Court dismisses tax appeal, upholding tax authority decisions and terminating the inspection report portion. Tax authority decisions upheld; inspection report not actionable. Appeal dismissed as unfounded.
Legislator summary
AI generatedThe court dismissed the taxpayer's appeal against tax authority decisions and terminated the portion concerning the inspection report. The taxpayer argued that tax authorities violated the principle of substantive over formal interpretation of tax laws. The court found no procedural violations and ruled that the inspection report itself does not create legal obligations or constitute an administrative act subject to judicial review.
Legislator headnote
AI generatedArt. 89 of the Administrative Litigation Act; Art. 128 of the Tax Law: Tax authority decisions are upheld if legally sound; an inspection report is merely a document of results and does not create legal consequences or constitute an administrative act subject to administrative litigation.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
UŽDAROJI AKCINÄ BENDROVÄ âSENAMIESÄIO ŪKIS"
AdministracinÄ byla Nr. I-833-95/2011
(Proceso Nr. 3-61-3-02759-2010-9)
                                                                                             Â
           Procesinio sprendimo kategorija 1.3; 9.1.4; 9.1.5; 74
 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Liudos ArlauskienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Violetos BalÄytienÄs
ir Broniaus JanuÅ¡kos, sekretoriaujant Tatjanai BaÅ¡kir, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjai N. J., atsakovÄs atstovei Rasai Stravinskaitei, vieÅ¡ame
teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos N. J. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesÄių inspekcijai prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, treÄiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesÄių inspekcijai dÄl patikrinimo akto ir sprendimų panaikinimo.
TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ ,
 Â
 n  u  s  t  a  t Â Ä :
          Â
pareiÅ¡kÄja N. J. (toliau â ir pareiÅ¡kÄja) su skundu (b. l. 1-6), kurį patikslino (b. l. 47-52) (toliau â ir skundas), kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydama panaikinti Mokestinių ginÄų komisijos prie Lietuvos Respublikos VyriausybÄs (toliau â Komisija) 2010-08-30 sprendimÄ Nr. S-232(7-176/2010) (toliau â ir Sprendimas), ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau â ir atsakovÄ, VMI) 2010-05-28 sprendimÄ Nr. 68-132 (toliau â ir VMI sprendimas), Vilniaus apskrities valstybinÄs mokesÄių inspekcijos (toliau â ir Vilniaus AVMI, Inspekcija, tretysis suinteresuotas asmuo) 2010-03-29 sprendimÄ Nr. (21.26)-256-83 (toliau â ir Vilniaus AVMI, Inspekcijos sprendimas) ir Vilniaus AVMI 2010-01-21 Patikrinimo aktÄ Nr. (21.26)-04-77-6 (toliau â ir Patikrinimo aktas).
Skunde nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄja nesutinka su skundžiamais sprendimais, laiko juos neteisÄtais ir nepagrįstais, todÄl naikintinais. Tvirtino, kad MAÄ® 69 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesÄio mokÄtojo sandoris, Å«kinÄ operacija ar bet kokia jų grupÄ sudaromi turint tikslÄ gauti mokestinÄ naudÄ , t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesÄio mokÄjimo terminus, sumažinti mokÄtinÄ mokesÄio sumÄ arba visiÅ¡kai iÅ¡vengti mokesÄio mokÄjimo, arba padidinti grÄ Å¾intine (įskaitytinÄ ) mokesÄio permokÄ (skirtumÄ ), arba sutrumpinti mokesÄio permokos (skirtumo grÄ Å¾inimo terminus, mokesÄių administratorius, apskaiÄiuodamas mokestį, taiko turinio virÅ¡enybÄs prieÅ¡ formÄ principÄ ;
Å¡iuo atveju mokesÄių administratorius neatsižvelgia į formaliÄ mokesÄių mokÄtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet atkuria iÅ¡kreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesÄių įstatymai sieja apmokestinimÄ , ir mokestį apskaiÄiuoja pagal minÄti mokesÄių įstatymų atitinkamas nuostatas. Teismų praktikoje, aiÅ¡kinant Å¡iÄ normÄ , pažymÄta, kad joje kalbama apie mokesÄio mokÄtoje tikslÄ gauti mokestinÄ naudÄ ateityje, t. y. po sandorio (Å«kinÄs operacijos), kurie gali bÅ«ti tiriam Å¡ios teisÄs normos taikymo aspektu, sudarymo.
Tai reiÅ¡kia, kad taikant Å¡iÄ teisÄs normÄ reikÅ¡mingomis gali bÅ«ti pripažintos aplinkybÄs, kurios laiko aspektu atsirado po tiriame (abejones kelianÄio) sandorio (Å«kinÄs operacijos) sudarymo, t. y. taikant Å¡iÄ teisÄs normÄ atliekamas retrospektyvus paties sandorio (Å«kinÄs operacijos) ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Svarbu, kad taikant nurodytÄ normÄ yra bÅ«tina nustatyti joje nurodytÄ mokesÄio mokÄtojo tikslÄ (gauti Å¡ioje normoje apibÅ«dintÄ mokestinÄ naudÄ ). Tai reiÅ¡kia kad Å¡i teisÄs norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejone kelianÄio) sandorio (Å«kinÄs operacijos) tikslas yra vienintelis â gauti minÄtÄ mokestinÄ naudÄ .
TaÄiau, kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (Å«kinÄ operacija) turÄjo kitus ekonomiÅ¡kai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali bÅ«ti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesÄio mokÄtojas turÄjo iÅ¡ Å¡io sandorio (Å«kinÄs operacijos) atitinkamÄ mokestinÄ naudÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-11-719/2007, Nr. A-756-1591/2008, Nr. A-39 - 2377/2008). TeisinÄje valstybÄje yra nustatomos garantijos, apsauganÄios mokesÄių mokÄtojus nuo valdžios institucijų nepagrįstų reikalavimų.
Neatsiejami teisinÄs valstybÄs principo elementai yra teisÄtų lÅ«kesÄių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Neužtikrinus teisÄtų lÅ«kesÄių apsaugos teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebÅ«tų užtikrintas asmens pasitikÄjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2002-11-25 nutarimas). Konstitucinis Teismas 2003-11-17 nutarime pažymÄjo, kad mokesÄių apskaiÄiavimas turi bÅ«ti grindžiamas teisinÄ galiÄ turinÄiais dokumentais, atspindinÄiais Å«kines operacija:
Å«kinius įvykius ir finansinÄ veiklÄ , įvairiais kitais teisinÄ galiÄ turinÄiais dokumentais, leidžianÄiais nustatyti konkretaus apmokestinamojo objekto (mokesÄio bazÄs) dydį. Tvirtino, kad pareiÅ¡kÄja žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) g. 16, Vilniuje, kartu su sutuoktiniu 2005-05-2 padovanojo dukrai I. Å .. Dovanojimo sutartimi neturÄjo jokio tikslo gauti mokestinÄ naudÄ , nes buvo seniai nusprendÄ ir pažadÄjÄ padovanoti dukrai žemÄs sklypÄ natÅ«ra, be to, dukra laukÄ tokio pažado įvykdymo.
DuktÄ I. Å . nusprendÄ parduoti sklypÄ , nes gautus pinigus norÄjo investuoti į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , esanÄiÄ (duomenys neskelbtini) g. 6, Vilniuje. Su sutuoktiniu negalÄjo prieÅ¡intis tokiai dukters valiai, apie kuriÄ sužinojo tik įvykus dovanojimo sandoriui. Tikrasis dovanojimo sandorio tikslas buvo finansiÅ¡kai paremti dukrÄ ir tai patvirtina ta aplinkybÄ, kad žemÄs sklypas buvo įgytas 2002-08-30 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o dovanojimo sandoris buvo sudarytas 2005-05-25. TodÄl retrospektyviai vertinant paties sandorio (Å«kinÄs operacijos) pasekmes, jeigu ji su sutuoktiniu bÅ«tų turÄjÄ tikslÄ gauti mokestinÄ naudÄ , tokiu bÅ«du, bÅ«tų palaukÄ tik tris mÄnesius ir GPM mokÄti parduodant žemÄs sklypÄ tretiesiems asmenims bÅ«tų nereikÄjÄ.
Kadangi turÄjo vienintelį tikslÄ padovanoti sklypÄ dukrai, todÄl su sutuoktiniu bÅ«dami sÄ Å¾iningais ir nuoÅ¡irdžiai tikÄdami, kad valstybÄje yra teisinis tikrumas ir teisinis saugumas, net neskaiÄiavo termino, kuriam nesuÄjus reikia mokÄti GPM, nes pagrindinis tikslas buvo iÅ¡pildyti dukrai duotÄ pažadÄ padovanoti žemÄs sklypÄ . PažymÄjo, kad iÅ¡ aptariamo žemÄs sklypo pardavimo sandorio, kurį sudarÄ dukra, nei pareiÅ¡kÄja, nei jos sutuoktinis, negavo jokios materialinÄs naudos, nes jai perduota pinigų suma buvo skirta kreditui, kuris buvo paimtas žemÄs sklypui įsigyti, padengti, o visus kitus pinigus dukra panaudojo savo reikmÄms, t. y. savo namo (duomenys neskelbtini) g. 6, Vilniuje, rekonstrukcijai.
