c460a178-5692-4fba-aeb5-e91966a4ea6f · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-045-180/2016Teisminio proceso Nr. 2-02-3-01019-2010-1Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 9 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Pauliui Bružui,atsakovui A.

N. ir jo atstovams advokatams Laurynui Didžiuliui ir Egidijui Losiui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovui D. K.,atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovei I. Å .,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A. S. (A. S.) ir R. S. (R. S.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3471-619/2015 pagal ieÅ¡kovų A.

S. ir R. S. ieškinį atsakovams A. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, 296-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims: Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Registrų centrui ir notarei S. N., dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymo panaikinimo, valstybinės žemės ir garažo pastato pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir teisinės registracijos panaikinimo, ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė Ieškovai A. S. ir R. S. prašė:

1) panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004 m. birželio 22 įsakymÄ Nr. 2.3-4639-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0038:12) Sietyno g. 10, Vilniuje, pardavimo A. N.“;

2) pripažinti negaliojančia 2004 m. liepos 7 d. sudarytÄ valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P01/2004-1000 ir taikyti restitucijÄ ; 2013 m. gegužės 6 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismas ieÅ¡kinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. sausio 7 d. nutartimi teismo sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004 m. birželio 22 d. įsakymo panaikinimo ir 2004 m. liepos 7 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, panaikino ir perdavė bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino valstybinės žemės sklypo pardavimo fiziniam asmeniui, įsigijusiam asmeninės nuosavybės teise sklype esantį statinį, tvarkos, ar ji, parduodant A.

N. ginčo žemės sklypÄ , nebuvo pažeista. Statinio, kurio statybai buvo suformuotas žemės sklypas, nuosavybės teisei perėjus atsakovui A. N., žemės sklypas paminėtam asmeniui negalėjo bÅ«ti perleidžiamas ta pačia tvarka, kaip ir garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvui. IeÅ¡kovai teigė, kad jie yra pretendentai į buvusio savininko F. S. buvusiame Bory kaime, Vilniaus mieste turėtÄ 15-os deÅ¡imtinių ploto žemę. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui buvo pateikę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises, grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra.

Ä® dalį žemės nuosavybės teisės jiems buvo atkurtos, tačiau nei į likusiÄ A. S. 0,6376 ha žemės valdos dalį, nei į 0,7988 ha miÅ¡ko dalį, nei į R. S. 0,1084 ha žemės valdos dalį, nuosavybės teisės iki Å¡iol nėra atkurtos. IÅ¡ suvestinio skaitmeninio miesto plano jie (ieÅ¡kovai) sužinojo, kad jų (ieÅ¡kovų) pretenduojamojoje atkurti nuosavybės teise žemėje yra suformuotas 0,9163 ha ploto žemės sklypas, adresu Sietyno g. 10, Vilniuje; iÅ¡ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sužinojo, kad 2004 m. liepos 7 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P01/2004-1000 0,9163 ha ploto žemės sklypas parduotas A.

N. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine L. N. prie nuosavybės teise valdomo nebaigto statyti garažo pastato. IÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sužinojo, kad ginčo žemės sklypas suformuotas Vilniaus miesto valdybos 1992 m. liepos 9 d. potvarkiu Nr. 1353 „Dėl 264-ojo garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvo įsteigimo ir narių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ ir 1993 m. gegužės 20 d. potvarkiu Nr. 960V „Dėl Vilniaus miesto mero potvarkio korektÅ«ros“. 1995 m. kovo 21 d. sutartimi Å¡is sklypas iÅ¡nuomotas 264-Ä jai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, iÅ¡ kurios nebaigtÄ statyti garažo pastatÄ nuosavybės teise įsigijo (nusipirko) atsakovas A.

N. Nekilnojamojo turto registro duomenyse nurodyta, kad nebaigto statyti statinio – garažo, unikalus Nr. 1099-6004-7010, baigtumas 5 proc., pastato plotas – 0,00 kv. m, o užstatymo plotas – 35 kv. m. IeÅ¡kovų įsitikinimu, paminėtas statinys, atsakovui įsigyjant ginčo žemės sklypÄ , nebuvo ir nėra statomas, negalėjo bÅ«ti naudojamas pagal jo paskirtį garažams, dėl to negalėjo bÅ«ti suformuotas bei parduotas tokio dydžio žemės sklypas. Sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu A.

N. neturėjo galiojančio statybos leidimo bei atitinkamų valstybės institucijų sprendimų apie tai, kad nurodytas statinys yra baigtas ir tinkamas naudoti. Ginčo žemės sklypas buvo suformuotas ir 1995 m. kovo 21 d. valstybės ne žemės Å«kio veiklai sutartimi iÅ¡nuomotas 296-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai garažams statyti, o ne A. N. Parduodant ginčo žemės sklypÄ , jame esantis nebaigtas statinys jau tuo metu nepriklausė bendrijai, jis nebuvo statomas, o žemės sklypas nebebuvo nuomojamas ir naudojamas pagal jo paskirtį, dėl to atsakovas A.

N., neturėdamas leidimo statyti garažus, negalėjo įsigyti 9163 kv. m ploto ginčo žemės sklypo – 2003 m. spalio 14 iÅ¡duotas statybos leidimas NS/1539/03-1793 garažų statybai galiojo iki 2004 m. birželio 13 d. IeÅ¡kovai teigia, kad valiÄ atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo plotÄ buvo iÅ¡reiÅ¡kę 2003 metais, t. y. anksčiau, nei buvo perleistas ginčo žemės sklypas. Taip buvo pažeistas Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas.

Ginčo žemės sklypas suformuotas nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ reikalavimų.Ieškovai įsitikinę, kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas per didelis, nes jis galėjo būti formuojamas tik tokio dydžio, kuris reikalingas atsakovui priklausančiam nebaigtam statiniui eksploatuoti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas ieškinį atmetė.

Dėl ieÅ¡kinio senaties Atsakovas A. N. prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį dėl reikalavimo panaikinti 2004 m. birželio 22 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ Nr. 2.3-4639-01, nes apie savo teisių pažeidimÄ ieÅ¡kovai turėjo žinoti dar 2008 metų pabaigoje. Teismas sprendė, kad kartu su civilinio teisinio pobÅ«džio reikalavimu sprendžiant dėl administracinio akto – Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004-06-22 įsakymo Nr. 2.3-4639-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0038:12) Sietyno g. 10, Vilniuje, pardavimo atsakovui A.

N.“, teisėtumo, taikomas administracinių bylų teisenos terminas, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje. Kadangi ieÅ¡kovai nebuvo ginčijamo administracinio akto – įsakymo, subjektai, kuriems Å¡is aktas turėjo bÅ«ti įteiktas, terminas ieÅ¡kovų reikalavimams pareikÅ¡ti pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo apie skundžiamÄ Ä¯sakymÄ dienos. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi 2010 m. sausio 29 d., o reikalavimÄ dėl 2004 m. birželio 22 d.

įsakymo panaikinimo pateikė 2011 m. sausio 26 d. Aplinkybė, kad atsakovas yra ginčo žemės sklypo savininkas, ieÅ¡kovams buvo žinoma 2009 metų pradžioje; ginčijamas įsakymas pateiktas į bylÄ 2010 m. vasario 25 d. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas, o svarbių jo praleidimo priežasčių nenustatyta. Å iÄ faktinę aplinkybę teismas pripažino pagrindu taikyti ieÅ¡kinio senatį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004 m. birželio 22 d.

įsakymÄ ir ieÅ¡kinį atmesti (ABTÄ® 33 str.). Dėl ginčo esmės Pasisakydamas dėl ginčo esmės, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai neginčijo Vilniaus miesto valdybos 1992 m. liepos 9 d. potvarkio Nr. 1353V „Dėl 264-ojo garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvo įsteigimo ir narių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“, Vilniaus miesto valdybos 1993 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr. 690V „Dėl Vilniaus miesto mero potvarkio korektÅ«ros“ bei 1995 m. kovo 21 d. valstybinės žemės ne žemės Å«kio veiklai sutarties Nr. N01/95-4338, kuria ginčo sklypas buvo iÅ¡nuomotas 269 â€“Ä jai GSEB garažų statybai ir eksploatavimui iki 2094 metų. 2004 m. vasarop 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. SN-407 kartu su nuosavybės teisėmis į nebaigtÄ statyti pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , unikalus Nr. 1099-6004-7010, esantį Sietyno g. 10, Vilniuje, 269-oji GSEB A.

