Legislator Case Law & Legislation
c4602b3e-8b30-444e-8f2b-05ece32fb55d AI generated

Court dismisses tax appeal, upholding tax authority decisions and terminating the inspection report portion. Tax authority decisions upheld; inspection report not actionable. Appeal dismissed as unfounded.

Case Number c4602b3e-8b30-444e-8f2b-05ece32fb55d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the taxpayer's appeal against tax authority decisions and terminated the portion concerning the inspection report. The taxpayer argued that tax authorities violated the principle of substantive over formal interpretation of tax laws. The court found no procedural violations and ruled that the inspection report itself does not create legal obligations or constitute an administrative act subject to judicial review.

Legislator headnote

AI generated

Art. 89 of the Administrative Litigation Act; Art. 128 of the Tax Law: Tax authority decisions are upheld if legally sound; an inspection report is merely a document of results and does not create legal consequences or constitute an administrative act subject to administrative litigation.

Keywords

AI generated
administrative litigation tax authority decisions inspection report substantive over formal unfounded appeal

Cited Legislation

AI generated
Art. 89 of the Administrative Litigation Act
Art. 88 of the Administrative Litigation Act
Art. 101 of the Administrative Litigation Act
Art. 102 of the Administrative Litigation Act
Art. 127 of the Tax Law
Art. 128 of the Tax Law
Art. 85-87 of the Administrative Litigation Act
Art. 129 of the Tax Law

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „SENAMIESČIO ŪKIS"

Administracinė byla Nr. I-833-95/2011

(Proceso Nr. 3-61-3-02759-2010-9)

                                                                                             Â

           Procesinio sprendimo kategorija 1.3; 9.1.4; 9.1.5; 74

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės

ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjai N. J., atsakovės atstovei Rasai Stravinskaitei, viešame

teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos N. J. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl patikrinimo akto ir sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

 Â

 n  u  s  t  a  t  ė :

          Â

pareiÅ¡kėja N. J. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) su skundu (b. l. 1-6), kurį patikslino (b. l. 47-52) (toliau – ir skundas), kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2010-08-30 sprendimÄ Nr. S-232(7-176/2010) (toliau – ir Sprendimas), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VMI) 2010-05-28 sprendimÄ Nr. 68-132 (toliau – ir VMI sprendimas), Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI, Inspekcija, tretysis suinteresuotas asmuo) 2010-03-29 sprendimÄ Nr. (21.26)-256-83 (toliau – ir Vilniaus AVMI, Inspekcijos sprendimas) ir Vilniaus AVMI 2010-01-21 Patikrinimo aktÄ Nr. (21.26)-04-77-6 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

Skunde nurodė, kad pareiÅ¡kėja nesutinka su skundžiamais sprendimais, laiko juos neteisėtais ir nepagrįstais, todėl naikintinais. Tvirtino, kad MAÄ® 69 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, Å«kinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslÄ gauti mokestinę naudÄ , t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtinÄ mokesčio sumÄ arba visiÅ¡kai iÅ¡vengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grÄ Å¾intine (įskaitytinÄ ) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo grÄ Å¾inimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ ;

Å¡iuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formaliÄ mokesčių mokėtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet atkuria iÅ¡kreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , ir mokestį apskaičiuoja pagal minėti mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Teismų praktikoje, aiÅ¡kinant Å¡iÄ normÄ , pažymėta, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtoje tikslÄ gauti mokestinę naudÄ ateityje, t. y. po sandorio (Å«kinės operacijos), kurie gali bÅ«ti tiriam Å¡ios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo.

Tai reiÅ¡kia, kad taikant Å¡iÄ teisės normÄ reikÅ¡mingomis gali bÅ«ti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriame (abejones keliančio) sandorio (Å«kinės operacijos) sudarymo, t. y. taikant Å¡iÄ teisės normÄ atliekamas retrospektyvus paties sandorio (Å«kinės operacijos) ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Svarbu, kad taikant nurodytÄ normÄ yra bÅ«tina nustatyti joje nurodytÄ mokesčio mokėtojo tikslÄ (gauti Å¡ioje normoje apibÅ«dintÄ mokestinę naudÄ ). Tai reiÅ¡kia kad Å¡i teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejone keliančio) sandorio (Å«kinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtÄ mokestinę naudÄ .

Tačiau, kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (Å«kinė operacija) turėjo kitus ekonomiÅ¡kai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali bÅ«ti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iÅ¡ Å¡io sandorio (Å«kinės operacijos) atitinkamÄ mokestinę naudÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-11-719/2007, Nr. A-756-1591/2008, Nr. A-39 - 2377/2008). Teisinėje valstybėje yra nustatomos garantijos, apsaugančios mokesčių mokėtojus nuo valdžios institucijų nepagrįstų reikalavimų.

Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Neužtikrinus teisėtų lÅ«kesčių apsaugos teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebÅ«tų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2002-11-25 nutarimas). Konstitucinis Teismas 2003-11-17 nutarime pažymėjo, kad mokesčių apskaičiavimas turi bÅ«ti grindžiamas teisinę galiÄ turinčiais dokumentais, atspindinčiais Å«kines operacija:

Å«kinius įvykius ir finansinę veiklÄ , įvairiais kitais teisinę galiÄ turinčiais dokumentais, leidžiančiais nustatyti konkretaus apmokestinamojo objekto (mokesčio bazės) dydį. Tvirtino, kad pareiÅ¡kėja žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) g. 16, Vilniuje, kartu su sutuoktiniu 2005-05-2 padovanojo dukrai I. Å .. Dovanojimo sutartimi neturėjo jokio tikslo gauti mokestinę naudÄ , nes buvo seniai nusprendę ir pažadėję padovanoti dukrai žemės sklypÄ natÅ«ra, be to, dukra laukė tokio pažado įvykdymo.

Duktė I. Å . nusprendė parduoti sklypÄ , nes gautus pinigus norėjo investuoti į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) g. 6, Vilniuje. Su sutuoktiniu negalėjo prieÅ¡intis tokiai dukters valiai, apie kuriÄ sužinojo tik įvykus dovanojimo sandoriui. Tikrasis dovanojimo sandorio tikslas buvo finansiÅ¡kai paremti dukrÄ ir tai patvirtina ta aplinkybė, kad žemės sklypas buvo įgytas 2002-08-30 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o dovanojimo sandoris buvo sudarytas 2005-05-25. Todėl retrospektyviai vertinant paties sandorio (Å«kinės operacijos) pasekmes, jeigu ji su sutuoktiniu bÅ«tų turėję tikslÄ gauti mokestinę naudÄ , tokiu bÅ«du, bÅ«tų palaukę tik tris mėnesius ir GPM mokėti parduodant žemės sklypÄ tretiesiems asmenims bÅ«tų nereikėję.

Kadangi turėjo vienintelį tikslÄ padovanoti sklypÄ dukrai, todėl su sutuoktiniu bÅ«dami sÄ Å¾iningais ir nuoÅ¡irdžiai tikėdami, kad valstybėje yra teisinis tikrumas ir teisinis saugumas, net neskaičiavo termino, kuriam nesuėjus reikia mokėti GPM, nes pagrindinis tikslas buvo iÅ¡pildyti dukrai duotÄ pažadÄ padovanoti žemės sklypÄ . Pažymėjo, kad iÅ¡ aptariamo žemės sklypo pardavimo sandorio, kurį sudarė dukra, nei pareiÅ¡kėja, nei jos sutuoktinis, negavo jokios materialinės naudos, nes jai perduota pinigų suma buvo skirta kreditui, kuris buvo paimtas žemės sklypui įsigyti, padengti, o visus kitus pinigus dukra panaudojo savo reikmėms, t. y. savo namo (duomenys neskelbtini) g. 6, Vilniuje, rekonstrukcijai.