Sprendime nurodytÄ teiginį, kad neva turto kaina dovanojimo sandoriais buvo padidinama iki tokios vertÄs, už kokiÄ turtas buvo perleidžiamas galutiniam įgijÄjui, laikÄ nepagrįstu. Akcentavo, kad buvo atlikti nekilnojamojo turto pagerinimo darbai: gautas statybos leidimas (iÅ¡leista 10 000,00 Lt), pradÄti namo pamato statybos darbai (pamatų rengimui iÅ¡leista maždaug 40 000,00 Lt pinigų suma); pirktos statybinÄs medžiagos namo statybai (sÄ skaita, patvirtinanti 33 102,60 Lt sumos sumokÄjimÄ ); pirkta medžiagų už 30 000,00 Lt sumÄ mokant grynaisiais pinigais;
žemÄs sklypas kainavo 34 200,00 Lt, su sklypo pirkimu susijÄ privalomi mokÄjimai notarui 170,70 Lt. Pagal kredito sutartį buvo sumokÄtos palÅ«kanos 1 045,72 Lt. IÅ¡ viso žemÄs sklypui iÅ¡leistos lÄÅ¡os sudarÄ 147 302,60 Lt (34 200 Lt+10 000 Lt+40 000 Lt+33 102,60 Lt+ 30 000 Lt+170,70 Lt), iÅ¡ kurių 73 651,30 Lt pareiÅ¡kÄjai tenkanti dalis. Å ie pateikti skaiÄiai įrodo, kad žemÄs sklypo vertÄ
pakilo dÄl įdÄto darbo, lÄšų ir pastangų. ŽemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini) g. 16,
Vilniuje., 2005-06-03 pirkimo-pardavimo sutarties 3.2 p. nurodyta, kad pirkÄjas
A. D. Å¡ia sutartimi kartu su žemÄs sklypu įsigijo statybos leidimÄ 2003-11-11 Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti statybos darbus, kuriam gauti pareiÅ¡kÄja su sutuoktiniu iÅ¡leido 10 000 Lt sumÄ . Be to, pirkÄjo A. D. paaiÅ¡kinimas patvirtina, kad žemÄs sklype buvo pradÄti namo pamato (144 kv.m. rÅ«sys) statybos darbai: pamato statybai iÅ¡leista 40 000,00 Lt pinigų suma. PastebÄjo, kad 2005-06-03 pardavimo sandorio metu pradÄtas statyti žemÄs sklype pamatas nebuvo savarankiÅ¡ku objektu, o parduotas kartu su žemÄs sklypu, kaip vienas vienetas, todÄl jo įsigijimo iÅ¡laidos kartu su statybos leidimo įsigijimo kaina turi bÅ«ti pripažintos parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo iÅ¡laidomis.
AtkreipÄ dÄmesį, kad namo statybai žemÄs sklype, esanÄiame (duomenys neskelbtini) g. 16, Vilniuje, pareiÅ¡kÄja kartu su sutuoktiniu 2004-05-26 pasiraÅ¡Ä paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB âNord/LB Lietuvaâ dÄl 20 273,40 EUR (70 000,00 Lt) kredito. Tiek Vilniaus AVMI patikrinimo akte, tiek mokesÄių administratorius savo sprendime nurodÄ, kad likusi nesumokÄta Å¡ios paskolos dalis buvo grÄ Å¾inta bankui 2005-05-18. I. Å . pardavimo sutartį sudarÄ tik 2005-06-03. Taigi, visa paskola bankui buvo grÄ Å¾inta iki ne individualios veiklos turto pardavimo.
TodÄl, vadovaujantis GPMÄ® 19 str. 1-3 d., mokesÄių administratorius nepagrįstai iÅ¡ sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini) g. 16, Vilniuje, pardavimo pajamų neatÄmÄ visos paskolos sumos. GPMÄ® 19 str. 2 d. nustatyta, kad turto įsigijimo kainai priskiriamos iÅ¡laidos, patirtos savo ar sutuoktinio lÄÅ¡omis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lÄšų sugrÄ Å¾intÄ dalį) atlikto turto rekonstravimo iÅ¡laidos, o kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo ir rekonstravimo iÅ¡laidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lÄšų sugrÄ Å¾intÄ dalį).
Turto įsigijimo kaina ir žemÄs sklypo pagerinimo suma sudarÄ 147 302,60 Lt. Didžiausia pareiÅ¡kÄjai tenkanti nekilnojamojo turto pardavimo pajamų dalis atskaiÄius iÅ¡laidas turÄtas turtui įsigyti ir pagerinti 52 185,35 Lt ((34 200+170,70+70 000/2). PareiÅ¡kÄjai tenkanti dalis sudaro tik 72 814,65 Lt, nuo kurios atskaiÄius 1 045,72 Lt sumokÄtas palÅ«kanas AB DnB Nord bankui, taikytina MNPD 3
480 Lt, turÄtų bÅ«ti apskaiÄiuotas nesumokÄtas GPM ne didesnis kaip nuo 68 288,93Lt, o tai sudarytų 1 0243,34 Lt plius 346 Lt (mokesÄio permoka) viso: 10 589,34 Lt. Be kita ko, tvirtino, kad žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) g. 23 (SB â(duomenys neskelbtini)â Vilniuje, su sodo namu, kartu su sutuoktiniu 2006-10-12 padovanojo savo sÅ«nui N. J.. Dovanojimo sutartimi neturÄjo jokio tikslo gauti mokestinÄ naudÄ , nes su sutuoktiniu buvo seniai nusprendÄ ir pažadÄjÄ padovanoti sÅ«nui žemÄs sklypÄ su namu, kad jis galÄtų minÄtame name gyventi, be to, sÅ«nus laukÄ tokio pažado įvykdymo. TaÄiau sÅ«nus neturÄjo darbo, name nebuvo galimybÄs gyventi be papildomų piniginių investicijų, nes name nebuvo vandentiekio bei valymo sistemų, o jų rengimui sÅ«nus neturÄjo lÄšų, be to ir pareiÅ¡kÄja su vyru neturÄjo galimybÄs paremti. ArtÄjo žiemos sezonas, o iÅ¡laikyti negyvenamÄ namÄ yra brangu, todÄl sÅ«nus, nematydamas perspektyvų, nusprendÄ sklypÄ su namu parduoti. Su sutuoktiniu negalÄjo prieÅ¡intis tokiai sÅ«naus valiai, juo labiau, neturÄjo finansinių galimybių padÄti iÅ¡sprÄsti susidariusiÄ situacijÄ , t. y. įrengti vandentiekį ir valymo įrengimus bei iÅ¡vengti skolų iÅ¡laikant namÄ . Už sklypÄ ir namÄ gautus pinigus
N. J. panaudojo rÅ«sio patalpų įsigijimui, pagal pirkimopardavimo sutartį 2006-11-17, pažymÄtas 31-1, adresu (duomenys neskelbtini) g. 2, Vilniuje, už 80 000 Lt sumÄ ir sutvarkÄ patalpas savo lÄÅ¡omis, kad jos bÅ«tų tinkamos gyventi. Patalpų remontui ir baldų pirkimui iÅ¡leido apie 73 000,00 Lt sumÄ . Su sutuoktiniu dovanodami žemÄs sklypÄ su sodo namu, esanÄius (duomenys neskelbtini) g. 23 (SB â(duomenys neskelbtini)â), Vilniuje, sÅ«nui, kaina buvo padidinta nuo 25 295,98 Lt iki 425 000 Lt., nes žemÄs sklype, nupirktame 2005-06-08 už 18 000 Lt, atlikti darbai: gautas statybos leidimas, pastatytas namas, kuriam iÅ¡leista 210 000 Lt neginÄytina pinigų suma (2006-09-29 pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta faktiÅ¡ka statybos kaina).
Namas statytas Å«kio bÅ«du. Be to, pareigos, kaupti ir pateisinti namo statybos iÅ¡laidas, statant namÄ Å«kio bÅ«du, nenustato joks teisÄs aktas. Tokiu bÅ«du, visos pareiÅ¡kÄjos kartu su vyru iÅ¡leistos žemÄs sklypui įsigyti ir namui pastatyti lÄÅ¡os sudarÄ 228 000,00 Lt. ArgumentÄ , kad neva iÅ¡laidos žemÄs sklypui įsigyti ir namui pastatyti sudaro tik 25 295,98 Lt (iÅ¡ jų 18 000 Lt žemÄs sklypo įsigijimo iÅ¡laidos bei 7 295,98 Lt iÅ¡laidos statybinÄms medžiagoms įsigyti), laikÄ nepagrįstu ir neatitinkanÄiu protingumo kriterijų, nes pastatyti namo už 7 295,98 Lt sumÄ niekaip nebÅ«tų įmanoma ir tai supranta kiekvienas atidus ir rÅ«pestingas asmuo.
