c45c8bc2-754c-421c-88fd-63b6876327cc · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                                                                                                                                                                   Civilinė byla Nr. 2A-119/2010

Procesinio sprendimo kategorija 24.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 23 d.

Vilnius

                     Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Žukausko,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Artūrui Jaskelavičiui, atsakovų atstovams: R. P., G. V.,

viešame

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės

administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-83-431/2009 pagal ieškovo bankrutavusios UAB ,,Eurostat V“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl 231 676 Lt priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ieškovas bankrutavusi UAB ,,Eurostat V“ (buvęs pavadinimas UAB „Pavan“) patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

115 838 Lt, iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės 115 838 Lt, už be teisinio pagrindo įgytÄ turtinę naudÄ iÅ¡ abiejų atsakovų priteisti ir iÅ¡ieÅ¡koti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo 2006 m. rugpjūčio

24 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad 1996 m. kovo 16 d. su Vilniaus miesto savivaldybe sudarė sutartį, pagal kuriÄ savivaldybė leido ieÅ¡kovui ne aukciono tvarka iÅ¡sinuomoti 1548 kv. m. žemės sklypÄ . Pagal Å¡ios sutarties sÄ lygas ieÅ¡kovas 1996 m. tiksliniais lėšų mokėjimais žemės nuomos sutarties sudarymo tikslu į Vilniaus miesto savivaldybės sÄ skaitÄ ir Žemės reformos fondo sÄ skaitÄ sumokėjo 231 676 Lt. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė sudaryti žemės nuomos sutartį su ieÅ¡kovu. IeÅ¡kovas dėl atsisakymo sudaryti žemės nuomos sutartį kreipėsi į teismÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi ieÅ¡kovo reikalavimai dėl įpareigojimo sudaryti žemės nuomos sutartį buvo atmesti. IeÅ¡kovo sumokėtos tikslinės žemės nuomos įmokos buvo susijusios su žemės nuomos sutarties sudarymu, todėl, nesudarius nuomos sutarties, atsakovai privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui jo sumokėtas tikslines įmokas.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 116 758,37 Lt ir Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2008 m. gegužės 27 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, iÅ¡ Lietuvos valstybės 116 758,37 Lt ir Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2008 m. gegužės 27 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal UAB „Eurostat V“ kasacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 23 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio

28 d. nutarties peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Eurostat V“ ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai dėl įpareigojimo iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su Å¡iuo įpareigojimu (tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, S. B., A. L., J. S., A. F.), ir turinčios prejudicinę reikÅ¡mę Å¡ioje byloje, matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė sudaryti nuomos sutartį iki bus pateiktas ginčo žemės sklypo detalusis planas. Atlikus ginčo žemės sklypo detalųjį planÄ , buvo suformuotas ne 1548 kv. m. ploto žemės sklypas, o 2300 kv. m. ploto žemės sklypas, dėl ko Vilniaus miesto savivaldybė ir atsisakė sudaryti sutartį su UAB

„Eurostat V“. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais (res iudicata) nustatyta, jog 1548 kv.

m. ploto žemės sklypo nuomos sutartis tarp UAB „Eurostat V“ ir Vilniaus miesto savivaldybės nebuvo sudaryta, nes atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė jÄ sudaryti. IeÅ¡kovas UAB „Eurostat V“ pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytos 1996 m. kovo 16 d. sutarties 2.1. punkto sÄ lygas 11 584 Lt, kaip žemės mokestį, ir pagal sutarties 2.2. punkto sÄ lygas 104 254 Lt, kaip tikslinį mokestį Vilniaus miesto infrastruktÅ«rai tobulinti, pervedė į Vilniaus miesto savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , o pagal sutarties 2.3. punkto sÄ lygas 115 838 Lt, kaip kompensacijÄ už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę, pervedė į Žemės reformos fondÄ . Teismas, pažymėjęs, kad sutartį atsisakė sudaryti Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nurodė, jog tokiu atveju Å¡alims taikytinos sutarties 3.3. punkto nuostatos, nustatančios, jog, atsisakius Vilniaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai sudaryti žemės nuomos sutartį dėl kokių nors priežasčių, Å¡i sutartis laikoma nutraukta, ir tokiu atveju įmonei grÄ Å¾inami pagal 2.1. punktÄ pervesti pinigai. Teismas, vadovaudamasis Å¡alių sudarytos sutarties nuostatomis ir remdamasis įsiteisėjusiais teismų sprendimais, sprendė, kad atsakovams tenka pareiga grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui jo įmokėtus pinigus, todėl ieÅ¡kovui BUAB „Eurostat V“ iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisė 115 838 Lt. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1251 Žemės reformos fondas buvo likviduotas, o jame buvusių lėšų likutis pagal 2001 m. sausio 1 d. bÅ«klę pervestas į valstybės iždo sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovo BUAB „Eurostat V“ įmokėti

