavimo ar kitokių apsirikimo klaidų, netinkamo projektinės dokumentacijos įvertinto ar pan.) nebuvo įvertinti ir neįtraukti į lokalines sÄ matas, tačiau buvo (yra) technologiÅ¡kai ir (arba) pagal statybos darbų normatyvinius ir teisinius reikalavimus bÅ«tini Sutarties objektui tinkamai atlikti“.

5.3. Sutarties 6.19 punkte numatyta – „Subrangovas pareiÅ¡kia, kad jis gerai iÅ¡analizavo ir suprato Generalinio rangovo užduotį, darbų pobÅ«dį, specifikÄ ir apimtį pagal techninį projektÄ , kiekių žiniaraščius ir Sutarties priedus, apžiÅ«rėjo statybvietę ir įvertino faktines darbų atlikimo aplinkybes, numatė ir įvertino visas galimas kliÅ«tis, rizikas, numatė ir įvertino visus darbus bei įsipareigojimus, bÅ«tinus Å¡iai Sutarčiai vykdyti, todėl prisiima visÄ rizikÄ dėl tinkamo Sutarties įvykdymo, darbų apimties nustatymo ir įkainavimo“. Sutartis sudaryta konkretiems darbams atlikti už bendrÄ Sutarties kainÄ , o ne konkretiems atitinkamų darbų kiekiams atlikti ir ieÅ¡kovė prisiėmė visÄ rizikÄ dėl Sutarties bendros kainos nustatymo bei įsipareigojo (garantavo) atlikti visus bÅ«tinus darbus Sutarties tikslui pasiekti už ne didesnę nei sutartÄ bendrÄ kainÄ , nepaisant ir to, jog faktinė darbų apimtis skirtųsi nuo ieÅ¡kovės įvertintos (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Kitaip tariant, Sutartimi ieÅ¡kovė įsipareigojo ir privalėjo atlikti ne vien tik savo lokalinėje sÄ matoje numatytus (įvertintus) darbus, įskaitant jų apimtį (kiekį). IeÅ¡kovei ir atsakovei Sutartimi susitarus dėl bendros (maksimalios) kainos bei ieÅ¡kovei tenkant prieÅ¡ tai nurodytai rizikai, ieÅ¡kovė neturi pagrįstos teisės reikalauti Sutarties kainos padidinimo dėl didesnio / faktinio darbų kiekio nei planuota ir (ar) įvertinta (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Analizuodama ieÅ¡kovės reikalavimÄ padidinti Sutarties kainÄ CK 6.653 straipsnio 6 dalies ir CK 6.685 straipsnių aspektais, atsakovė pažymi, kad ir Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės reikalavimas neturėtų bÅ«ti pripažintas pagrįstu. CK 6.653 straipsnio 6 dalis reglamentuoja atvejus, kuomet rangovui tiekiamų medžiagų ar įrenginių kaina arba paslaugų, kurių reikia, kaina padidėja iÅ¡ esmės ir Å¡io kainų padidėjimo rangovas negalėjo numatyti sutarties sudarymo metu, tuomet rangovas turi teisę reikalauti padidinti darbų kainÄ arba nutraukti sutartį pagal CK 6.204 straipsnio taisykles.

5.4. Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovė, reikalaudama padidinti Sutarties kainÄ , nesiremia ir neįrodinėja CK 6.653 straipsnio 6 dalyje numatytų pagrindų, t. y. medžiagų, įrenginių ar paslaugų kainų padidėjimo iÅ¡ esmės, todėl aptariamu teisiniu pagrindu ieÅ¡kovės reikalavimas, modifikuoti Sutarties kainÄ jÄ padidinant, pripažintinas nepagrįstu. CK 6.685 straipsnis reglamentuoja atvejus, kuomet dėl užsakovo atliktų sutarties dokumentų pakeitimų atsiranda papildomi darbai, kuriais pakeičiamas darbų pobÅ«dis ir jų kaina virÅ¡ija 15 procentų sutarties kainos (CK 6.685 straipsnio 1 dalis) arba taip pat rangovas turi teisę, pagal CK 6.204 straipsnio taisykles, reikalauti perskaičiuoti sutarties kainÄ , kuomet faktiÅ¡ka statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip 15 procentų (CK 6.685 straipsnio 2 dalis). Atsakovė pažymi, kad nagrinėjamu atveju ji nekeitė jokių Sutarties dokumentų ir (ar) apskritai užduoties ieÅ¡kovei, todėl CK 6.685 straipsnio 1 dalies aspektu ieÅ¡kovės reikalavimas padidinti Sutarties kainÄ atmestinas. O taip pat, kaip jau nurodyta prieÅ¡ tai, ieÅ¡kovė neįrodinėja Sutarties įvykdymo sÄ naudų faktinio padidėjimo daugiau kaip 15 procentų nuo Sutarties kainos dėl medžiagų, įrenginių ar paslaugų kainų padidėjimo iÅ¡ esmės, todėl ir CK 6.685 straipsnio 2 dalies aspektu ieÅ¡kovės reikalavimas pripažintinas nepagrįstu.

5.5. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog atsakovei pagrįstai nesutikus pakeisti Sutarties kainos, t. y. jos padidinti, ieÅ¡kovė priėmė neteisėtÄ vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sprendimÄ pasiÅ¡alinti iÅ¡ statybos objekto ir Sutarties neįvykdė, t. y. likusius ieÅ¡kovės neužbaigtus demontavimo darbus turėjo atlikti (užbaigti) atsakovė savarankiÅ¡kai. Nors pareiÅ¡kusi reikalavimÄ pakeisti (modifikuoti) Sutarties sÄ lygas (kainÄ ), ieÅ¡kovė, CK 6.653 straipsnio 6 dalies ir (ar) 6.685 straipsnio prasme, savaime neturėjo teisės stabdyti Sutarties vykdymo ar jos vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti (CK 6.204 straipsnio 3 dalis).

5.6. IeÅ¡kovė aptariamÄ reikalavimÄ padidinti Sutarties kainÄ motyvuoja dar ir kitu pagrindu, t. y. papildomų darbų aplinkybe bei tuo pačiu praÅ¡o priteisti 11 164,53 Eur už tuos papildomus darbus. Atsakovės vertinimu ir Å¡is pagrindas atmestinas kaip nepagrįstas. Visų pirma, atsižvelgiant į papildomų darbų teisinį reglamentavimÄ , kaip pagrindÄ didinti rangos sutarties kainÄ , Å¡iuo atveju, visiÅ¡kai nėra jokio pagrindo Sutarties kainos didinimui, nes akivaizdu, jog nebuvo (nėra) jokių papildomų darbų iÅ¡einančių už Sutarties ribų ir apskritai dėl papildomų darbų Sutarties kaina gali bÅ«ti didinama tik tuo atveju, jeigu dėl to sutinka užsakovas, t. y. Å¡iuo atveju atsakovė. IeÅ¡kovė papildomus darbus suvokia ir įrodinėja kaip padidėjusį demontuotų plytų kiekį, nors Sutartimi susitarta ir bendra (maksimali) Sutarties kaina numatyta už konkretų darbÄ , t. y. demontavimo darbų atlikimÄ atitinkamame statybos objekte pagal faktinę situacijÄ ir techninį projektÄ , o ne atitinkamų darbų konkretų kiekį. IeÅ¡kovė patvirtino ir prisiėmė visÄ rizikÄ , jog visos iÅ¡laidos yra įvertintos ir kaina yra maksimali bei nustatyta įvertinus visus kitus aspektus, bei įsipareigojo atlikti visus darbus už bendrÄ (maksimaliÄ ) Sutarties kainÄ , net jeigu faktinis darbų kiekis virÅ¡ytų lokalinėje sÄ matoje numatytÄ (Sutarties 2.2., 6.19 punktai). Taigi faktiÅ¡kai didesnis demontuotų plytų kiekis, nei įsivertino ieÅ¡kovė, nėra tie darbai, kurie iÅ¡eitų už Sutarties ribų, todėl nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovė atliko (ar turėjo atlikti) kokius tai papildomus darbus ir tuo pačiu nėra jokio pagrindo didinti Sutarties kainÄ . Sutarties 2.2 punkte aiÅ¡kiai numatyta taisyklė, jog Sutarties kaina yra galutinė ir apima visas iÅ¡laidas bei atlygį, ir nėra mokama už jokius papildomus darbus, jeigu dėl jų atlikimo bei apmokėjimo Sutarties Å¡alys nesusitarė raÅ¡tu. Pažymi, kad apie papildomų darbų poreikį ieÅ¡kovė atsakovę informavo ir paprašė padidinti Sutarties kainÄ jau po plytų demontavimo darbų atlikimo, t. y. laiku neinformavusi atsakovės, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas, priteisti 11 164,53 Eur už papildomus darbus, atmestinas.

5.7. Atsakovė pažymi, kad: 1) nagrinėjamu atveju Sutarties sÄ lygos yra aiÅ¡kios, ieÅ¡kovės prisiimta rizika yra aiÅ¡kiai atskleista ir prisiimta, o ir ikisutartiniuose santykiuose, ieÅ¡kovė, kaip savo srities (statybos rangos) profesionalė, derėjosi dėl Sutarties sÄ lygų, nustatant kainÄ atliko ne tik techninio projekto analizę, tačiau taip pat statybvietės fizinę apžiÅ«rÄ (buvo atliekami ir bandomieji gręžimai sienų storiui nustatyti ir kt.), todėl galėjo ir privalėjo įsivertinti užduoties mastÄ pateikiant pasiÅ«lymÄ bei ruoÅ¡iant sÄ matÄ ; 2) ieÅ¡kovė be jokių įrodymų ir visiÅ¡kai nepagrįstai (nors ir lakoniÅ¡kai) teigia, kad buvo keičiama užduotis ir atsakovė uždraudė ieÅ¡kovei užbaigti vykdyti Sutartį, nes situacija yra prieÅ¡inga, t. y. atsakovė ragino ieÅ¡kovę užbaigti Sutartį, o ieÅ¡kovei pačiai atsisakius, likę demontavimo darbai (pirmo aukÅ¡to grindys po kupolu, sienos dalis su laiptais ir kitos konstrukcijos) atsakovės užbaigti savarankiÅ¡kai ir darbų užduotis nebuvo keista; 3) ieÅ¡kovė iÅ¡kraipo atsakovės darbuotojo 2022 m. rugpjūčio 8 d. elektroninio laiÅ¡ko turinį, t. y. Å¡iuo laiÅ¡ku atsakovės darbuotojas nurodė, jog tikrins ar yra papildomų darbų, o taip pat Å¡iame ir vėlesniuose laiÅ¡kuose atsakovės darbuotojas dėstė iÅ¡ esmės tokiÄ pat pozicijÄ dėl Sutarties Å¡alių teisinių ir pareigų turinio, kokia yra atskleidžiama atsiliepime į ieÅ¡kinį; 4) taipogi ieÅ¡kovė savaip interpretuoja ir pateikia kitas faktines aplinkybes, t. y. turima omenyje ieÅ¡kovės teiginius dėl darbų faktinio kiekio skaičiavimų ir kt., nes faktinis darbų kiekio skaičiavimas su atsakovės statybvietės komandos darbuotojais yra įprasta ir kasdienė veikla, o ne susitarimas dėl Sutarties kainos padidinimo ir (ar) papildomų darbų.

5.8. Sutartimi ieÅ¡kovė įsipareigojo atlikti konkretų techniniame projekte numatytÄ darbÄ â€“ visus demontavimo darbus pagal faktinę situacijÄ , o ne konkrečius atitinkamų darbų kiekius ir pagal tai (tokiÄ užduotį) nustatyta Sutarties kaina bei atitinkamai prisiimta ieÅ¡kovės rizika dėl tinkamo Sutarties įvykdymo, darbų apimties nustatymo ir įkainavimo, todėl apskritai nebuvo (nėra) jokių papildomų darbų Sutarties sÄ lygų (Sutarties 1.1, 2.2, 6.19 punktai, dėl ko ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 11 164,53 Eur už papildomus darbus pripažintinas nepagrįstu.