N. perleido taip pat ir nuomos teisę į 0,9163 ha žemės sklypÄ bei su Å¡ia nuomos teise susijusius įsipareigojimus pagal 1995 m. kovo 21 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutartį Nr. N01/95-4338. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius neprieÅ¡taravo, kad statinių įgijėjui tuo pačiu sandoriu garažų bendrija perleistų pagal 1995 m. kovo 21 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutartį Nr. N01/95-4338 įgytÄ nuomos teisę bei su ja susijusius įsipareigojimus.

Garažų pirkimo–pardavimo sutartis galiojanti, ieÅ¡kovų nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Remiantis Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ginčo žemės sklypas buvo priskirtas prie valstybės iÅ¡perkamų sklypų, už jį atlyginant, remiantis paminėto įstatymo 16 straipsnio nuostatomis. Tokia iÅ¡vada padaryta atsižvelgiant į tai, kad sprendimas Nr. 543-247 dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo R.

S. į 16,35 ha ploto žemės sklypÄ buvusiame Bory kaime priimtas 1994 m. rugpjūčio 30 d. PraÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į žemę natÅ«ra Bory kaime R. S. ir A. S. pateikė 2003 m. kovo 26 d., po to, kai ginčo žemės sklypas buvo priskirtas prie valstybės iÅ¡perkamos žemės. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad:

1) A. N., kreipdamasis dėl valstybinės žemės iÅ¡sipirkimo, buvo įgijęs nuosavybės teises į nebaigtÄ statyti statinį – daugiaaukÅ¡tį 5 proc. baigtumo garaÅ¾Ä , plane pažymėtÄ 1G4p, kuriam eksploatuoti žemės sklypas jau buvo suformuotas, taip pat nuomos teisę į 0,9163 ha žemės sklypÄ bei su Å¡ia nuomos teise susijusius įsipareigojimus;

2) ginčo sklype buvo pradėtas statyti garažas, kurio teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre atlikta 2003 m. spalio 27 d.;

3) statinys – garažas, atsakovo pirktas galiojant statybos leidimui;

4) tai, kad priimant Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ ginčo sklypo pardavimo statybos leidimo galiojimas bendrijai buvo pasibaigęs, nepaneigia fakto, kad A. N. priklausė nuosavybės teisę sklype buvęs nekilnojamasis daiktas;

5) įsigijęs pastatus atsakovas siekė tęsti garažo statybas ginčo sklype (remiamasi atsakovui A. N. ir L. N. 2004 m. gruodžio 20 d. iÅ¡duotos Specialiosios projektavimo sÄ lygos statinio architektÅ«rai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti, kurio objektas – Nebaigto statyti garažo rekonstrukcija), dėl to, teismo įsitikinimu, 2004 m. birželio 22 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymas „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0038:12) Sietyno g. 10, Vilniuje, pardavimo A. N.“ Nr. 2.3-4639-01 buvo priimtas nepažeidžiant įstatymo normų reikalavimų, yra teisėtas ir pagrįstas.

Jo pagrindu sudaryta ginčijama 2004 m. liepos 7 d. sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. P01/2004-1000 teisėta.Teismas sprendime nurodė, kad paminėtÄ iÅ¡vadÄ grindžia Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės Å«kio paskirčiai (veiklai) tvarkos 2.3 punktu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurios nekonkretizavo, ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiu Statybos įstatymu bei faktinėmis bylos aplinkybėmis.Teismas nesirėmė ieÅ¡kovų pateiktu raÅ¡ytiniu įrodymu – eksperto G.

T. iÅ¡vada, nes ji, teismo įsitikinimu, nėra visapusiÅ¡ka, joje remiamasi tik daliniais užsakovo pateiktais dokumentais, faktine situacija, nagrinėta projekto ir pirminio leidimo statybai iÅ¡davimo istorija. Teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovai neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo ieÅ¡kinio reikalavimus (CPK 178 str.).Vilniaus apygardos teismas iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis atsakovui priteisė 580 Eur atstovavimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 ir 2 d.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde teismo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai irt priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinio skundo argumentai: Dėl ieÅ¡kinio senaties termino Nepagrįstas teismo teiginys, kad praleistas ABTÄ® 33 straipsnyje nustatytas terminas ginčyti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004 m. birželio 22 įsakymÄ Nr. 2.3-4639-01, ir jo atnaujinti nebuvo pagrindo. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas reikalavimas panaikinti paminėtÄ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ ir pripažinti negaliojančia 2004 m. liepos 7 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti restitucijÄ natÅ«ra, ir perdavė bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

Vertindamas paminėto teismo sprendimo pagrįstumÄ apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių dėl praleisto termino ginčyti administracinius aktus. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiÄ Ä¯takÄ daro senaties terminui žinojimas, kad atsakovas A. N. buvo ginčo žemės sklypo savininkas, nes tai neįrodo, kad buvo žinoma ir apie ginčijamo įsakymo turinį. Reikalavimas panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004 m. birželio 22 d. įsakymÄ Nr. 2.3-4639-01 yra iÅ¡vestinis iÅ¡ pradinio reikalavimo pripažinti 2004 m. liepos 7 d.

žemės pirkimo-pardavimo sutartį, atsiradęs bylos nagrinėjimo metu tikslinant ieÅ¡kinį, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas. Dėl žemės sklypo pardavimo A. N. Ginčui reikÅ¡minga ne tai, koks ginčo žemės sklypo statusas buvo ieÅ¡kovams pateikiant praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo (2003-03-26), o tai, koks jo (sklypo) statusas buvo priimant ginčijamÄ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ ir sudarant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, nes Å¡ių aktų priėmimo metu jiems (ieÅ¡kovams) nuosavybės teisės į žemė nebuvo atkurtos.

Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad statinio, kurio statybai buvo suformuotas žemės sklypas, nuosavybės teisei perėjus A. N., žemės sklypas Å¡iam statiniui eksploatuoti negali bÅ«ti perleidžiamas ta pačia tvarka, kaip ir garažų statybos ar eksploatavimo kooperatyvui. Pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino, kokio dydžio žemės sklypo reikėjo A. N. įsigytam statiniui eksploatuoti.Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad atsakovas, įsigijęs statinį, turėjo teisę toliau jį statyti, tuo metu galiojusi Statybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies redakcija nustatė, kad juridiniam ar fiziniam asmeniui, įsigijusiam nebaigtÄ statyti, rekonstruoti ar kapitaliÅ¡kai remontuoti statinį, visos statytojo, gavusio statybos leidimÄ , prievolės ir teisės pereina tik po to, kai Å¡is leidimas perregistruojamas statinį įsigijusio asmens vardu.

Byloje nėra duomenų, kad A. N. perregistravo bendrijai iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ . Bendrijai iÅ¡duotas leidimas garažų statybai ginčo žemės sklype galiojo iki 2004 m. birželio 13 d., o A. N. nei įsakymo leisti parduoti ginčo žemės sklypÄ priėmimo metu, nei sudarant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (2004-07-07) galiojančio statybos leidimo neturėjo ir tęsti statybos neturėjo teisės. A. N. nesiekė tęsti statybų (SÄ® 3 str.), nes nuo statybos leidimo galiojimo pabaigos (2004-06-13) iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos (2010-01-29) jis nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl leidimo tęsti statybÄ ir jo negavo, o pagal antstolio 2010 m. kovo 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , statinys sunykęs. Atsakovas tame pačiame sklype siekė gauti pritarimÄ naujo statinio statybai, o ne garažo statybai tęsti.Teismas privalėjo remtis teismo eksperto iÅ¡vada arba motyvuotai jÄ paneigti kitais byloje esančiais įrodymais, tačiau to nepradarė.