Sprendime nurodytÄ teiginį, kad neva turto kaina dovanojimo sandoriais buvo padidinama iki tokios vertės, už kokiÄ turtas buvo perleidžiamas galutiniam įgijėjui, laikė nepagrįstu. Akcentavo, kad buvo atlikti nekilnojamojo turto pagerinimo darbai: gautas statybos leidimas (iÅ¡leista 10 000,00 Lt), pradėti namo pamato statybos darbai (pamatų rengimui iÅ¡leista maždaug 40 000,00 Lt pinigų suma); pirktos statybinės medžiagos namo statybai (sÄ skaita, patvirtinanti 33 102,60 Lt sumos sumokėjimÄ ); pirkta medžiagų už 30 000,00 Lt sumÄ mokant grynaisiais pinigais;

žemės sklypas kainavo 34 200,00 Lt, su sklypo pirkimu susiję privalomi mokėjimai notarui 170,70 Lt. Pagal kredito sutartį buvo sumokėtos palūkanos 1 045,72 Lt. Iš viso žemės sklypui išleistos lėšos sudarė 147 302,60 Lt (34 200 Lt+10 000 Lt+40 000 Lt+33 102,60 Lt+ 30 000 Lt+170,70 Lt), iš kurių 73 651,30 Lt pareiškėjai tenkanti dalis. Šie pateikti skaičiai įrodo, kad žemės sklypo vertė

pakilo dėl įdėto darbo, lėšų ir pastangų. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 16,

Vilniuje., 2005-06-03 pirkimo-pardavimo sutarties 3.2 p. nurodyta, kad pirkėjas

A. D. Å¡ia sutartimi kartu su žemės sklypu įsigijo statybos leidimÄ 2003-11-11 Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti statybos darbus, kuriam gauti pareiÅ¡kėja su sutuoktiniu iÅ¡leido 10 000 Lt sumÄ . Be to, pirkėjo A. D. paaiÅ¡kinimas patvirtina, kad žemės sklype buvo pradėti namo pamato (144 kv.m. rÅ«sys) statybos darbai: pamato statybai iÅ¡leista 40 000,00 Lt pinigų suma. Pastebėjo, kad 2005-06-03 pardavimo sandorio metu pradėtas statyti žemės sklype pamatas nebuvo savarankiÅ¡ku objektu, o parduotas kartu su žemės sklypu, kaip vienas vienetas, todėl jo įsigijimo iÅ¡laidos kartu su statybos leidimo įsigijimo kaina turi bÅ«ti pripažintos parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo iÅ¡laidomis.

Atkreipė dėmesį, kad namo statybai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) g. 16, Vilniuje, pareiÅ¡kėja kartu su sutuoktiniu 2004-05-26 pasirašė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „Nord/LB Lietuva“ dėl 20 273,40 EUR (70 000,00 Lt) kredito. Tiek Vilniaus AVMI patikrinimo akte, tiek mokesčių administratorius savo sprendime nurodė, kad likusi nesumokėta Å¡ios paskolos dalis buvo grÄ Å¾inta bankui 2005-05-18. I. Å . pardavimo sutartį sudarė tik 2005-06-03. Taigi, visa paskola bankui buvo grÄ Å¾inta iki ne individualios veiklos turto pardavimo.

Todėl, vadovaujantis GPMÄ® 19 str. 1-3 d., mokesčių administratorius nepagrįstai iÅ¡ sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 16, Vilniuje, pardavimo pajamų neatėmė visos paskolos sumos. GPMÄ® 19 str. 2 d. nustatyta, kad turto įsigijimo kainai priskiriamos iÅ¡laidos, patirtos savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrÄ Å¾intÄ dalį) atlikto turto rekonstravimo iÅ¡laidos, o kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo ir rekonstravimo iÅ¡laidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrÄ Å¾intÄ dalį).

Turto įsigijimo kaina ir žemės sklypo pagerinimo suma sudarė 147 302,60 Lt. Didžiausia pareiškėjai tenkanti nekilnojamojo turto pardavimo pajamų dalis atskaičius išlaidas turėtas turtui įsigyti ir pagerinti 52 185,35 Lt ((34 200+170,70+70 000/2). Pareiškėjai tenkanti dalis sudaro tik 72 814,65 Lt, nuo kurios atskaičius 1 045,72 Lt sumokėtas palūkanas AB DnB Nord bankui, taikytina MNPD 3

480 Lt, turėtų bÅ«ti apskaičiuotas nesumokėtas GPM ne didesnis kaip nuo 68 288,93Lt, o tai sudarytų 1 0243,34 Lt plius 346 Lt (mokesčio permoka) viso: 10 589,34 Lt. Be kita ko, tvirtino, kad žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) g. 23 (SB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniuje, su sodo namu, kartu su sutuoktiniu 2006-10-12 padovanojo savo sÅ«nui N. J.. Dovanojimo sutartimi neturėjo jokio tikslo gauti mokestinę naudÄ , nes su sutuoktiniu buvo seniai nusprendę ir pažadėję padovanoti sÅ«nui žemės sklypÄ su namu, kad jis galėtų minėtame name gyventi, be to, sÅ«nus laukė tokio pažado įvykdymo. Tačiau sÅ«nus neturėjo darbo, name nebuvo galimybės gyventi be papildomų piniginių investicijų, nes name nebuvo vandentiekio bei valymo sistemų, o jų rengimui sÅ«nus neturėjo lėšų, be to ir pareiÅ¡kėja su vyru neturėjo galimybės paremti. Artėjo žiemos sezonas, o iÅ¡laikyti negyvenamÄ namÄ yra brangu, todėl sÅ«nus, nematydamas perspektyvų, nusprendė sklypÄ su namu parduoti. Su sutuoktiniu negalėjo prieÅ¡intis tokiai sÅ«naus valiai, juo labiau, neturėjo finansinių galimybių padėti iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ , t. y. įrengti vandentiekį ir valymo įrengimus bei iÅ¡vengti skolų iÅ¡laikant namÄ . Už sklypÄ ir namÄ gautus pinigus

N. J. panaudojo rÅ«sio patalpų įsigijimui, pagal pirkimopardavimo sutartį 2006-11-17, pažymėtas 31-1, adresu (duomenys neskelbtini) g. 2, Vilniuje, už 80 000 Lt sumÄ ir sutvarkė patalpas savo lėšomis, kad jos bÅ«tų tinkamos gyventi. Patalpų remontui ir baldų pirkimui iÅ¡leido apie 73 000,00 Lt sumÄ . Su sutuoktiniu dovanodami žemės sklypÄ su sodo namu, esančius (duomenys neskelbtini) g. 23 (SB „(duomenys neskelbtini)“), Vilniuje, sÅ«nui, kaina buvo padidinta nuo 25 295,98 Lt iki 425 000 Lt., nes žemės sklype, nupirktame 2005-06-08 už 18 000 Lt, atlikti darbai: gautas statybos leidimas, pastatytas namas, kuriam iÅ¡leista 210 000 Lt neginčytina pinigų suma (2006-09-29 pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta faktiÅ¡ka statybos kaina).

Namas statytas Å«kio bÅ«du. Be to, pareigos, kaupti ir pateisinti namo statybos iÅ¡laidas, statant namÄ Å«kio bÅ«du, nenustato joks teisės aktas. Tokiu bÅ«du, visos pareiÅ¡kėjos kartu su vyru iÅ¡leistos žemės sklypui įsigyti ir namui pastatyti lėšos sudarė 228 000,00 Lt. ArgumentÄ , kad neva iÅ¡laidos žemės sklypui įsigyti ir namui pastatyti sudaro tik 25 295,98 Lt (iÅ¡ jų 18 000 Lt žemės sklypo įsigijimo iÅ¡laidos bei 7 295,98 Lt iÅ¡laidos statybinėms medžiagoms įsigyti), laikė nepagrįstu ir neatitinkančiu protingumo kriterijų, nes pastatyti namo už 7 295,98 Lt sumÄ niekaip nebÅ«tų įmanoma ir tai supranta kiekvienas atidus ir rÅ«pestingas asmuo.