5.9. IeÅ¡kovės reikalavimas priteisti 3 603,91 Eur už neva atliktus darbus nėra pagrįstas nei atliktų darbų aktu, nei apskritai atliktų darbų faktu, todėl pripažintinas nepagrįstu. Pažymi, kad visų pirma, rangovas turi teisę reikalauti atsiskaitymo už atliktus darbus tik po to kai jie yra tinkamai atlikti ir priimti užsakovo (CK 6.655 straipsnio 1 dalis), o darbų apmokėjimas atliekamas sutartyje numatytais terminais bei tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimo priėmimo įforminimo aktais klausimas ir atitinkamai Å¡alių teisės bei pareigos reglamentuotos CK 6.694 straipsnyje. Pagal Sutarties 2.6 punktÄ atsakovė turi sumokėti ieÅ¡kovei už faktiÅ¡kai ir tinkamai atliktus darbus pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytus aktus, o pareiga tinkamai atlikti darbus ir juos įforminti, atliktų darbų aktais bei darbų iÅ¡pildomÄ ja dokumentacija, tenka ieÅ¡kovei (Sutarties 5.2, 6.1, 6.14, 7.3, 9.2 punktai). PareikÅ¡to reikalavimo atveju ieÅ¡kovė nepateikia jokio Å¡alių pasiraÅ¡yto atliktų darbų akto prie PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. GR0289 ir nėra darbų iÅ¡pildomosios dokumentacijos, todėl vien Å¡iuo aspektu nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimo. Aktas Å¡iai PVM sÄ skaitai faktÅ«rai negali bÅ«ti pateiktas paprasčiausiai dėl to, kad ieÅ¡kovė nėra atlikusi daugiau jokių darbų, iÅ¡skyrus tuos, kurie atlikti ir įforminti atliktų darbų aktais Nr. 1-6, ir už kuriuos atsakovė jau yra sumokėjusi ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė ne tik, kad nepateikia reiÅ¡kiamam reikalavimui privalomo atliktų darbų akto, tačiau atliktų darbų fakto neįrodinėja (neįrodo) kitais įrodymais, o tiesiog apsiriboja pateikiama PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. GR0289, kuri atsakovei, iki ieÅ¡kinio gavimo, taipogi nebuvo žinoma ir nėra priimta.

5.10. IeÅ¡kovės reikalavimas priteisti 2 921,25 Eur negautų pajamų (ar baudÄ ) yra nepagrįstas, kadangi pati ieÅ¡kovė savo valia sustabdė ir po to nutraukė Sutarties vykdymÄ , todėl nėra jokių pagrindų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, t. y. ieÅ¡kovė neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų ir kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų (CK 6.245 – 6.249 straipsniai). Å iuo atveju ieÅ¡kovė nurodo Sutarties 10.2 punktÄ ir aiÅ¡kina, jog tikėjosi, tačiau negalėjo užbaigti Sutarties visa apimtimi ne dėl savo kaltės ir ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, o atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kia tuo, jog neva tai atsakovė uždraudė vykdyti Sutartį.

Å ie ieÅ¡kovės teiginiai yra absoliučiai nepagrįsti. IeÅ¡kovė nepateikia jokių įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė uždraudė ieÅ¡kovei vykdyti Sutartį ar Sutartį nutraukė (jos atsisakė). Kitas aspektas, ieÅ¡kovė nepagrįstai ir pažeidžiant teisinį reglamentavimÄ reikalaujamas priteisti negautas pajamas (ar baudÄ ) apmokestina PVM ir įformina PVM sÄ skaita - faktÅ«ra. Nuostoliai, įskaitant sutartines netesybas (delspinigiai, baudos ir kt.), nėra ir negali bÅ«ti PVM objektu (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMÄ®) 3 straipsnio 1 dalis, 14 straipsnis).

Kita vertus, apskritai galima daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė yra nenuosekli ir maiÅ¡osi savo reikalavimuose. Atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovė nurodo, jog reikalavimÄ priteisti 2 921,25 Eur negautų pajamų (žr. ieÅ¡kinio 12 punktas.) ar paskui jau baudÄ (žr. ieÅ¡kinio 13.1 punktas) motyvuoja 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sÄ skaita - faktÅ«ra Nr. GR0289, tačiau pasižiÅ«rėjus į Å¡iÄ PVM sÄ skaitÄ Â - faktÅ«rÄ matosi, kad joje nėra minimos negautos pajamos ar bauda, o nurodyta – „Griovimas ir Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimas pagal statybos subrangos sutartį Nr. 631-2, 6525,16 eurų“.

Juolab, jog toje pačioje PVM sÄ skaitoje - faktÅ«roje jau nurodomas „atvirkÅ¡tinis“ PVM taikytinas įforminant statybos darbus pagal PVMÄ® 96 straipsnio 1 dalį. Dar kitas aspektas, pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus negautos pajamos suprantamos kaip suma, kuriÄ sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iÅ¡ teisėtos veiklos; tai turi bÅ«ti jo grynasis pelnas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, ir kt.). Grynojo pelno pagrindimÄ ir įrodymais pagrįstÄ sÄ naudų (veiklos iÅ¡laidos, darbo užmokestis, medžiagų įsigijimo kaÅ¡tai, pelno mokestis ir kt.) bei grynojo pelno skaičiavimus turi pateikti ieÅ¡kovas praÅ¡antis priteisti negautas pajamas.

Å iuo atveju ieÅ¡kovė to nedaro, o tiesiog praÅ¡o priteisti dalį Sutarties kainos, kas iÅ¡ esmės yra neteisinga ir neatitinka kasacinio teismo praktikos, nes nėra aiÅ¡kios patirtinos sÄ naudos toms pajamoms (Sutarties kainos daliai) gauti, ir koks liktų grynasis pelnas.

5.11. Pripažįstant prieš tai aptartus ieškovės reikalavimus nepagrįstais, atitinkamai nepagrįstu reikalavimu pripažintinas ieškovės išvestinis reikalavimas priteisti 821,71 Eur delspinigių ir (ar) kiti išvestiniai reikalavimai, taipogi pripažintini nepagrįstais.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „Michaelio Rosako namas“ atsakovės UAB „Versina“ naudai 2 680 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas.

7. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Michaelio Rosako namas“ (buvęs pavadinimas UAB „Grigoma“) ir UAB „Versina“ 2022 m. balandžio 20 d. Statybos subrangos sutartimi Nr. 631-2 (toliau - Sutartis) sutarė, kad ieškovė, kaip subrangovas, įvykdys demontavimo darbus statybos objekte (duomenys neskelbtini). Pagal subrangos sutartį statybos darbų pradžia 2022 m. balandžio 22 d., o pabaiga 2022 m. birželio 18 d. Sutarties 2.1. punkte numatyta, kad sutarties kaina 80 000 Eur be PVM, o su PVM tai yra 96 800 Eur.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamo ginčo atveju itin aktualus Sutarties 2.2. punktas, kur numatyta, kad Sutarties kaina maksimali. Teismui aiÅ¡kinantis Sutarties pasiraÅ¡ymo aplinkybes, ieÅ¡kovė teismo posėdyje vienu atveju nurodė pirmosios instancijos teismui, kad apžiÅ«rėjo objektÄ ir prie ieÅ¡kovės apskaičiuotos darbų apimties kainos pridėjo 15 procentų, o kitu atveju tai paneigė, nurodė, kad negalėjo susipažinti detaliai su bÅ«simais darbais, jų apimtimi. Pirmosios instancijos teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad tokie paaiÅ¡kinimai neatitinka teismui teikiamų įrodymų – Å¡alių tarpusavio susiraÅ¡inėjimo ir atsakovės paaiÅ¡kinimo, kad ieÅ¡kovė prieÅ¡ Sutarties pasiraÅ¡ymÄ apžiÅ«rėjo statybos darbų objektÄ , gręžė konstrukcijose skyles, siekdama iÅ¡matuoti griaunamų konstrukcijų storį ir nustatyti bÅ«simų griovimo darbų apimtį, tai yra Sutartį pasirašė apžiÅ«rėjusi statybos objektÄ , susipažinusi su Sutartimi, projektu, sÄ mata. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė yra verslo subjektas, kuris užsiima statinių griovimu, tai yra profesionalas statybos srityje rinkoje dirbantis 6 metus.

9. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimas neatitinka Sutarties 6.19. punkto, kur nurodyta, kad ieÅ¡kovė prieÅ¡ sutarties pasiraÅ¡ymÄ iÅ¡analizavo projektÄ , apžiÅ«rėjo statybvietę, įvertino rizikÄ ir prisiėmė visÄ rizikÄ dėl sutarties vykdymo, darbų apimties nustatymo, įkainavimo. Pažymėjo, jog kilusio ginčo atveju itin aktualus sutarties 2.2. punkto turinio iÅ¡siaiÅ¡kinimas: „2.2. Sutarties kaina yra maksimali ir nustatyta Subrangovui pilnai susipažinus su darbų apimtimis, specifika, pilnai įvertinus visas iÅ¡laidas Sutarties objektui atlikti.

Subrangovui neatlyginamos jokios kitos iÅ¡laidos bei nemokamas joks kitas atlygis, įskaitant ir iÅ¡laidas bei atlygį už atliktus papildomus darbus, kuriuos jis atliko atskirai dėl to raÅ¡tu nesusitaręs su Generaliniu rangovu. Tuo atveju, jeigu nėra sudaromas raÅ¡ytinis papildomas susitarimas prie Sutarties dėl papildomų darbų atlikimo. Subrangovui atlikus bet kokius papildomus darbus ir (ar) patyrus bet kokia iÅ¡laidas, laikytina jog darbai atlikti paties Subrangovo rizika ir sÄ skaita. Subrangovui sumokama tik Sutarties kainos dalis, kuri atitinka faktiÅ¡kai atliktų darbų kainÄ , kuri įvertinta ir nustatyta pagal Subrangovo lokalines darbų sÄ matas, todėl Subrangovas neturi teisės reikalauti Sutarties kainos dalies už darbus, kurių faktiÅ¡kai neatliko, nepaisant to, kad jie yra įtraukti į lokalines sÄ matas, o taip pat, Subrangovas neturi teises reikalauti iÅ¡laidų atlyginimo ir (ar) atlygio už tuos darbus (įskaitant jų kiekį), kurie Subrangovo (dėl skaičiavimo ar kitokių apsirikimo klaidų) nebuvo įvertinti ir neįtraukti į lokalines sÄ matas, tačiau buvo (yra) technologiÅ¡kai ir (arba) pagal statybos darbų normatyvinius ir teisinius reikalavimus bÅ«tini Sutarties objektui tinkamai atlikti.“ Pirmosios instancijos teismas priėjo iÅ¡vadÄ , jog tai reiÅ¡kia Å¡alių susitarimÄ , kad maksimali darbų kaina nurodyta Sutarties 2.1. punkte, ieÅ¡kovė susipažinusi su objektu, projektine dokumentacija ir įsipareigoja įvykdyti darbus savo prisiimta rizika pagal sutartį už kainÄ , numatytÄ Sutarties 2.1. punkte ir nereikÅ¡ti reikalavimų dėl papildomo atlygio, jeigu padarė skaičiavimo ar apsirikimo klaidÄ Ä¯vertinant darbų apimtį arba reikia atlikti darbus, siekiant įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.