NamÄ statÄ už 2005-12-19 AB banko âNORD/LB Lietuvaâ suteiktÄ kreditÄ (kredito suma 72 000 Lt), taÄiau įvertinus, kad 2005-2006 m. laikotarpiu statybinių medžiagų ir statybos darbų kainos žymiai padidÄjo, todÄl namo statybai skirta paskolos suma buvo virÅ¡yta iÅ¡ nuosavų santaupų. SumokÄta bÅ«sto kredito palÅ«kanų 2 973,71 Lt. Taigi, minÄto sklypo kaina padidÄjo ne dÄl rinkos pokyÄių, bet dÄl įdÄto darbo bei lÄšų, siekiant pagerinti sklypÄ . TodÄl mano, kad mokesÄių administratorius turÄjo perskaiÄiuoti jai tenkanÄiÄ iÅ¡ žemÄ sklypo su namu pardavimo gautų pajamų dalį, t. y. iÅ¡ visų nekilnojamojo turto gautų pajamų (390 000 Lt) taip pat turÄtų atimti 2005-12-19 AB banko âNORD/LB Lietuvaâ pagal kreditavimo sutartį visÄ suteikto kredito sumÄ 72 000 Lt bei VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinÄs priežiÅ«ros departamento pripažinimo tinkamu naudoti akte 2009-07-24 nurodytÄ faktinÄ statybos kainÄ 210 000 Lt, į kuriÄ turÄjo bÅ«ti įskaiÄiuota panaudota kredito suma.
Sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini) g. 23, Vilniuje, įsigijimo kaina 18 000 Lt, o pateisintos sodo namo statybos iÅ¡laidos sudaro mažiausiai 210 000 Lt, t. y. jai tenkanti dalis sudarytų 114 107 Lt (18 000+7 295,98+72 000+130 704.02+214)/2). Tokiu atveju, didžiausia jai tenkanti nekilnojamojo turto pardavimo pajamų dalis sudarytų tik 80 893 Lt (390 000/2 Lt
â 114 107 Lt), nuo kurios, atskaiÄius 399 Lt GPM už 2006 m., sumokÄta už N. J., 2 973,71 Lt sumokÄtas palÅ«kanas AB DnB Nord bankui,
taikytinÄ MNPD 3 480 Lt, turÄtų bÅ«ti apskaiÄiuotas nesumokÄtas GPM ne didesnis kaip nuo 74 040,29 Lt, o tai sudarytų 11 106,04 Lt plius 900 Lt (mokesÄio permoka), iÅ¡ viso 12 006,04 Lt.
Teismo posÄdyje pareiÅ¡kÄja patvirtino skunde iÅ¡dÄstytus argumentus, skundÄ palaikÄ ir praÅ¡Ä jį tenkinti visiÅ¡kai (žr. teismo posÄdžio protokolÄ ).
AtsakovÄ ValstybinÄ mokesÄių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjos N. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .
Atsiliepime į skundÄ (b. l. 73-76) nurodÄ, kad patikrinimo metu, įvertinus nustatytas aplinkybes, taip pat su nekilnojamojo turto perleidime sandoriais susijusių asmenų pateiktus paaiÅ¡kinimus, buvo nusprÄsta, kad nekilnojamojo turto dovanojime pareiÅ¡kÄjos (jos sutuoktinio) dukrai ir sÅ«nui sutartys buvo įformintos turint vienÄ tikslÄ , t. y. iÅ¡vengti GPM mokÄjimo. TodÄl, remiantis MAÄ® 69 str.
1 d., akte konstatuota, kad pareiÅ¡kÄja 2005 m. gavo 125 000 Lt (250 000 Lt / 2) nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, o 2006 m. â 212 500 Lt (425000 Lt / 2) nekilnojamojo turto pardavimo pajamų. Vadovaujantis GPM įstatymo 6 str. 2 d. 9 p. ir 19 str. nuostatomis, pareiÅ¡kÄjai patikrinimo akte už 2005 m. mokestinį laikotarpį apskaiÄiuota mokÄtina 16 345 Lt GPM suma, o už 2006 m. mokestinį laikotarpį pareiÅ¡kÄjai apskaiÄiuota mokÄtina 30 007 Lt GPM suma. IÅ¡ viso patikrinimo akte pareiÅ¡kÄjai apskaiÄiuota papildomai į biudžetÄ mokÄtina 46 352 Lt (16 345+30 007) GPM suma, nuo kurios, vadovaujantis GPMÄ® 36 str. 2 d. ir MAÄ®
96 str. 1 d. 2 p., apskaiÄiuota 21 392 Lt GPM delspinigių. Inspekcija savo sprendimu patvirtino patikrinimo akte papildomai apskaiÄiuotas sumas ir nurodÄ pareiÅ¡kÄjai sumokÄti į biudžetÄ 46 352 Lt GPM, 21 392 Lt Å¡io mokesÄio delspinigių ir paskyrÄ 4 511 Lt GPM (10 proc.) baudÄ , taip pat neatleido pareiÅ¡kÄjos nuo papildomai apskaiÄiuotų delspinigių. Mano, kad Komisija priÄmÄ teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Tiek mokesÄių administratorius, tiek Komisija priimtuose sprendimuose visiÅ¡kai pagrįstai nusprendÄ, kad pareiÅ¡kÄjos (jos sutuoktinio) 2005-2006 m. sudarytų dovanojimo sandorių tikrasis ir vienintelis tikslas buvo mokestinÄs naudos gavimas, t. y. pareiÅ¡kÄja (jos sutuoktinis) dovanojimo sandoriais turto kainÄ padidino iki tokios vertÄs, už kuriÄ turtas buvo perleistas galutiniams turto įgijÄjams, dÄl to jai (jos sutuoktiniui) neatsirado pareiga mokÄti GPM nuo gautų turto pardavimo pajamų, o ne apdovanoti dukrÄ ir sÅ«nų. Apibendrinus mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad abiem atvejais trumpas laikotarpis tarp sudaryto dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo (9 d., 14 d.). Dovanojimo sandoris buvo sudarytas tarp asmeniniais ryÅ¡iais susijusių asmenų, t. y. tÄvų ir dukros; tÄvų ir sÅ«naus (kuomet dovanojimo bÅ«du gautos pajamos pagal GPMÄ® nuostatas neapmokestinamos). PareiÅ¡kÄja (jos sutuoktinis) siekÄ parduoti ginÄo objektus ir jų pirkÄjai buvo surasti dar iki dovanojimo sandorių sudarymo: iÅ¡ pirmojo sklypo pirkÄjo A.
D. 2009-10-30 paaiÅ¡kinimo matyti, kad sklypo pardavÄjus jis rado 2005 m. pavasarį (iki 2005-05-18) pagal skelbimÄ (dukrai turtas padovanotas 2005-05-25), derybos vyko tik su pareiÅ¡kÄja ir jos sutuoktiniu, duktÄ derybose visiÅ¡kai nedalyvavo, jÄ A. D. pamatÄ tik pasiraÅ¡ant pirkimo-pardavimo sutartį notarų biure, taip pat nurodÄ, kad kiek prisimena, preliminari sutartis buvo sudaryta su pareiÅ¡kÄja ar jos sutuoktiniu iki 2005-05-18, taÄiau jos neiÅ¡saugojo. IÅ¡ sklypo su sodo pastatu pirkÄjos A. G. 2009-08-25 paaiÅ¡kinimo matyti, kad Å¡io turto pardavÄjus ji rado 2006 m. vasarÄ (rugpjÅ«Äio mÄn.), dÄl pardavimo bendravo su pareiÅ¡kÄjos sÅ«numi, taip pat ir pareiÅ¡kÄja, su kuriais buvo aptartos pardavimo sÄ lygos, turto kaina (sÅ«nui turtas padovanotas 2006-10-12).
A. G. teigimu, turto vertinimas buvo užsakytas daugiau kaip prieÅ¡ mÄnesį prieÅ¡ pirkimo ir pardavimo sandorį, nes pardavÄjai dar turÄjo sutvarkyti kažkokius dokumentus, nes namas priklausÄ pareiÅ¡kÄjai ir jos sutuoktiniui, o jų sÅ«nus norÄjo, kad sandoris bÅ«tų sudarytas su juo, kai pati A. G. sutartį galÄjo sudaryti jau tuo metu (2006 m. rugsÄjo mÄn.). A. G. nurodÄ, kad rugpjÅ«Äio pabaigoje-rugsÄjo mÄn. su N. J. (pareiÅ¡kÄjos sÅ«numi) buvo ranka suraÅ¡Ä susitarimÄ , kad perka namÄ su žemÄs sklypu iÅ¡ jo motinos.
Byloje taip pat nustatyta, kad A. G. dar 2006-07-14 kreipÄsi į AB bankÄ Hansabankas dÄl kredito gyvenamojo namo pirkimui ir 2006-11-13 pasiraÅ¡Ä su minÄtu banku sutartį dÄl paskolos minÄto sklypo ir namo pirkimui. Sklypas, kaip ir sklypas su namu parduoti už tokiÄ pat, arba labai nedaug didesnÄ kainÄ kokia buvo įvertintas dovanojamas turtas dovanojimo sutartyje. NÄ vienas iÅ¡ pareiÅ¡kÄjos vaikų padovanoto nekilnojamojo turto nenaudojo ir neketino naudoti. Dalis pinigų, gautų už parduotÄ turtÄ , buvo tiesiogiai sumokÄta pareiÅ¡kÄjai ir jos sutuoktiniui arba pervesta į jų sÄ skaitas vÄliau: dukrai dovanoto sklypo pirkÄjo sÅ«nus A.