NamÄ statė už 2005-12-19 AB banko „NORD/LB Lietuva“ suteiktÄ kreditÄ (kredito suma 72 000 Lt), tačiau įvertinus, kad 2005-2006 m. laikotarpiu statybinių medžiagų ir statybos darbų kainos žymiai padidėjo, todėl namo statybai skirta paskolos suma buvo virÅ¡yta iÅ¡ nuosavų santaupų. Sumokėta bÅ«sto kredito palÅ«kanų 2 973,71 Lt. Taigi, minėto sklypo kaina padidėjo ne dėl rinkos pokyčių, bet dėl įdėto darbo bei lėšų, siekiant pagerinti sklypÄ . Todėl mano, kad mokesčių administratorius turėjo perskaičiuoti jai tenkančiÄ iÅ¡ žemė sklypo su namu pardavimo gautų pajamų dalį, t. y. iÅ¡ visų nekilnojamojo turto gautų pajamų (390 000 Lt) taip pat turėtų atimti 2005-12-19 AB banko „NORD/LB Lietuva“ pagal kreditavimo sutartį visÄ suteikto kredito sumÄ 72 000 Lt bei VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento pripažinimo tinkamu naudoti akte 2009-07-24 nurodytÄ faktinę statybos kainÄ 210 000 Lt, į kuriÄ turėjo bÅ«ti įskaičiuota panaudota kredito suma.

Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 23, Vilniuje, įsigijimo kaina 18 000 Lt, o pateisintos sodo namo statybos išlaidos sudaro mažiausiai 210 000 Lt, t. y. jai tenkanti dalis sudarytų 114 107 Lt (18 000+7 295,98+72 000+130 704.02+214)/2). Tokiu atveju, didžiausia jai tenkanti nekilnojamojo turto pardavimo pajamų dalis sudarytų tik 80 893 Lt (390 000/2 Lt

– 114 107 Lt), nuo kurios, atskaičius 399 Lt GPM už 2006 m., sumokėta už N. J., 2 973,71 Lt sumokėtas palūkanas AB DnB Nord bankui,

taikytinÄ MNPD 3 480 Lt, turėtų bÅ«ti apskaičiuotas nesumokėtas GPM ne didesnis kaip nuo 74 040,29 Lt, o tai sudarytų 11 106,04 Lt plius 900 Lt (mokesčio permoka), iÅ¡ viso 12 006,04 Lt.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja patvirtino skunde iÅ¡dėstytus argumentus, skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti visiÅ¡kai (žr. teismo posėdžio protokolÄ ).

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjos N. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 73-76) nurodė, kad patikrinimo metu, įvertinus nustatytas aplinkybes, taip pat su nekilnojamojo turto perleidime sandoriais susijusių asmenų pateiktus paaiÅ¡kinimus, buvo nuspręsta, kad nekilnojamojo turto dovanojime pareiÅ¡kėjos (jos sutuoktinio) dukrai ir sÅ«nui sutartys buvo įformintos turint vienÄ tikslÄ , t. y. iÅ¡vengti GPM mokėjimo. Todėl, remiantis MAÄ® 69 str.

1 d., akte konstatuota, kad pareiÅ¡kėja 2005 m. gavo 125 000 Lt (250 000 Lt / 2) nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, o 2006 m. – 212 500 Lt (425000 Lt / 2) nekilnojamojo turto pardavimo pajamų. Vadovaujantis GPM įstatymo 6 str. 2 d. 9 p. ir 19 str. nuostatomis, pareiÅ¡kėjai patikrinimo akte už 2005 m. mokestinį laikotarpį apskaičiuota mokėtina 16 345 Lt GPM suma, o už 2006 m. mokestinį laikotarpį pareiÅ¡kėjai apskaičiuota mokėtina 30 007 Lt GPM suma. IÅ¡ viso patikrinimo akte pareiÅ¡kėjai apskaičiuota papildomai į biudžetÄ mokėtina 46 352 Lt (16 345+30 007) GPM suma, nuo kurios, vadovaujantis GPMÄ® 36 str. 2 d. ir MAÄ®

96 str. 1 d. 2 p., apskaičiuota 21 392 Lt GPM delspinigių. Inspekcija savo sprendimu patvirtino patikrinimo akte papildomai apskaičiuotas sumas ir nurodė pareiÅ¡kėjai sumokėti į biudžetÄ 46 352 Lt GPM, 21 392 Lt Å¡io mokesčio delspinigių ir paskyrė 4 511 Lt GPM (10 proc.) baudÄ , taip pat neatleido pareiÅ¡kėjos nuo papildomai apskaičiuotų delspinigių. Mano, kad Komisija priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Tiek mokesčių administratorius, tiek Komisija priimtuose sprendimuose visiÅ¡kai pagrįstai nusprendė, kad pareiÅ¡kėjos (jos sutuoktinio) 2005-2006 m. sudarytų dovanojimo sandorių tikrasis ir vienintelis tikslas buvo mokestinės naudos gavimas, t. y. pareiÅ¡kėja (jos sutuoktinis) dovanojimo sandoriais turto kainÄ padidino iki tokios vertės, už kuriÄ turtas buvo perleistas galutiniams turto įgijėjams, dėl to jai (jos sutuoktiniui) neatsirado pareiga mokėti GPM nuo gautų turto pardavimo pajamų, o ne apdovanoti dukrÄ ir sÅ«nų. Apibendrinus mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad abiem atvejais trumpas laikotarpis tarp sudaryto dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo (9 d., 14 d.). Dovanojimo sandoris buvo sudarytas tarp asmeniniais ryÅ¡iais susijusių asmenų, t. y. tėvų ir dukros; tėvų ir sÅ«naus (kuomet dovanojimo bÅ«du gautos pajamos pagal GPMÄ® nuostatas neapmokestinamos). PareiÅ¡kėja (jos sutuoktinis) siekė parduoti ginčo objektus ir jų pirkėjai buvo surasti dar iki dovanojimo sandorių sudarymo: iÅ¡ pirmojo sklypo pirkėjo A.

D. 2009-10-30 paaiÅ¡kinimo matyti, kad sklypo pardavėjus jis rado 2005 m. pavasarį (iki 2005-05-18) pagal skelbimÄ (dukrai turtas padovanotas 2005-05-25), derybos vyko tik su pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktiniu, duktė derybose visiÅ¡kai nedalyvavo, jÄ A. D. pamatė tik pasiraÅ¡ant pirkimo-pardavimo sutartį notarų biure, taip pat nurodė, kad kiek prisimena, preliminari sutartis buvo sudaryta su pareiÅ¡kėja ar jos sutuoktiniu iki 2005-05-18, tačiau jos neiÅ¡saugojo. IÅ¡ sklypo su sodo pastatu pirkėjos A. G. 2009-08-25 paaiÅ¡kinimo matyti, kad Å¡io turto pardavėjus ji rado 2006 m. vasarÄ (rugpjūčio mėn.), dėl pardavimo bendravo su pareiÅ¡kėjos sÅ«numi, taip pat ir pareiÅ¡kėja, su kuriais buvo aptartos pardavimo sÄ lygos, turto kaina (sÅ«nui turtas padovanotas 2006-10-12).

