2023-08-09 Nr. AB-14810-3-61-3-06128-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2053-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06128-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 23S48287 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. 2023 m. balandžio 14 d. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje.

2.2. Prieglobsčio prašymą pareiškėjas grindė tuo, jog kilmės valstybėje jis gali būti sulaikytas ir įkalintas už tai, kad negrąžino (duomenys neskelbtini) skolos įtakingam (duomenys neskelbtini) pareigūnui, būdamas kilmės valstybėje patyrė šio (duomenys neskelbtini) pareigūno spaudimą grąžinti jam skolą bei grasinimus (duomenys neskelbtini) pareiškėjui. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė ir tuo, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, jei jo neįkalins grįžus į kilmės valstybę, tai (duomenys neskelbtini).

2.3. Atsakovas konstatavo, jog pareiškėjo pasakojimas apie patirtą persekiojimą (duomenys neskelbtini) – ydingas, nes yra prieštaravimų tarp jo pasakojimo ir kilmės valstybės informacijos, tačiau, prieglobsčio prašytojo vertinimu, pareiškėjo apklausų metu nurodytų aplinkybių analizės, kiek tai susiję su paminėtų neaiškumų pašalinimu, Migracijos departamentas neatliko, todėl nepagrįstai konstatavo, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra neatitinkantis kilmės valstybės informacijos. Nustatyti netikslumai yra neesminiai, pareiškėjas galėjo suklysti dėl (duomenys neskelbtini) pareigūno konkrečių pareigų įvardinimo, o įmonės pavadinimą tiesiog sutrumpino.

2.4. Visi neaiškumai turi būti vertinami jo naudai. Atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą, tyrimą atliko paviršutiniškai, neįgyvendindamas pareigos bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoju, todėl Sprendime padarė klaidingą išvadą.

2.5. Nors atsakovas aplinkybe, charakterizuojančia prieglobsčio prašytoją neigiamai nepagrįstai laikė tai, jog pareiškėjas neturėjo dokumentų, pagrindžiančių jo pasakojimo dalį dėl skolos (duomenys neskelbtini) pareigūnui, tačiau rašytinių įrodymų neturėjimas nėra neįprasta aplinkybė prieglobsčio prašytojų atveju ir vien tai savaime nesudaro pagrindo pareiškėjo pasakojimą laikyti nepatikimu, juolab, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimai apklausų metu buvo išsamūs ir neprieštaringi.

2.6. Atsakovas Sprendime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnas, pareiškėją persekiojantis dėl negrąžintos skolos, yra nevalstybinis subjektas, todėl tokio pobūdžio konfliktas nelemia tarptautinės apsaugos būtinybės, tačiau atsakovas padarydamas tokią išvadą yra neteisus, nes šis pareigūnas turi galimybę piktnaudžiauti savo įgaliojimais ir pareiškėją kankinti, žiauriai ar nežmoniškai su juo elgtis ar kitokiu nehumanišku būdu išgauti skolą ir dėl savo neteisėtų veiksmų nebūti baudžiamas. Pats atsakovas Sprendime konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnai veikia pagal savo vado įsakymus, o ne įstatymo raidę.

2.7. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas neįdėjo pakankamai pastangų, kad išsiaiškintų aplinkybes dėl pareiškėjo bendravimo su (duomenys neskelbtini) įkūrėju (duomenys neskelbtini); su juo nesusisiekė. Sprendimo argumentai, kad bendravimas su „(duomenys neskelbtini) įkūrėju neturi esminės reikšmės, yra visiškai nepagrįsti. Tai, jog pareiškėjas tiesiog prenumeruoja (duomenys neskelbtini), bet pats neskelbia pranešimų, kritikuojančių (duomenys neskelbtini) valdžią, nemažina persekiojimo grėsmės, nes tokių naujienų kanalų prenumeratoriai (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybų gali būti lengvai atsekami ir identifikuojami ir vien to fakto gali pakakti, jog kilmės valstybėje asmuo būtų apkaltintas ryšiais/sąsajomis su teroristine pripažinta organizacija. Šiuo atveju svarbu tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) valdžios sprendimus ir veiksmus vertina kritiškai, jo įsitikinimai yra priešiški (duomenys neskelbtini) valdžios atžvilgiu, nors ir nėra viešai deklaruojami.