115 838 Lt, vadovaujantis aukščiau paminėtu nutarimu, yra pervesti į valstybės biudžetÄ . Likvidavus Žemės reformos fondÄ , atsakovu byloje buvo patraukta Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos. Todėl teismas ieÅ¡kovui BUAB „Eurostat V“ iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės priteisė 115 838 Lt. Teismas nurodė, kad iki kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nebuvo priėmęs galutinės ir neskundžiamos nutarties, kuria nustatė, kad žemės nuomos sutartis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo nebus sudaryta, lėšų buvimas atsakovų žinioje laikytinas teisėtu, kadangi ieÅ¡kovas pasirinko tokį savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , t.y. siekį teisminiu keliu įpareigoti atsakovÄ sudaryti su juo žemės nuomos sutartį, ir, tik nepasiekus Å¡io teisinio rezultato, ieÅ¡kovui atsirado teisė susigrÄ Å¾inti įmokėtas lėšas, o atsakovams – pareiga jas grÄ Å¾inti įmonei pareikalavus.

Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ byloje esančio UAB „Eurostat V“ bankroto administratoriaus praÅ¡ymo, adresuoto Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, matyti, jog 2008 m. kovo 28 d. įmonė kreipėsi į atsakovÄ su reikalavimu grÄ Å¾inti pagal sutartį įmokėtas pinigines lėšas. Nesant kitų įrodymų byloje, teismas Å¡iÄ datÄ laikė momentu, nuo kurio atsiranda teisinis pagrindas skaičiuoti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už įgytÄ pinigų sumÄ , kai pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyksta paskiau.

Teismas nurodė, kad nuo 2008 m. kovo 28 d. iki ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos, t.y. 2008 m. gegužės 26 d., nuo 115 838 Lt sumos apskaičiuotos penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanos sudaro 920,37 Lt. Todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ atsakovams dėl penkių procentų dydžio metinių palÅ«kanų už be teisinio pagrindo įgytÄ turtinę naudÄ priteisimo nuo 2006 m. rugpjūčio 24 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos patenkino iÅ¡ dalies, nustatant, jog ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų priteistinos penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanos už be teisinio pagrindo įgytÄ turtinę naudÄ nuo 2008 m. kovo 28 d. (ieÅ¡kovo kreipimosi į atsakovÄ su reikalavimu grÄ Å¾inti įmokėtus pinigus) iki 2008 m. gegužės 26 d. (ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ dienos), kurios nuo 115 838 Lt sumos sudaro 920,37 Lt.

Teismas senaties terminÄ reikalavimui grÄ Å¾inti pagal sutartį įmokėtas pinigines lėšas pareikÅ¡ti skaičiavo nuo 2006 m. rugpjūčio 23 d., nes ieÅ¡kovas UAB „Eurostat V“ savo pažeistas teises gynė kreipdamasis į teismÄ su reikalavimu įpareigoti atsakovÄ sudaryti žemės nuomos sutartį. Ir tik 2006 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė Å¡iuos ieÅ¡kovo reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas nėra praleidęs ieÅ¡kinio senaties termino, todėl atsakovų reikalavimus jÄ taikyti atmetė (CK 1.126 str.).

Teismas CK 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui priteisė Å¡eÅ¡ių procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2008 m. gegužės

27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimÄ , taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir likviduojamos UAB ,,Eurostat V“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo Å¡iuos argumentus:

1. Teismas neįvertino aplinkybės, jog nuomos sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad ieÅ¡kovas neįvykdė nuomos sutarties 2.4 punkto sÄ lygos, kurioje nustatyta, kad sutartis bus sudaryta, kai ieÅ¡kovas pateiks norimo iÅ¡sinuomoti žemės sklypo detalųjį planÄ , tačiau jo nepateikė.