A. G. teigimu, turto vertinimas buvo užsakytas daugiau kaip prieÅ¡ mėnesį prieÅ¡ pirkimo ir pardavimo sandorį, nes pardavėjai dar turėjo sutvarkyti kažkokius dokumentus, nes namas priklausė pareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui, o jų sÅ«nus norėjo, kad sandoris bÅ«tų sudarytas su juo, kai pati A. G. sutartį galėjo sudaryti jau tuo metu (2006 m. rugsėjo mėn.). A. G. nurodė, kad rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo mėn. su N. J. (pareiÅ¡kėjos sÅ«numi) buvo ranka surašę susitarimÄ , kad perka namÄ su žemės sklypu iÅ¡ jo motinos.

Byloje taip pat nustatyta, kad A. G. dar 2006-07-14 kreipėsi į AB bankÄ Hansabankas dėl kredito gyvenamojo namo pirkimui ir 2006-11-13 pasirašė su minėtu banku sutartį dėl paskolos minėto sklypo ir namo pirkimui. Sklypas, kaip ir sklypas su namu parduoti už tokiÄ pat, arba labai nedaug didesnę kainÄ kokia buvo įvertintas dovanojamas turtas dovanojimo sutartyje. Nė vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos vaikų padovanoto nekilnojamojo turto nenaudojo ir neketino naudoti. Dalis pinigų, gautų už parduotÄ turtÄ , buvo tiesiogiai sumokėta pareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui arba pervesta į jų sÄ skaitas vėliau: dukrai dovanoto sklypo pirkėjo sÅ«nus A.

D., be 66500 Lt, 2005-05-18 pervestų į pareiÅ¡kėjos sÄ skaitÄ , 2005-06-03 į pareiÅ¡kėjo dukters I. Å . sÄ skaitÄ sumokėjo 182 500 Lt, iÅ¡ kurių 40 000 Lt I. Å . 2005-06-18 pervedė į pareiÅ¡kėjos banko sÄ skaitÄ . Be to, A. D. nurodė, kad pareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui sumokėjo 1 000 Lt avansÄ grynaisiais pinigais. SÅ«nui dovanoto sklypo su sodo pastatu pirkėja A. G., be 150 000 Lt, 2006-09-01 ir 2006-10-09 pervestų į pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio sÄ skaitas, 2006-10-16 į PareiÅ¡kėjos sÄ skaitÄ pervedė 5 000 Lt ir

270 000 Lt 2006-11-16 pervedė į N. J. sÄ skaitÄ , kuris nuo 2006-11-27 iki 2007-03-16 į pareiÅ¡kėjos sÄ skaitÄ pervedė 89 461,90 Lt, o tai rodo, kad faktiniai dalies turto pardavimo pajamų gavėjai buvo pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis. Inspekcija nustatė ir tai, kad už parduotÄ turtÄ gauti pinigai panaudoti pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio reikmėms. Ginčo turto pirkėjai dalį lėšų už įsigyjamÄ turtÄ pervedė pareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui (net iki turto dovanojimo vaikams sandorių sudarymo), kurie gautas pinigines lėšas naudojo savo reikmėms.

Sklypo pirkėjas A. D. sumokėjo iÅ¡ viso 250 000 Lt, t. y. 2005-05-18 banko pavedimu jo sÅ«nus pervedė 66 500 Lt pareiÅ¡kėjai (likus 7 d. iki dovanojimo sandorio sudarymo), 2005-06-03 banko pavedimu pervedė 182 500 Lt pareiÅ¡kėjos dukrai; mokant avansÄ (66 500 Lt), sÄ skaitÄ , į kuriÄ pervesti pinigus, nurodė pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis; sÄ skaitÄ , į kuriÄ pervesti likusiÄ pinigų sumÄ (182 500 Lt), nurodė pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis bei jų duktė; likusiÄ 1 000 Lt sumÄ sumokėjo grynaisiais pareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui.

Tvirtino, kad taip pat buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2005-05-18 (tÄ pačiÄ dienÄ , kai gavo pinigus (66 500 Lt) iÅ¡ A. D. sÅ«naus) grÄ Å¾ino 66 008,11 Lt paskolos likutį AB bankui „Nord/LB Lietuva“ pagal 2004-05-26 kreditavimo sutartį (2005-05-23 buvo iÅ¡registruota hipoteka sklypui, kuria buvo užtikrintas minėtos prievolės bankui įvykdymas). PareiÅ¡kėjos duktė iÅ¡ 2005-06-03 jai pervestų lėšų (182 500 Lt) 40 000 Lt 2005-06-18 pervedė motinai, 2005 m. birželio-spalio mėn. išėmė 123 480 Lt grynaisiais iÅ¡ sÄ skaitos.

IÅ¡ 2005-06-18 gautų lėšų pareiÅ¡kėja 1 858,29 Lt panaudojo atsiskaityti už prekes ir paslaugas, o 33 600 Lt 2005 m. liepos-spalio mėn. laikotarpiu išėmė grynaisiais iÅ¡ banko sÄ skaitos. PareiÅ¡kėja 2005-06-08 (t. y. praėjus 5 d. nuo sklypo 2005-06-03 pardavimo sandorio) įsigijo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. (SklypÄ 2), už 180 00 Lt, kuriame 2005-2006 m. buvo pastatytas sodo namas (2006-09-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktas), šį sklypÄ su sodo pastatu 2006-10-12 (praėjus 13 d. po 2006-09-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto suraÅ¡ymo) pareiÅ¡kėja su sutuoktiniu padovanojo sÅ«nui.

Pažymėjo, kad iÅ¡ atliktų mokėjimų matyti, kad sprendimas parduoti sklypÄ su pastatytu namu buvo priimtas ir pirkėjas surastas iki turto dovanojimo sÅ«nui sandorio sudarymo, o turtas A. G. tuo metu nebuvo

parduotas dėl nuo pardavėjo (- jų) priklausančių aplinkybių, t. y. A. G. nurodė, kad turtas tuo metu priklausė N.

J. tėvams (pareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui), tačiau N. J. norėjo, kad sandoris bÅ«tų sudarytas su juo. Savo 2009-09-08 paaiÅ¡kinime pareiÅ¡kėja nurodo, kad ji nežinojo, jog sÅ«nus ketina parduoti žemės sklypÄ su namu, tačiau Å¡iuos teiginius, paneigia turto pirkėjos paaiÅ¡kinimai, jos į pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio sÄ skaitas atlikti iÅ¡ankstiniai mokėjimai už ketinamÄ Ä¯sigyti turtÄ . PareiÅ¡kėja 2009-09-08 pateiktame paaiÅ¡kinime negalėjo nurodyti, kodėl į jos sÄ skaitÄ iki sklypo su sodo pastatu dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo A. G. pervedė atitinkamas piniginių lėšų sumas, o 2009-09-21 paaiÅ¡kinime jau nurodė, kad 2006-09-01 pervestos lėšos 85 000 Lt ir

55 000 Lt buvo grÄ Å¾intos A. G., kodėl buvo pervesti Å¡ie pinigai, ji atsakyti negalėjo, dėl kitų mokėjimų nieko paaiÅ¡kinti negalėjo. 2009-10-02 paaiÅ¡kinime pareiÅ¡kėja nurodė jau visai kitas aplinkybes, t. y. kad pinigai jiems buvo pervesti, nes A. G. jie norėjo parduoti sodo namÄ su žemės sklypu (duomenys

neskelbtini) k., Vilniaus r., kuriame dabar gyvena, tačiau A. G. persigalvojo, nes nusprendė pirkti kitÄ Å¾emės sklypÄ su

namu, o lėšos jai buvo grÄ Å¾intos. Tačiau Å¡iuos pareiÅ¡kėjos prieÅ¡taringus paaiÅ¡kinimus paneigė A. G. 2009-12-30 paaiÅ¡kinime, nurodydama, kad ji su pareiÅ¡kėja, jos sutuoktiniu ir sÅ«numi jokių sandorių, susitarimų ir atsiskaitymų, iÅ¡skyrus sandorius dėl sklypo ir sodo namo, nėra turėjusi, žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini) k. iÅ¡ jų pirkti neketino ir susitarimų dėl Å¡io turto nebuvo sudariusi, jos pervesto