2.8. Migracijos departamentas Sprendime atsisakymą pareiškėjui suteikti prieglobstį nepagrįstai motyvavo tuo, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) mobilizacija nevyksta, nes atsakovas neįvertino perspektyvinės pareiškėjo persekiojimo rizikos galimybės. Pareiškėjas gavo šaukimą atlikti karinę tarnybą ir tai reiškia, jog ateityje (duomenys neskelbtini) paskelbus mobilizaciją, labiau tikėtina, nei netikėtina, kad pareiškėjas bus šaukiamas kariauti.

2.9. Pareiškėjas kilmės šalyje jau susidūrė su spaudimu grąžinti skolą, be to, kilmės valstybės informacija patvirtina, jog asmenys, (duomenys neskelbtini) veikiantys prieš (duomenys neskelbtini) režimą, susiduria su bauginimu, psichologine bei fizine prievarta, (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos netinkamai elgiasi su asmenimis juos kankindami, o pareigūnų nebaudžiamumas yra rimta teisėsaugos struktūrų problema, todėl labai tikėtina, kad pareiškėjas, grįžęs į kilmės valstybę patirs nežmonišką elgesį tam, kad būtų atgauta asmeninė skola. Pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę, kad grįžęs į (duomenys neskelbtini) jis taps viena iš masinio valdžios režimo oponentų persekiojimo aukų bei susidurs su sankcijomis dėl vengimo atlikti privalomąją karinę tarnybą.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Sprendimu nuspręsta pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Nebuvo nustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės šalyje prieglobsčio prašytojui grėstų persekiojimas, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

4.2. Taip pat nuspręsta nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, pareiškėjo kilmės valstybėje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus.

4.3. Pareiškėjas savo mobiliajame telefone parodė, kad prenumeruoja uždraustus (duomenys neskelbtini) kanalus, kad susirašinėja su (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas nedalyvauja politiniuose (duomenys neskelbtini) opozicijos organizuojamuose renginiuose, jis nepriklauso nei vienai opozicinei organizacijai, jis viešai nekritikuoja (duomenys neskelbtini) valdžios. Prieglobsčio prašytojas, siekdamas žinoti kas vyksta jo šalyje, prenumeruoja (duomenys neskelbtini) kanalus Telegram ir Youtube socialiniuose tinkluose. Jis tik skaito ten įkeltą informaciją, peržiūri vaizdo įrašus, tačiau jų „nelaikina“, jų nekomentuoja ir jais nesidalina. Surinkus informaciją apie (duomenys neskelbtini) Telegram ir Youtube kanalus, nustatyta, jog ši organizacija 2023 m. vasario 15 d. (duomenys neskelbtini) valdžios buvo pripažinta ekstremistine organizacija. Dalyvavimas jos veikloje yra prilyginamas nusikalstamai veiklai. Labai tikėtina, jog pareiškėjas prenumeruoja (duomenys neskelbtini) valdžios pripažintų ekstremistinių organizacijų (duomenys neskelbtini) kanalus Youtube ir Telegram socialiniuose tinkluose. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad jei asmuo tik prenumeruoja ekstremistiniu (duomenys neskelbtini) pripažintą socialinio tinklo paskyrą, tai jam nėra numatyta nei administracinė nuobauda, nei baudžiamoji atsakomybė, todėl Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesuponuoja prieglobsčio suteikimo.

4.4. Migracijos departamentas taip pat vertino, kad tikėtina, jog pareiškėjas bendrauja su (duomenys neskelbtini) įkūrėju, tačiau šis bendravimas yra buitinio, o ne politinio pobūdžio, taip pat ryšiai su juo neturėjo tikėtino poveikio nei pareiškėjo gyvenimui kilmės šalyje iki išvykimo, nei apsisprendimui išvykti iš kilmės šalies. Tyrimo metu informacijos, kad asmenys, pažįstami ar pažinoję (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) yra persekiojami – nerasta.

4.5. Kaip pagrindinę prieglobsčio prašymo priežastį pareiškėjas įvardijo grasinimus iš (duomenys neskelbtini) pareigūno dėl negrąžintos skolos. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas šiuo aspektu nėra patikimas, nes jis neteisingai įvardijo pareigūno pareigas suteikdamas savo tariamam persekiotojui reikšmingą statusą (duomenys neskelbtini) hierarchijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pats pareiškėjas yra dirbęs (duomenys neskelbtini), tokie pasakojimo neatitikimai yra svarbūs, todėl skundo argumentus, kad jis galėjo pareigų nežinoti, yra deklaratyvūs. Asmeninio pobūdžio konfliktas (dėl skolos) su nevalstybiniu subjektu savaime nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybės. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad kilmės valstybėje pareigūnai yra korumpuoti, nebaudžiami, tačiau tokie bendro pobūdžio teiginiai nepatvirtina, kad valstybė pareiškėjo negali ir nenori apsaugoti.