2. Teismas nepagrįstai netaikė ieÅ¡kinio senaties, nes ieÅ¡kovas aplinkybę, kad savivaldybė neiÅ¡nuomos žemės sklypo, sužinojo 1997 m. gruodžio 2 d. (raÅ¡to Nr. 1019/52/97/2-1505). Tuo metu galiojo 1964 m. civilinis kodeksas, kurio 84 straipsnis numatė bendrÄ jį trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kinys dėl ieÅ¡kovo sumokėtų lėšų grÄ Å¾inimo kildinamas iÅ¡ tų pačių teisinių santykių, kurių pagrindu jau buvo paduotas ieÅ¡kinys teismui su reikalavimu sudaryti žemės nuomos sutartį. Teismas nepagrįstai rėmėsi CK 1.126 straipsnio norma, nes ji nereglamentuoja ieÅ¡kinio senaties terminų skaičiavimo. Reikalavimams, kylantiems tos pačios sutarties pagrindu, taikytini tie patys senaties terminai, t. y. tiek reikalavimui sudaryti žemės nuomos sutartį, tiek reikalavimui grÄ Å¾inti pagal tÄ pačiÄ sutartį sumokėtas lėšas.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo Å¡iuos argumentus:

1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nuomos sutartį atsisakė sudaryti atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kadangi nuomos sutartis turėjo būti sudaryta su Vilniaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba, kuri yra Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA) padalinys.

2. Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senatį. IÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB ,,Eurostat V“ ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai (tretieji asmenys: Vilniaus miesto savivaldybė, S. B., A. L., J. S., A. F.) dėl įpareigojimo iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas, t. y. UAB ,,Eurostat V“, apie tai, kad nuomos sutartis nebus sudaroma, sužinojo iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos gavęs 1997 m. gruodžio 2 d. raÅ¡tÄ Nr. 1019/52/97/2-1505. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2006 m. rugpjūčio 24 d., t. y. nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties priėmimo civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2006. IeÅ¡kovo elgesys, jo tikėjimas, kad kitoje civilinėje byloje bus priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, negali turėti įtakos ieÅ¡kinio senaties termino Å¡ioje byloje pradžios momentui.

3. Teismas, nusprendęs, kad ieÅ¡kovui turi bÅ«ti priteista visa į Vilniaus miesto savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus sÄ skaitÄ sumokėta suma, t. y. 115 838 Lt, neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus miesto valdybos 1996 m. sausio 18 d. sprendimo 51V 2 punkte nustatyta, jog, UAB ,,Pavan“ nesudarius žemės sklypo nuomos sutarties, 11 584 Lt nebegrÄ Å¾inami.

4. Teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovų 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už be pagrindo įgytÄ turtinę naudÄ , netinkamai taikė CK 6.237 straipsnį, 6.240 straipsnio 1 dalį. Vilniaus miesto savivaldybės administracija

115 838 Lt sumÄ Ä¯gijo teisės aktų reikalavimus atitinkančio sandorio pagrindu, todėl teismas neturėjo pagrindo priteisti 5 proc. metines palÅ«kanas pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį. Kadangi turto įgijimo pagrindai yra galiojantys, neiÅ¡nykę, teismas neturėjo pagrindo priteisti 5 proc. metinių palÅ«kanų ir CK 6.237 straipsnio 2 dalies pagrindu.

5. Teismas nepagrįstai priteisė 6 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, kadangi 6 proc. procesinės palÅ«kanos priteisiamos tuo atveju, kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, o Å¡iuo atveju viena iÅ¡ Å¡alių – Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra vieÅ¡asis juridinis asmuo.

IeÅ¡kovas likviduojama UAB ,,Eurostat V“ atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus praÅ¡o juos atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovas nesutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad teismas nepagrįstai netaikė ieÅ¡kinio senaties. nurodo, kad ieÅ¡kinį padavė administratorius, iÅ¡kėlus bankroto bylÄ ieÅ¡kovui. Todėl pagal Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalį yra laikoma, kad administratorius apie sandorius sužino nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos. Kadangi UAB ,,Eurostat V“ bankroto byla iÅ¡kelta 2006 m. gruodžio 4 d. nutartimi, o ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas 2008 m. gegužės 22 d., todėl nėra pagrindo laikyti, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senatį. Kadangi atsakovas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija 2003 m. birželio 11 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovui pranešė, kad grÄ Å¾ins sumokėtÄ tikslinę įmokÄ , laikytina, jog jis pripažino prievolę, kas pagal CK 1.130 straipsnį nutraukia ieÅ¡kinio senatį.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį patenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atsiliepimu į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį patenkinti.