140 000 Lt avanso jai negrÄ Å¾ino nei pareiÅ¡kėja, nei jos sutuoktinis, nei jų sÅ«nus, nei joks kitas asmuo (pinigų A. G. grÄ Å¾inimÄ patvirtinančių įrodymų nei pareiÅ¡kėja, nei jos sutuoktinis nepateikė). Teigė, kad nustatytos faktinės sandorių sudarymo ir atsiskaitymo už parduotÄ turtÄ aplinkybės, tiek pareiÅ¡kėjos, jos dukters ir sÅ«naus paaiÅ¡kinimų prieÅ¡taravimai ir neatitikimai su mokesčių administratoriaus nustatytomis aplinkybėmis bei kitos aplinkybės, suteikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog faktiniais ginčo turto (sklypo ir sklypo su pastatu) pardavėjais buvo pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis, o jų vaikai buvo tik formalÅ«s jiems dovanoto turto pardavėjais. Taigi, pagal mokestinio ginčo medžiagÄ nustatyta, kad 2005-06-03 buvo sudarytos dvi sutartys, t. y. 2005-06-03 sutartimi pareiÅ¡kėjos dukra už 250 000 Lt pardavė sklypÄ , kita 2005-06-03 kilnojamojo turto – statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo sutartimi pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis sklypo pirkėjui A. D. pardavė statybines medžiagas. Centrinis mokesčių administratorius savo sprendime konstatavo, kad 33 102,59 Lt suma,

kuri nurodyta statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo sutartyje, įėjo į bendrÄ A. D. sumokėtÄ 250 000 Lt sumÄ ir nustatė, kad pareiÅ¡kėja

pagal 2005-06-03 nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sandorį gavo 108 448,71 Lt ((250 000-33 102,59) / 2) nekilnojamojo turto pardavimo pajamas, o pagal 2005-06-03 statybinių medžiagų pardavimo sutartį gavo 16 551,30 Lt statybinių medžiagų pardavimo pajamas. Remiantis GPMĮ 19 str. 1-3 d. nuostatomis, iš turto pardavimo pajamų gali būti atimama tik (konkretaus) turto įsigijimo kaina, įskaitant privalomus mokėjimus, susijusius su turto įsigijimu. Ši įsigijimo kaina turi būti pagrįsta dokumentais, turinčiais visus BAĮ ir kituose teisės aktuose nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus (pvz.

PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, sÄ skaitomis faktÅ«romis, kasos pajamų orderiais, kasos aparatų kvitais ir pan.), arba galiojančių sandorių dokumentais (pvz. pirkimo-pardavimo sutartimis, dovanojimo sutartimis, paveldėjimo teisės liudijimais ir pan.). PareiÅ¡kėja nepateikė jokių juridinę galiÄ turinčių konkrečias iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų (iÅ¡skyrus Inspekcijos patikrinimo metu pripažintÄ 25 295,98 Lt iÅ¡laidų sumÄ ), dėl Å¡ių priežasčių nėra jokio pagrindo kitaip vertinti Inspekcijos nustatyto iÅ¡laidų dydžio.

PareiÅ¡kėjos skunde nurodomas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas nelaikytinas GPMÄ® 19 str. 3 d. reikalavimus atitinkančiu apskaitos dokumentu, pagrindžiančiu faktines iÅ¡laidas, kurias bÅ«tų galima atimti iÅ¡ turto pardavimo pajamų GPM apskaičiavimo tikslais, todėl atsižvelgti į jame nurodytÄ statybos vertę nėra pagrindo. PareiÅ¡kėja taip pat ir Å¡iuo atveju nepateikė jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad 2005-12-19 AB banko „NORD/LB Lietuva“ suteikto kredito suma (72 000 Lt) buvo naudojama gyvenamojo namo sklype statybai.

Be kita ko, nurodė, kad vadovaujantis MAÄ® 100 str. 1 d. 3 p., mokesčių mokėtojas yra fizinis asmuo gali bÅ«ti atleidžiamas nuo delspinigių mokėjimo, jei yra sunki jo ekonominė/socialinė padėtis, kaip tai suprantama pagal MAÄ® 113 str. 1 d. 3 p., t. y. fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, invalidas, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę paÅ¡alpÄ ) arba tokia parama jau teikiama. Vien tik asmens priklausymas ankščiau iÅ¡vardintoms socialinės padėties asmenų grupėms nėra pagrindas atleisti mokesčių mokėtojÄ nuo delspinigių, todėl turi bÅ«ti įvertinama ir mokesčių mokėtojo ekonominė padėtis, Å¡eimos gaunamos pajamas bei turimas turtas.

Vien tos aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjos vyras yra pensinio amžiaus, o vyro brolis turi 35 proc. darbingumo lygį, įvertinus pareiÅ¡kėjos sutuoktinio 2010 m sausio-vasario mėn. gautÄ 2 711,84 Lt pensijÄ , pareiÅ¡kėjos turimÄ turtÄ ir vykdytus sandorius su ginčo bei kitu nekilnojamuoju turtu, pareiÅ¡kėjos darbo užmokestį, negali bÅ«ti pagrindu atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo GPM delspinigių skunde nurodytu (MAÄ® 113 str. 1 d. 3 p.) pagrindu.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (žr. teismo posėdžio protokolÄ ).

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjos N. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 79) nurodė, kad palaiko atsakovės atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus.

Ä® teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ buvo praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla iÅ¡nagrinėta atstovui nedalyvaujant. Be to, atsiliepsime tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad teismo posėdyje atstovas nedalyvaus (b. l. 85).

Byla dalyje nutrauktina. Kita skundo dalis netenkintina.

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVMI, VMI ir Komisijos sprendimų, kuriais pareiškėjai papildomai buvo paskaičiuota GMP, GPM delspinigių ir skirta GPM bauda, t. y. 43

868 Lt GPM, 20 546 Lt GMP delspinigių ir 4 262 Lt GPM bauda (b. l. 7-13, 14-21, 22-33).

Taigi, nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra minėtų sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas, o nagrinėjamos bylos ginčo objektas yra gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) mokėjimo tvarka ir sÄ lygos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. 2 d. įtvirtinta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

           Komisijos byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (I t., b. l. 1-199; II t., b. l. 1-201; II t., b. l. 1-181) tvirtina, kad Vilniaus AVMI I patikrinimų skyriaus IV poskyrio vyriausiasis specialistas, vykdydamas 2009-10-14 pavedimÄ tikrinti Nr. 83-318, patikrino N. J. mokesčių apskaičiavimÄ , deklaravimÄ ir sumokėjimÄ bei 2010-01-21 surašė Patikrinimo aktÄ Nr. (21.26)-04-77-6 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo pareiÅ¡kėjai papildomai apskaičiavo 46 352 Lt GPM ir 21 932 Lt GPM delspinigių. Vilniaus AVMI virÅ¡ininkė, iÅ¡nagrinėjusi Patikrinimo aktÄ , skundžiamu sprendimu patvirtino jį, skyrė 4 511 Lt GMP baudÄ bei neatleido pareiÅ¡kėjos nuo GPM delspinigių. VMI, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl Vilniaus AVMI sprendimo, skundžiamu sprendimu iÅ¡ dalies patvirtino Inspekcijos sprendimÄ , t. y. nurodė pareiÅ¡kėjai sumokėti į biudžetÄ 43 868 Lt