Teismo argumentas, kad ekspertas nenagrinėjo projekto ar pirminio leidimo statybai istorijos, nesusijęs su nagrinėjamu klausimu, nes žemės sklypo pirkimo-pardavimo metu statybos leidimas nebegaliojo. Jei ekspertui bÅ«tų nepakakę duomenų, jis jų pareikalautų. Atsakovė – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos procesinių teisių perėmėja) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai:Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad žemė priklauso valstybės iÅ¡perkamai, ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumas nebegali bÅ«ti kvestionuojamas, nes ieÅ¡kovai, remiantis Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, negali pretenduoti į žemės grÄ Å¾inimÄ natÅ«ra.Apeliantai praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ , kuriame apeliantų reikalavimai buvo nagrinėjami remiantis galiojančiais ir nenuginčytais planavimo dokumentais, kurių teisėtumo apeliantai neginčijo (Vilniaus miesto valdybos 1992-07-09 potvarkio Nr. 1353 V ir 1993-05-20 potvarkio Nr. 960 V).

Be to, ginčo žemės statusas buvo nustatytas dar iki ieÅ¡kovai pateikė praÅ¡ymus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, todėl negalima teigti, kad turtas atsakovams buvo perduotas naudotis neiÅ¡sprendus nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimo. VAVA pagrįstai priėmė ginčijamÄ Ä¯sakymÄ bei sudarė ginčijamÄ valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, atsižvelgiant į visas bÅ«tinas nuosavybės teisių į žemės sklypÄ Ä¯sigijimo sÄ lygas.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ABTÄ® 33 straipsnyje numatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Apeliantams aplinkybė, kad atsakovas yra ginčo žemės savininkas buvo žinoma jau 2009 metų pradžioje. Å iÄ aplinkybę įrodo pirmosios instancijos teismui pateiktos iÅ¡vados (R. S. 2007-06-20 parengta iÅ¡vada Nr. 01-2.12-378 ir A. S. 2007-06-18 parengta iÅ¡vada Nr. 01-2.12-373). Be to, apeliantai turėjo bÅ«ti susipažinę su jiems grÄ Å¾intinos žemės dalies priskyrimu valstybės iÅ¡perkamai žemei (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ 105 p.).

Atsakovas A. N. atsiliepime į apeliacinį skundÄ teismo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: Dėl ieÅ¡kinio senaties termino Apeliacinio skundo argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties termino yra visiÅ¡kai nepagrįsti, nes apeliacinės instancijos teismas apskritai nieko nepasisakė dėl ieÅ¡kinio senaties termino, todėl negalima teigti, kad jis terminÄ laikė nepraleistu, arba, kad nutylėjimu jį atnaujino. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieÅ¡kovai praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčyti VAV įsakymÄ :

į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2010 m. sausio 29 d, tačiau reikalavimÄ dėl paminėto įsakymo panaikinimo pateikė 2011 m. sausio 26 d., nors tai, kad atsakovas yra ginčo žemės sklypo savininkas ieÅ¡kovams buvo žinoma nuo 2009 metų, o ginčijamas įsakymas į bylÄ buvo pateiktas 2010 m. vasario 25 d. 2007 metais ieÅ¡kovams buvo parengtos VAVA iÅ¡vados ir jose VAVA turėjo bÅ«ti informuota apie žemės priskyrimÄ iÅ¡perkamajai. Be to, kad jis (A. N.) yra ginčo sklypo savininkas, apeliantai galėjo sužinoti dar 2008 metų pabaigoje. 2009 m. balandžio 16 d. jie pranešė jam (A.

N.), kad susipažinę su Sietyno g. 10, Vilniuje, sklypo iÅ¡raÅ¡u, todėl senatis ginčyti administracinį aktÄ baigėsi bent jau 2009 m. gegužės 16 d., tačiau į teismÄ ieÅ¡kovai kreipėsi tik 2010 m. sausio 29 d., ginčydami sutartį. Apeliacinio skundo argumentai, kad reikalavimas panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004 m. birželio 22 d. įsakymÄ yra iÅ¡vestinis iÅ¡ kito reikalavimo ir atsirado bylos nagrinėjimo metu tikslinant ieÅ¡kinį, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nepaneigia to, kad ieÅ¡kinio reikalavimams, nepriklausomai nuo to – pagrindiniams ar iÅ¡vestiniams, taikoma senatis.

Dėl atsakovo nuosavybės teisių apsaugos Jis (atsakovas) sÄ Å¾iningai įgijo nuosavybę. IÅ¡ bylos medžiagos akivaizdu, kad tokio dydžio statiniui negalėjo bÅ«ti skirtas mažesnis žemės sklypas, nes projektas bÅ«tų techniÅ¡kai neįgyvendinamas. Statinys įsigytas siekiant jį iÅ¡plėtoti į vieÅ¡Ä jį interesÄ tenkinantį miesto infrastruktÅ«ros projektÄ , o tam bÅ«tinos teisės į žemės sklypÄ . Teisė (at)statyti statinį įstatymų nustatyta tvarka kyla iÅ¡ privačios nuosavybės teisės turinio, tai patvirtinta tiek EŽTK, tiek Lietuvos teismų praktikoje.

Tai, kad VAVA priimant ginčijamÄ Ä¯sakymÄ , statybos leidimo galiojimas bendrijai buvo pasibaigęs, nepaneigia fakto, kad jam (atsakovui) priklausė nuosavybės teisė į įstatymų nustatyta tvarka įregistruotÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ . Sklypas yra teisiÅ¡kai nedalus daiktas, nes jį padalinus, iÅ¡kart bÅ«tų paneigta galimybė toliau plėtoti suplanuotas statybas, o projektas taptų neįgyvendinamas, todėl ieÅ¡kinio tenkinimas Å¡ioje byloje pažeistų Žmogaus Teisų Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnyje ir Lietuvos Konstitucijos 23 straipsnyje saugomas atsakovo nuosavybės teises, įskaitant teisę įstatymo nustatyta tvarka tęsti statybas.

Dėl galimybių ieÅ¡kovams atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę natÅ«ra Pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nuostatas žemė grÄ Å¾inama natÅ«ra turėtoje žemėje, jei ji nėra užstatyta (iÅ¡skyrus atvejus, kai užstatyta pretendentui priklausančiais pastatais) ir nėra priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei kitais pagrindais, iÅ¡vardytas 12 straipsnyje. Žemė iÅ¡perkama valstybės ir už jÄ atlyginama, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų (12 str. 1 d. 3 p.).

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ Å¾emės sklypas gali bÅ«ti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sÄ vokÄ atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas. Žemės sklypas turi bÅ«ti laikomas užstatytu ne tik tada, kai jame jau pastatytas konkretus baigtas statinys, bet ir tuomet, kai statybos neužbaigtos ir jas ketinama tęsti (12 str. 1 d. 3 p.). IeÅ¡kovams padavus praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises, žemė jau buvo teisėtai priskirta iÅ¡perkamajai ir natÅ«ra negražinamai žemei (Å¡ie administraciniai sprendimai nėra nuginčyti).

Pirkimo – pardavimo sandoris yra iÅ¡vestinis, bet ne pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das. Atsakovas įgijęs statinį, kartu įgijo ir tas pačias teises, kurias turėjo ankstesnis statinio savininkas – daiktines teises į nebaigtÄ statyti garaÅ¾Ä , apimančias teisę tęsti statybas, sutartinę teisę nuomoti žemės sklypÄ iki 2094 metų, įstatyminę teisę iÅ¡pirkti užstatytÄ valstybinės žemės sklypÄ , kuriÄ ir realizavo. Statinio ir sklypo ribų santykis buvo perimtas iÅ¡ ankstesnių bendrijos santykių su savivaldybe, todėl negalima revizuoti esamų nuosavybės santykių ignoruojant ankstesnius santykius, todėl statiniui funkcionuoti reikalingas sklypo dydis turi bÅ«ti nustatomas pagal 1992 metais buvusiÄ situacijÄ .

