2018-07-05 Nr. AB-12650-4-45-3-00193-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4821-502/2018

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00193-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant užsieniečiui M. N., jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei N. I.,

vertėjui Giedriui Kašubai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo dėl M. N. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu užsienietis M. N. (gimęs (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Užsienietis), vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 113 straipsnio 4 dalies 1–3 punktais, 5 dalies 8 ir 10 punktais, sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras, VSAT Užsieniečių registracijos centras), kol bus nustatyta (patvirtinta) jo asmens tapatybė, išsiaiškinti motyvai, kuriais jis grindžia prieglobsčio prašymą, dėl galimai keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai bei kitų aplinkybių, bet ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams, t. y. ne ilgiau kaip iki 2018 m. lapkričio 30 d.

2. Sprendimas priimtas patenkinus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsieniečio sulaikymo ir jo pasiuntimo į Centrą.

3. Teikime nurodyta, kad 2018 m. gegužės 19 d. Užsienietis, prisistatęs Z. N., gim. (duomenys neskelbtini), neteisėtai perėjo valstybinę Lietuvos Respublikos sieną. Jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 291 straipsnio 1 dalį. Pažymėta, kad vėliau pagal gautą informaciją, kurią patvirtino ir pats Užsienietis, jis galimai yra M. N., 2008 m. ir 2010 m. su tranzitine viza teisėtai vykęs per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Užsieniečio veiksmus, siekiant nuslėpti tapatybę, VSAT Užsieniečių registracijos centras vertino kaip tyčinius, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą. Atkreipė dėmesį, kad Užsienietis galimai gali būti siejamas su „kovotojais“ iš Sirijos.

4. Teikime teigiama, kad nors Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau siekiant nustatyti (patvirtinti) jo asmens tapatybę, išsiaiškinti motyvus, kuriais jis grindžia prieglobsčio prašymą, dėl galimai keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai bei kitų aplinkybių, tikslinga jį sulaikyti VSAT Užsieniečių registracijos centre.

5. Teismo posėdyje Užsienietis paaiškino, kad į Lietuvos Respubliką atvyko iš Kaliningrado srities, perplaukęs Šešupės upę. Jis tai padarė dėl to, kad yra persekiojamas, siekiant jam įvykdyti kraujo kerštą, kadangi kai dar buvo berniukas įvyko konfliktas tarp giminių klanų, kurio metu žuvus kitos giminės atstovui, šiuo metu žuvusiojo artimieji siekia kraujo keršto. Teigė, kad dėl šios priežasties beveik prieš 20 metų išvyko iš savo gimtinės (Čečėnijos) ir nuo 1999 metų su šeima (turi 18 metų amžiaus dukrą ir 6 metų amžiaus sūnų) gyvena Kaliningrado srityje, šiuo metu (duomenys neskelbtini). Išpažįsta musulmonų tikėjimą, yra sunitas. Pažymėjo, kad turi statybininko profesiją ir dirba statybose, niekur iš Kaliningrado išvykęs nebuvo. Pripažino, kad Lietuvos Respublikos sienos apsaugos tarnybos pareigūnams prisistatė kita pavarde, tačiau jo tikrasis vardas ir pavardė yra M. N.. Atkreipė dėmesį, kad jo šeimai kol kas pavojus negresia, nes kraujo kerštas liečia tik suaugusius kito klano vyrus.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gegužės 30 d. sprendime, kuriuo patenkintas VSAT Užsieniečių registracijos centro teikimas, nurodyta, kad Užsienietis, galimai M. N., kreipėsi dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje ir 2018 m. gegužės 23 d. priimtas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) sprendimas įleisti minėtą asmenį į Lietuvos Respubliką, nagrinėti jo prieglobsčio prašymą iš esmės bei apgyvendinti jį VSAT Užsieniečių registracijos centre.

7. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo byloje, tęsiant minėto asmens tapatybės nustatymo veiksmus, gauti duomenys, leidžiantys manyti, jog save Z. N., gim. (duomenys neskelbtini), pristatantis asmuo galimai yra M. N., gim. (duomenys neskelbtini). Šiais duomenimis minėtas asmuo 2008 m. turėjo tranzitinę vizą ir teisėtai vyko per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Akcentavo, kad byloje taip pat nustatyta, jog Užsienietis Kaliningrado srityje gyvena seniai, buvo vedęs, turi dukrą, tačiau šiuos duomenis slėpė ir pareigūnams nepasakojo. Teismas tokį užsieniečio elgesį vertino kaip sąmoningą pareigūnų klaidinimą, siekiant išvengti atsakomybės už savo tyčinius neteisėtus veiksmus.

8. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad Užsienietis siekė neteisėtai patekti ir tyčia į Lietuvos Respubliką pateko, nebendradarbiavo su VSAT pareigūnais, nuo pat bendravimo pradžios pareigūnus klaidino, jo pateikti duomenys apie tapatybę klaidingi, o prašymą suteikti prieglobstį, pateikė galimai siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą. Teismas vertino, kad Užsienietis gali pasislėpti bei kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl sprendė, jog yra sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 1–3 punktuose ir 5 dalies 8 bei 10 punktuose.

III. 9. Užsienietis M. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – VSAT Užsieniečių registracijos centro teikimo netenkinti.

10. Užsienietis nurodo, kad turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, todėl mano, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl jo sulaikymo pagrindų, netinkamai aiškino ir taikė UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 1–3 punktų ir 5 dalies 8 bei 10 punktų nuostatas. Pažymi, kad vien faktas, jog VSAT Užsieniečių registracijos centras neužtikrina dokumentų, patvirtinančių jo tapatybę, gavimo, nėra tinkamas pagrindas taikyti UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 1 punktą.

11. Užsieniečio teigimu, tam, kad prieglobsčio prašytojas galėtų būti sulaikytas UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu, privalo būti tenkinamos dvi sąlygos, t. y. pirma, sulaikymas yra būtinas, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį; antra, įvertinus UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Mano, kad nors jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išaiškinti, tai nereiškia, jog vien šios sąlygos pakanka sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Pažymi, kad slėpė savo tapatybę ir motyvus, kadangi nežinojo apie UTPĮ 68 straipsnyje įtvirtintą konfidencialumo principą. Akcentuoja, kad bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, atsako į pateikiamus klausimus, kas paneigia prielaidą dėl siekio išvengti baudžiamosios atsakomybės.

12. Užsieniečio vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymą suteikti prieglobstį jis pateikė siekdamas atidėti ar sutrukdyti priimti sprendimą dėl jo grąžinimo, paremta tik prielaidomis, todėl nėra pagrįsta.

13. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime prašo Užsieniečio apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą.

14. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras, pakartodamas Teikime nurodytas faktines aplinkybes ir jų teisinį įvertinimą, atsiliepime pažymi, kad vien prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas bendra tvarka nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog Užsieniečio sulaikymo būtinumas išnyko. Teigia, kad nepriklausomai nuo to, ar yra paduotas prieglobsčio prašymas, ar ne, sulaikymo pagrindai gali būti taikomi bet kurioje prašymo nagrinėjimo procedūros stadijoje, jei yra tam reikalingos prielaidos. Atkreipia dėmesį, kad pirminė prieglobsčio prašytojo apklausa buvo atlikta užsieniečiui, prisistačiusiam Z. N., todėl vėliau paaiškėjus, jog minėtas asmuo galimai yra M. N., mano, kad minėtas asmuo sąmoningai siekė suklaidinti pareigūnus ir vilkinti atliekamų procedūrų laiką, nebendradarbiavo su atsakingomis institucijomis, nors turėdamas aukštąjį išsilavinimą tikėtina, jog savo teises ir pareigas suprato.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio, galimai M. N., sulaikymo Centre UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 1–3 punktuose ir 5 dalies 8 bei 10 punktuose numatytais pagrindais, bet ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams, t. y. ne ilgiau kaip iki 2018 m. lapkričio 30 d.