4.6. Pareiškėjas teigė, jog 2022 m. kovo 22 d. jis gavo šaukimą į karinę tarnybą. Tyrimo metu nustatyta, kad šaukimas (siuntėjas, siuntimo būdas) neatitinka įstatymuose nustatytos tvarkos, tačiau surinkus informaciją apie kilmės šalį nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) piliečiai masiškai gavo šaukimus į karinę tarnybą, todėl tikėtina, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) gavo šaukimą į karinę tarnybą, tačiau tyrimo metu nerasta informacijos, jog karo prievolininkai po duomenų sutikrinimo būtų išsiųsti į veikiančią armiją. Šis karinio komisariatų organizuotas procesas vyko atvirai ir buvo plačiai aptarinėtas masinio informavimo priemonėse. Surinkus informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę taip pat nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) nėra paskelbta mobilizacija ir (duomenys neskelbtini) nedalyvauja kare prieš (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo baimė būti išsiųstam kariauti į (duomenys neskelbtini) yra hipotetinio pobūdžio ir niekuo nepagrįsta.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 14 d. pateikė prieglobsčio prašymą. Pateikiant prašymą pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad šešerius metus tarnavo vidaus kariuomenės spec. padalinyje; 2002-2007 metais dirbo (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini); 2006 metais dalyvavo (duomenys neskelbtini).

6.2. Pareiškėjas teigė, kad suprato, jog jo profesija neatitinka jo idealų ir 2007 m. nusprendė baigti tarnybą. Su (duomenys neskelbtini). Vienas iš jų ((duomenys neskelbtini)) dabar užima (duomenys neskelbtini) pareigas. Atlikęs bausmę 2011 m. pareiškėjas vėl (duomenys neskelbtini), tačiau tęsėsi pretenzijos iš (duomenys neskelbtini), kad pareiškėjas jam skolingas 4 ar 5 tūkst. dolerių. Pareiškėjas sakė, kad elgsis pagal teismo sprendimą.

6.3. (duomenys neskelbtini) pareiškėją iškvietė į (duomenys neskelbtini) miesto milicijos skyrių ir pradėjo verbuoti dirbti jų agentu, tačiau jis atsisakė. Jie pagrasino, kad pareiškėjas lauktų savo įmonės patikrinimo, nes ją uždarys. Pareiškėjas pardavė įmonę ir (duomenys neskelbtini) m. išvyko į (duomenys neskelbtini). Ten pareiškėją susirado (duomenys neskelbtini) pažįstamas ir pradėjo reikalauti grąžinti pinigus. (duomenys neskelbtini) metais pareiškėjas vedė (duomenys neskelbtini) pilietę, jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus.

6.4. Pareiškėjo teigimu, jo sutuoktinė per socialinius tinklus vis gaudavo grasinimus iš (duomenys neskelbtini) pažįstamų, buvo reikalaujama pinigų. Pareiškėjas nurodė, kad dėl šios priežasties santuoka buvo nutraukta sutuoktinės iniciatyva ir pareiškėjas 2019 m. grįžo į (duomenys neskelbtini) prižiūrėti tėvo, kuriam buvo amputuota koja.

6.5. Pareiškėjas nurodė vėl pradėjęs gauti grasinimus telefonu, kad gražintų pinigus, nes sulaužys. Pareiškėją keletą kartų už menamus pažeidimus vis sulaikydavo milicija. Kadangi jis prižiūrėjo tėvą, kuris yra neįgalus, būdavo surašomi protokolai ir pareiškėją paleisdavo. Pareiškėjas ryžosi išvykti į (duomenys neskelbtini), turėjo darbinę vizą, tačiau jam buvo uždrausta išvykti iš (duomenys neskelbtini) dėl menamų skolų, pasieniečiai neišleido. Per (duomenys neskelbtini) irgi nepavyko išvykti dėl bendros pasieniečių bazės. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dalyvavo mitinguose po prezidento rinkimų, jį buvo keletą kartų sulaikę, bet paleido. Pareiškėjas 2021 m. (duomenys neskelbtini) sutiko (duomenys neskelbtini), kuris pareiškė, kad jeigu jis neatiduos skolos, pareiškėją (duomenys neskelbtini).