Dėl Sutarties modifikavimo

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kur praÅ¡o modifikuoti Sutarties 2.1. punktÄ , pakeičiant sutarties sÄ lygÄ â€žSutarties kaina be PVM yra 80 000,00 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų ir 00 ct)“ į „Sutarties kaina be PVM yra 91 164,53 Eur (devyniasdeÅ¡imt vienas tÅ«kstantis vienas Å¡imtas Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturi eurai ir 53 ct)“, kad bÅ«tų atkurta Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyra. Šį reikalavimÄ ieÅ¡kovė grindžia aplinkybe, kad vykdant griovimo darbus darbų eigoje nustatyta, kad neįvertino griaunamo pagal projektÄ darbų apimties ir darbų eigoje iÅ¡aiÅ¡kėjo, kad vykdant prievolę pagal sutartį nugriovė papildomai apie 121 m3 mÅ«rinės sienos, už kurios griovimÄ pareikalavo papildomo apmokėjimo iÅ¡ atsakovės. IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovė iÅ¡ pradžių žadėjo apmokėti už padidėjusiÄ darbų apimtį ir prašė tęsti darbus, o vėliau atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ sumokėti. IeÅ¡kovė didesnę darbų apimtį vertina kaip papildomÄ darbÄ , už kurį atsakovė privalo sumokėti, todėl reiÅ¡kia ieÅ¡kinį. Å alių kilusį ginÄÄ reguliuoja Å¡alių sudaryta sutartis ir CK 6.653, 6.685, 6.204 straipsnių normos.

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog CK 6.189 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai. 2022 m. balandžio 20 d. Statybos subrangos sutartimi Nr. 631-2 2.2. punkte Å¡alys susitarė, kad „Sutarties kaina yra maksimali ir nustatyta Subrangovui pilnai susipažinus su darbų apimtimis, specifika, pilnai įvertinus visas iÅ¡laidas Sutarties objektui atlikti. Subrangovui neatlyginamos jokios kitos iÅ¡laidos bei nemokamas joks kitas atlygis, įskaitant ir iÅ¡laidas bei atlygį už atliktus papildomus darbus, kuriuos jis atliko atskirai dėl to raÅ¡tu nesusitaręs su Generaliniu rangovu“. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė, kaip verslininkas, savo rizika prisiėmė prievolę atlikti objekte griovimo darbus pagal projektÄ už Sutartyje numatytÄ maksimaliÄ kainÄ â€“ 80 000,00 Eur be PVM. IeÅ¡kovei galioja ir kita Sutarties 2.2. punkto sÄ lyga – „Subrangovas neturi teises reikalauti iÅ¡laidų atlyginimo ir (ar) atlygio už tuos darbus (įskaitant jų kiekį), kurie Subrangovo (dėl skaičiavimo ar kitokių apsirikimo klaidų) nebuvo įvertinti ir neįtraukti į lokalines sÄ matas, tačiau buvo (yra) technologiÅ¡kai ir (arba) pagal statybos darbų normatyvinius ir teisinius reikalavimus bÅ«tini Sutarties objektui tinkamai atlikti“.

12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas yra numatęs atvejus, kai ieÅ¡kovas gali reikalauti padidinti darbų kainÄ pagal CK 6.653 straipsnio 6 dalį : „Kai rangovo tiekiamų medžiagų ar įrenginių kaina arba paslaugų, kurias rangovui teikia tretieji asmenys, kaina padidėja iÅ¡ esmės ir Å¡io kainų padidėjimo rangovas negalėjo numatyti rangos sutarties sudarymo momentu, rangovas turi teisę reikalauti padidinti darbų kainÄ arba nutraukti sutartį pagal Å¡io kodekso 6.204 straipsnio nustatytas taisykles“. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog kilusiame ginče ieÅ¡kovė nurodytų aplinkybių neįrodinėja. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad kilusiame ginče ieÅ¡kovė neįrodinėja ir aplinkybių, numatytų CK 6.685 straipsnio 2 dalyje: „Rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainÄ , jeigu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių faktiÅ¡ka statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip penkiolika procentų (Å¡io kodekso 6.204 straipsnis)“.

13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad reikalaujant pagal CK 6.204 straipsnį modifikuoti sutartį, privalo bÅ«ti visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, faktinės bylos aplinkybės rodo, kad ieÅ¡kovė prieÅ¡ sudarant Sutartį objektÄ apžiÅ«rėjo, įvertino projektÄ , rizikÄ , sudarytos statybos rangos sutarties 2.2. punktu ir 6.19. punktu prisiėmė rizikÄ dėl tinkamos sutarties įvykdymo. Visos aplinkybės buvo žinomos iki Sutarties sudarymo, Sutarties sudarymo metu jas ieÅ¡kovė galėjo numatyti, jas galėjo kontroliuoti, buvo prisiėmusi jų atsiradimo rizikÄ . Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog byloje nepateikti įrodymai, kad statybos darbų kaina padidėjo 15 procentų, nei tiekiamų medžiagų kaina nepadidėjo iÅ¡ esmės. Pasikeitė darbų apimtis, dėl kurios ieÅ¡kovė buvo prisiėmusi prievolės įvykdymo rizikÄ pagal sudarytÄ Sutartį. Sudarydama Sutartį ieÅ¡kovė su atsakove susitarė dėl maksimalios darbų kainos ir įsipareigojo nereikalauti papildomo atlyginimo, jeigu padidės darbų kiekis, apimtis vykdant sutartinius įsipareigojimus.

14. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis bei teisiniu reglamentavimu priėjo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės reikalavimas pakeisti Sutarties punktÄ â€“ Sutartyje sutartÄ kainÄ ir papildomai priteisti 11 164,53 Eur už padidėjusiÄ darbų apimtį iÅ¡ atsakovės, atmetamas, nes kilusio ginčo atveju nėra CK 6.204 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų. IeÅ¡kovė Sutartį pasirašė įvertinusi dokumentacijÄ , projektÄ , sutarties sÄ lygas, apžiÅ«rėjusi objektÄ â€“ tai visas aplinkybes ieÅ¡kovė galėjo protingai numatyti.

Dėl reikalavimo priteisti 3 603,91 Eur už atliktus darbus pagal 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ Nr.GR0289.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė minėtÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ grindžia aplinkybe, kad iki 2022 m. lapkričio 24 d. Darbų pagal Sutartį atliko už 3 603,91 Eur be PVM, t. y. iÅ¡kirto angas 14,00 m3 už 1 327,97 Eur (Akto 1 dalis, 3 punktas); iÅ¡ardė grindis už 2 000,00 Eur (Akto 3 dalis); iÅ¡kirto angas stoglangiams 3 m3 už 275,94 Eur (Akto 1 dalis, 7 punktas).

16. Pirmosios instancijos teismas šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmetė, nes sudarytoje  Sutarties 6.14-6.16 punktuose sutarta pateikti tarpinius darbų atlikimo aktus. Nurodė, jog į bylÄ pateikta tik PVM sÄ skaita - faktÅ«ra, kurioje nurodyti griovimo ir Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimo darbai. Toks įrodymas neatitinka Sutarties sÄ lygų. Siekiant gauti apmokėjimÄ už atliktÄ darbÄ Sutartyje yra numatytas dokumentas - tarpinis darbų atlikimo aktas, kuris nėra pateiktas į bylÄ , o kaip atsakovė nurodo, ji darbų nepriėmė. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad pateikta PVM sÄ skaita - faktÅ«ra atsakovės nepasiraÅ¡yta, kaip nurodo atsakovė, su ja susipažino tik gavusi ieÅ¡kinį ir jo priedus. Pagal PVMÄ® 2 straipsnio 30 dalį PVM sÄ skaita - faktÅ«ra yra įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. PVM sÄ skaita - faktÅ«ra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi bÅ«ti įforminamos Å«kinės operacijos PVM apskaitos tikslais. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad PVMÄ® nereglamentuoja civilinių pirkimo–pardavimo santykių aspektų ir jame nenustatyta nei formos reikalavimų pirkimo–pardavimo sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti kilus ginčui dėl sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Č. v. UAB „Makveža“, bylos Nr. 3K-3-256/2009). Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmetė kaip neįrodytÄ , nes PVM sÄ skaita - faktÅ«ra, kaip įrodymas, turi bÅ«ti atsakovės pasiraÅ¡yta ir gali bÅ«ti vertinama tik kartu su kitais įrodymais, nes tai yra buhalterinės apskaitos dokumentas. Jokie kiti įrodymai, numatyti Sutartyje, ieÅ¡kovės nepateikti.

17. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Rangovas turi teisę reikalauti atsiskaitymo už atliktus darbus tik po to kai jie yra tinkamai atlikti ir priimti užsakovo (CK 6.655 straipsnio 1 dalis), o darbų apmokėjimas atliekamas sutartyje numatytais terminais bei tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimo priėmimo įforminimo aktais klausimas ir atitinkamai Å¡alių teisės bei pareigos reglamentuotos CK 6.694 straipsnyje. Pagal Sutarties 2.6 punktÄ atsakovė turi sumokėti ieÅ¡kovei už faktiÅ¡kai ir tinkamai atliktus darbus pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytus aktus, o pareiga tinkamai atlikti darbus ir juos įforminti, atliktų darbų aktais bei darbų iÅ¡pildomÄ ja dokumentacija, tenka ieÅ¡kovei (Sutarties 5.2, 6.1, 6.14, 7.3, 9.2 punktai). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareikÅ¡to reikalavimo atveju ieÅ¡kovė nepateikia jokio Å¡alių pasiraÅ¡yto atliktų darbų akto prie PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros Nr. GR0289, kitų įrodymų, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ sumokėti 3 603,91 Eur be PVM atmetė.

Dėl reikalavimo priteisti 2 921,25 Eur baudÄ pagal 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ Nr.GR0289.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė nurodo, kad, vadovaujantis CK 6.249 straipsniu, iÅ¡ atsakovės reikalauja nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo, kurie iÅ¡ viso yra 2 921,25 Eur be PVM (6 525,16 – 3 603,91) pagal 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sÄ skaitÄ Â - faktÅ«rÄ Nr. GR0289. Nurodo, kad ieÅ¡kovė siekė užbaigti vykdyti rangos sutartį ir gauti visas planuotas pajamas, tačiau negalėjo baigti ne dėl savo kaltės ir ne nuo jos priklausančių aplinkybių, o dėl atsakovės neteisėtų ir nesÄ Å¾iningų veiksmų (sÄ moningas vengimas sudaryti susitarimÄ dėl papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo, konflikto eskalavimas ir nepagrįstas draudimas Subrangovui baigti vykdyti Darbus pagal Sutartį). Anot ieÅ¡kovės, reikalaujamus atlyginti nuostolius sudaro jos planuotos gauti 2 921,25 Eur be PVM dydžio ((80 000 – 73 474,84) – 3 603,91) pajamos už Darbus pagal Sutartį, kurių atsakovė neleido jai atlikti. Reikalaujamų priteisti nuostolių suma ieÅ¡kovės įtraukta į 2022 m. lapkričio ­24 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. GR0289.

19. Pirmosios instancijos teismas šį ieÅ¡kininį reikalavimÄ atmetė, nes atsakovės nepasiraÅ¡ytoje ir ieÅ¡kovės pateiktoje 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sÄ skaitoje - faktÅ«roje Nr.GR0289 yra nurodyti griovimo ir Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimo darbai. IeÅ¡kovė nuostolius, kaip negautas pajamas, ir baudÄ sujungė į piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ turintį reikalavimÄ , kuris nepagrįstas teisės normomis, ieÅ¡kovė nenurodo faktinių aplinkybių dėl atsakovės sutartinės prievolės nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ , nes atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos faktinės aplinkybės dėl sutarties nevykdymo. Byloje yra tik nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieÅ¡kovė atsisakė vykdyti Sutartį ir nutraukusi darbus 2022 m. lapkričio 24 d. iÅ¡vyko iÅ¡ objekto. Rangos sutartyje numatytus darbus pabaigė kita bendrovė. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad kilusiame ginče ieÅ¡kovė nuostolių atsiradimo pagrindo ir atsakovės sutartinės atsakomybės neįrodinėja, kaip ir netesybų atsiradimo pagrindo.