D., be 66500 Lt, 2005-05-18 pervestų į pareiÅ¡kÄjos sÄ skaitÄ , 2005-06-03 į pareiÅ¡kÄjo dukters I. Å . sÄ skaitÄ sumokÄjo 182 500 Lt, iÅ¡ kurių 40 000 Lt I. Å . 2005-06-18 pervedÄ Ä¯ pareiÅ¡kÄjos banko sÄ skaitÄ . Be to, A. D. nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjai ir jos sutuoktiniui sumokÄjo 1 000 Lt avansÄ grynaisiais pinigais. SÅ«nui dovanoto sklypo su sodo pastatu pirkÄja A. G., be 150 000 Lt, 2006-09-01 ir 2006-10-09 pervestų į pareiÅ¡kÄjos ir jos sutuoktinio sÄ skaitas, 2006-10-16 į PareiÅ¡kÄjos sÄ skaitÄ pervedÄ 5 000 Lt ir
270 000 Lt 2006-11-16 pervedÄ Ä¯ N. J. sÄ skaitÄ , kuris nuo 2006-11-27 iki 2007-03-16 į pareiÅ¡kÄjos sÄ skaitÄ pervedÄ 89 461,90 Lt, o tai rodo, kad faktiniai dalies turto pardavimo pajamų gavÄjai buvo pareiÅ¡kÄja ir jos sutuoktinis. Inspekcija nustatÄ ir tai, kad už parduotÄ turtÄ gauti pinigai panaudoti pareiÅ¡kÄjos ir jos sutuoktinio reikmÄms. GinÄo turto pirkÄjai dalį lÄšų už įsigyjamÄ turtÄ pervedÄ pareiÅ¡kÄjai ir jos sutuoktiniui (net iki turto dovanojimo vaikams sandorių sudarymo), kurie gautas pinigines lÄÅ¡as naudojo savo reikmÄms.
Sklypo pirkÄjas A. D. sumokÄjo iÅ¡ viso 250 000 Lt, t. y. 2005-05-18 banko pavedimu jo sÅ«nus pervedÄ 66 500 Lt pareiÅ¡kÄjai (likus 7 d. iki dovanojimo sandorio sudarymo), 2005-06-03 banko pavedimu pervedÄ 182 500 Lt pareiÅ¡kÄjos dukrai; mokant avansÄ (66 500 Lt), sÄ skaitÄ , į kuriÄ pervesti pinigus, nurodÄ pareiÅ¡kÄja ir jos sutuoktinis; sÄ skaitÄ , į kuriÄ pervesti likusiÄ pinigų sumÄ (182 500 Lt), nurodÄ pareiÅ¡kÄja ir jos sutuoktinis bei jų duktÄ; likusiÄ 1 000 Lt sumÄ sumokÄjo grynaisiais pareiÅ¡kÄjai ir jos sutuoktiniui.
Tvirtino, kad taip pat buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kÄja 2005-05-18 (tÄ paÄiÄ dienÄ , kai gavo pinigus (66 500 Lt) iÅ¡ A. D. sÅ«naus) grÄ Å¾ino 66 008,11 Lt paskolos likutį AB bankui âNord/LB Lietuvaâ pagal 2004-05-26 kreditavimo sutartį (2005-05-23 buvo iÅ¡registruota hipoteka sklypui, kuria buvo užtikrintas minÄtos prievolÄs bankui įvykdymas). PareiÅ¡kÄjos duktÄ iÅ¡ 2005-06-03 jai pervestų lÄšų (182 500 Lt) 40 000 Lt 2005-06-18 pervedÄ motinai, 2005 m. birželio-spalio mÄn. iÅ¡ÄmÄ 123 480 Lt grynaisiais iÅ¡ sÄ skaitos.
IÅ¡ 2005-06-18 gautų lÄšų pareiÅ¡kÄja 1 858,29 Lt panaudojo atsiskaityti už prekes ir paslaugas, o 33 600 Lt 2005 m. liepos-spalio mÄn. laikotarpiu iÅ¡ÄmÄ grynaisiais iÅ¡ banko sÄ skaitos. PareiÅ¡kÄja 2005-06-08 (t. y. praÄjus 5 d. nuo sklypo 2005-06-03 pardavimo sandorio) įsigijo žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. (SklypÄ 2), už 180 00 Lt, kuriame 2005-2006 m. buvo pastatytas sodo namas (2006-09-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktas), šį sklypÄ su sodo pastatu 2006-10-12 (praÄjus 13 d. po 2006-09-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto suraÅ¡ymo) pareiÅ¡kÄja su sutuoktiniu padovanojo sÅ«nui.
PažymÄjo, kad iÅ¡ atliktų mokÄjimų matyti, kad sprendimas parduoti sklypÄ su pastatytu namu buvo priimtas ir pirkÄjas surastas iki turto dovanojimo sÅ«nui sandorio sudarymo, o turtas A. G. tuo metu nebuvo
parduotas dÄl nuo pardavÄjo (- jų) priklausanÄių aplinkybių, t. y. A. G. nurodÄ, kad turtas tuo metu priklausÄ N.
J. tÄvams (pareiÅ¡kÄjai ir jos sutuoktiniui), taÄiau N. J. norÄjo, kad sandoris bÅ«tų sudarytas su juo. Savo 2009-09-08 paaiÅ¡kinime pareiÅ¡kÄja nurodo, kad ji nežinojo, jog sÅ«nus ketina parduoti žemÄs sklypÄ su namu, taÄiau Å¡iuos teiginius, paneigia turto pirkÄjos paaiÅ¡kinimai, jos į pareiÅ¡kÄjos ir jos sutuoktinio sÄ skaitas atlikti iÅ¡ankstiniai mokÄjimai už ketinamÄ Ä¯sigyti turtÄ . PareiÅ¡kÄja 2009-09-08 pateiktame paaiÅ¡kinime negalÄjo nurodyti, kodÄl į jos sÄ skaitÄ iki sklypo su sodo pastatu dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo A. G. pervedÄ atitinkamas piniginių lÄšų sumas, o 2009-09-21 paaiÅ¡kinime jau nurodÄ, kad 2006-09-01 pervestos lÄÅ¡os 85 000 Lt ir
55 000 Lt buvo grÄ Å¾intos A. G., kodÄl buvo pervesti Å¡ie pinigai, ji atsakyti negalÄjo, dÄl kitų mokÄjimų nieko paaiÅ¡kinti negalÄjo. 2009-10-02 paaiÅ¡kinime pareiÅ¡kÄja nurodÄ jau visai kitas aplinkybes, t. y. kad pinigai jiems buvo pervesti, nes A. G. jie norÄjo parduoti sodo namÄ su žemÄs sklypu (duomenys
neskelbtini) k., Vilniaus r., kuriame dabar gyvena, taÄiau A. G. persigalvojo, nes nusprendÄ pirkti kitÄ Å¾emÄs sklypÄ su
namu, o lÄÅ¡os jai buvo grÄ Å¾intos. TaÄiau Å¡iuos pareiÅ¡kÄjos prieÅ¡taringus paaiÅ¡kinimus paneigÄ A. G. 2009-12-30 paaiÅ¡kinime, nurodydama, kad ji su pareiÅ¡kÄja, jos sutuoktiniu ir sÅ«numi jokių sandorių, susitarimų ir atsiskaitymų, iÅ¡skyrus sandorius dÄl sklypo ir sodo namo, nÄra turÄjusi, žemÄs sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini) k. iÅ¡ jų pirkti neketino ir susitarimų dÄl Å¡io turto nebuvo sudariusi, jos pervesto
140 000 Lt avanso jai negrÄ Å¾ino nei pareiÅ¡kÄja, nei jos sutuoktinis, nei jų sÅ«nus, nei joks kitas asmuo (pinigų A. G. grÄ Å¾inimÄ patvirtinanÄių įrodymų nei pareiÅ¡kÄja, nei jos sutuoktinis nepateikÄ). TeigÄ, kad nustatytos faktinÄs sandorių sudarymo ir atsiskaitymo už parduotÄ turtÄ aplinkybÄs, tiek pareiÅ¡kÄjos, jos dukters ir sÅ«naus paaiÅ¡kinimų prieÅ¡taravimai ir neatitikimai su mokesÄių administratoriaus nustatytomis aplinkybÄmis bei kitos aplinkybÄs, suteikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog faktiniais ginÄo turto (sklypo ir sklypo su pastatu) pardavÄjais buvo pareiÅ¡kÄja ir jos sutuoktinis, o jų vaikai buvo tik formalÅ«s jiems dovanoto turto pardavÄjais. Taigi, pagal mokestinio ginÄo medžiagÄ nustatyta, kad 2005-06-03 buvo sudarytos dvi sutartys, t. y. 2005-06-03 sutartimi pareiÅ¡kÄjos dukra už 250 000 Lt pardavÄ sklypÄ , kita 2005-06-03 kilnojamojo turto â statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo sutartimi pareiÅ¡kÄja ir jos sutuoktinis sklypo pirkÄjui A. D. pardavÄ statybines medžiagas. Centrinis mokesÄių administratorius savo sprendime konstatavo, kad 33 102,59 Lt suma,
kuri nurodyta statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo sutartyje, įÄjo į bendrÄ A. D. sumokÄtÄ 250 000 Lt sumÄ ir nustatÄ, kad pareiÅ¡kÄja
pagal 2005-06-03 nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sandorį gavo 108 448,71 Lt ((250 000-33 102,59) / 2) nekilnojamojo turto pardavimo pajamas, o pagal 2005-06-03 statybinių medžiagų pardavimo sutartį gavo 16 551,30 Lt statybinių medžiagų pardavimo pajamas. Remiantis GPMÄ® 19 str. 1-3 d. nuostatomis, iÅ¡ turto pardavimo pajamų gali bÅ«ti atimama tik (konkretaus) turto įsigijimo kaina, įskaitant privalomus mokÄjimus, susijusius su turto įsigijimu. Å i įsigijimo kaina turi bÅ«ti pagrįsta dokumentais, turinÄiais visus BAÄ® ir kituose teisÄs aktuose nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus (pvz.
PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, sÄ skaitomis faktÅ«romis, kasos pajamų orderiais, kasos aparatų kvitais ir pan.), arba galiojanÄių sandorių dokumentais (pvz. pirkimo-pardavimo sutartimis, dovanojimo sutartimis, paveldÄjimo teisÄs liudijimais ir pan.). PareiÅ¡kÄja nepateikÄ jokių juridinÄ galiÄ turinÄių konkreÄias iÅ¡laidas pagrindžianÄių dokumentų (iÅ¡skyrus Inspekcijos patikrinimo metu pripažintÄ 25 295,98 Lt iÅ¡laidų sumÄ ), dÄl Å¡ių priežasÄių nÄra jokio pagrindo kitaip vertinti Inspekcijos nustatyto iÅ¡laidų dydžio.
PareiÅ¡kÄjos skunde nurodomas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas nelaikytinas GPMÄ® 19 str. 3 d. reikalavimus atitinkanÄiu apskaitos dokumentu, pagrindžianÄiu faktines iÅ¡laidas, kurias bÅ«tų galima atimti iÅ¡ turto pardavimo pajamų GPM apskaiÄiavimo tikslais, todÄl atsižvelgti į jame nurodytÄ statybos vertÄ nÄra pagrindo. PareiÅ¡kÄja taip pat ir Å¡iuo atveju nepateikÄ jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima sprÄsti, kad 2005-12-19 AB banko âNORD/LB Lietuvaâ suteikto kredito suma (72 000 Lt) buvo naudojama gyvenamojo namo sklype statybai.
Be kita ko, nurodÄ, kad vadovaujantis MAÄ® 100 str. 1 d. 3 p., mokesÄių mokÄtojas yra fizinis asmuo gali bÅ«ti atleidžiamas nuo delspinigių mokÄjimo, jei yra sunki jo ekonominÄ/socialinÄ padÄtis, kaip tai suprantama pagal MAÄ® 113 str. 1 d. 3 p., t. y. fiziniam asmeniui reikia valstybÄs paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, invalidas, asmeniui reikalingas gydymas, medicininÄ profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinÄ paÅ¡alpÄ ) arba tokia parama jau teikiama. Vien tik asmens priklausymas ankÅ¡Äiau iÅ¡vardintoms socialinÄs padÄties asmenų grupÄms nÄra pagrindas atleisti mokesÄių mokÄtojÄ nuo delspinigių, todÄl turi bÅ«ti įvertinama ir mokesÄių mokÄtojo ekonominÄ padÄtis, Å¡eimos gaunamos pajamas bei turimas turtas.
Vien tos aplinkybÄs, kad pareiÅ¡kÄjos vyras yra pensinio amžiaus, o vyro brolis turi 35 proc. darbingumo lygį, įvertinus pareiÅ¡kÄjos sutuoktinio 2010 m sausio-vasario mÄn. gautÄ 2 711,84 Lt pensijÄ , pareiÅ¡kÄjos turimÄ turtÄ ir vykdytus sandorius su ginÄo bei kitu nekilnojamuoju turtu, pareiÅ¡kÄjos darbo užmokestį, negali bÅ«ti pagrindu atleisti pareiÅ¡kÄjÄ nuo GPM delspinigių skunde nurodytu (MAÄ® 113 str. 1 d. 3 p.) pagrindu.
Teismo posÄdyje atsakovÄs atstovÄ patvirtino atsiliepime iÅ¡dÄstytus motyvus, su skundu nesutiko ir praÅ¡Ä skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (žr. teismo posÄdžio protokolÄ ).
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinÄ mokesÄių inspekcija su pateiktu skundu nesutiko ir praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjos N. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .
Atsiliepime į skundÄ (b. l. 79) nurodÄ, kad palaiko atsakovÄs atsiliepime iÅ¡dÄstytus argumentus.
Ä® teismo posÄdį treÄiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posÄdžio laikÄ ir vietÄ buvo praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka, todÄl byla iÅ¡nagrinÄta atstovui nedalyvaujant. Be to, atsiliepsime tretysis suinteresuotas asmuo nurodÄ, kad teismo posÄdyje atstovas nedalyvaus (b. l. 85).
Byla dalyje nutrauktina. Kita skundo dalis netenkintina.
Byloje ginÄas kilo dÄl Vilniaus AVMI, VMI ir Komisijos sprendimų, kuriais pareiÅ¡kÄjai papildomai buvo paskaiÄiuota GMP, GPM delspinigių ir skirta GPM bauda, t. y. 43
868 Lt GPM, 20 546 Lt GMP delspinigių ir 4 262 Lt GPM bauda (b. l. 7-13, 14-21, 22-33).
Taigi, nagrinÄjamos administracinÄs bylos ginÄo dalykas yra minÄtų sprendimų teisÄtumas bei pagrįstumas, o nagrinÄjamos bylos ginÄo objektas yra gyventojų pajamų mokesÄio (toliau â ir GPM) mokÄjimo tvarka ir sÄ lygos.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ABTÄ®) 3 str. 2 d. įtvirtinta, kad teismas nevertina ginÄijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiÅ«riu, o tik nustato, ar konkreÄiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisÄs aktas, ar administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dÄl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
           Komisijos byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (I t., b. l. 1-199; II t., b. l. 1-201; II t., b. l. 1-181) tvirtina, kad Vilniaus AVMI I patikrinimų skyriaus IV poskyrio vyriausiasis specialistas, vykdydamas 2009-10-14 pavedimÄ tikrinti Nr. 83-318, patikrino N. J. mokesÄių apskaiÄiavimÄ , deklaravimÄ ir sumokÄjimÄ bei 2010-01-21 suraÅ¡Ä Patikrinimo aktÄ Nr. (21.26)-04-77-6 (toliau â ir Patikrinimo aktas), kuriuo pareiÅ¡kÄjai papildomai apskaiÄiavo 46 352 Lt GPM ir 21 932 Lt GPM delspinigių. Vilniaus AVMI virÅ¡ininkÄ, iÅ¡nagrinÄjusi Patikrinimo aktÄ , skundžiamu sprendimu patvirtino jį, skyrÄ 4 511 Lt GMP baudÄ bei neatleido pareiÅ¡kÄjos nuo GPM delspinigių. VMI, iÅ¡nagrinÄjusi pareiÅ¡kÄjos skundÄ dÄl Vilniaus AVMI sprendimo, skundžiamu sprendimu iÅ¡ dalies patvirtino Inspekcijos sprendimÄ , t. y. nurodÄ pareiÅ¡kÄjai sumokÄti į biudžetÄ 43 868 Lt
GPM, 20 546 Lt GPM delspinigių ir 4 262 Lt GPM baudos. Komisija, iÅ¡nagrinÄjusi N. J. skundÄ dÄl VMI sprendimu, sprendimu atsakovÄs sprendimÄ
patvirtino.
Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, mokesÄių administratorius, įvertinÄs surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, padarÄ iÅ¡vadÄ ir konstatavo, kad pareiÅ¡kÄjos ir jos sutuoktinio 2005-2006 m. sudarytų dovanojimo sandorių tikrasis ir vienintelis tikslas buvo mokestinÄs naudos gavimas, t. y. pareiÅ¡kÄja (jos sutuoktinis) dovanojimo sandoriais turto kainÄ padidino iki tokios vertÄs, už kuriÄ turtas buvo perleistas galutiniams turto įgijÄjams, dÄl to jai (jos sutuoktiniui) neatsirado pareiga mokÄti GPM nuo gautų turto pardavimo pajamų, o ne apdovanoti dukrÄ ir sÅ«nų. Abiem atvejais trumpas laikotarpis tarp sudaryto dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo (9 d., 14 d.). Dovanojimo sandoris buvo sudarytas tarp asmeniniais ryÅ¡iais susijusių asmenų, t. y. tÄvų ir dukros; tÄvų ir sÅ«naus (kuomet dovanojimo bÅ«du gautos pajamos pagal GPMÄ® nuostatas neapmokestinamos). PareiÅ¡kÄja (jos sutuoktinis) siekÄ parduoti ginÄo objektus ir jų pirkÄjai buvo surasti dar iki dovanojimo sandorių sudarymo. Sklypo pirkÄjas A. D. 2009-10-30 paaiÅ¡kino, kad sklypo pardavÄjus jis rado 2005 m. pavasarį (iki 2005-05-18) pagal skelbimÄ (dukrai turtas padovanotas 2005-05-25), derybos vyko tik su pareiÅ¡kÄja ir jos sutuoktiniu, duktÄ derybose visiÅ¡kai nedalyvavo, jÄ A. D. pamatÄ tik pasiraÅ¡ant pirkimo-pardavimo sutartį notarų biure, taip pat nurodÄ, kad kiek prisimena, preliminari sutartis buvo sudaryta su pareiÅ¡kÄja ar jos sutuoktiniu
iki 2005-05-18, taÄiau jos neiÅ¡saugojo. Sklypo su sodo pastatu pirkÄja A. G. 2009-08-25 paaiÅ¡kino, kad Å¡io turto pardavÄjus ji rado
2006 m. vasarÄ (rugpjÅ«Äio mÄn.), dÄl pardavimo bendravo su pareiÅ¡kÄjos sÅ«numi, taip pat ir pareiÅ¡kÄja, su kuriais buvo aptartos pardavimo sÄ lygos, turto kaina (sÅ«nui turtas padovanotas 2006-10-12). A. G. teigimu, turto vertinimas buvo užsakytas daugiau kaip prieÅ¡ mÄnesį prieÅ¡ pirkimo ir pardavimo sandorį, nes pardavÄjai dar turÄjo sutvarkyti kažkokius dokumentus, nes namas priklausÄ pareiÅ¡kÄjai ir jos sutuoktiniui, o jų sÅ«nus norÄjo, kad sandoris bÅ«tų sudarytas su juo, kai pati A.
G. sutartį galÄjo sudaryti jau tuo metu (2006 m. rugsÄjo mÄn.). A. G. nurodÄ, kad rugpjÅ«Äio pabaigoje-rugsÄjo mÄn. su N. J. (pareiÅ¡kÄjos sÅ«numi) buvo ranka suraÅ¡Ä susitarimÄ , kad perka namÄ su žemÄs sklypu iÅ¡ jo motinos. A. G. 2006-07-14 kreipÄsi į AB bankÄ Hansabankas dÄl kredito gyvenamojo namo pirkimui ir 2006-11-13 pasiraÅ¡Ä su minÄtu banku sutartį dÄl paskolos minÄto sklypo ir namo pirkimui. Sklypas, kaip ir sklypas su namu buvo parduoti už tokiÄ pat, arba labai nedaug didesnÄ kainÄ , kokia buvo įvertintas dovanojamas turtas dovanojimo sutartyje.
NÄ vienas iÅ¡ pareiÅ¡kÄjos vaikų padovanoto nekilnojamojo turto nenaudojo ir neketino naudoti. Dalis pinigų, gautų už parduotÄ turtÄ , buvo tiesiogiai sumokÄta pareiÅ¡kÄjai ir jos sutuoktiniui arba pervesta į jų sÄ skaitas vÄliau: dukrai dovanoto sklypo pirkÄjo sÅ«nus A. D., be 66 500 Lt, 2005-05-18 pervestų į pareiÅ¡kÄjos sÄ skaitÄ , 2005-06-03 į pareiÅ¡kÄjo dukters I. Å . sÄ skaitÄ sumokÄjo 182 500 Lt, iÅ¡ kurių 40 000 Lt I. Å . 2005-06-18 pervedÄ Ä¯ pareiÅ¡kÄjos banko sÄ skaitÄ .
Be to, A. D. nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjai ir jos sutuoktiniui sumokÄjo 1 000 Lt avansÄ grynaisiais pinigais. SÅ«nui dovanoto sklypo su sodo pastatu pirkÄja A. G., be 150 000 Lt, 2006-09-01 ir 2006-10-09 pervestų į pareiÅ¡kÄjos ir jos sutuoktinio sÄ skaitas, 2006-10-16 į pareiÅ¡kÄjos sÄ skaitÄ pervedÄ 5 000 Lt ir 270 000 Lt 2006-11-16 pervedÄ Ä¯ N. J. sÄ skaitÄ , kuris nuo 2006-11-27 iki 2007-03-16 į pareiÅ¡kÄjos sÄ skaitÄ pervedÄ 89 461,90 Lt. Už parduotÄ turtÄ gauti pinigai buvo panaudoti pareiÅ¡kÄjos ir jos sutuoktinio reikmÄms.
PirkÄjai dalį lÄšų už įsigyjamÄ turtÄ pervedÄ pareiÅ¡kÄjai ir jos sutuoktiniui (net iki turto dovanojimo vaikams sandorių sudarymo), kurie gautas pinigines lÄÅ¡as naudojo savo reikmÄms. Sklypo pirkÄjas A. D. sumokÄjo iÅ¡ viso 250 000 Lt, t. y. 2005-05-18 banko pavedimu jo sÅ«nus pervedÄ 66 500 Lt pareiÅ¡kÄjai (likus 7 d. iki dovanojimo sandorio sudarymo), 2005-06-03 banko pavedimu pervedÄ 182 500 Lt pareiÅ¡kÄjos dukrai; mokant avansÄ (66 500 Lt), sÄ skaitÄ , į kuriÄ pervesti pinigus, nurodÄ pareiÅ¡kÄja ir jos sutuoktinis; sÄ skaitÄ , į kuriÄ pervesti likusiÄ pinigų sumÄ (182 500 Lt), nurodÄ pareiÅ¡kÄja ir jos sutuoktinis bei jų duktÄ; likusiÄ 1 000 Lt sumÄ sumokÄjo grynaisiais pareiÅ¡kÄjai ir jos sutuoktiniui.
PareiÅ¡kÄja 2005-05-18 (tÄ paÄiÄ dienÄ , kai gavo pinigus (66 500 Lt) iÅ¡ A. D. sÅ«naus) grÄ Å¾ino 66 008,11 Lt paskolos likutį AB bankui âNord/LB Lietuvaâ pagal 2004-05-26 kreditavimo sutartį (2005-05-23 buvo iÅ¡registruota hipoteka sklypui, kuria buvo užtikrintas minÄtos prievolÄs bankui įvykdymas). PareiÅ¡kÄjos duktÄ iÅ¡ 2005-06-03 jai pervestų lÄšų (182 500 Lt) 40 000 Lt 2005-06-18 pervedÄ motinai, 2005 m. birželio-spalio mÄn. iÅ¡ÄmÄ
123 480 Lt grynaisiais iÅ¡ sÄ skaitos. IÅ¡ 2005-06-18 gautų lÄšų pareiÅ¡kÄja 1 858,29 Lt panaudojo atsiskaityti už prekes ir paslaugas, o 33 600 Lt 2005 m. liepos-spalio mÄn. laikotarpiu iÅ¡ÄmÄ grynaisiais iÅ¡ banko sÄ skaitos. PareiÅ¡kÄja 2005-06-08 (t. y. praÄjus 5 d. nuo sklypo 2005-06-03 pardavimo sandorio) įsigijo žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. (SklypÄ 2), už 180 00 Lt, kuriame 2005-2006 m. buvo pastatytas sodo namas (2006-09-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktas), šį sklypÄ su sodo pastatu 2006-10-12 (praÄjus 13 d. po 2006-09-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto suraÅ¡ymo) pareiÅ¡kÄja su sutuoktiniu padovanojo sÅ«nui. Savo 2009-09-08 paaiÅ¡kinime pareiÅ¡kÄja nurodÄ, kad ji nežinojo, kad sÅ«nus ketina parduoti žemÄs sklypÄ su namu, taÄiau Å¡iuos teiginius paneigÄ turto pirkÄjos paaiÅ¡kinimai, jos į pareiÅ¡kÄjos ir jos sutuoktinio sÄ skaitas atlikti iÅ¡ankstiniai mokÄjimai už ketinamÄ Ä¯sigyti turtÄ . PareiÅ¡kÄja 2009-09-08 pateiktame paaiÅ¡kinime negalÄjo nurodyti, kodÄl į jos sÄ skaitÄ iki sklypo su sodo pastatu dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo A.