Be to, jau vien iÅ¡ sklypo plano matyti, kad statinio projektinės ribos užpildo beveik visÄ sklypo erdvę. Pretendentai praÅ¡ymus pareiÅ¡kė 2003 metais, kai žemės sklypas jau buvo užstatytas; 2004 metais jis (atsakovas) įsigijo iÅ¡vieÅ¡intÄ statinį, kuriuo buvo užstatytas ir dėl to valstybės iÅ¡perkamas sklypas, todėl pretendentų teisės nebuvo pažeistos, nes jau praÅ¡ymų padavimo dienÄ Å¾emė buvo iÅ¡perkama. Dėl statybos leidimo reikÅ¡mės Å¡ioje byloje Nesutiktina su apeliantų argumentais, kad atsakovas neturėjo galiojančio statybos leidimo, todėl negalėjo tęsti ir statybos, be to, jos tęsti net ir nesiekė.

Pirma, sprendžiant sandorio negaliojimo klausimus bÅ«tina analizuoti situacijÄ , buvusiÄ sandorio sudarymo metu, bet ne po jo sudarymo. Antra, teisė statyti, nors ir įgyvendinama vieÅ¡osios teisės nustatyta tvarka, kyla iÅ¡ privatinės teisės, todėl statybos leidimo pasibaigimas nereiÅ¡kia, kad iÅ¡nyksta teisė statyti gavus naujÄ statybos leidimÄ . Trečia, nors statybos leidimas baigė galioti 2004 m. birželio 13 d., atsakovas iÅ¡kart siekė gauti naujÄ statybos leidimÄ , todėl po kelių mėnesių (2004-09-15) kreipėsi dėl projektavimo sÄ lygų sÄ vado. 2004 m. gruodžio 20 d. patvirtintos specialiosios projektavimo sÄ lygos statybos leidimui gauti.

Dėl statiniui reikalingo ploto įrodinėjimo Sutiktina su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo pateikta specialisto iÅ¡vada negali bÅ«ti laikoma visapusiÅ¡ka, nes iÅ¡vadoje nėra nagrinėjama projekto ir pirminio leidimo statybai istorija. Pirma, teismas Å¡ioje byloje neskyrė ekspertizės, todėl gauta eksperto iÅ¡vada laikytina paprastu raÅ¡ytiniu įrodymu (CPK 197 straipsnis). Antra, į iÅ¡vadÄ pateikusį specialistÄ kreipėsi ieÅ¡kovai ir apmokėjo jam už suteiktas paslaugas, todėl specialistas galėjo bÅ«ti suinteresuotas pateikti ieÅ¡kovams palankiÄ iÅ¡vadÄ , be to, specialistas naudojosi tik ta informacija, kuriÄ jam pateikė ieÅ¡kovai.

Trečia, specialistas ėmė spręsti ne techninius, bet teisinius klausimus, visiÅ¡kai ignoruodamas teisės aktus ir teismų praktikÄ . Specialistas apie statinio ribas sprendė ne pagal projektÄ , bet pagal faktiÅ¡kai spėtas atlikti statybas. Laikantis tokios logikos visos nebaigtos statybos gali bÅ«ti stabdomos ir paliekami neiÅ¡baigti, nepilnaverčiai pastatai. Ketvirta, specialisto iÅ¡vada, kad nebaigto statyti garažo konstrukcijų, užimančių 34 kv. m. ploto žemės sklype formuojamo žemės sklypo plotas galėtų bÅ«ti apie 100 kv. m ar mažesnis, prieÅ¡tarauja protingumo principui.

Negalima spėtų pastatyti dalies statinio fragmentų sutapatinti su visu statiniu ir teigti, kad tai yra statinys pagal kurio plotÄ sprendžiamas jam reikalingas žemės plotas. Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistu pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiu pažymÄ dėl statinio baigtumo, jo registracijÄ , statinio perleidimÄ ir taikyti restitucijÄ , todėl nebegalima ginčyti nuosavybės teisių į statinį ir jo kaip nekilnojamojo daikto egzistavimo fakto, liko ginčijamos tik nuosavybės teisės į žemės sklypÄ .

Mažiausias statiniui egzistuoti žemės sklypo plotas turi bÅ«ti ne mažesnis už statinio plotÄ , o iÅ¡ žemės sklypo plano matyti, kad statinio projektinės ribos užpildo beveik visÄ sklypo erdvę. Tam, kad bÅ«tų užbaigtos statinio statybos ir užtikrinti minimalÅ«s STR reglamentuojami atstumai, bÅ«tinas visas ginčo žemės sklypas. Dėl sÄ Å¾iningo įgijėjo apsaugos SÄ Å¾iningi tretieji asmenys, pagal atlygintinį sandorį įgiję nuosavybės teise grÄ Å¾intinÄ turtÄ , gali panaudoti šį sandorį prieÅ¡ asmenį, kuris reikalauja restitucijos.

Dėl sÄ Å¾iningumo principo taikymo restitucija nagrinėjamu atveju neįmanoma, todėl vien dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas neturi bÅ«ti keičiamas ar naikinamas. Dėl vieÅ¡ojo intereso apsaugos Ginčo sklypas įstatymo nustatyta tvarka buvo paskirtas visuomenės poreikiams. Patenkinus ieÅ¡kovų reikalavimus bÅ«tų pažeisti ne tik jo (atsakovo) nuosavybės lÅ«kesčiai, bet ir vieÅ¡asis interesas, nes ieÅ¡kovai faktiÅ¡kai praÅ¡o inicijuoti žemės sklypo ribų perbraižymÄ , taip statybos projektų plėtrÄ padarant nebeįmanomÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , įvertinti jo teisinį ir faktinį pagrindÄ , neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.), ir ex officio patikrinti absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 ir 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantai 2010 m. sausio 29 d. ieÅ¡kinyje prašę pripažinti negaliojančia 2004 m. birželio 7 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, neapskundė Å¡ios sutarties sudarymo pagrindo – 2004 m. birželio 22 d.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymo Nr. 2.3-4639-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo Sietyno g. 10, Vilniuje, pardavimo A. N.“. Jį apskundė vėliau – 2011 m. sausio 26d., teigdami, kad apie šį aktÄ sužinojo susipažinę su byla.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantai praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTÄ®) 33 straipsnyje nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ skundui dėl paminėto įsakymo paduoti. Su tuo sutikti teisėjų kolegija neturi pagrindo.Visų pirma, sprendžiant apie ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , reikÅ¡minga tai, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1. 127 str.).

Dėl ieÅ¡kinio senaties ginčyti pirkimo – pardavimo sutartį, ginčo byloje nėra. Sprendžiama, kad apie pažeistÄ teisę atkurti nuosavybės teises į ginčo žemė sklypÄ apeliantai sužinojo laiku ir laiku kreipėsi į teismÄ . Administracinis aktas, kurio pagrindu buvo sudarytas sandoris, apeliantams nebuvo įteiktas, ir apie jo turinį jiems nebuvo žinoma. IÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, kad atsakovams pateikus šį aktÄ Ä¯ bylÄ , apeliantai turėjo pagrindÄ jį ginčyti tik susipažinę su jo turiniu, iÅ¡siaiÅ¡kinę jo priėmimo tvarkÄ .

Be to, byloje nėra duomenų, kad teismas bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kinęs apeliantams teisę ginčyti atsakovo įsakymÄ . Nepaneigus apeliantų teiginių, kad administracinį aktÄ apskundė tuoj po to, kai su juo susipažino, suvokė jo esmę, nėra pagrindo teigti, kad jis (aktas) apskųstas pavėluotai, praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Be to, toks vertinimas bÅ«tų reikÅ¡mingas, jeigu taikyti ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalies nuostatÄ dėl vieno mėnesio termino, skirto administraciniams aktams apskųsti.

Å is terminas nėra ieÅ¡kinio senaties terminas. Tai procesinis terminas, skirtas kreiptis į teismÄ , jo pradžiai nustatyti netaikytinos ieÅ¡kinio senaties instituto taisyklės. Apie tai ne kartÄ pasisakę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose Nr. 3K-3-533/2009; 3K-3-428/2011; 3K-3-568/2013; 3K-3-359/2014; 3K-3-470/2014 ir kt.Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas, neteisingai nustatė ieÅ¡kinio senaties pradžiÄ ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantai praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčyti valstybės institucijos priimtÄ administracinį aktÄ .