Dėl delspinigių 821,71 Eur priteisimo.

20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 0,08 procentų dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ mokėjimo dienÄ , per laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. raginime nurodytos dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 6 d., iki 2022 m. gruodžio 6 d., nuo nesumokėtos ir ieÅ¡kovei priklausančios gauti 11 164,53 Eur be PVM sumos, iÅ¡ viso 821,71 Eurų delspinigių. Minėtas iÅ¡vestinis reikalavimas kildinamas ir delspinigiai paskaičiuoti vadovaujantis ieÅ¡kininio reikalavimu dėl Sutarties 2.1. punkto modifikavimo ir papildomų 11 164,53 Eurų už atliktus darbus priteisimo. PraleistÄ terminÄ delspinigių priteisimui ieÅ¡kovė skaičiuoja pagal 2022 m. rugpjūčio 23 d. PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ Nr.GR0260, tai yra pačios ieÅ¡kovės suraÅ¡ytÄ buhalterinį dokumentÄ ir teisme pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ papildomai priteisti už darbus pinigų sumÄ , kuri nebuvo numatyta sudarytoje statybos rangos sutartyje. Pirmosios instancijos teismas reikalavimÄ priteisti delspinigius atmetė, nes byloje vien ieÅ¡kininio reikalavimo pareiÅ¡kimas dėl sutarties modifikavimo ir 11 164,53 Eurų už atliktus nesutartus griovimo darbų apimties kiekius priteisimo įrodo, kad ieÅ¡kovės 2022 m. rugpjūčio 23 d. PVM sÄ skaita - faktÅ«ra Nr.GR0260 iÅ¡raÅ¡yta nesant teisinio pagrindo, todėl delspinigių skaičiavimas, vadovaujantis ieÅ¡kovės sukurtu buhalteriniu dokumentu ir galimu, spėjamu teismo sprendimu yra neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ginčo atveju ieÅ¡kovė neturi teisinio pagrindo skaičiuoti atsakovei delspinigius, atkreipiant dėmesį, kad sutarti statybos darbai ieÅ¡kovės buvo vykdomi praleidus sutarties įvykdymo terminÄ ir vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakius tęsti darbus, tai yra įvykdyti sutartinę prievolę.

21. Atmetęs ieškinį, pirmosios instancijos teismas iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 2 680 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22. IeÅ¡kovė UAB „Michaelio Rosako namas“ (toliau ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

23. Apeliantės nuomone, ginčijamas teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo formaliai ir neiÅ¡samiai, bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes nustatė ydingai, netinkamai iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, o Subrangos sutartį aiÅ¡kino pažeisdamas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė procesines normas, dėl ko skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje liko neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtos nepagrįstos iÅ¡vados, skundžiamas sprendimas be aiÅ¡kių iÅ¡vadų ir motyvų, neatskleista bylos esmė ir neteisingai iÅ¡spręsta byla. TokiÄ savo pozicijÄ apeliantė grindžia žemiau iÅ¡vardintais argumentais:

23.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai subjektyviai atsakovės naudai aiÅ¡kino bylos faktines aplinkybes, dėl ko neatkÅ«rė / nenustatė tikrosios Sutarties sÄ lygų derinimo, Sutarties pasiraÅ¡ymo ir jos vykdymo eigos bei raidos.

23.2. IeÅ¡kovė raÅ¡tu 2023 m. balandžio 27 d. ir 2023 m. gegužės 3 d. argumentuotai prašė pirmosios instancijos teismÄ pripažinti atsakovės darbuotojo E. P., paskirto darbų vadovu objekte adresu (duomenys neskelbtini) (Sutarties 7.4. punktas), dalyvavimÄ procese bÅ«tinu. Å io praÅ¡ymo pirmosios instancijos teismas netenkino (2023 m. balandžio 28 d. rezoliucija be argumentų, o 2023 m. gegužės 3 d. posėdžio metu žodžiu teigiant, kad pastarojo dalyvavimas byloje užvilkins procesÄ ). Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, atmetęs šį praÅ¡ymÄ , akivaizdžiai nukrypo nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnyje apibrėžto įrodinėjimo tikslo, t. y. priėmė skundžiamÄ sprendimÄ neturėdamas įsitikinimo, pagrįsto byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad ieÅ¡kovės iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Dėl Å¡io procesinio pažeidimo bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, nes neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esamų įrodymų apimtį, t. y. nesant E. P. paaiÅ¡kinimų, bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

23.3. Ä® nagrinėjamÄ bylÄ ieÅ¡kovės pateikti praÅ¡ymai pripažinti atsakovės darbuotojo E. P. dalyvavimÄ procese bÅ«tinu ir juose iÅ¡dėstytos aplinkybės patenka į nagrinėjamos bylos ribas, tad pirmosios instancijos teismas be jokių iÅ¡lygų privalėjo pasisakyti ir įvertinti Å¡ių ieÅ¡kovės praÅ¡ymų argumentus. Civilinės bylos teisminio nagrinėjimo ribos nustatomos pagal bendrÄ sias civilinio proceso taisykles, t. y. atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ , taip pat į atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes.

23.4. CPK 183 straipsnio 3 dalis ir 235 straipsnis numato, kad bylos nagrinėjimas teismo posėdyje bei įrodymų tyrimas vyksta laikantis vienu svarbiausiu Å¡iame proceso etape bylos nagrinėjimo teismo posėdyje betarpiÅ¡kumo principu, kuris pasireiÅ¡kia tuo, kad teisėjas tiesiogiai iÅ¡tiria visus pateiktus įrodymus ir asmeniÅ¡kai įsitikina iÅ¡vardytuose įrodymų Å¡altiniuose esančios informacijos apie bylos aplinkybes patikimumu, pakankamumu ir teisingumu. Anot apeliantės, kaip matyti iÅ¡ skundžiamojo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neiÅ¡samiai atliko bylos Å¡alių ginčo esminių klausimų ir su jais susijusių raÅ¡ytinių įrodymų tyrimÄ . Neabejotina, kad įrodymų vertinimas yra iÅ¡imtinė teismo diskrecija. Tad pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu logine seka ir vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

23.5. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo tikimybių pusiausvyros principu ir priimdamas iÅ¡vadas vadovavosi ne byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais, o atsakovės atstovo advokato, nedalyvavusio darbų pagal Sutartį vykdymo eigoje paaiÅ¡kinimais, kurie patvirtina tik atsakovės gynybinę pozicijÄ ir jai palankias aplinkybes, bet neatkuria tikrosios situacijos vaizdo. Apeliantės manymu, skundžiamas sprendimas turėjo bÅ«ti grindžiamas loginiu ir racionaliu argumentavimu. Sprendimo priėmimo erdvėje, pirmosios instancijos teismas negalėjo apsieiti be iÅ¡samaus ir nuoseklaus byloje nustatytų faktų ir esamų įrodymų tyrimo ir vertinimo. Taigi turėjo bÅ«ti tinkamai atliktas visų faktinių aplinkybių ir raÅ¡ytinių įrodymų tyrimo ir vertinimo procesas (CPK 176-185 str.). Susipažinus su skundžiamu sprendimu susidaro nuomonė, jog pirmosios instancijos teismas remiasi vertinimais, o pastarųjų nėra įmanoma logiÅ¡kai ir racionaliai pagrįsti, taigi iÅ¡ teismo paaiÅ¡kinimų negalima suprasti, kokiu pagrindu teismas apeliantės paaiÅ¡kinimus / įrodymus atmetė, o kitais, t. y. atsakovės paaiÅ¡kinimais, rėmėsi. Apeliantės nuomone, vertinant skundžiamÄ jį sprendimÄ yra akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas formaliai iÅ¡nagrinėjo bylÄ ir todėl nenustatė bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingų aplinkybių, dėl ko nebuvo nustatyta bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir priimtos nepagrįstos iÅ¡vados.

23.6. Apeliantės manymu, skundžiamajame sprendime nurodyti argumentai ir pateiktos iÅ¡vados leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė civilinio proceso normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai), tai sudaro pagrindÄ apeliacinės instancijos teismui naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

23.7. Apeliantės manymu, nagrinėdamas bylÄ pirmosios instancijos teismas privalėjo tinkamai atlikti Å¡alių sudarytos Sutarties analizę ir jos aiÅ¡kinimÄ , o ne užsiminti tik apie pačius sutarties aiÅ¡kinimo principus. Apeliantė pastebi, jog nagrinėjamos bylos netinkamam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas buvo pirmosios instancijos teismo Sutarties sÄ lygų netinkamas aiÅ¡kinimas. Aukščiau apraÅ¡ytas procesinės teisės pažeidimas tiesiogiai įtakojo ir šį materialinės teisės pažeidimÄ , nes byloje nesant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, susijusioms su atsakovės pažeistos pareigos ikisutartiniuose santykiuose atskleisti ieÅ¡kovei informacijÄ , turinčioms esminės reikÅ¡mės sutarčiai sudaryti (CK 6.163 straipsnio 4 dalis).

23.8. Apeliantė taip pat atkreipia apeliacinės instancijos dėmesį į byloje nustatytÄ faktÄ , kad ginčo situacijoje darbų priėmimas - perdavimas už papildomus darbus bei už darbus baigtus iki 2022 m. lapkričio 24 d. neįvyko. Tai patvirtina, kad atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pirmosios instancijos teismas to nekonstatavo. Pažeidimų faktas neatleidžia atsakovės nuo prievolių, kylančių iÅ¡ sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ netinkamai įvertino susiklosčiusiÄ situacijÄ teisiniu aspektu. Atsižvelgiant į darbų priėmimo - perdavimo akto paskirtį, faktines bylos aplinkybes apie Å¡alių sudarytos Subrangos sutarties sÄ lygas ir jos vykdymÄ , Å¡alių bendradarbiavimÄ , jų statusÄ bei joms taikytinus griežtesnius reikalavimus dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino darbų perdavimo - priėmimo teisinę reikÅ¡mę ir dėl to netinkamai taikė materialinės teisės normas. Pastebi, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nenustatinėjo Å¡io dokumento nei svarbos, nei jo įteikimo bÅ«do, nei jo nepasiraÅ¡ymo priežasčių bei kitų susijusių aplinkybių. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į ieÅ¡kovės teiginius, kad atsakovė nebendradarbiavo vykdydama sutartį ir vengė sudaryti perdavimo - priėmimo aktus.

23.9. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog vertinant skundžiamo sprendimo turinį yra akivaizdu, kad didžioji skundžiamo sprendimo motyvų dalis sunkiai suprantama ir nepaaiÅ¡kinama byloje surinkta medžiaga. Pirmosios instancijos teismo skundžiamosios nutarties iÅ¡vados nėra pagrįstos, nes motyvuojamojoje nutarties dalyje pasigenda iÅ¡samių ir pagrįstų motyvų, kuriais bÅ«tų grindžiamos teismo iÅ¡vados (CPK 270 straipsnis), tikslių vertinimų bei aiÅ¡kių argumentų, pagrindžiančių skundžiamo sprendimo teisėtumÄ .