G. pervedÄ atitinkamas piniginių lÄšų sumas, o 2009-09-21 paaiÅ¡kinime jau
nurodÄ, kad 2006-09-01 pervestos lÄÅ¡os 85 000 Lt ir 55 000 Lt buvo grÄ Å¾intos A. G., kodÄl buvo pervesti Å¡ie pinigai, ji atsakyti negalÄjo,
dÄl kitų mokÄjimų nieko paaiÅ¡kinti negalÄjo. 2009-10-02 paaiÅ¡kinime pareiÅ¡kÄja nurodÄ
jau visai kitas aplinkybes, t. y. kad pinigai jiems buvo pervesti, nes A. G. jie norÄjo parduoti sodo namÄ su žemÄs sklypu (duomenys
neskelbtini) k., Vilniaus r., kuriame dabar gyvena, taÄiau A. G. persigalvojo, nes nusprendÄ pirkti kitÄ Å¾emÄs sklypÄ su
namu, o lÄÅ¡os jai buvo grÄ Å¾intos. TaÄiau Å¡iuos pareiÅ¡kÄjos prieÅ¡taringus paaiÅ¡kinimus paneigÄ A. G. 2009-12-30 paaiÅ¡kinime, nurodydama, kad ji su pareiÅ¡kÄja, jos sutuoktiniu ir sÅ«numi jokių sandorių, susitarimų ir atsiskaitymų, iÅ¡skyrus sandorius dÄl sklypo ir sodo namo, nÄra turÄjusi, žemÄs sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini) k. iÅ¡ jų pirkti neketino ir susitarimų dÄl Å¡io turto nebuvo sudariusi, jos pervesto
140 000 Lt avanso jai negrÄ Å¾ino nei pareiÅ¡kÄja, nei jos sutuoktinis, nei jų sÅ«nus, nei joks kitas asmuo (pinigų A. G. grÄ Å¾inimÄ patvirtinanÄių įrodymų nei pareiÅ¡kÄja, nei jos sutuoktinis nepateikÄ). Taigi, mokesÄių administratorius, remdamasis nustatytomis faktinÄmis sandorių sudarymo ir atsiskaitymo už parduotÄ turtÄ aplinkybÄmis, pareiÅ¡kÄjos, jos dukters ir sÅ«naus paaiÅ¡kinimų prieÅ¡taravimais ir neatitikimais su mokesÄių administratoriaus nustatytomis aplinkybÄmis bei kitomis aplinkybÄmis, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad faktiniais ginÄo turto (sklypo ir sklypo su pastatu) pardavÄjais buvo pareiÅ¡kÄja ir jos sutuoktinis, o jų vaikai buvo tik formalÅ«s jiems dovanoto turto pardavÄjais. 2005-06-03 buvo sudarytos dvi sutartys, t. y. 2005-06-03 sutartimi pareiÅ¡kÄjos dukra už 250 000 Lt pardavÄ sklypÄ , kita 2005-06-03 kilnojamojo turto â statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo sutartimi pareiÅ¡kÄja ir jos sutuoktinis sklypo pirkÄjui A. D. pardavÄ statybines medžiagas. 33 102,59 Lt suma, kuri nurodyta statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo sutartyje, įÄjo į bendrÄ A. D. sumokÄtÄ
250 000 Lt sumÄ ir nustatÄ, kad pareiÅ¡kÄja pagal 2005-06-03 nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sandorį gavo 108 448,71 Lt ((duomenys neskelbtini)) / 2) nekilnojamojo turto pardavimo pajamas, o pagal 2005-06-03 statybinių medžiagų pardavimo sutartį gavo 16 551,30 Lt statybinių medžiagų pardavimo pajamas.
Teismo posÄdyje kaip liudytojas apklaustas M. J. parodÄ, kad jie su žmona neturÄjo jokio tikslo pasipelnyti. Dirbo sÄ Å¾iningai ir kÄ užsidirbo padovanojo vaikams (žr. teismo posÄdžio protokolÄ ).
GinÄo teisinius santykius reglamentuoja GPMÄ® ir MAÄ®.
Pagal MAÄ® 2 str.
23 d., mokestis yra mokesÄio įstatyme mokesÄių mokÄtojui nustatyta piniginÄ prievolÄ valstybei. MAÄ® 2 str. 18 d. nustatyta, kad mokestinÄ prievolÄ yra mokesÄio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesÄių mokÄtojo pareiga teisingai apskaiÄiuoti mokestį, laiku sumokÄti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetÄ ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesÄių apskaiÄiavimu ir sumokÄjimu.
GPMÄ® 5 str. 1 d. nustatyta, kad pajamų mokesÄio objektas yra gyventojo pajamos. Å io įstatymo 6 str. 2 d. 9 p. reglamentuojama, kad ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo pajamoms taikomas 15 proc. pajamų mokesÄio tarifas. Pagal Å¡io įstatymo 1 d. 19 p., neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos iÅ¡ sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tÄvų (įtÄvių) dovanojimo bÅ«du gautos pajamos, o pagal GPMÄ® 17 str. 1 d. 21 p., neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos gyventojo pajamos už ne individualios veiklos turto pardavimÄ , jeigu nekilnojamasis turtas įsigytas anksÄiau negu prieÅ¡ trejus metus iki Å¡io turto pardavimo. GPMÄ®
19 str. 1 d. nustatyta, kad, pardavus ar kitaip perleidus nuosavybÄn ne individualios veiklos turtÄ , iÅ¡ gautų pajamų Å¡iame straipsnyje nustatyta tvarka gali bÅ«ti atimama: 1) turto įsigijimo kaina; 2) sumokÄtas komisinis atlyginimas bei mokesÄiai, rinkliavos, susijÄ su Å¡io turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybÄn. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad turto įsigijimo kainai priskiriamos iÅ¡laidos, patirtos įsigyjant turtÄ , įskaitant sumokÄtus komisinius atlyginimus bei mokesÄius, rinkliavas, susijusius su Å¡io turto įsigijimu, taip pat savo ar sutuoktinio lÄÅ¡omis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lÄšų sugrÄ Å¾intÄ dalį) atlikto turto rekonstravimo iÅ¡laidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo ir rekonstravimo iÅ¡laidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lÄšų sugrÄ Å¾intÄ dalį). Pagal GPMÄ® 19 str. 3 d., iÅ¡ turto pardavimo pajamų leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinÄiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinÄs apskaitos įstatyme ir kituose teisÄs aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, ir, jei dokumentų blankams Lietuvos Respublikos VyriausybÄ yra nustaÄiusi atitinkamus reikalavimus, - atitinkanÄiais keliamus reikalavimus, ir
(arba) galiojanÄiais sandoriais, ir (arba) užsienio vienetų bei gyventojų suraÅ¡ytais dokumentais, jei iÅ¡ Å¡ių dokumentų galima nustatyti Å«kinÄs operacijos turinį. MokesÄių, rinkliavų sumokÄjimas turi bÅ«ti pagrįstas Å¡ių sumų sumokÄjimÄ patvirtinanÄiais atitinkamais dokumentais. Vadovaujantis GPMÄ® 22 str., gyventojo pajamos iÅ¡ ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybÄn, gaunamos iÅ¡ Lietuvos nuolatinio gyventojo, priskiriamos B klasÄs pajamoms. nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavÄs pajamų, pagal mokesÄio mokÄjimo tvarkÄ priskiriamų tiek A klasÄs, tiek B klasÄs pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einanÄių po to mokestinio laikotarpio, gegužÄs 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotÄ asmenį pateikti mokesÄio administratoriui metinÄ pajamų mokesÄio deklaracijÄ už praÄjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praÄjusio mokestinio laikotarpio pajamas bei už jas apskaiÄiuotÄ pajamų mokestį. Mokestis sumokamas iki metinÄs pajamų mokesÄio deklaracijos pateikimo termino pabaigos (GPMÄ® 27 str.).
Kaip matyti iÅ¡ byloje esanÄių raÅ¡ytinių įrodymų, papildomai pareiÅ¡kÄjai apskaiÄiuoti mokÄjimai, susijÄ su GPM, buvo nustatyti taikant MAÄ® 69 str. 1 d. Å i teisÄs norma suteikia teisÄ, o kartu ir numato pareigÄ mokesÄių administratoriui taikyti turinio virÅ¡enybÄs prieÅ¡ formÄ principÄ , nustaÄius, kad mokesÄio mokÄtojo sandoris, Å«kinÄ operacija ar bet kokia jų grupÄ sudaromi turint tikslÄ gauti mokestinÄ naudÄ , t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesÄio mokÄjimo terminus, sumažinti mokÄtinÄ mokesÄio sumÄ arba visiÅ¡kai iÅ¡vengti mokesÄio mokÄjimo arba padidinti grÄ Å¾intinÄ (įskaitytinÄ ) mokesÄio permokÄ (skirtumÄ ), arba sutrumpinti mokesÄio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo terminus. Å iuo atveju mokesÄių administratorius neatsižvelgia į formaliÄ mokesÄių mokÄtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet atkuria iÅ¡kreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesÄių įstatymai sieja apmokestinimÄ , ir mokestį apskaiÄiuoja pagal minÄtų mokesÄių įstatymų atitinkamas nuostatas.
TeisÄjų kolegija pažymi, kad dÄl Å¡ios teisÄs normos aiÅ¡kinimo ir taikymo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra priimta atitinkamų sprendimų (nutarÄių), kurie vertintini kaip teisÄs Å¡altiniai, kuriais bÅ«tina vadovautis priimant sprendimÄ tiek Å¡ioje, tiek kitose analogiÅ¡kose bylose. Tokia iÅ¡vada darytina, remiantis Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarimu, kuriame nurodyta, kad âKonstitucijoje įtvirtintas teisinÄs valstybÄs principas suponuoja jurisprudencijos tÄstinumÄ (...) Užtikrinant iÅ¡ Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumÄ (nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ), taigi ir jurisprudencijos tÄstinumÄ , lemiamÄ reikÅ¡mÄ (be kitų svarbių veiksnių) turi Å¡ie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo paÄių sukurtų precedentų â sprendimų analogiÅ¡kose bylose; žemesnÄs instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnÄs instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų â precedentų tų kategorijų bylose; aukÅ¡tesnÄs instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiÅ«rÄdami žemesnÄs instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais paÄiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir ex ante žinomi teisÄs subjektams, inter alia žemesnÄs instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi bÅ«ti prognozuojama); bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali bÅ«ti kuriami tik tada, kai tai yra neiÅ¡vengiamai, objektyviai bÅ«tina; toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisÄiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kÅ«rimas) visais atvejais turi bÅ«ti deramai (aiÅ¡kiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuoseâ. PaminÄtos nuostatos dÄl jurisprudencijos tÄstinumo taikytinos ir administracinių teismų praktikos atžvilgiu.