Dėl žemės sklypo pardavimo atsakovui A. N. teisėtumo Daiktas, dėl kurio byloje kilęs ginčas – iki ginčijamų įsakymo priėmimo ir pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo nuosavybės teise priklausęs valstybei žemės sklypas. Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visÄ nuosavybės teisės objektÄ ar jo dalis ar tik konkrečias teises (CK 4.37 str. 1 ir 2 d.), tačiau nuosavybės teisė gali bÅ«ti apribota paties savininko valia, įstatymu ar teismo sprendimu (CK 4.39 str.1 d.).

Ginčo sklypÄ , esantį Sietyno g. 10 (buvęs Sietyno g. 2), Vilniuje, ginčijamų sandorių sudarymo metu, patikėjimo teise valdė, naudojo ir juo disponavo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija (jo teisų perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba). CK 4.106 ir 4.109 straipsniai įpareigoja tokia teise valdantį valstybės turtÄ subjektÄ naudoti jam perduotÄ turtÄ , juo disponuoti nustatyta tvarka, sÄ lygomis, nepažeidžiant įstatymų. Valstybinės žemės sklypų įsigijimas pirkimo–pardavimo bÅ«du yra viena iÅ¡ žemės reformos sudėtinių dalių, todėl, sprendžiant dėl žemės įsigijimo paminėtu bÅ«du teisėtumo, taikomi Žemės įstatymo, Žemės reformos įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 ,,Dėl Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės Å«kio paskirčiai (veiklai)“ nuostatos, galiojusios ginčo administracinio akto priėmimo bei pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu.

Pagal Žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 10 straipsnio 5 dalį valstybiniai žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, ir tokio dydžio (jų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus), kurie bÅ«tini statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Galimybė parduoti valstybinės žemės sklypus prie paminėtų statinių nustatyta ir Žemės reformos įstatymo (toliau – ŽRÄ®) 8 ir 9 straipsniuose.

Abiejų paminėtų įstatymų pagrindu, detaliai reglamentuoti žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai miestuose ir kaimo vietovėse pardavimo tvarkÄ buvo pavesta nustatyti Vyriausybei, kuri tokiÄ tvarkÄ nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ,,Dėl Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės Å«kio paskirčiai (veiklai)“ (toliau – Nutarimas). Ginčui aktualios Nutarimo redakcijos, galiojusios nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. lapkričio 18 d., įžanginės dalies 2.2 punktas leido parduoti valstybinį žemės sklypÄ , naudojamÄ ne žemės Å«kio paskirčiai prie kitų nuosavybės teise turimų pastatų.

Tokia nuostata, leidžianti fiziniams ir juridiniams asmenims įsigyti žemės sklypus, kurių reikia įsigytiems ar įsigyjamiems pastatams, įrenginiams ar kitiems statiniams eksploatuoti pagal jų pardavimo metu buvusiÄ tiesioginę paskirtį; įstatymų nustatyta tvarka suteiktus ir naudojamus žemė sklypus, pažymėtus teritorijų planavimo dokumentuose <...>, įtvirtinta ir Nutarimo „Naudojamų valstybės žemės sklypų pardavimas ne žemės Å«kio paskirčiai (veiklai)“ (toliau – Tvarka) 2.5 punkte.

Pagal Tvarkos 4 punktÄ , prie nuosavybės teise priklausančių pastatų, įrenginių, kitų statinių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuose planuose, žemės reformos žemėtvarkos projektuose (kaimo vietovėse), žemės sklypų ribų specialiuosiuose planuose arba žemės sklypų planuose, ir tik tokio dydžio, kuris bÅ«tinas esamiems pastatams, įrenginiams ir kitiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Taigi aiÅ¡kindama paminėtas teisės normas, teisėjų kolegija prieina prie iÅ¡vados, kad parduodamo valstybinio žemės sklypo ribos sietinos su esančiu sklype statiniu ir jo tiesiogine paskirtimi, t. y. gali bÅ«ti formuojamas ir parduotas tik tokio dydžio sklypas, kuris betarpiÅ¡kai susietas su jame esančio statinio tikslinę paskirtį atitinkančiu realiu naudojimu.

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose Nr. 3K-3-428/2011; 3K-3-323/2014; 3K-3-640-611/2015. Nors paminėtose bylose buvo sprendžiama ne dėl valstybinės žemės, esančios prie statinių, pirkimo, o dėl nuomos, tačiau valstybinės žemės nuoma ir pardavimas iš esmės nesiskiria, vykdomas to paties Nutarimo, kurio nuostatas išaiškino kasacinis teismas, pagrindu, ir tai nėra kliūtis remtis kasacinio teismo išaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ginčo žemės sklypas atsakovui A.

N. parduotas teisėtai, remiantis Nutarimo 2.3 punktu, nes žemės sklypas, iki jį įsigijo A. N., buvo suformuotas garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvui (vėliau pakeista į bendrijÄ ). Su tuo sutikti nėra pagrindo. Paminėta teisės norma leidžia pirkti žemės sklypus prie individualių automobilių garažų ar garažų statybos eksploatavimo bendrijų garažų (iÅ¡skyrus žemės sklypus prie metalinių garažų), parduodant bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal detaliuosius planus, o jeigu tokie planai neparengti – pagal žemės sklypų ribų specialiuosius planus.

Atsakovas A. N. negalėjo įsigyti ginčo žemės sklypo Å¡iuo teisiniu pagrindu, nes nebuvo tinkamas subjektas. Tai, kad jis įsigijo iÅ¡ 269-oios Garažų savininkų eksploatavimo bendrijos (buvęs 264-asis Garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvas) ginčo sklype buvusį nebaigtÄ statinį (baigtumas 5 proc, užstatymo plotas 35 kv. m, pastato plotas 0,00 kv. m) – bendrijai suprojektuotÄ kaip Automobilių garažų kompleksÄ , nereiÅ¡kia, kad atsakovas kartu įgijo teisę įsigyti nuosavybės teise ginčo žemės sklypÄ kaip bendrija, kuri, perleidusi statinį, neteko teisės nuomoti ar pirkti sklypÄ .Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartyje, kuria panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , perdavęs nagrinėti bylÄ iÅ¡ naujo, nurodė, kad nuosavybės teisei į žemė sklypÄ perėjus iÅ¡ bendrijos (garažų statybos iÅ¡ eksploatavimo kooperatyvo) fiziniams asmeniui, žemės sklypas negali bÅ«ti perleidžiamas ta pačia tvarka, kaip perleidžiamas bendrijai; jį perleidžiant, bÅ«tina nustatyti sklype esančiam statiniui eksploatuoti bÅ«tinÄ Å¾emės plotÄ .

Pirmosios instancijos teismas ignoravo aukÅ¡tesnės instancijos teismo teisės normų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ ir tuo pažeidė Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas. Paminėta, kad Nutarimas leido fiziniams ir juridiniams asmenims parduoti valstybinį žemės sklypÄ , naudojamÄ ne žemės Å«kio paskirčiai prie kitų nuosavybės teise turimų pastatų, tačiau tai turėjo bÅ«ti padaryta nepažeidžiant nustatytos sklypų pardavimo tvarkos (Tvarkos 2.5, 4, 13.1-13.4 ir kt. p.) Taigi, kad pirkimas bÅ«tų teisėtas, bÅ«tina, kad perkama sklypas bÅ«tų reikalingas ir naudojamas įsigytam pastatui eksploatuoti pagal jų pardavimo metu buvusiÄ tiesioginę paskirtį, tokio dydžio, kuris bÅ«tinas esamam pastatui, įrenginiui, kitam statiniui eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį.