24. Atsakovė atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsakovės nuomone, apeliantės argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamÄ sprendimÄ . Atsakovė pasisako dėl apeliantės skundo esminių argumentų:

24.1. Dėl atsakovės darbuotojo E. P. liudijimo ir raÅ¡ytinių įrodymų tyrimo (įvertinimo) atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovė reiÅ¡kė praÅ¡ymus apklausti liudytojais V. Å ., R. T., E. V. ir E. P.. V. Å . ir R. T. buvo teismo apklausti, tačiau iÅ¡ esmės Å¡ių asmenų liudijimais ieÅ¡kovė neįrodinėjo jokių reikÅ¡mingų aplinkybių. Dėl likusių liudininkų, pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartimi atsisakyta juos apklausti, kadangi ieÅ¡kovė nenurodė, jokių konkrečių ir bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, kurias Å¡ių liudytojų parodymais siekta įrodinėti (CPK 190 straipsnis). Vėliau pateiktas 2023 m. balandžio 27 d. ieÅ¡kovės praÅ¡ymas E. P. dalyvavimÄ procese pripažinti bÅ«tinu iÅ¡ esmės ydingas, nes liudytojas nėra proceso Å¡alis, todėl teismas visiÅ¡kai pagrįstai šį praÅ¡ymÄ atmetė (CPK 37 straipsnis). Apeliantė apeliaciniame skunde aiÅ¡kiai nenurodo kokias bylai reikÅ¡mingas aplinkybes E. P. liudijimu ketinta įrodinėti. Juolab, jog iÅ¡ ieÅ¡kovės procesinių dokumentų akivaizdu, kad ne Å¡io asmens (atsakovės darbuotojo) liudijimais įrodinėtas ieÅ¡kinio dalykas, o teikiant raÅ¡ytinius įrodymus. Kviestais ir apklaustais kitais liudytojų parodymais ieÅ¡kovė galiausiai net nesirėmė. Atsakovės nuomone, negalima sutikti su apeliantės pateikiamais argumentais dėl raÅ¡ytinių įrodymų, t. y. Å¡iuo atveju apeliantė pateikia daug abstrakčių argumentų ir pacituoja ginčijamame sprendime nurodytas atitinkamas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas (jų dalį), tačiau konkrečiai nepaaiÅ¡kina, kuris iÅ¡ jos nuomone raÅ¡ytinių (konkrečių) įrodymų įvertintas nepagrįstai bei koks turėtų bÅ«ti pagrįstas (tinkamas) įrodymo įvertinamas bei kodėl apeliacinės instancijos teismas turėtų pakeisti pirmosios instancijos teismo įvertinimÄ ir (ar) teisines iÅ¡vadas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 320 straipsnio 2 dalis).

24.2. Atsakovės vertinimu, nepagrįsti ir apeliantės argumentai dėl Sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo ir Å¡alių bendradarbiavimo aplinkybių. Pirma, apeliantė nenurodo kokios konkrečiai Sutarties sÄ lygos iÅ¡aiÅ¡kintos netinkamai ir kaip toks aiÅ¡kinimas nulėmė neva nepagrįstas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas. Savo Sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo apeliantė nepateikia, o kelia kokias tai abejones dėl Sutarties sÄ lygų neapibrėžtumo ar dviprasmybių, tačiau tai nėra Sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo ginčijimas.

Ir galiausiai, visos Sutarties sÄ lygos yra aiÅ¡kios ir buvo suprantamos tiek Å¡alims derantis dėl Sutarties sÄ lygų, tiek ir vykdant Sutartį. Apeliantė yra profesionalus rangovas, verslininkas, kuriam keliami aukÅ¡tesni rÅ«pestingumo, teisinių žinių, derybų, apdairumo ir rizikos suvokimo standartai. Antra, tiek ikisutartiniuose santykiuose, tiek Sutarties vykdymo metu atsakovė nepadarė jokių neteisėtų veiksmų ir tinkamai bendradarbiavo su ieÅ¡kove. Atsakovė turėjo ir suteikė ieÅ¡kovei lygiai tokiÄ pat informacijÄ bei galimybes įsivertinti faktinę padėtį statybvietėje, kokias turėjo pati atsakovė, t. y. ieÅ¡kovei perduotas techninis projektas ir kita projektinė dokumentacija; kitas ypač svarbus aspektas, pati ieÅ¡kovė atvyko ir apsižiÅ«rėjo statybvietę bei įsivertino faktinę padėtį.

Dar daugiau, ieÅ¡kovės atstovas vadovas M. G., savo paaiÅ¡kinimuose teisme bei atsakant į atsakovės ir teismo klausimus, patvirtino, kad ne tik faktiÅ¡kai apžiÅ«rėjo statybvietę, bet ir nustatydamas Sutarties kainÄ Ä¯sivertino galimÄ kainos / darbų apimties paklaidÄ plius minus 15 procentų (žr. 2023 m. gegužės 3 d. garso įraÅ¡Ä 00:25:00 – 00:25:40 min). Galiausiai, ieÅ¡kovė yra profesionalus rangovas, kuris Sutartimi patvirtino, kad projektinė dokumentacija gauta; patvirtino, kad ieÅ¡kovė kainÄ nustatė savo parengta lokaline sÄ mata ir pagal parodytas faktines darbų apimtis statybos objekte (žr.

Sutarties 1.1., 1.2 punktai). IeÅ¡kovė garantavo, jog visus demontavimo darbus atliks už ne didesnę kaip 80 000 Eur maksimaliÄ kainÄ . Patvirtinto savo rizikÄ tiek dėl Sutarties kainos nustatymo, tiek dėl galimų kliūčių ar skaičiavimo klaidų įsivertinimo, tiek dėl papildomų darbų ir to, jog ieÅ¡kovei nebus mokami jokie papildomi pinigai dėl kurių Å¡alys iÅ¡ anksto raÅ¡tu nėra susitarusios (žr. Sutarties 2.2, 6.19 punktai).

24.3. Atsakovės teigimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl darbų priėmimo - perdavimo aktų, nes darbų priėmimas - perdavimas turi bÅ«ti įformintas ir tas taisykles nustato CK 6.694 straipsnis, įskaitant situacijas, kuomet rangovo nuomone pateiktÄ aktÄ užsakovas nepagrįstai atsisako pasiraÅ¡yti. Å iuo gi atveju, ieÅ¡kovė net neteikė jokių aktų atsakovei už darbus už kuriuos praÅ¡oma priteisti neva skolÄ . Byloje nėra nei aktų, nei kitų objektyvių įrodymų dėl darbų faktinio atlikimo, iÅ¡skyrus (vien tik) pačios apeliantės PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GR0289, kuria ji dar tuo pačiu ir negautas pajamas bandė įrodyti. PVM sÄ skaita faktÅ«ra nėra darbų atlikimo faktÄ Ä¯rodantis dokumentas, o kitų konkrečių ir objektyvių įrodymų įrodančių darbų atlikimo faktÄ ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde taip pat nenurodo. O jų ir nėra (negali bÅ«ti), nes ieÅ¡kovei vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakius Sutarties, likusius darbus užbaigė atsakovė savarankiÅ¡kai.

24.4. Dėl apeliantės argumentų dėl absoliutaus ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) atsakovė pažymi, kad minėtame punkte yra numatytas absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų), tačiau, atsakovės nuomone, iÅ¡ sprendimo turinio akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nurodė savo priimtų teisinių iÅ¡vadų ir sprendimo motyvus. Tai, jog Å¡ie motyvai yra nepriimtini apeliantei nereiÅ¡kia apeliantės nurodomos procesinės normos pažeidimo, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ numatytÄ CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

25. Atsakovė nesutinka su apeliantės praÅ¡ymu grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui. Apeliantė argumentuoja, jog bylos esmė neatskleista dėl to jog, jos nuomone, pirmosios instancijos teismas nenustatė bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingų aplinkybių, liko neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, dėk ko nebuvo atskleista bylos esmė ir priimtos nepagrįstos teismo iÅ¡vados. Atsakovės nuomone, visų pirma, apeliantė savo apeliaciniame skunde apsiriboja vien tik abstrakčiais teiginiais ir konkrečiai nenurodo bei pasiremiant bylos medžiaga neiÅ¡dėsto tų klausimų į kuriuos, jos nuomone, byloje liko neatsakyta ir tai lemia bylos esmės neatskleidimÄ . Atsakovės supratimu, visi apeliantės argumentai yra nukreipti į jos nuomone netinkamÄ Ä¯rodymų įvertinimo rezultatÄ ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, o ne bylos esmės neatskleidimo aspektus. Antra, atsakovė pažymi, kad sutarties ar kito teisės akto galimai netinkamas aiÅ¡kinimas ir (ar) taikymas, o taip pat įrodymų vertinimo rezultatas, nereiÅ¡kia bylos esmės neatskleidimo. Tai gali bÅ«ti bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje dalyku, o nustačius klaidas, jos gali bÅ«ti iÅ¡taisytos apeliacinėje instancijoje, todėl nėra jokio procesinio poreikio bylos grÄ Å¾inimui nagrinėti iÅ¡ naujo. Trečia, dėl įrodinėjamų aplinkybių pažymi, kad, Å¡iuo aspektu, pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko ir taikė ginčo santykiui taikytinas teisės normas reglamentuojančias statybos rangos teisinius santykius bei tyrė tas aplinkybes, kurias Å¡alys įrodinėjo. IeÅ¡kovės procesinius dokumentus ruošė, įrodymus rinko, pozicijÄ formavo ir ieÅ¡kovės interesus teisme atstovavo profesionalÅ«s teisininkai (advokatas), o teismas, negalėdamas bÅ«ti aktyvus, pagal įrodymų vertinimo taisyklės susiformavo savo vidinį įsitikinimÄ bei padarė atitinkamas iÅ¡vadas, kurias motyvavo (CPK 12, 13, 17, 185 straipsniai). Atsakovės įsitikinimu, tai jog pirmosios instancijos teismo pateiktas įrodymų vertinimo rezultatas nėra priimtinas apeliantei nereiÅ¡kia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo ir negali reikÅ¡ti to, jog teismas neatskleidė bylos esmės.

26. Atsakovė, be prieÅ¡ tai jau iÅ¡dėstytų savo atsikirtimų į apeliantės apeliacinio skundo argumentus, savo atsiliepimÄ motyvuoja ir kitais svarbiais aspektais:

26.1. IeÅ¡kovė reikÅ¡dama reikalavimÄ modifikuoti Sutartį, t. y. padidinti Sutarties kainÄ nuo 80 000 Eur iki 91 164,53 Eur, privalėjo įrodyti buvus įstatymo iÅ¡imtis numatytas CK 6.653 straipsnio 6 dalyje ir (ar) CK 6.685 straipsnyje, nes sutarties vykdymo metu, kaina gali bÅ«ti keičiama tik iÅ¡imtinais atvejais, tačiau ji neįrodinėjo nei vienos iÅ¡ paminėtų iÅ¡imčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ modifikuoti Sutartį.

26.2. Sutarties modifikavimui nėra jokio pagrindo ir dėl neva tai papildomų darbų aspekto, kadangi ieÅ¡kovė įsipareigojo atlikti konkretų techniniame projekte numatytÄ darbÄ â€“ visus demontavimo darbus pagal techninį projektÄ ir faktinę situacijÄ . Pagal tai nustatyta Sutarties fiksuota (maksimali) kaina ir atitinkamai prisiimta ieÅ¡kovės rizika dėl tinkamo Sutarties įvykdymo, darbų apimties nustatymo ir įkainavimo (Sutarties 1 sk., 2.2, 6.19 punktus). Atsižvelgiant į tai, apskritai nebuvo (nėra) jokių papildomų darbų Sutarties sÄ lygų ir CK 6.653 straipsnio 4 dalies bei 5 dalies prasme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ modifikuoti Sutartį.