GPM, 20 546 Lt GPM delspinigių ir 4 262 Lt GPM baudos. Komisija, iÅ¡nagrinėjusi N. J. skundÄ dėl VMI sprendimu, sprendimu atsakovės sprendimÄ

patvirtino.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, mokesčių administratorius, įvertinęs surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ ir konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio 2005-2006 m. sudarytų dovanojimo sandorių tikrasis ir vienintelis tikslas buvo mokestinės naudos gavimas, t. y. pareiÅ¡kėja (jos sutuoktinis) dovanojimo sandoriais turto kainÄ padidino iki tokios vertės, už kuriÄ turtas buvo perleistas galutiniams turto įgijėjams, dėl to jai (jos sutuoktiniui) neatsirado pareiga mokėti GPM nuo gautų turto pardavimo pajamų, o ne apdovanoti dukrÄ ir sÅ«nų. Abiem atvejais trumpas laikotarpis tarp sudaryto dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo (9 d., 14 d.). Dovanojimo sandoris buvo sudarytas tarp asmeniniais ryÅ¡iais susijusių asmenų, t. y. tėvų ir dukros; tėvų ir sÅ«naus (kuomet dovanojimo bÅ«du gautos pajamos pagal GPMÄ® nuostatas neapmokestinamos). PareiÅ¡kėja (jos sutuoktinis) siekė parduoti ginčo objektus ir jų pirkėjai buvo surasti dar iki dovanojimo sandorių sudarymo. Sklypo pirkėjas A. D. 2009-10-30 paaiÅ¡kino, kad sklypo pardavėjus jis rado 2005 m. pavasarį (iki 2005-05-18) pagal skelbimÄ (dukrai turtas padovanotas 2005-05-25), derybos vyko tik su pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktiniu, duktė derybose visiÅ¡kai nedalyvavo, jÄ A. D. pamatė tik pasiraÅ¡ant pirkimo-pardavimo sutartį notarų biure, taip pat nurodė, kad kiek prisimena, preliminari sutartis buvo sudaryta su pareiÅ¡kėja ar jos sutuoktiniu

iki 2005-05-18, tačiau jos neišsaugojo. Sklypo su sodo pastatu pirkėja A. G. 2009-08-25 paaiškino, kad šio turto pardavėjus ji rado

2006 m. vasarÄ (rugpjūčio mėn.), dėl pardavimo bendravo su pareiÅ¡kėjos sÅ«numi, taip pat ir pareiÅ¡kėja, su kuriais buvo aptartos pardavimo sÄ lygos, turto kaina (sÅ«nui turtas padovanotas 2006-10-12). A. G. teigimu, turto vertinimas buvo užsakytas daugiau kaip prieÅ¡ mėnesį prieÅ¡ pirkimo ir pardavimo sandorį, nes pardavėjai dar turėjo sutvarkyti kažkokius dokumentus, nes namas priklausė pareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui, o jų sÅ«nus norėjo, kad sandoris bÅ«tų sudarytas su juo, kai pati A.

G. sutartį galėjo sudaryti jau tuo metu (2006 m. rugsėjo mėn.). A. G. nurodė, kad rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo mėn. su N. J. (pareiÅ¡kėjos sÅ«numi) buvo ranka surašę susitarimÄ , kad perka namÄ su žemės sklypu iÅ¡ jo motinos. A. G. 2006-07-14 kreipėsi į AB bankÄ Hansabankas dėl kredito gyvenamojo namo pirkimui ir 2006-11-13 pasirašė su minėtu banku sutartį dėl paskolos minėto sklypo ir namo pirkimui. Sklypas, kaip ir sklypas su namu buvo parduoti už tokiÄ pat, arba labai nedaug didesnę kainÄ , kokia buvo įvertintas dovanojamas turtas dovanojimo sutartyje.

Nė vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos vaikų padovanoto nekilnojamojo turto nenaudojo ir neketino naudoti. Dalis pinigų, gautų už parduotÄ turtÄ , buvo tiesiogiai sumokėta pareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui arba pervesta į jų sÄ skaitas vėliau: dukrai dovanoto sklypo pirkėjo sÅ«nus A. D., be 66 500 Lt, 2005-05-18 pervestų į pareiÅ¡kėjos sÄ skaitÄ , 2005-06-03 į pareiÅ¡kėjo dukters I. Å . sÄ skaitÄ sumokėjo 182 500 Lt, iÅ¡ kurių 40 000 Lt I. Å . 2005-06-18 pervedė į pareiÅ¡kėjos banko sÄ skaitÄ .

Be to, A. D. nurodė, kad pareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui sumokėjo 1 000 Lt avansÄ grynaisiais pinigais. SÅ«nui dovanoto sklypo su sodo pastatu pirkėja A. G., be 150 000 Lt, 2006-09-01 ir 2006-10-09 pervestų į pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio sÄ skaitas, 2006-10-16 į pareiÅ¡kėjos sÄ skaitÄ pervedė 5 000 Lt ir 270 000 Lt 2006-11-16 pervedė į N. J. sÄ skaitÄ , kuris nuo 2006-11-27 iki 2007-03-16 į pareiÅ¡kėjos sÄ skaitÄ pervedė 89 461,90 Lt. Už parduotÄ turtÄ gauti pinigai buvo panaudoti pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio reikmėms.

Pirkėjai dalį lėšų už įsigyjamÄ turtÄ pervedė pareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui (net iki turto dovanojimo vaikams sandorių sudarymo), kurie gautas pinigines lėšas naudojo savo reikmėms. Sklypo pirkėjas A. D. sumokėjo iÅ¡ viso 250 000 Lt, t. y. 2005-05-18 banko pavedimu jo sÅ«nus pervedė 66 500 Lt pareiÅ¡kėjai (likus 7 d. iki dovanojimo sandorio sudarymo), 2005-06-03 banko pavedimu pervedė 182 500 Lt pareiÅ¡kėjos dukrai; mokant avansÄ (66 500 Lt), sÄ skaitÄ , į kuriÄ pervesti pinigus, nurodė pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis; sÄ skaitÄ , į kuriÄ pervesti likusiÄ pinigų sumÄ (182 500 Lt), nurodė pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis bei jų duktė; likusiÄ 1 000 Lt sumÄ sumokėjo grynaisiais pareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui.