Žemė sklypo ribos, plotai turi bÅ«ti pažymėti detaliuose, specialiuose arba žemės sklypų planuose. Nors apeliantai neskundė Vilniaus miesto valdybos potvarkių (1992 m. liepos 9 d. Nr. 1353V ir 1993 m. gegužės 20 d. Nr. 960V), kuriais 264-ajam Garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvui (nuo 1994 m. rugsėjo 29 d. 296-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija) (toliau-bendrija) buvo suteiktas ir iÅ¡nuomotas žemės sklypas bendrijai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ginčo žemės sklypo suformavimo ir skyrimo pirminiam naudotojui procedÅ«ra turi reikÅ¡mės, vertinant tolesnius valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmus, todėl jÄ (procedÅ«rÄ ) analizuoja ir vertina.

Taigi paminėtais potvarkiais bendrijai tarp Sietyno g. ir numatomo vakarinio greitkelio nutarta iÅ¡nuomoti apie 2,8 ha žemės sklypus, pažymėtus miesto plano iÅ¡traukoje raudomis linijomis ir skaičiais1-6 (1992 m. potvarkis Nr. 960), įpareigojant bendrijÄ parengti iki 1992 metų garažų statybos projektÄ . Pakeitus paminėtÄ potvarkį, nutarta iÅ¡nuomoti du 1,63 ha bendro ploto sklypus prie numatomo vakarinio greitkelio, pažymėtus miesto plano iÅ¡traukose raudonomis linijomis 1-4 (0,89 ha ploto) ir 5-8 (0,74 ha ploto) bei rezervuota 1,17 ha ploto (1993 m. potvarkis Nr. 960V).

Ginčui aktualus sklypas, pažymėtas 1-4. Kitokių potvarkių, sprendimų dėl sklypo ploto sumažinimo ar padidinimo, ribų keitimo byloje nėra. Vilniaus miesto savivaldybė, praÅ¡ant apeliaciniam teismui, pateikė Vilniaus miesto plano iÅ¡traukÄ , sudarytÄ 1994 m birželio 2 d., kuriame nurodytas objektas „Garažas“, nubraižyti jo kontÅ«rai sklype, o sklypo plotas – 9163,31 kv. m, t. y. didesnis už nurodytÄ potvarkyje (0,89 ha). Nors ant Å¡io plano nurodyta, kad tai priedas prie Vilniaus miesto valdybos 1993 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr. 960V, tačiau Å¡io potvarkio pakeitimo dėl sklypo dydžio koregavimo nėra.

Toks priedas nenurodytas ir prie paminėto potvarkio. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 1995 m. kovo 21 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi, remiantis paminėtu 1993 m. gegužės 23 d. potvarkiu Nr. 960V, bendrijai išnuomotas 9163 kv. m plotas Sietyno g. 2, Vilniuje (vėliau adresas pakeistas į Sietyno g. 10), iki 2094 metų statyti pastatus, kitus statinius, inžinierinius renginius bei komunikacijas, naudoti garažų statybai ir eksploatavimui, buvo paženklintas vietoje 1994 m. birželio 17 d. (pažyma, 5 t., 106 b. l.), tačiau joks administracinis aktas, kuriuo, iki sklypas buvo išnuomotas, dėl sklypo, suteikto bendrijai, dydžio patikslinimo, nebuvo priimtas.

Namų valdos techninės apskaitos byla suformuota 1996 m. birželio 26 d., po nuomos sutartie sudarymo, o kadastriniai matavimai atlikti tik 2003 m. spalio 28 d. (5 t., 79-88 b. l.). 2004 m. vasario 3 d. bendrija atsakovui A. N. sutartimi pardavė objektÄ , įvardytÄ garažu (5 proc. baigtumo) ir perleido nuomos teisę į 0,9163 ha žemės sklypo Sietyno g. 2, Vilniuje, bei su nuomos teise susijusius įsipareigojimus, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai sutikus (CK 6.394 str. 3 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, prieina prie iÅ¡vados, kad ginčo sandoris sudarytas nesigilinus į bendrijai suteikto, jos naudoto sklypo dydį, paskirtį bei galimybę A.

N. tęsti ginčo sklype veiklÄ , aptartÄ sutartyje – statyti ir eksploatuoti bendrijos pradėtÄ statyti garažo kompleksÄ (1 t. 76 b. l.). IÅ¡ apeliantų ginčijamo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 4639-01 turinio matyti, kad A. N. pateikė praÅ¡ymÄ pirkti nuomojamÄ Å¾emę prie įsigyto iÅ¡ bendrijos statinio tuoj po statinio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo – 2004 m. vasario 5 d. Ä®sakyme, be žemės pardavimÄ reglamentuojančių teisės aktų, nurodytas jau paminėtas Vilniaus miesto valdybos 1993 m. gegužės 20 d. potvarkis Nr. 960V, kuriame duomenys apie bendrijai iÅ¡nuomotų sklypų dydį neatitiko parduodamo A.

N. žemės sklypo ploto. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje (1 t., 71 b. l.) taip pat nurodyta, kad parduodamas žemės sklypas suformuotas Vilniaus m. valdybos 1993 m. gegužės 20 d. potvarkiu Nr. 960V (Å¡io potvarkio turinys jau aptartas). Apie žemės sklypo planÄ su nustatytais žemės sklypų posÅ«kio taÅ¡kais, riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, su pažymėtais tame sklype esančiais pastatais, įrenginiais ir kitais statiniais, nenurodyta nei prie ginčijamo įsakymo, nei prie ginčijamos sklypo pirkimo-pardavimo sutarties.

Tačiau nagrinėjamojoje byloje (5 t., 42, 62-63 b. l.) yra 2004 m. kovo 26 d. 0, 9163 ha žemės sklypo, esančio Sietyno g. 2, Vilniuje, planas ir 2004 m. vasario 18 d. Å¡io žemės sklypo paženklinimo–parodymo aktas Nr. 186, iÅ¡ kurio galima padaryti prielaidÄ , kad, prieÅ¡ pirkimo–pardavimo sutarties sudarymÄ su A. N., ginčo sklypas buvo paženklintas vietoje. Nei atsakovai, nei tretieji asmenys nepaaiÅ¡kino, dėl kokių priežasčių žemės sklypo pardavimo A. N. dokumentuose nebuvo remtasi paminėtais žemės sklypo planu ir aktu, o tik realios tikrovės dėl suteikiamo sklypo dydžio neatitinkančiais administraciniais aktais; ar jie (planas ir aktas) buvo pateikti žemės sklypo pirkimo-pardavimo projektÄ rengusiai institucijai ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai.

Nors tokius neatitikimus galima bÅ«tų pripažinti neesminiais, tačiau tai įrodo valstybės įgaliotų institucijų nerÅ«pestingumÄ ir nepagrįstÄ skubėjimÄ , sprendžiant dėl valstybinės žemės sklypų perleidimo (nuomos, pardavimo), bei tai, kad nebuvo pakankamai įsigilintÄ Ä¯ esamÄ situacijÄ . Pagal Tvarkos, galiojusios ginčijamų sandorių sudarymo metu, 17 punktÄ , parduodamų žemės sklypų dydžiai nustatomi įvertinus teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, žemės sklype esančio nekilnojamojo turto registravimo dokumentus, detaliajame plane pastatams, įrenginiams arba kitiems statiniams numatytÄ , bet tam nepanaudotÄ Å¾emės sklypo plotÄ ir, prireikus, organizuojamas detaliojo plano patikslinimas ir pagal jį atitinkamai gali bÅ«ti mažinamas žemės sklypo plotas.

Duomenų, kad bÅ«tų atlikti paminėti veiksmai, į bylÄ nepateikta, dėl to yra pagrindas teigti, kad jie nebuvo atlikti: nebuvo vertinamas ginčo sklypo faktinis naudojimas, nesiaiÅ¡kinta ar sklype esančio statinio bÅ«klė, ar toks statinys gali bÅ«ti naudojamas pagal tikslinę paskirti, ar galima tokio pastato statyba pagal esamÄ projektÄ , ar toks, praÅ¡omas parduoti žemės sklypas, reikalingas jame esančiam statiniui (pastatui) eksploatuoti. Byloje esantys paminėti žemės sklypo planas ir žemės sklypo paženklinimo aktas neįrodo, kad paženklinant žemės sklypÄ , paminėtos aplinkybės buvo tiriamos ir vertinamos.