26.3. Papildomų darbų atlikimo ir jų apmokėjimo (kainos) klausimų rangovas negali spręsti vienaÅ¡aliÅ¡kai. Dėl papildomų darbų atlikimo, t. y. apimties, kainos ir kitų aspektų, turi bÅ«ti suderinta Å¡alių valia. Užsakovas turi absoliučiÄ sprendimo teisę dėl kainos padidinimo. CK 6.653 straipsnio 4 dalyje numatytos taisyklės kaip turi elgtis rangovas ir kokias teises jis turi, kuomet nustatomas papildomų darbų poreikis bei numatytos teisinės pasekmės kai Å¡ių taisyklių nepaisoma, t. y. rangovui nustačius poreikį didinti sutarties kainÄ , jis privalo apie tai laiku praneÅ¡ti užsakovui. Užsakovui nesutikus padidinti kainÄ , rangovas turi nutraukti sutartį, o jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, tuomet rangovas privalo sutartį įvykdyti už joje numatytÄ kainÄ . Atsakovė atkreipia dėmesį, jog byloje neginčijama, kad ieÅ¡kovė apie neva tai papildomų darbų poreikį (didesnį plytų kiekį) atsakovę informavo jau po darbų atlikimo ir tik tuomet paprašė padidinti Sutarties kainÄ pačios ieÅ¡kovės vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyta 11 164,53 Eur suma. Taigi vien kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų ir CK 6.653 straipsnio 4 dalies (taip pat 6.684 straipsnio 4 dalies) bei Sutarties 2.2 punkto aspektais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti 11 164,53 Eur kaip atlygį už papildomus darbus.

26.4. IeÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ priteisti 3 603,91 Eur skolÄ už neva tai atliktus darbus, privalėjo įrodyti atliktų darbų faktÄ . Atsakovės pareiga pagal Sutartį sumokėti už atliktus darbus ieÅ¡kovei atsiranda tik tuo atveju, jeigu darbai yra tinkamai atlikti bei atitinkamai priimti. IeÅ¡kovė nepateikė teismui jokio pasiraÅ¡yto atliktų darbų priėmimo perdavimo akto ar kito objektyvaus (raÅ¡ytinio) įrodymo įrodančio darbų atlikimo aplinkybę už 3 603,91 Eur sumÄ . IeÅ¡kovė apsiribojo tik Å¡alių nepasiraÅ¡ytos ir atsakovei nežinomos PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros Nr. GR0289 pateikimu, kuria dar taip pat ieÅ¡kovė ir negautas pajamas įrodinėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti 3 603,91 Eur.

26.5. IeÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ priteisti 2 921,25 Eur negautų pajamų (ar baudÄ ), visų pirma, atsakovės civilinei atsakomybei kilti, turėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir kitas civilinės atsakomybės sÄ lygas (CK 6.245 - 6.249 straipsniai). IeÅ¡kovė to neįrodė, todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nenustatė pagrindų atsakovės civilinei atsakomybei. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovės pozicija nenuosekli, kadangi 2 921,25 Eur negautas pajamas, o po to jau tokio pat dydžio baudÄ , ji įrodinėjo ta pačia PVM sÄ skaita - faktÅ«ra Nr. GR0289, kuria prieÅ¡ tai įrodinėjo ir 3 603,91 Eur skolÄ už neva atliktus statybos rangos darbus. Dar daugiau, iÅ¡ pačios minimos PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros turinio matosi, kad joje nurodomi darbai ir ieÅ¡kovė sumas apmokestina „atvirkÅ¡tiniu“ PVM tarifu, taikytinu statybos darbams, t. y. pačioje sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodomos sumos neįvardijamos negautomis pajamomis ir (ar) bauda. Juolab negautos pajamos ar bauda negali bÅ«ti jokio PVM tarifo objektu (PVMÄ® 3 straipsnio 1 dalis, 14 straipsnis). Galiausiai ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ priteisti negautas pajamas, atitinkamai pagal kasacinio teismo aiÅ¡kinimÄ , turėjo pagrįsti savo grynÄ jį pelnÄ , tačiau tai nebuvo daroma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti 2 921,25 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

28. Vienu iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, todėl naikintinas ir grÄ Å¾intinas nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 320 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Tuo pačiu apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje liko neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtos nepagrįstos iÅ¡vados, skundžiamas sprendimas be aiÅ¡kių iÅ¡vadų ir motyvų, neatskleista bylos esmė ir neteisingai iÅ¡spręsta byla.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai Å¡is pažeidimas galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ nutartį. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neiÅ¡samÅ«s, o visa bylos medžiaga leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017 25 punktÄ ).

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismų praktikÄ nagrinėjamu aspektu bei aplinkybę, kad pačios apeliantės argumentai prieÅ¡taraujantys vienas kitam, prieina iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti esant CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto absoliutaus sprendimo negaliojimÄ , nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrino, ar nėra kitų CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir tokių nenustatė.

31. Pasisakydamas toliau dėl kitų apeliacinio skundo motyvų, teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra bÅ«dinga ribota apeliacija, kuri pasireiÅ¡kia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apelianto praÅ¡ymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

32. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė civilinio proceso normose įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai); subjektyviai nustatė ir netinkamai vertino faktines derybų, Sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes; netinkamai aiÅ¡kino Sutarties sÄ lygas; nepagrįstai nepripažino liudytojo dalyvavimo teismo posėdyje bÅ«tinu ir atsisakė praÅ¡omus liudytojus apklausti; netinkamai ir neiÅ¡samiai atliko bylos Å¡alių ginčo esminių klausimų ir su jais susijusių raÅ¡ytinių įrodymų tyrimÄ , todėl priėmė nemotyvuotÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

33. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad Sutarties sÄ lygos yra aiÅ¡kios ir suprantamos, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama profesionalė, prieÅ¡ pasiraÅ¡ydama Sutartį apžiÅ«rėjo objektÄ , įsivertino Darbų apimtis, Å¡alys susitarė dėl Darbų galutinės maksimalios kainos, todėl modifikuoti Sutartį, padidinat Sutarties kainÄ dėl padidėjusių darbų apimties, nėra pagrindo.

34. Kadangi apeliantė apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia netinkamu faktinių aplinkybių nustatymu bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu, teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl faktinių bylos aplinkybių.

35. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „Michaelio Rosako namas“ (buvęs pavadinimas UAB „Grigoma“) ir UAB „Versina“ 2022 m. balandžio 20 d. pasirašė Statybos subrangos sutartį Nr. 631-2 (toliau - Sutartis) (failas 1, psl. 16-23). Šios Sutarties sudarymo fakto bei jos turinio ieškovė neginčija.

36. Sutartyje numatyta, kad Subrangovas (ieÅ¡kovė) „savo jėgomis ir priemonėmis įsipareigoja atlikti demontavimo darbus pagal pateiktÄ techninį projektÄ (Priedas Nr. l0) ir faktinę situacijÄ , darbų rezultatÄ perduoti Gen. Rangovui (atsakovei). Subrangovas patvirtina, kad visÄ paminėtÄ projektinę dokumentacijÄ ir Sutarties dokumentus gavo elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Generalinio rangovo elektroninio paÅ¡to (duomenys neskelbtini). Generalinis rangovas įsipareigoja kokybiÅ¡kai atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti. Darbai atliekami Generalinio rangovo statomame objekte – „Mokslo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo ir rekonstravimo darbai“. Darbų apimtys yra numatytos techniniame projekte ir faktiÅ¡kai parodytos objekte, pagal tai Subrangovas nustatė Sutarties kainÄ ir parengė darbų atlikimo lokalinę sÄ matÄ (Priedas Nr. 1)“ (Sutarties 1 dalies 1-2 punktai). Teisėjų kolegija pažymi, kad Sutarties derinimo stadijoje ieÅ¡kovė dėl Å¡ių Sutarties nuostatų esminių pastabų nepareiÅ¡kė (1 failas, psl. 34-36, 2 failas, psl. 16-24, 35-42). Taigi Å¡ios aplinkybės taip pat laikytinos pirmosios instancijos teismo nustatytomis tinkamai. Be to pažymėtina, kad Å¡alių sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ ir turi bÅ«ti vykdoma tinkamai ir sÄ Å¾iningai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis).Â

37. Derybų metu sutarties kaina buvo numatyta be PVM 83 000,00 Eur (1 failas, psl. 34), tačiau, vertinant pačios ieÅ¡kovės Lokalinėje sÄ matoje Nr. 1 (kuri kaip numatyta Sutartyje yra Priedas Nr. 1) nurodytÄ darbų kainÄ be PVM (1 failas, psl. 24), Å¡alys susitarė, kad Sutarties kaina be PVM yra 80 000,00 Eur, o su 16 800,00 Eur PVM, iÅ¡ viso 96 800,00 Eur. Taip pat, Å¡alys susitarė, kad „Sutarties kaina yra maksimali ir nustatyta Subrangovui pilnai susipažinus su darbų apimtimis, specifika, pilnai įvertinus visas iÅ¡laidas Sutarties objektui atlikti“ (Sutarties 2 dalies 1-2 punktai).

Sutarties 6.19 punkte numatyta – „Subrangovas pareiÅ¡kia, kad jis gerai iÅ¡analizavo ir suprato Generalinio rangovo užduotį, darbų pobÅ«dį, specifikÄ ir apimtį pagal techninį projektÄ , kiekių žiniaraščius ir Sutarties priedus, apžiÅ«rėjo statybvietę ir įvertino faktines darbų atlikimo aplinkybes, numatė ir įvertino visas galimas kliÅ«tis, rizikas, numatė ir įvertino visus darbus bei įsipareigojimus, bÅ«tinus Å¡iai Sutarčiai vykdyti, todėl prisiima visÄ rizikÄ dėl tinkamo Sutarties įvykdymo, darbų apimties nustatymo ir įkainavimo“.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovės pateiktoje Sutarties derinimo versijoje, minėtos nuostatos iÅ¡ esmės yra tokios pačios, todėl prieina iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei Å¡ios Sutarties sÄ lygos buvo aiÅ¡kios, suprantamos ir iÅ¡ anksto suderintos. Kadangi apeliantė teigia, jog atsakovė iki sudarant Sutartį neatskleidė visų aplinkybių (netiksliai nurodė griautino plytų mÅ«ro kiekį), kolegija pažymi, kad pačios ieÅ¡kovės Lokalinėje sÄ matoje, 2 eilutėje „Plytų mÅ«ro sienos“ kiekis nurodytas 144,10 kv. m (1 failas, psl. 24).

Å ios aplinkybės laidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, kaip savo srities profesionalė, susipažino su atsakovės pateikta projektine dokumentacija, suprato Generalinio rangovo suformuluotÄ užduotį, apžiÅ«rėjo objektÄ , įvertino darbų sÄ naudas ir sudarė darbų atlikimo lokalinę sÄ matÄ ir net, įsivertino papildomÄ galimų darbų apimtie padidėjimo rizikÄ . Å ias aplinkybes patvirtino ir ieÅ¡kovės vadovas M. G., teikdamas paaiÅ¡kinimus 2023 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje bei atsakydamas į atsakovės ir teismo klausimus, kur patvirtino, kad ne tik faktiÅ¡kai apžiÅ«rėjo statybvietę, bet ir nustatydamas Sutarties kainÄ Ä¯sivertino galimÄ kainos / darbų apimties paklaidÄ plius minus 15 procentų (garso įraÅ¡Ä 00:25:00 – 00:25:40 min.).

Teisėjų kolegija pripažįsta šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismo nustatytomis tinkamai.

38. Sutartimi Å¡alys taip pat susitarė, kad Subrangovas darbus pradeda 2022 m. balandžio 21 d. (Sutarties 4.1 punktas), „Visi darbai privalo bÅ«ti tinkamai užbaigti ir perduoti Generaliniam rangovui Galutiniu perdavimo priėmimo aktu iki 2022 m. birželio 18 d. Per 10 (deÅ¡imt) dienų nuo darbų pradžios Å alys suderina ir Subrangovas parengia galutinį darbų vykdymo grafikÄ , kuris laikytinas neatsiejama Sutarties dalimi ir kuris tiksliai apibrėžia darbų pabaigos momentÄ .“ (Sutarties 5.1 punktas) (1 failas, psl. 17). Dėl Å¡ių Sutarties sÄ lygų byloje ginčo nėra.