PareiÅ¡kėja 2005-05-18 (tÄ pačiÄ dienÄ , kai gavo pinigus (66 500 Lt) iÅ¡ A. D. sÅ«naus) grÄ Å¾ino 66 008,11 Lt paskolos likutį AB bankui „Nord/LB Lietuva“ pagal 2004-05-26 kreditavimo sutartį (2005-05-23 buvo iÅ¡registruota hipoteka sklypui, kuria buvo užtikrintas minėtos prievolės bankui įvykdymas). PareiÅ¡kėjos duktė iÅ¡ 2005-06-03 jai pervestų lėšų (182 500 Lt) 40 000 Lt 2005-06-18 pervedė motinai, 2005 m. birželio-spalio mėn. išėmė

123 480 Lt grynaisiais iÅ¡ sÄ skaitos. IÅ¡ 2005-06-18 gautų lėšų pareiÅ¡kėja 1 858,29 Lt panaudojo atsiskaityti už prekes ir paslaugas, o 33 600 Lt 2005 m. liepos-spalio mėn. laikotarpiu išėmė grynaisiais iÅ¡ banko sÄ skaitos. PareiÅ¡kėja 2005-06-08 (t. y. praėjus 5 d. nuo sklypo 2005-06-03 pardavimo sandorio) įsigijo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. (SklypÄ 2), už 180 00 Lt, kuriame 2005-2006 m. buvo pastatytas sodo namas (2006-09-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktas), šį sklypÄ su sodo pastatu 2006-10-12 (praėjus 13 d. po 2006-09-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto suraÅ¡ymo) pareiÅ¡kėja su sutuoktiniu padovanojo sÅ«nui. Savo 2009-09-08 paaiÅ¡kinime pareiÅ¡kėja nurodė, kad ji nežinojo, kad sÅ«nus ketina parduoti žemės sklypÄ su namu, tačiau Å¡iuos teiginius paneigė turto pirkėjos paaiÅ¡kinimai, jos į pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio sÄ skaitas atlikti iÅ¡ankstiniai mokėjimai už ketinamÄ Ä¯sigyti turtÄ . PareiÅ¡kėja 2009-09-08 pateiktame paaiÅ¡kinime negalėjo nurodyti, kodėl į jos sÄ skaitÄ iki sklypo su sodo pastatu dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo A.

G. pervedė atitinkamas piniginių lėšų sumas, o 2009-09-21 paaiškinime jau

nurodė, kad 2006-09-01 pervestos lėšos 85 000 Lt ir 55 000 Lt buvo grÄ Å¾intos A. G., kodėl buvo pervesti Å¡ie pinigai, ji atsakyti negalėjo,

dėl kitų mokėjimų nieko paaiškinti negalėjo. 2009-10-02 paaiškinime pareiškėja nurodė

jau visai kitas aplinkybes, t. y. kad pinigai jiems buvo pervesti, nes A. G. jie norėjo parduoti sodo namÄ su žemės sklypu (duomenys

neskelbtini) k., Vilniaus r., kuriame dabar gyvena, tačiau A. G. persigalvojo, nes nusprendė pirkti kitÄ Å¾emės sklypÄ su

namu, o lėšos jai buvo grÄ Å¾intos. Tačiau Å¡iuos pareiÅ¡kėjos prieÅ¡taringus paaiÅ¡kinimus paneigė A. G. 2009-12-30 paaiÅ¡kinime, nurodydama, kad ji su pareiÅ¡kėja, jos sutuoktiniu ir sÅ«numi jokių sandorių, susitarimų ir atsiskaitymų, iÅ¡skyrus sandorius dėl sklypo ir sodo namo, nėra turėjusi, žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini) k. iÅ¡ jų pirkti neketino ir susitarimų dėl Å¡io turto nebuvo sudariusi, jos pervesto

140 000 Lt avanso jai negrÄ Å¾ino nei pareiÅ¡kėja, nei jos sutuoktinis, nei jų sÅ«nus, nei joks kitas asmuo (pinigų A. G. grÄ Å¾inimÄ patvirtinančių įrodymų nei pareiÅ¡kėja, nei jos sutuoktinis nepateikė). Taigi, mokesčių administratorius, remdamasis nustatytomis faktinėmis sandorių sudarymo ir atsiskaitymo už parduotÄ turtÄ aplinkybėmis, pareiÅ¡kėjos, jos dukters ir sÅ«naus paaiÅ¡kinimų prieÅ¡taravimais ir neatitikimais su mokesčių administratoriaus nustatytomis aplinkybėmis bei kitomis aplinkybėmis, padarė iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad faktiniais ginčo turto (sklypo ir sklypo su pastatu) pardavėjais buvo pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis, o jų vaikai buvo tik formalÅ«s jiems dovanoto turto pardavėjais. 2005-06-03 buvo sudarytos dvi sutartys, t. y. 2005-06-03 sutartimi pareiÅ¡kėjos dukra už 250 000 Lt pardavė sklypÄ , kita 2005-06-03 kilnojamojo turto – statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo sutartimi pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis sklypo pirkėjui A. D. pardavė statybines medžiagas. 33 102,59 Lt suma, kuri nurodyta statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo sutartyje, įėjo į bendrÄ A. D. sumokėtÄ

250 000 Lt sumÄ ir nustatė, kad pareiÅ¡kėja pagal 2005-06-03 nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sandorį gavo 108 448,71 Lt ((duomenys neskelbtini)) / 2) nekilnojamojo turto pardavimo pajamas, o pagal 2005-06-03 statybinių medžiagų pardavimo sutartį gavo 16 551,30 Lt statybinių medžiagų pardavimo pajamas.

Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas M. J. parodė, kad jie su žmona neturėjo jokio tikslo pasipelnyti. Dirbo sÄ Å¾iningai ir kÄ užsidirbo padovanojo vaikams (žr. teismo posėdžio protokolÄ ).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja GPMĮ ir MAĮ.

Pagal MAÄ® 2 str.

23 d., mokestis yra mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. MAÄ® 2 str. 18 d. nustatyta, kad mokestinė prievolė yra mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetÄ ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu.

GPMÄ® 5 str. 1 d. nustatyta, kad pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Å io įstatymo 6 str. 2 d. 9 p. reglamentuojama, kad ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo pajamoms taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas. Pagal Å¡io įstatymo 1 d. 19 p., neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos iÅ¡ sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių) dovanojimo bÅ«du gautos pajamos, o pagal GPMÄ® 17 str. 1 d. 21 p., neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos gyventojo pajamos už ne individualios veiklos turto pardavimÄ , jeigu nekilnojamasis turtas įsigytas anksčiau negu prieÅ¡ trejus metus iki Å¡io turto pardavimo. GPMÄ®

19 str. 1 d. nustatyta, kad, pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtÄ , iÅ¡ gautų pajamų Å¡iame straipsnyje nustatyta tvarka gali bÅ«ti atimama: 1) turto įsigijimo kaina; 2) sumokėtas komisinis atlyginimas bei mokesčiai, rinkliavos, susiję su Å¡io turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad turto įsigijimo kainai priskiriamos iÅ¡laidos, patirtos įsigyjant turtÄ , įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius, rinkliavas, susijusius su Å¡io turto įsigijimu, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrÄ Å¾intÄ dalį) atlikto turto rekonstravimo iÅ¡laidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo ir rekonstravimo iÅ¡laidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrÄ Å¾intÄ dalį). Pagal GPMÄ® 19 str. 3 d., iÅ¡ turto pardavimo pajamų leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, ir, jei dokumentų blankams Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi atitinkamus reikalavimus, - atitinkančiais keliamus reikalavimus, ir

(arba) galiojančiais sandoriais, ir (arba) užsienio vienetų bei gyventojų suraÅ¡ytais dokumentais, jei iÅ¡ Å¡ių dokumentų galima nustatyti Å«kinės operacijos turinį. Mokesčių, rinkliavų sumokėjimas turi bÅ«ti pagrįstas Å¡ių sumų sumokėjimÄ patvirtinančiais atitinkamais dokumentais. Vadovaujantis GPMÄ® 22 str., gyventojo pajamos iÅ¡ ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, gaunamos iÅ¡ Lietuvos nuolatinio gyventojo, priskiriamos B klasės pajamoms. nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotÄ asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas bei už jas apskaičiuotÄ pajamų mokestį. Mokestis sumokamas iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos (GPMÄ® 27 str.).