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VAVA veiksmų atsisakant sudaryti su ieÅ¡kovu valstybinės žemės nuomos sutartį, dėl kurios sudarymo Å¡alys buvo susitarę 1996 m. kovo 16 d. ir apie tai ieÅ¡kovui tapo žinoma gavus VAVA 1997 m. gruodžio 2 d. raÅ¡tÄ , kuriuo sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį buvo atsisakyta. BÅ«tent tada ieÅ¡kovui tapo žinoma, kad, jo nuomone, teisėti lÅ«kesčiai dėl ginčo žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo nebus realizuoti. Taigi nuo Å¡io raÅ¡to gavimo dienos ieÅ¡kovui atsirado teisė ginčyti VAVA atsisakymÄ sudaryti nuomos sutartį arba reikalauti grÄ Å¾inti bÅ«simosios sutarties sudarymo tikslu sumokėtas įmokas.

Pabrėžtina, kad teisė pasinaudoti nurodytais gynimo bÅ«dais ieÅ¡kovui atsirado vienu metu – sužinojus apie atsisakymÄ sudaryti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį. Todėl tai, kad ieÅ¡kovas, visų pirma, pasinaudojo pirmiau nurodytu gynimo bÅ«du ir kreipėsi į teismÄ dėl įpareigojimo iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su Å¡iuo įpareigojimu, neleidžia teigti, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, kad teisė reikalauti grÄ Å¾inti pinigines įmokas, susijusias su nuomos sutarties sudarymu, ieÅ¡kovui atsirado tik iÅ¡nagrinėjus paminėtÄ ginÄÄ .

Pastebėtina, kad ginÄÄ dėl įpareigojimo iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ iÅ¡nagrinėję teismai konstatavo, kad ieÅ¡kovas apie tai, kad nuomos sutartis nebus sudaroma, sužinojo gavęs VAVA 1997 m. gruodžio 2 d. raÅ¡tÄ (1964 m. CK 86 str. 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-436/2006, b. l. 22). Tuo tarpu dėl vieno ir to paties pažeidimo ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia negali bÅ«ti skaičiuojama skirtingai (1964 m.

CK 86 str.). Kita vertus, tai, kad ieÅ¡kovas, prieÅ¡ pateikdamas ieÅ¡kinį dėl sumokėtų pinigų priteisimo, kreipėsi su ieÅ¡kiniu dėl įpareigojimo iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ , galėjo bÅ«ti vertinama kaip svarbi ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastis (1964 m. CK 90 str. 2 d.). Tačiau pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės. Tuo tarpu, kaip jau buvo nurodyta, įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo konstatuota, kad ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinį dėl įpareigojimo iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ , padavė be svarbių priežasčių praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ (1964 m.

CK 84 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d.). Atitinkamai tokio ieÅ¡kinio padavimas negali bÅ«ti vertinamas kaip svarbi priežastis atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ nagrinėjamoje byloje. Kitų svarbių priežasčių Å¡iam terminui atnaujinti taip pat nėra nustatyta.

Svarbu yra ir tai, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigė dar iki bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo. Todėl ta aplinkybė, kad ieÅ¡kinį nagrinėjamoje byloje padavė bendrovės ,,Eurostat V“ administratorius, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga (Ä®monių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2007). Atsiliepime į apeliacinius skundus ieÅ¡kovas, remdamasis VAVA administracijos 2003 m. birželio 11 d. raÅ¡tu (b. l. 87, 135, 137, 138) praÅ¡o taikyti CK 1.130 str. nuostatÄ , nustatančiÄ , kad ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. IÅ¡ tikrųjų ieÅ¡kovo pateiktame raÅ¡te VAVA nurodo, kad ieÅ¡kovo sumokėtos lėšos turės bÅ«ti grÄ Å¾intos tų institucijų, kurios jas gavo. Tačiau VAVA nėra nagrinėjamos bylos dalyvis ir atitinkamai skolininkas pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Todėl pagrindo taikyti CK 1.130 str. nuostatas nagrinėjamoje byloje nėra.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas - ieškinį atmesti (1964 m. CK 84 str. 1 d., 86 str., 90 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

 Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo BUAB „Eurostat V“ ieÅ¡kinį atmesti.

Teisėjai                                                                                               Artūras Driukas

                                                                                                                                                                                                                                                                Konstantinas Gurinas

                    Â

Linas Žukauskas                                                                                                                                                                                         Â