Atsakovas galimybę vystyti tikslinę veiklÄ ginčo sklype siejo su projekto, perimto iÅ¡ bendrijos, įgyvendinimu, tačiau tai neįrodyta. IÅ¡ prie bylos pridėto projekto matyti, kad jis parengtas 1994 metais automobilių garažų kompleksui statyti. Darbų atlikta tik 5 proc. 1996 metais (tai užfiksuota Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje). BÅ«tent tokį statinį įsigijo atsakovas A. N. Leidimas statyti garažų automobilių garažų kompleksÄ iÅ¡duotas 1994 m. birželio 13 d. bendrijai ir galiojo iki 2004 m. birželio 13 d.

Taigi priimant ginčijamus įsakymÄ ir sutartį dėl žemės sklypo pardavimo, statybos leidimas jau negaliojo ir atsakovas A. N. neturėjo teisės tęsti statybos pagal bendrijos projektÄ ketinamame įsigyti žemė sklype. Be to, iÅ¡ byloje esančio projekto rengėjo UAB „Ekoprojektas“ 2012 m. rugsėjo 27 d. Pažymos – atsakymo A. N. dėl jo praÅ¡ymo iÅ¡duoti garažo komplekso projekto kopijÄ (5 t., 118 b. l.), akivaizdu, kad Å¡io projekto atsakovas neturėjo ir jo realizuoti, įsigijęs statinį ir sklypÄ , neturėjo galimybės. Å ių faktinių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino.Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad atsakovas A.

N., įgijęs statinį (5 proc. baigtumo) galiojant bendrijai iÅ¡duotam statybos leidimui, turėjo teisę vykdyti statybÄ toliau, nes tai prieÅ¡tarauja teisės aktams. Ginčui aktualaus Statybos įstatymo (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija), galiojusio nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 30 d.) nuostatos apibrėžė statybos leidimo galiojimo laikÄ â€“ jis galioja 10 metų (23 str. 17 d.). Bendrijai iÅ¡duoto leidimo galiojimo terminas buvo bÅ«tent toks – 1994 m. birželio 13 d. iÅ¡duoto statybos leidimo galiojimo pabaiga – 2004 m. birželio 13 d. (3 t., 73 b. l.).

Nors atsakovui A. N. įsigyjant statinį asmeninės nuosavybės teise 2004 m. vasario 3 d. statybos leidimas, iÅ¡duotas bendrijai, formaliai galiojo, tačiau tęsti statybos atsakovas neturėjo teisės, nes tai draudė Statybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kuriÄ juridiniam ar fiziniam asmeniui, įsigijusiam nebaigtÄ statyti, rekonstruoti ar kapitaliÅ¡kai remontuoti statinį, visos statytojo, gavusio statybos leidimÄ , prievolės ir teisės pereina tik po to, kai statybos leidimas perregistruojamas statinį įsigijusio asmens vardu.

Taigi tęsti bendrijos pradėtos statybos pagal automobilių garažo komplekso projektÄ nei įsigijęs statinį, nei ginčo sklypo pirkimo metu, nei jį nusipirkęs iÅ¡ valstybės, atsakovas A. N. neturėjo teisės. Nustatyta, kad jos (teisės statyti) neturi ir Å¡iuo metu. Å iÄ aplinkybę atsakovas pripažįsta ir kartu teigia, kad jis siekė gauti statybos leidimÄ ir tęsti pradėtÄ statybÄ , tačiau tokiam teiginiui prieÅ¡tarauja byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Gana greitai po ginčo sandorio sudarymo (2004 m. rugsėjo 9, 10, 14, 22 d., spalio 10 d., lapkričio 9, 29 d.) atsakovas A.

N. paraiÅ¡kose įvairioms Vilniaus miesto kompetentingoms Vilniaus miesto institucijoms projektavimo sÄ lygoms gauti, įrenginiams prijungti, objektÄ Ä¯vardijo kaip „garažų paskirties pastatÄ â€œ, statybos rūšį – naujo statinio statyba (1 t., 66 b. l.,3 t.,9-20 b. l.). Nors iÅ¡duotose specialiose projektavimo bei techninėse sÄ lygose nurodyta, kad sÄ lygos skirtos „nebaigtos statyti garažo rekonstrukcijai“, akivaizdu, kad tai nebus įsigyto bendrijos projekto įgyvendinimas – numatytos paskirties pastato, kuriam eksploatuoti galėjo bÅ«ti skirtas paminėto dydžio žemės sklypas, statyba.

Pagal Statybos įstatymÄ (2 str. 18 d.), statinio rekonstravimas – statybos rÅ«Å¡is, kai yra tikslas iÅ¡ esmės pertvarkyti esamÄ statinį, sukurti jo naujÄ kokybę <..>. Kokį objektÄ ketino ar ketina statyti atsakovas A. N., teismui neatskleidė, bet pripažino, kad statybos leidimo tęsti pradėtÄ statybÄ neturi, jo negavo. Taigi teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad ginčo sklypas įsigytas ne jame esančiam statiniui eksploatuoti, tęsti jo statybÄ , ir yra pagrindas daryti prielaidÄ , kad jo dydis neproporcingas sklypo dydžiui, bÅ«tinam jame esančiam statiniui eksploatuoti.

Atsakovai nepateikė teismui jokių duomenų apie realų, bÅ«tinÄ sklype esančiam statiniui eksploatuoti sklypo dydį, neigė apeliantų pateiktÄ pirmosios instancijos teismui (6 t., 63-71 b. l. ) teismo eksperto G. T. iÅ¡vadÄ apie tai, kad sklype esančiam 5 proc. baigtumo statiniui (bendras plotas 0,00 kv. m, užstatymo plotas 35 kv. m), įvertinus gretimybes, privažiavimÄ ir galimybę apeiti konstrukcijas, galėjo bÅ«ti apie 100 kv. m arba mažesnis. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada dėl to, kad ekspertizė nevisapusiÅ¡ka, grindžiama tik daliniais užsakovo pateiktais duomenimis, faktine situacija, nenagrinėta projekto ir pirminio leidimo statybai istorija.

Apeliantų pateikta ekspertizė nėra skirta teismo, todėl ji neturi didesnės įrodomosios galios ir vertintina kaip raÅ¡ytinis įrodymas kitų įrodymų visete (CPK 177, 197, 216, 218, 185 str.). Tai, kad ekspertas nenagrinėjo projekto ir pirminio leidimo statybai istorijos, Å¡iam ginčui neturi esminės reikÅ¡mės. Byloje nėra duomenų, to neteigia ir bylos Å¡alys, kad statinys, po to kai jį įsigijo A. N., buvo toliau statomas ar rekonstruojamas. Duomenų, kad per tokį gana ilgÄ laikotarpį sumažėjo užstatytas plotas ar statinio baigtumas (5 proc.), taip pat nėra, todėl teigti, kad dabartinė situacija iÅ¡ esmės skiriasi nuo pirminės, nėra pagrindo.

NatÅ«ralu, kad nestatomas statinys per ilgÄ laikÄ , veikiamas gamtinių sÄ lygų, keičiasi, jo bÅ«klė blogėja. Problema yra ta, kiek realiai reikia žemės tokiam statiniui eksploatuoti. Paminėtoje ekspertizėje pateikiama tik prielaida, todėl teigti, kad reikia bÅ«tent 100 kv. m, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nustatyti realų sklypo dydį – kompetentingos valstybės institucijos pareiga. Teisėjų kolegija neneigia A. N. teisės į ginčo –žemės sklypÄ , tačiau sprendžia, kad žemės sklypo dydis turi bÅ«ti realus, individualiai įvertinus situacijÄ , sklype esantį statinį ir jam eksploatuoti reikalingÄ Å¾emės plotÄ .