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, papildomai pareiÅ¡kėjai apskaičiuoti mokėjimai, susiję su GPM, buvo nustatyti taikant MAÄ® 69 str. 1 d. Å i teisės norma suteikia teisę, o kartu ir numato pareigÄ mokesčių administratoriui taikyti turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , nustačius, kad mokesčio mokėtojo sandoris, Å«kinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslÄ gauti mokestinę naudÄ , t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtinÄ mokesčio sumÄ arba visiÅ¡kai iÅ¡vengti mokesčio mokėjimo arba padidinti grÄ Å¾intinÄ (įskaitytinÄ ) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo terminus. Å iuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formaliÄ mokesčių mokėtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet atkuria iÅ¡kreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimo ir taikymo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra priimta atitinkamų sprendimų (nutarčių), kurie vertintini kaip teisės Å¡altiniai, kuriais bÅ«tina vadovautis priimant sprendimÄ tiek Å¡ioje, tiek kitose analogiÅ¡kose bylose. Tokia iÅ¡vada darytina, remiantis Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarimu, kuriame nurodyta, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumÄ (...) Užtikrinant iÅ¡ Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumÄ (nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ), taigi ir jurisprudencijos tęstinumÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę (be kitų svarbių veiksnių) turi Å¡ie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiÅ«rėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi bÅ«ti prognozuojama); bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali bÅ«ti kuriami tik tada, kai tai yra neiÅ¡vengiamai, objektyviai bÅ«tina; toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kÅ«rimas) visais atvejais turi bÅ«ti deramai (aiÅ¡kiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose“. Paminėtos nuostatos dėl jurisprudencijos tęstinumo taikytinos ir administracinių teismų praktikos atžvilgiu.

Nagrinėjamoje byloje nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir kurti naujÄ precedentÄ , teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo.

Teismų praktikoje interpretuojant nurodytÄ teisės normÄ pažymima, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslÄ gauti mokestinę naudÄ ateityje, t. y. po sandorio (Å«kinės operacijos), kurie gali bÅ«ti tiriami Å¡ios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiÅ¡kia, kad taikant Å¡iÄ teisės normÄ reikÅ¡mingomis gali bÅ«ti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio (Å«kinės operacijos) sudarymo. Taikant Å¡iÄ teisės normÄ atliekamas retrospektyvus paties sandorio (Å«kinės operacijos) ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Taikant nurodytÄ normÄ taip pat yra bÅ«tina nustatyti joje nurodytÄ mokesčio mokėtojo tikslÄ (gauti Å¡ioje normoje apibÅ«dintÄ mokestinę naudÄ ). Tai reiÅ¡kia, kad Å¡i teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (Å«kinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtÄ mokestinę naudÄ . Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (Å«kinė operacija) turėjo kitus, ekonomiÅ¡kai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali bÅ«ti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iÅ¡ Å¡io sandorio (Å«kinės operacijos) atitinkamÄ mokestinę naudÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-10-846/2006, A-11-719/2007 ir A-556-250/2008).

ABTÄ® 57 str. numatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso Å¡alies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTÄ® 86 str. 2 d., priimdamas sprendimÄ , administracinis teismas įvertina iÅ¡tirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikÅ¡mės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje.

Teisėjų kolegija, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrusi ir įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , remdamasi aptartų teisės normų sistemine analize, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžia, kad mokesčių administratorius Å¡io ginčo atveju teisėtai ir pagrįstai taikė bei aiÅ¡kino MAÄ®

69 str. 1 d. nuostatas, vertinti bylos aplinkybes kitaip, nei jas įvertino atsakovė ir Komisija, pareiÅ¡kėjos pateiktais argumentais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis nekilnojamojo turto dovanojimo sandorius sudarė turėdami tikslÄ â€“ gauti mokestinę naudÄ , t. y. iÅ¡vengti pajamų mokesčio mokėjimo nuo turto vertės padidėjimo pajamų. IÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja siekė mokestinės naudos leidžia daryti mokesčių administratoriaus nustatytų faktinių bylos aplinkybių visetas: nekilnojamas turtas parduotas už tÄ pačiÄ ar gana artimÄ kainÄ , kokia buvo nustatyta dovanojimo sutartyse, turtas per itin trumpÄ laikÄ nuo dovanojimo sandorių sudarymo parduotas tretiesiems asmenims, nekilnojamojo turto dovanojimo dukrai ir sÅ«nui metu buvo žinoma, kad turtas bus parduotas, turto pardavimo sandorius organizavo ir/ar dalyvavo juos vykdant pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis, dovanojimo bÅ«du parduotas turtas nebuvo naudojamas pareiÅ¡kėjos vaikų poreikiams, dalis pinigų, gautų už parduotÄ turtÄ , buvo tiesiogiai sumokėta pareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui arba pervesta į jų sÄ skaitas vėliau, už parduotÄ turtÄ gauti pinigai panaudoti pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio reikmėms.

MAÄ® 67 str. 1 d. įtvirtina principÄ , kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių administratoriaus ginčo atveju apskaičiuotos mokesčio ir su juo susijusios sumos yra tinkamai pagrįstos. PareiÅ¡kėja nei mokestinio patikrinimo metu, nei nagrinėjant mokestinį ginÄÄ ikiteismine tvarka, nei nagrinėjant bylÄ teisme nepateikė įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes. PareiÅ¡kėja nepagrindė bei neįrodė, kad dovanojimo sandorio tikslas buvo kitas nei nustatė mokesčių administratorius, t. y. iÅ¡vengti GPM mokėjimo. Todėl mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAÄ® 69 str. 1 d. nuostatomis, pagrįstai neatsižvelgė į formaliÄ mokesčių mokėtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ ir atkÅ«rė iÅ¡kreiptas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ .

Apibendrinusi tai, kas pasakyta anksčiau, atsižvelgdama į nurodytÄ MAÄ® 69 str. 1 d. aiÅ¡kinimÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad MAÄ® 69 str. 1 d. taikymo prasme, dovanojimo sandoriais buvo siekiama tik mokestinės naudos. Kitų tikslų siekimas Å¡io ginčo atveju nenustatytas.

Mokesčių administratoriaus pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis GPM įstatymo ir MAÄ® nuostatomis, apskaičiavo GPM, GPM delspinigius ir skyrė Å¡io mokesčio baudÄ .

Be kita ko, mokesčių administratorius, remdamasis MAĮ 100 str., pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl jos atleidimo nuo GPM delspinigių mokėjimo.

Jokių esminių procedÅ«rinių pažeidimų nagrinėjant mokestinį ginÄÄ teisėjų kolegija nenustatė.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Komisija, VMI ir Vilniaus AVMI, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl skunde nurodytais motyvais ir kitais motyvais, vadovaujantis ABTĮ 89 str. nuostatomis, naikinti šių sprendimų nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, pareiÅ¡kėja skunde (b. l. 47-52) prašė panaikinti ir Patikrinimo aktÄ . Tačiau, Patikrinimo aktas, pagal MAÄ® 128 str. 1 d., yra dokumentas, kuriame įforminami mokestinio patikrinimo rezultatai. Patikrinimo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami arba sprendimu, arba pažyma (MAÄ®

128 str. 2 d.). Taigi, Patikrinimo aktas pareiÅ¡kėjai pats savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių ir nesukuria pareigų, todėl negali bÅ«ti laikomas administraciniu aktu ar veiksmu, skundžiamu ABTÄ® nustatyta tvarka. Vadovaujantis ABTÄ® 101 str. 1 p., byla Å¡ioje dalyje nutrauktina, t. y. Å¡i bylos dalis nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. PareiÅ¡kėjai iÅ¡aiÅ¡kintina ABTÄ® 102 str. 3 d. nuostatos, kad bylÄ nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str., 102 str., 127 str. ir 129 str., n u s p r e n d ė:

administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos N. J. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl patikrinimo akto panaikinimo nutraukti.

KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per

14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                                   Liuda

Arlauskienės

                                                                                                                               Â

Violeta Balčytienė

                                                                                                                               Â

Bronius Januška