7. Teismas apžvelgė Sprendimo turinį, Įstatymo nuostatas (86 str., 87 str.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nurodė, kad Iš esmės kaip pagrindinę prieglobsčio prašymo priežastį pareiškėjas įvardijo grasinimus iš (duomenys neskelbtini) pareigūno dėl negrąžintos skolos, tačiau atsakovas pareiškėjo pasakojimą laikė nenuosekliu. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas yra dirbęs (duomenys neskelbtini), todėl teismas pritarė atsakovo išvadai, kad pasakojimo neatitikimai (neteisingai nurodytos (duomenys neskelbtini) pareigos) yra svarbūs ir dėl to pareiškėjo pasakojimas pagrįstai pripažintas nenuosekliu.

8. Teismas vertino, kad pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia persekiojimo, nes pats pareiškėjas nurodė, kad grįžus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) jis susitiko tik atsitiktinai; taip pat pareiškėjas nepateikė duomenų, kad per 1,5 metų nuo pareiškėjo grįžimo į (duomenys neskelbtini), iki jo išvykimo į Lietuvą, prieš pareiškėją būtų buvusi panaudota fizinė jėga, su juo bandyta susidoroti ar inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą.

9. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo nurodomo persekiojimo priežastis, pareiškėjo teigimu, yra (duomenys neskelbtini) įsivaizduojama pareiškėjo privati skola, tačiau, kaip teisingai nurodė atsakovas, asmeninio pobūdžio konfliktas (dėl skolos) su nevalstybiniu subjektu savaime nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybės. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl apsaugos kilmės valstybėje, kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo persekiojimo, ar negalėjimas, nenoras būtų nulemtas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė. Nors pareiškėjas teigė, kad kilmės valstybėje pareigūnai yra korumpuoti, teismas vertino, kad tokie bendro pobūdžio teiginiai nepatvirtina, kad valstybė pareiškėjo negali ir nenori apsaugoti.

10. Teismas sprendė, kad grėsmės pareiškėjui nepatvirtina ir jo nurodomos aplinkybės, susijusios su (duomenys neskelbtini) uždraustų kanalų (duomenys neskelbtini) prenumeravimu ir susirašinėjimu su (duomenys neskelbtini). Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas pripažino, jog nurodomas asmuo gyvena (duomenys neskelbtini), jie nesusitikinėja. Teismas nurodė, kad bbyloje nepaneigta atsakovo pozicija, kad jei asmuo tik prenumeruoja nurodytas socialinio tinklo paskyras, tai jam nėra numatyta nei administracinė nuobauda, nei baudžiamoji atsakomybė.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo baimę būti mobilizuotam, pažymėjo, kad Migracijos departamento tyrimo metu nerasta informacijos, jog karo prievolininkai po duomenų sutikrinimo būtų išsiųsti į veikiančią armiją, todėl teismas pritarė Sprendime išdėstytai pozicijai, kad pareiškėjo baimė būti išsiųstam kariauti į (duomenys neskelbtini) yra hipotetinio pobūdžio.

12. Teismas taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Pareiškėjo apklausų metu aplinkybių analizės, kiek tai susiję su neaiškumų dėl netinkamai nurodytų (duomenys neskelbtini) pareigų pašalinimu, teismas, kaip ir atsakovas, neatliko, todėl vien formaliai vadovaudamasis Sprendimo argumentais, teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas yra nenuoseklus. Pareiškėjas nesutinka, kad nustatyti netikslumai yra svarbūs ir sudarantys prielaidą abejoti pareiškėjo pasakojimo tikrumu. Vertindamas aptariamą aplinkybę, teismas ignoravo tai, kad atsakovas iš tiesų nesiekė išsiaiškinti tokio pareiškėjo suklydimo priežasčių, tik kilusius neaiškumus vertino pareiškėjo nenaudai.

14.2. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neišsamiai atliko pareiškėjo situacijos vertinimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

14.3. Nesvarbu kokiomis aplinkybėmis pareiškėjas buvo susitikęs su (duomenys neskelbtini) pareigūnu, svarbu tai, kad pareiškėjui grasino asmuo, kuris (duomenys neskelbtini) turi plačius įgaliojimus veikti taip, kaip jis nori ir būti nebaudžiamas. Teismas neįvertino šios aplinkybės, analizuodamas pareiškėjo skundą.