NagrinÄjamoje byloje nukrypti nuo ankstesnÄs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir kurti naujÄ precedentÄ , teisÄjų kolegijos nuomone, nÄra jokio pagrindo.
Teismų praktikoje interpretuojant nurodytÄ teisÄs normÄ pažymima, kad joje kalbama apie mokesÄio mokÄtojo tikslÄ gauti mokestinÄ naudÄ ateityje, t. y. po sandorio (Å«kinÄs operacijos), kurie gali bÅ«ti tiriami Å¡ios teisÄs normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiÅ¡kia, kad taikant Å¡iÄ teisÄs normÄ reikÅ¡mingomis gali bÅ«ti pripažintos aplinkybÄs, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones kelianÄio) sandorio (Å«kinÄs operacijos) sudarymo. Taikant Å¡iÄ teisÄs normÄ atliekamas retrospektyvus paties sandorio (Å«kinÄs operacijos) ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Taikant nurodytÄ normÄ taip pat yra bÅ«tina nustatyti joje nurodytÄ mokesÄio mokÄtojo tikslÄ (gauti Å¡ioje normoje apibÅ«dintÄ mokestinÄ naudÄ ). Tai reiÅ¡kia, kad Å¡i teisÄs norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones kelianÄio) sandorio (Å«kinÄs operacijos) tikslas yra vienintelis â gauti minÄtÄ mokestinÄ naudÄ . Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (Å«kinÄ operacija) turÄjo kitus, ekonomiÅ¡kai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali bÅ«ti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesÄio mokÄtojas turÄjo iÅ¡ Å¡io sandorio (Å«kinÄs operacijos) atitinkamÄ mokestinÄ naudÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinÄse bylose Nr. A-10-846/2006, A-11-719/2007 ir A-556-250/2008).
ABTÄ® 57 str. numatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. NÄ vienos proceso Å¡alies pateikta įrodymų interpretacija teismui nÄra privaloma. Pagal ABTÄ® 86 str. 2 d., priimdamas sprendimÄ , administracinis teismas įvertina iÅ¡tirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybÄs, turinÄios bylai esminÄs reikÅ¡mÄs, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje.
TeisÄjų kolegija, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrusi ir įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , remdamasi aptartų teisÄs normų sistemine analize, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžia, kad mokesÄių administratorius Å¡io ginÄo atveju teisÄtai ir pagrįstai taikÄ bei aiÅ¡kino MAÄ®
69 str. 1 d. nuostatas, vertinti bylos aplinkybes kitaip, nei jas įvertino atsakovÄ ir Komisija, pareiÅ¡kÄjos pateiktais argumentais, nÄra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. MokesÄių administratorius surinko pakankamai įrodymų, patvirtinanÄių, kad pareiÅ¡kÄja ir jos sutuoktinis nekilnojamojo turto dovanojimo sandorius sudarÄ turÄdami tikslÄ â gauti mokestinÄ naudÄ , t. y. iÅ¡vengti pajamų mokesÄio mokÄjimo nuo turto vertÄs padidÄjimo pajamų. IÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄja siekÄ mokestinÄs naudos leidžia daryti mokesÄių administratoriaus nustatytų faktinių bylos aplinkybių visetas: nekilnojamas turtas parduotas už tÄ paÄiÄ ar gana artimÄ kainÄ , kokia buvo nustatyta dovanojimo sutartyse, turtas per itin trumpÄ laikÄ nuo dovanojimo sandorių sudarymo parduotas tretiesiems asmenims, nekilnojamojo turto dovanojimo dukrai ir sÅ«nui metu buvo žinoma, kad turtas bus parduotas, turto pardavimo sandorius organizavo ir/ar dalyvavo juos vykdant pareiÅ¡kÄja ir jos sutuoktinis, dovanojimo bÅ«du parduotas turtas nebuvo naudojamas pareiÅ¡kÄjos vaikų poreikiams, dalis pinigų, gautų už parduotÄ turtÄ , buvo tiesiogiai sumokÄta pareiÅ¡kÄjai ir jos sutuoktiniui arba pervesta į jų sÄ skaitas vÄliau, už parduotÄ turtÄ gauti pinigai panaudoti pareiÅ¡kÄjos ir jos sutuoktinio reikmÄms.
MAÄ® 67 str. 1 d. įtvirtina principÄ , kad mokesÄių administratorius privalo pagrįsti jo mokesÄių mokÄtojui apskaiÄiuotas mokesÄio ir su juo susijusias sumas. MokesÄių administratoriaus ginÄo atveju apskaiÄiuotos mokesÄio ir su juo susijusios sumos yra tinkamai pagrįstos. PareiÅ¡kÄja nei mokestinio patikrinimo metu, nei nagrinÄjant mokestinį ginÄÄ ikiteismine tvarka, nei nagrinÄjant bylÄ teisme nepateikÄ Ä¯rodymų, paneigianÄių mokesÄių administratoriaus nustatytas aplinkybes. PareiÅ¡kÄja nepagrindÄ bei neįrodÄ, kad dovanojimo sandorio tikslas buvo kitas nei nustatÄ mokesÄių administratorius, t. y. iÅ¡vengti GPM mokÄjimo. TodÄl mokesÄių administratorius, vadovaudamasis MAÄ® 69 str. 1 d. nuostatomis, pagrįstai neatsižvelgÄ Ä¯ formaliÄ mokesÄių mokÄtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ ir atkÅ«rÄ iÅ¡kreiptas aplinkybes, su kuriomis mokesÄių įstatymai sieja apmokestinimÄ .
Apibendrinusi tai, kas pasakyta anksÄiau, atsižvelgdama į nurodytÄ MAÄ® 69 str. 1 d. aiÅ¡kinimÄ , teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad MAÄ® 69 str. 1 d. taikymo prasme, dovanojimo sandoriais buvo siekiama tik mokestinÄs naudos. Kitų tikslų siekimas Å¡io ginÄo atveju nenustatytas.
MokesÄių administratoriaus pagrįstai ir teisÄtai, vadovaudamasis GPM įstatymo ir MAÄ® nuostatomis, apskaiÄiavo GPM, GPM delspinigius ir skyrÄ Å¡io mokesÄio baudÄ .
Be kita ko, mokesÄių administratorius, remdamasis MAÄ® 100 str., pagrįstai netenkino pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymo dÄl jos atleidimo nuo GPM delspinigių mokÄjimo.
Jokių esminių procedÅ«rinių pažeidimų nagrinÄjant mokestinį ginÄÄ teisÄjų kolegija nenustatÄ.
Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dÄstyta, remdamasi nurodytų teisÄs normų sistemine analize, iÅ¡tirtų bylos raÅ¡ytinių įrodymų visuma, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo kriterijais, teisÄjų kolegija sprendžia, kad Komisija, VMI ir Vilniaus AVMI, tinkamai taikÄ teisÄs aktų nuostatas, sprendimai yra teisÄti ir pagrįsti, todÄl skunde nurodytais motyvais ir kitais motyvais, vadovaujantis ABTÄ® 89 str. nuostatomis, naikinti Å¡ių sprendimų nÄra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo. PareiÅ¡kÄjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 p.).
TeisÄjų kolegija pažymi, kad, kaip minÄta, pareiÅ¡kÄja skunde (b. l. 47-52) praÅ¡Ä panaikinti ir Patikrinimo aktÄ . TaÄiau, Patikrinimo aktas, pagal MAÄ® 128 str. 1 d., yra dokumentas, kuriame įforminami mokestinio patikrinimo rezultatai. Patikrinimo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami arba sprendimu, arba pažyma (MAÄ®
128 str. 2 d.). Taigi, Patikrinimo aktas pareiÅ¡kÄjai pats savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių ir nesukuria pareigų, todÄl negali bÅ«ti laikomas administraciniu aktu ar veiksmu, skundžiamu ABTÄ® nustatyta tvarka. Vadovaujantis ABTÄ® 101 str. 1 p., byla Å¡ioje dalyje nutrauktina, t. y. Å¡i bylos dalis nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. PareiÅ¡kÄjai iÅ¡aiÅ¡kintina ABTÄ® 102 str. 3 d. nuostatos, kad bylÄ nutraukus, vÄl kreiptis į teismÄ dÄl ginÄo tarp tų paÄių Å¡alių dÄl to paties dalyko ir tuo paÄiu pagrindu neleidžiama.
Remdamasi tuo, kas iÅ¡dÄstyta, ir vadovaudamasi ABTÄ® 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str., 102 str., 127 str. ir 129 str., n u s p r e n d Ä:
administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos N. J. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesÄių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, treÄiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesÄių inspekcijai dÄl patikrinimo akto panaikinimo nutraukti.
KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .
Sprendimas per
14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄjai                                                                                                                   Liuda
ArlauskienÄs
                                                                                                                               Â
Violeta BalÄytienÄ
                                                                                                                               Â
Bronius Januška