39. Nustatyta, kad Å¡alys taip pat aiÅ¡kiai susitarė, kad „Subrangovui mokama tik už faktiÅ¡kai ir tinkamai atliktus, bei tarpiniuose darbų atlikimo ar (ir) Galutiniame perdavimo - priėmimo akte nurodytus darbus. Aktai privalo bÅ«ti pasiraÅ¡yti abiejų Sutarties Å alių ir atitikti lokalinėse sÄ matose nurodytus darbų įkainavimus ir darbų apimtį (kiekį)“ (Sutarties 2.6 punktas). Sutarties 9.4 punktas, numato, kad „Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas ir PVM sÄ skaita- faktÅ«ra teikiama kas 14 kalendorinių dienų“. IeÅ¡kovė Å¡ių Sutarties sÄ lygų nekvestionuoja.

40. Teisėjų kolegija iÅ¡samiai susipažino su bylos medžiaga ir nustatė, kad Å¡alys, prieÅ¡ sudarydamos ginčo Sutartį, jÄ tarpusavyje derino, teikė pastabas, t. y. pasiraÅ¡ytoje Sutartyje nėra nei vienai sutarties Å¡aliai siurprizinių, neaptartų ir/ar nesuderintų Sutarties nuostatų, todėl prieina iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, faktines aplinkybes nustatė teisingai.

41. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o modifikuoti sutarties punktÄ , kuriuo nustatyta sutarties kaina. Kolegija pripažįsta, kad iÅ¡ esmės ieÅ¡kovė praÅ¡o keisti Sutartimi nustatytÄ kainÄ , atsižvelgiant į aplinkybę, kad Sutarties vykdymo metu paaiÅ¡kėjo, jog griaunamų plytų mÅ«ro apimtys yra didesnės, nei numatytos Sutartyje ir Lokalinėje sÄ matoje.

42. Kadangi Sutarties pagrindu tarp Å¡alių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, teisėjų kolegija toliau aptaria galutinės rangos sutarties kainos keitimo galimybes sutarties vykdymo metu. Darbų kaina arba jos apskaičiavimo bÅ«das ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Vykdant rangos sutartį galimybė keisti sulygtÄ darbų kainÄ yra iÅ¡imtinio pobÅ«džio ir priklauso nuo keleto aplinkybių. Pažymėtina, kad galimybė keisti rangos sutartimi nustatytÄ darbų kainÄ priklauso nuo darbų kainos nustatymo bÅ«do. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys – dispozityviosios teisės normos, kuriose nustatyta Å¡alių galimybė pasirinkti kainos nustatymo bÅ«dus. Pagal Å¡ias normas darbų kaina gali bÅ«ti nustatoma keliais bÅ«dais: sutartyje nurodant konkrečiÄ kainÄ , sudarant konkrečiÄ ar apytikrę sÄ matÄ arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir bÅ«dus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo Å¡alys Sutartimi susitarė dėl konkrečios galutinės (maksimalios) darbų kainos (Sutarties 2 dalies 1-2 punktai).

43. Pažymėtina, kad, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečiÄ kainÄ , įstatyme neįtvirtinta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečiÄ kainÄ net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti bÅ«tinų iÅ¡laidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-202-248/2015; kt.). Šalys, sudarančios statybos rangos sutartį, kurioje nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi, darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012; kt.). Be to, pažymėtina, kad pagal CK 6.684 straipsnio 1 dalį, rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai, o to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rangovas, statybos metu padaręs iÅ¡vadÄ , kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių bÅ«tina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainÄ , privalo apie tai praneÅ¡ti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo praneÅ¡imÄ per sutartyje nustatytÄ terminÄ , o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingÄ terminÄ , tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimÄ . Šiuo atveju nuostolius dėl darbų atlikimo sustabdymo turi atlyginti užsakovas, iÅ¡skyrus atvejus, kai jis įrodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo bÅ«tina.

44. Kaip minėta, Sutarties 2.2 punkte numatyta, kad „<...Subrangovui neatlyginamos jokios kitos iÅ¡laidos bei nemokamas joks kitas atlygis, įskaitant ir iÅ¡laidas bei atlygį už atliktus papildomus darbus, kuriuos jis atliko atskirai dėl to raÅ¡tu nesusitarus su Generaliniu rangovu. Tuo atveju, jeigu nėra sudaromas raÅ¡ytinis papildomas susitarimas prie Sutarties dėl papildomų darbų atlikimo. Subrangovui atlikus bet kokius papildomus darbus ir (ar) patyrus bet kokia iÅ¡laidas, laikytina jog darbai atlikti paties Subrangovo rizika sÄ skaita...>“. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad ieÅ¡kovė žodžiu informavo atsakovę (jos atsakingus darbuotojus) jau sutarties vykdymo metu, kad faktinis griautinų plytų mÅ«ro kiekis yra 265,48 kv. m, tačiau negavusi atsakovės atsakymo (t. y. raÅ¡ytinio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo, kaip tai numatė Sutartis) tęsė darbus, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė veikė savo rizika. Be to, byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2022 m. liepos 26 d., t. y. tik atlikusi plytų mÅ«ro griovimo darbus, įteikė atsakovei praneÅ¡imÄ â€žDėl Statybos subrangos sutarties Nr. 631-2 papildomų darbų atlikimo“, kuriuo prašė kompensuoti 11 164,53 Eur sumÄ ((265,48 kv. m - 144,10 kv. m) x 91,98 Eur) už papildomus plytų mÅ«ro sienos ardymo / demontavimo darbus. Kad darbus ieÅ¡kovė tęsė be papildomo susitarimo su atsakove, pagrindžia ir byloje esantis el. laiÅ¡kas (2 failas, psl. 7). Teisėjų kolegija prieina iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė apie, jos vertinimu, papildomų darbų atlikimÄ informavo atsakovę tik po faktinio darbų atlikimo, pripažintina, kad ieÅ¡kovė nevykdė ne tik Sutarties, bet ir imperatyvių įstatymo reikalavimų. Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovė, nesivadovaudama Sutarties ir įstatymų nuostatomis ir nesustabdžiusi darbų, pati prisiėmė verslo rizikÄ .

45. Pažymėtina, jog įstatymas visgi numato, jei vykdant rangos sutartį paaiÅ¡kėja, kad bÅ«tina atlikti papildomų darbų ar dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainÄ , sutartyje nustatytÄ darbų kainÄ galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 straipsnio 4 dalis), tačiau konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali bÅ«ti tik iÅ¡imtiniais atvejais. Tokios iÅ¡imtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-543/2006; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). CK 6.653 ir 6.685 straipsnių nuostatų taikymas yra susijęs su sutarties vykdymo suvaržymu, kuris iÅ¡ esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrÄ . Vienas tokios pusiausvyros pažeidimo variantų – iÅ¡ esmės padidėjusi įvykdymo kaina (CK 6.204 straipsnio 2 dalis). Tokia situacija susidaro tuo atveju, kai vykdoma ta pati Å¡alių sudaryta sutartis, t. y. vykdoma pradinė darbų apimtis, bet ne atliekami papildomi darbai, kurie aiÅ¡kiai iÅ¡eina už pradinio Å¡alių susitarimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2004; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-k-163/2012; 2019 m. lapkričio 22 d. 3K-3-364-469/2019). Taigi galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtÄ darbų kainÄ galima tais atvejais, kai jÄ lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Atsižvelgiant į Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo bei rungimosi principus, Å¡alis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainÄ , privalo įrodyti Å¡ių bÅ«tinų sÄ lygų buvimÄ , todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina bÅ«tų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias iÅ¡imtines aplinkybes.

46. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovė susipažino su atsakovės pateikta projektine dokumentacija, suprato Generalinio rangovo suformuluotÄ užduotį, apžiÅ«rėjo objektÄ , turėjo galimybes ir įvertino darbų sÄ naudas bei sudarė darbų atlikimo lokalinę sÄ matÄ ir net įsivertino galimų darbų apimties padidėjimo rizikÄ (15 procentų). IeÅ¡kovė aktyviai dalyvavo Sutarties rengimo procese, redagavo Sutarties nuostatas, todėl tikėtina, jog galėjo Sutartyje aptarti ir jos kainos apskaičiavimo bÅ«dus (pvz. ne galutinę sumÄ , o pagal darbų apimtis). Sutartimi Å¡alys susitarė dėl galutinės (maksimalios) Sutarties kainos, numatytos už konkretų darbÄ , t. y. demontavimo darbų atlikimÄ Objekte pagal faktinę situacijÄ ir techninį projektÄ , o ne atitinkamų darbų konkretų kiekį. IeÅ¡kovė patvirtino ir prisiėmė visÄ rizikÄ , jog visos iÅ¡laidos yra įvertintos ir kaina yra maksimali bei nustatyta įvertinus visus kitus aspektus, bei įsipareigojo atlikti visus darbus už Sutarties kainÄ , net jeigu faktinis darbų kiekis virÅ¡ytų lokalinėje sÄ matoje numatytÄ (Sutarties 2.2., 6.19 punktai). Å ių nustatytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė visgi vykdė Sutartimi aptartas pradines darbų apimtis, bet ne atliko papildomus darbus, kurie aiÅ¡kiai iÅ¡eina už pradinio Å¡alių susitarimo ribų. Be to, pažymėtina, jog ieÅ¡kovė neįrodinėjo ir esminės darbų padidėjimo kainos, nes ir procesiniuose dokumentuos nurodė, jog Darbų kaina iÅ¡augo tik 13,96 procentų. Kaip neįrodinėjo aplinkybės, kad atsakovė Sutarties metu keitė projektinę dokumentacijÄ , pildė užduotį ar kitaip įtakojo darbų apimties padidėjimÄ (CK 6.685 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama minėtÄ teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ bei įvertinusi Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nebuvus bÅ«tinų sÄ lygų ginčo rangos Sutarties kainai didinti bei tuo pagrindu papildomai priteisti 11 164,53 Eur už padidėjusiÄ darbų apimtį iÅ¡ atsakovės.

47. Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimo ydingumÄ grindžia netinkamu Sutarties sÄ lygų ir Å¡alių bendradarbiavimo aplinkybių aiÅ¡kinimu, tačiau apeliaciniame skunde nepateikia, jos vertinimu, teisingo Sutarties aiÅ¡kinimo ir nenurodo, kokias konkrečiai Sutarties sÄ lygas, pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kino netinkamai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu neginčijo nei vienos Sutarties sÄ lygos, todėl pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas ieÅ¡kinio ribų, tik nustatė su Sutarties turiniu susijusias faktines aplinkybes, bet neatliko nei vienos Sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinimo sutarties sÄ lygų ginčijimo aspektu. Todėl šį apeliacinio skundo motyvÄ , teisėjų kolegija laiko nepagrįstu, nesusijusiu su bylos dalyku ir atmeta, nepasisakydama dėl jo plačiau.

48. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino darbų perdavimo -priėmimo teisinę reikÅ¡mę ir dėl to netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepagrįstai atmetė reikalavimÄ priteisti 3 603,91 Eur už atliktus darbus pagal 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ Nr.GR0289. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nenustatinėjo Å¡io dokumento nei svarbos, nei jo įteikimo bÅ«do, nei jo nepasiraÅ¡ymo priežasčių bei kitų susijusių aplinkybių. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į ieÅ¡kovės teiginius, kad atsakovė nebendradarbiavo vykdydama Sutartį ir vengė sudaryti perdavimo -priėmimo aktus. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Kaip nurodo pati ieÅ¡kovė, tarp Å¡alių buvo sudaryti Å¡eÅ¡i tarpiniai atliktų darbų aktai, pagal kuriuos atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovei 73 474,84 Eur sumÄ be PVM; paskutinis (Å¡eÅ¡tasis) tarpinis atliktų darbų aktas Å¡alių buvo pasiraÅ¡ytas 2022 m. rugpjūčio 4 d., t. y. po to, kai ieÅ¡kovei jau buvo žinoma aplinkybė apie didesnį, nei pačios ieÅ¡kovės nustatytÄ plytų mÅ«ro sienos kiekį. Darbų vykdymo metu Å¡alių atstovai bendravo, keitėsi informacija. Atsakovė pagal minėtus Å¡eÅ¡is atliktų darbų aktus su ieÅ¡kove atsiskaičiusi pilnai. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių neginčija. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės nebendradarbiavimo su ieÅ¡kove faktas nėra įrodytas.