14.4. Prieglobsčio procedūra pagal pobūdį yra perspektyvinis rizikos vertinimas, t. y. pagrindinis vertinimo objektas yra grėsmė asmeniui nukentėti ateityje, o ne praeityje patirtas persekiojimas, todėl šiuo atveju asmuo, siekiantis gauti prieglobstį, praeityje gali būti smurtinių veiksmų nepatyręs. Pareiškėjas priskirtinas prie atitinkamo profilio asmenų t. y. šiuo atveju asmenų, kritikuojančių (duomenys neskelbtini) valdžią (prenumeruojančių (duomenys neskelbtini) uždraustų kanalų (duomenys neskelbtini) paskyras), o tokio profilio asmenys kilmės šalyje persekiojami, tuomet baimė susidurti su persekiojimu – visiškai pagrįsta nepriklausomai nuo to, ar praeityje asmuo buvo patyręs persekiojimą, todėl tiek atsakovas, tiek teismas netinkamai vertino, jog pareiškėjo grįžimo į kilmės valstybę atveju, nekils grėsmė būti kankinamam.

15. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Atsakovas pakartoja argumentus, nurodytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, ir nurodo, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamų sprendimų išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą, pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė byloje taikytiną aktualią teisę, todėl teisėjų kolegija jos nekartoja, o pasisako dėl faktinių aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, vertinimo.

19. Pareiškėjas 2022 m. kovo 31 d. Departamente vykusioje apklausoje nurodė, kad jam grįžus į (duomenys neskelbtini), iš jo atimtų visus telefonus ir pasodintų į kalėjimą vien už tai, kad jis prenumeruoja (duomenys neskelbtini), taip pat bendrauja su (duomenys neskelbtini) įkūrėju, pareiškėjas taip pat nurodė, kad skolinosi iš (duomenys neskelbtini) 5 kartus, 4 kartus skolą grąžino, o penktą kartą nepavyko skolos grąžinti, taip pat pareiškėjas tikino, kad ji nusiųs kariauti į (duomenys neskelbtini).

20. Atsakovas įvertino surinktą informaciją apie (duomenys neskelbtini), pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pripažino, kad labai tikėtina, jog pareiškėjas prenumeruoja opozicinius „Telegram“ kanalus (duomenys neskelbtini), pripažino, kad pareiškėjas bendrauja su (duomenys neskelbtini) įkūrėju, taip pat pripažino, kad tikėtina, jog pareiškėjas 2022 m. kovo mėnesį gavo šaukimą į karinę tarnybą. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas tik prenumeravo opozicinius kanalus, juose skelbiama informacija nesidalino, duomenų, kad asmenys, bendravę su (duomenys neskelbtini) įkūrėju, būtų persekiojami atsakovas nerado, o dėl gauto šaukimo atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nėra paskelbta mobilizacija ir šalis nedalyvauja aktyviuose kariniuose veiksmuose. Įvertinęs šias aplinkybes, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo paaiškinimų dėl (duomenys neskelbtini) pareigų nenuoseklumas, taip pat kilmės valstybės informacija ir kitos bylos faktinės aplinkybės (pareiškėjas, grįžęs į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) susitiko tik atsitiktinai (t. y. jokio pareiškėjo persekiojimo nevyko)); pareiškėjas nepateikė duomenų, kad per 1,5 metų nuo pareiškėjo grįžimo į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), iki jo išvykimo į Lietuvą, prieš pareiškėją būtų naudojama prievarta dėl pareiškėjo nurodytos skolos; pats pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad skola yra civiliniai teisiniai santykiai; pareiškėjo bendravimas su (duomenys neskelbtini) įkūrėju neturi jokio neigiamo valdžios institucijų poveikio pareiškėjui; nėra duomenų, kad karo prievolininkai po duomenų sutikrinimo būtų išsiųsti į veikiančią armiją), patvirtina Migracijos departamento išvadą, kad pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas ir pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

22. Pasisakydama dėl papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo, teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nenustatyta, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Bylos esantys atsakovo surinkti duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje yra beatodairiško smurto padėtis dėl šiuo metu vykstančių Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų veiksmų (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas išsamiai įvertino tiek pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, tiek kilmės valstybės informaciją, todėl pareiškėjo argumentai, jog kad atsakovas iš tiesų nesiekė išsiaiškinti pareiškėjo suklydimo priežasčių dėl (duomenys neskelbtini) pareigų yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 7 d.) ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas, o pareiškėjo skundas atmestinas.

24. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti byloje surinktus įrodymus, taigi nėra pagrindo ir pripažinti, kad pareiškėjo teisės yra pažeistos, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Dalia Višinskienė