Visų Å¡ių aplinkybių, spręsdamos valstybinio žemės sklypo pardavimo klausimÄ , kompetentingos valstybės ir savivaldybės institucijos nesiaiÅ¡kino ir tuo pažeidė imperatyvines Žemės įstatymo, Žemės reformos įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 ,,Dėl Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės Å«kio paskirčiai (veiklai)“ nuostatas. Dėl to ginčijami sandoriai (Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004 m. birželio 22 d.

įsakymas ir 2004 m. liepos 7 d. žemės sklypo, esančio Sietyno g.10, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartis) naikinami, sutarties Å¡alis grÄ Å¾inant į pirminę padėtį (CK 1. 80 str. 1, 2, 3 d., 6. 145, 6.146 str.): valstybei, kuriÄ atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, grÄ Å¾inamas A. N. 2004 m. liepos 7 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P01/2004-100 parduotas ir perduotas 9163 kv. m žemės sklypas, esantis Sietyno g. 10, Vilniuje, kadastrinis adresas 0101/0038-0012 Vilniaus k. v. (unikalus Nr. 0101-0038-0012), o Nacionalinė žemės tarnyba, iÅ¡ esmės atstovaujanti valstybę, grÄ Å¾ina A.

N. už žemės sklypÄ sumokėtus pinigus – 66 295,47 Eur (228 905 Lt). Dėl ieÅ¡kovų reikalavimo teisės ir vieÅ¡ojo intereso Atsakovas A. N. teigia, kad ieÅ¡kovai neturi teisė ginčyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir administracinio akto dėl Å¡io žemės sklypo pardavimo. Su tuo sutikti nėra pagrindo. Asmens teisė į teisminę gynybÄ Ä¯tvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, kuris užtikrina žmogaus teisę kreiptis į teismÄ su skundu, praÅ¡ymu, pareiÅ¡kimu.

Kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas nustatyta ir CPK 5 straipsnyje. IeÅ¡kovai pretenduoja atkurti nuosavybės teises į F. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ Å¾emė sklypÄ . Ä® dalį žemės nuosavybės teisės atkurtos. Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į likusiÄ Å¾emės dalį nėra. Byloje nėra ginčo, kad atsakovui A.

N. parduotas ginčo žemė sklypas patenka į F. S. nuosavybės teise valdytÄ iki nacionalizacijos žemės sklypÄ . IeÅ¡kovai siekia paneigti žemės sklypo perleidimo atsakovui A. N. teisėtumÄ , o kartu ir Å¡ios žemės, kaip valstybės iÅ¡perkamos, statusÄ (Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯statymo 12 str. 1 d. 3 p.), todėl akivaizdu, kad apeliantai ieÅ¡kiniu siekia apginti pažeistÄ teisę į nuosavybę, turi suinteresuotumÄ byloje ir teisę ginčyti administracinį aktÄ ir sandorį.

Lietuvos Konstitucinis Teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs dėl vieÅ¡ojo intereso sÄ vokos ir jo reikÅ¡mės, užtikrinant visuomenės ar jos dalies interesus, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Valstybės turtas – viena iÅ¡ priemonių užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ , socialinę darnÄ . Jis (turtas) negali bÅ«ti valdomas, naudojamas, juo negali bÅ«ti disponuojama taip, kad jis tenkintų tik kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, jeigu tai neatitinka vieÅ¡ojo intereso, visuomenės poreikių (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse taip pat konstatavęs, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigÅ«nų funkcijų vykdymas taip pat yra vieÅ¡ojo intereso dalis, nes pažeidus įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu ir vieÅ¡asis interesas, reikalaujantis užtikrinti, kad valstybės institucijos savo veikloje užtikrintų teisėtumÄ , tarnautų žmonėms. Nustačius, kad valstybės institucijos priimtas aktas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, neabejotinai yra vieÅ¡asis interesas, kad Å¡is pažeidimas bÅ«tų kuo greičiau paÅ¡alintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-194/2006; 3K-3-279/2009; 3K-3-232/2014 ir kt.).Konstitucinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo ir valstybinės žemės pardavimo klausimÄ , svarbu siekti pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų, derinti žemės savininkų ir jos dabartinių naudotojų interesus (1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. liepos d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimai).

Apie tai yra pasisakęs ir kasacinis teismas nutartyse, priimtose bylose Nr. 3K-3-53/2013 ir 3K-3-232/2014.Atsakovas A. N. nepagrįstai susiaurina vieÅ¡ojo intereso sÄ vokÄ , akcentuodamas tik galimÄ jo nuosavybės teisių pažeidimÄ , patenkinus ieÅ¡kovų reikalavimus. Ä® esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus atsakyta. Kiti – nėra esminiai. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.).

Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Atsižvelgiant į ieÅ¡kovų reikalavimus, patenkintų reikalavimų dalį (dėl įsakymo parduoti žemės sklypÄ ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties), jiems priteisiamos dėl Å¡ių reikalavimų patirtos iÅ¡laidos – sumokėtas žyminis mokestis už ieÅ¡kinį ir du apeliacinius skundus.

Tai sudaro 5 110,94 Eur. Ši suma priteisiama iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos, nes ginčo valstybinės žemės sklypas buvo parduotas dėl neteisėtų valstybės institucijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos) neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad kiti ieškovų reikalavimai (dėl statinio pirkimo-pardavimo sandorio, pažymos ir teisinės registracijos) nebuvo patenkinti pirmosios instancijos teisme ir dėl to apeliaciniai skundai nebuvo paduoti, atsakovas A.

N. taip pat įgijo teisę į dalies bylinėjimosi iÅ¡laidų patenkinimÄ , tačiau tik dėl atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų 2013 m. gegužės 6 d. teismo sprendimu ir tik dėl su tuo susijusių iÅ¡laidų. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui atlyginimo klausimÄ , atmetė patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas dėl teismų nagrinėtų atsakovo reikalavimų ir atskirųjų skundų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir jo galimų nuostolių atlyginimo.

Atsakovas A. N. prašė atlyginti 1 419,14 Eur (4 900 Lt) bylinėjimosi išlaidų (4 t., 119-120 b. l.), tačiau, įvertinus paminėtas aplinkybes, yra pagrindas priteisti iš ieškovų atsakovui A. N. tik 398,23 Eur. Įvertinus laimėtų ir pralaimėtų reikalavimų santykį, iš ieškovų ir atsakovų A. N. ir Nacionalinės žemės tarnybos priteisiamos teismų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (108 Eur) po lygiai – po 27 Eur.  Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 150 straipsnio 3 dalimi, n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.Panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004 m. birželio 22 d. įsakymÄ Nr.2.3-4639-01 “Dėl valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0035:12) Sietyno g. 10, Vilniuje, pardavimo A. N.” ir 2004 m. liepos 7 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, Nr. P01/2004-1000, kuria A. N. parduotas 9 163 kv. m žemės sklypas Sietyno g.10, Vilniuje. Sandorio Å¡alis grÄ Å¾inti į ankstesnę padėtį:

A. N. įpareigojamas grÄ Å¾inti valstybei jam parduotÄ ir perduotÄ 9 163 kv. m žemės sklypÄ , esantį Sietyno g.10, Vilniuje, o iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos (valstybės atstovo) priteisiama A. N. 66 285,47 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i tÅ«kstančiai du Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penki eurai ir 47 euro centai), A. N. sumokėti už šį žemės sklypÄ . Priteisti ieÅ¡kovams A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (j. a. k. 188704927) 5 110,94 Eur (penkis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ deÅ¡imt eurų ir devyniasdeÅ¡imt keturis euro centrus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 398,23 Eur (tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus dvideÅ¡imt tris euro centus (iÅ¡ kiekvieno po 199,12 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovų A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. S., atsakovų A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (j. a. k.188704927) 108 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuonis eurus) teismų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – po 27 Eur iÅ¡ kiekvieno.  LaikinÄ sias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartimi – įraÅ¡Ä nekilnojamojo turto registre dėl A.

N. nuosavybės teisės į 0,9163 ha žemės sklypÄ , esantį Sietyno g. 10, Vilniuje, draudimo disponuoti, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Teisėjai                                                                  Romualda Janovičienė Nijolė PiÅ¡kinaitė Egidijus Žironas