49. IeÅ¡kovė taip pat paaiÅ¡kina, kad po paskutinio tarpinio akto pasiraÅ¡ymo jai buvo likę atlikti Darbų pagal Sutartį už 6 525,16 Eur be PVM (80 000 – 73 474,84), t. y. iÅ¡kirsti angas 24,75 kv. m už 2 276,51 Eur, iÅ¡kirsti angas stoglangiams 3 kv. m už 275,94 Eur, baigti ardyti grindis už 3 000,00 Eur, demontuoti vandentiekio vamzdžius už 772,71 Eur ir sutvarkyti sklypÄ už 200,00 Eur. IeÅ¡kovė nurodo iki 2022 m. lapkričio 24 d. Darbų pagal Sutartį atlikusi už 3 603,91 Eur be PVM, t. y. iÅ¡kirto angas 14,00 m3 už 1 327,97 Eur (Akto 1 dalis, 3 punktas); iÅ¡ardė grindis už 2 000,00 Eur (Akto 3 dalis); iÅ¡kirto angas stoglangiams 3 kv. m už 275,94 Eur (Akto 1 dalis, 7 punktas) ir tuo pagrindu el. paÅ¡tu atsakovei iÅ¡siuntusi 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr.GR0289 su reikalavimu jÄ apmokėti, tačiau atsakovė atsisakanti jÄ apmokėti.

50. Kaip minėta, nagrinėjamos bylos Å¡alių teisiniai santykiai, susiklostę Sutarties pagrindu, savo esme yra rangovo ir subrangovo (CK 6.650 straipsnio 1 dalis), kur atsakovė (Gen. rangovas) pasamdė ieÅ¡kovę (subrangovas) tam tikriems statybos rangos darbams atlikti. Sprendžiant Å¡ioje byloje kilusį ginÄÄ dėl atsiskaitymo už ieÅ¡kovės atliktus darbus, taikytinos Å¡alių sudarytos Sutarties nuostatos, statybos rangÄ reglamentuojančios specialiosios teisės normos, o kiek jos Å¡alių santykių nereglamentuoja – bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

51. Rangos sutarties Å¡alių teisės ir pareigos turi prieÅ¡prieÅ¡inį pobÅ«dį – vienos Å¡alies teisės atitinka kitos Å¡alies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas pagrindinė rangovo pareiga – per sutartÄ terminÄ atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui bÅ«tinas sÄ lygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ .

52. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktÄ statybos rangos sutarties sampratÄ rangovo teisė gauti atlyginimÄ už atliktÄ darbÄ susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo prieÅ¡prieÅ¡inę pareigÄ â€“ sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo-priėmimo aktas. Nuo Å¡iuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).

53. Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatÄ su iÅ¡lygomis arba be jų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo - priėmimo akto reikÅ¡mės, yra pažymėjęs, kad tai – įstatyme įtvirtintas įrodymų Å¡altinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikÅ¡mingi faktinio pobÅ«džio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimÄ , jų atitiktį sutarties sÄ lygoms. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trÅ«kumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatÄ su iÅ¡lygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; kt.).

54. Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas, gavęs rangovo praneÅ¡imÄ apie pasirengimÄ perduoti atliktų darbų rezultatÄ arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytÄ darbų etapÄ , privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimÄ . Darbų perdavimo ir priėmimo sÄ lygas nustato įstatymai ir Å¡alių sudaryta rangos sutartis. Bylos duomenys patvirtina, kad nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ atitinka ir susitarimas numatytas ir Å¡alių sudarytoje Sutartyje, kurios sÄ lygų ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje neginčija (Sutarties 5.2, 6.1, 6.14, 7.3, 9.2 punktai, žr. nutarties 38, 39 punktus).

55. Minėtas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, prieÅ¡ pateikdama atsakovei 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ Nr. GR0289 apmokėti, pirmiausia turėjo atsakovei praneÅ¡ti apie atliktus darbus, kad jos abi galėtų Å¡iuos įsivertinti ir pasiraÅ¡yti darbų atlikimo aktÄ . Pažymėtina, jog tokios praktikos Å¡alys laikėsi pasiraÅ¡ydamos Å¡eÅ¡is ankstesnius darbų perdavimo – priėmimo aktus. Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių procesinių dokumentų bei raÅ¡ytinių įrodymų turinio, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė atsakovei neteikė atliktų darbų akto prie PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros Nr. GR0289 bei darbų iÅ¡pildomosios dokumentacijos. Å ios aplinkybės ieÅ¡kovė net ir neįrodinėjo. Be to, byloje nėra ir jokių duomenų, patvirtinančių faktinį Å¡ių darbų atlikimÄ (CPK 178 straipsnis). Atsakovei 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sÄ skaitoje - faktÅ«roje Nr. GR0289 nurodytų darbų atlikimo fakto nepripažinus, teigiant juos atlikus pačiai, jai neatsirado pareiga juos apmokėti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas ir šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmetė pagrįstai. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad minėta ieÅ¡kovės PVM sÄ skaita - faktÅ«ra neatitinka PVMÄ® įstatyme jai nustatytų privalomų reikalavimų, todėl vertintina kaip raÅ¡ytinis įrodymas, neturintis didesnės įrodomosios galios.

56. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės nuostolių (negautų pajamų) atlyginimÄ , kurie, jos vertinimu, iÅ¡ viso yra 2 921,25 Eur be PVM (6 525,16 – 3 603,91) pagal 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sÄ skaitÄ Â - faktÅ«rÄ Nr. GR0289. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iuo apeliantės teiginiu.

57. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovė dėl pareikÅ¡to reikalavimo pagrindo yra nenuosekli, nes vienur praÅ¡omÄ priteisti sumÄ Ä¯vardina bauda, kitur – negautomis pajamomis, o jos pagrįstumÄ Ä¯rodinėja 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sÄ skaita - faktÅ«ra Nr. GR0289, kurioje minimos ne negautos pajamos ar bauda, o nurodyta – „Griovimas ir Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimas pagal statybos subrangos sutartį Nr. 631-2, 6525,16 eurų“. Tačiau vienu ir kitu atveju, kad atsakovei kiltų pareiga Å¡iÄ sumÄ sumokėti, ieÅ¡kovė turėtų įrodyti civilinės atsakomybės sÄ lygų visetÄ . IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė teigė, kad neužbaigė Darbų, nes neleido atsakovės atstovai. Tačiau byloje esantis Å¡alių susiraÅ¡inėjimas (1 failas, psl. 43) leidžia manyti, kad ieÅ¡kovė atsisakė vykdyti Sutartį dėl to, jog atsakovė nesutiko pakeisti Sutarties kainos sÄ lygos. Nustačius aplinkybę, kad nutraukti Darbus yra pačios ieÅ¡kovės valia priimtas sprendimas ir bÅ«tent dėl to negavo pilnos Sutarties kainos, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės veiksmų, priežastinio ryÅ¡io ar nuostolių.

58. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kovės 2023 m. balandžio 27 d. ir 2023 m. gegužės 3 d. praÅ¡ymų pripažinti atsakovės darbuotojo E. P., paskirto darbų vadovu objekte adresu (duomenys neskelbtini) (Sutarties 7.4. punktas), dalyvavimÄ procese bÅ«tinu bei atsisakė apklausti jį liudytoju. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, atmetęs šį praÅ¡ymÄ , akivaizdžiai nukrypo nuo CPK 176 straipsnyje apibrėžto įrodinėjimo tikslo. Kaip teisingai atsiliepime pažymėjo atsakovė, ieÅ¡kovės praÅ¡ymas E. P. dalyvavimÄ procese pripažinti bÅ«tinu iÅ¡ esmės yra ydingas, nes liudytojas nėra proceso Å¡alis, jo dalyvavimo bÅ«tinu procese įstatyme iÅ¡ viso nėra numatytas, todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai šį praÅ¡ymÄ atmetė (CPK 37 straipsnis). Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ apklausti jį liudytoju. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡alis, praÅ¡anti asmenį apklausti liudytoju, pirmiausia teismui turi nurodyti, kokias faktines aplinkybės Å¡io liudytojo parodymais siekia patvirtinti ar paneigti (CPK 190 straipsnis). Tačiau, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės praÅ¡ymų, ji teismui tokio aiÅ¡kaus praÅ¡ymo nesuformulavo. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo atsakovė atsiliepime, net ir teisme liudytojais apklaustų asmenų parodymais ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesiremia. Todėl teisėjų kolegija prieina iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡klausęs apklaustų liudytojų parodymus, pagrįstai pripažino, jog dar vieno liudytojo kvietimas liudyti yra perteklinis.

59. IeÅ¡kovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas dėl atsisakymo minėtÄ liudytojÄ apklausti nepasisakė teismo sprendime ir tokiu bÅ«du susiaurino ieÅ¡kinio ribas, laikytinas nepagrįstu, kadangi procesiniai praÅ¡ymai neapibrėžia ieÅ¡kinio ribų, o tik gali patvirtinti ar paneigti ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ . Be to, pažymėtina, kad procesiniai praÅ¡ymai gali bÅ«ti iÅ¡sprendžiami tarpinėmis (žodinėmis ir / ar raÅ¡ytinėmis) teismo nutartimis arba teisėjo rezoliucijomis, o ne teismo sprendimu.

60. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas argumentais, susijusiais su netinkamu įrodymų vertinimu, tačiau kaip matyti iÅ¡ pateikto apeliacinio skundo, apeliantė nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio, jų vertinimo. Taigi, apeliantė iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad įrodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

61. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

62. Apibendrindamas aukščiau nurodytÄ , teisėjų kolegija prieina prie iÅ¡vados, jog pirmiau aptarti apeliantės skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti įrodymų vertinimo proceso iÅ¡samumu ir objektyvumu, o nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentas, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir klaidingai jas vertino, nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės įvertino visas reikÅ¡mingas nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti aplinkybes ir byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakankamai motyvuotas. Nei įstatymai, nei teismų praktika dėl jų taikymo nenurodo, kad teismo pareiga pagrįsti (motyvuoti) priimtÄ procesinį spendimÄ reiÅ¡kia reikalavimÄ pasisakyti dėl kiekvieno Å¡alies nurodyto argumento, tuo labiau detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alies argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad byloje priimtas ieÅ¡kovei nepalankus teismo sprendimas, nereiÅ¡kia, jog tai padaryta neįvertinus įrodymų visumos. Ä®rodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 185 straipsnio) pažeidimo priimant skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

63. Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos pagal tai, kurios Å¡alies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovė įgavo teisę į patirtų bylinėjimosi apeliacinėje instancijos iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovė į bylÄ pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad patyrė 1 660 Eur dydžio iÅ¡laidas teisinei pagalbai apeliacinėje instancijoje.

64. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas)“ maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad Å¡ios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalų dydį. Teismas, susipažinęs su atsakovės pateikta teisinių paslaugų detalizacija, pripažįsta, kad jos patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra pagrįstos, todėl priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Michaelio Rosako namas“ apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

IÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Michaelio Rosako namas“, juridinio asmens kodas 304466870, priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“, juridinio asmens kodas 180346182, naudai 1 660 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos procese.

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Donata Kravčenkienė

Kristina Lysionok

Ramunė Mikonienė