16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal UTPĮ 112 straipsnį užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Taigi užsieniečių judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, kad toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad Užsienietis gali pasislėpti bei kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, jis neteisėtai pateko į Lietuvos Respubliką, nebendradarbiavo su VSAT pareigūnais, jo pateikti duomenys apie tapatybę klaidingi, o prašymą suteikti prieglobstį, pateikė galimai siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą.

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Užsienietis, prisistatęs Z. N., gim. (duomenys neskelbtini), neteisėtai perėjo valstybinę Lietuvos Respublikos sieną. Atliekant minėto asmens tapatybės nustatymo veiksmus gauti duomenys, leidžiantys manyti, jog save Z. N. pristatantis asmuo galimai yra M. N., gim. (duomenys neskelbtini), 2008 m. ir 2010 m. su tranzitine viza teisėtai vykęs per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Byloje taip pat nustatyta, jog Užsienietis Kaliningrado srityje gyvena seniai, buvo vedęs, turi dukrą.

19. Užsienietis M. N. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2018 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą įleisti minėtą asmenį į Lietuvos Respubliką, nagrinėti jo prieglobsčio prašymą iš esmės bei apgyvendinti jį VSAT Užsieniečių registracijos centre.

20. Byloje nėra ginčo dėl to, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu Užsienietis turėjo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurias prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

21. UTPĮ 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

22. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad aplinkybė, jog Centras neužtikrina dokumentų, patvirtinančių jo tapatybę, gavimo, nėra tinkamas pagrindas taikyti UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 1 punktą.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip ne kartą yra minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sulaikymo pagrindu – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti užsieniečio tapatybę (pilietybę) – gali būti remiamasi tik tam tikrą laikotarpį, per kurį kompetentingos institucijos turi imtis visų reikiamų priemonių, siekiant išsiaiškinti užsieniečio tapatybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4167-822/2017.). Šiuo nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad Užsienietis, 2018 m. gegužės 19 d. neteisėtai perėjęs valstybinę Lietuvos Respublikos sieną ir pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, prisistatė kaip Z. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir tik tolimesnio tyrimo metu gauti duomenys leido manyti, jog save Z. N. pristatantis asmuo galimai yra M. N., gim. (duomenys neskelbtini). Užsienietis apeliacinio skundo nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teismui pateikė M. N. vardu išduotų asmens dokumentų kopijas, kurios teismo posėdžio metu buvo pagarsintos ir pridėtos prie administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors Užsieniečio pateiktos asmens dokumentų kopijos vienareikšmiškai nepatvirtina jo tapatybės, tačiau papildomai pateikti dokumentai sumažina abejones dėl Užsieniečio tapatybės tikrumo. Atkreiptinas dėmesys, kad Užsieniečiui nesant sulaikytam jo prieglobsčio prašymą nagrinėjančiai institucijai neatimama galimybė atlikti veiksmus tapatybei patvirtinti / nustatyti. Be to, teismo posėdyje VSAT Užsieniečių registracijos centro atstovė nenurodė, kokių veiksmų ketinama imtis, siekiant nustatyti Užsieniečio tapatybę, ir dėl kurių būtina taikyti sulaikymą, todėl teisėjų kolegijos manymu, šiuo atveju nebėra pagrindo remtis aptartu sulaikymo pagrindu.

24. Apeliaciniame skunde neginčijama, jog Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai nėra aiškūs, tačiau Užsieniečio nuomone, šios sąlygos nepakanka sulaikymo taikymui. Užsienietis taip pat nesutinka, kad šiuo atveju buvo pagrindas vadovautis Įstatymo UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 8 punktu ir daryti išvadą, jog prieglobsčio prašymą jis pateikė siekdamas atidėti ar sutrukdyti priimti sprendimą dėl jo grąžinimo ar išvengti baudžiamosios atsakomybės. Užsieniečio nuomone UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies nuostatos jo atžvilgiu pritaikytos vadovaujantis vien prielaidomis.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju prielaida, jog prieglobsčio prašymą Užsienietis pateikė siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sienos perėjimą nėra paneigta, tačiau VSAT Užsieniečių registracijos centras nepateikė jokių minėtą prielaidą patvirtinančių duomenų, kaip ir duomenų, galinčių pagrįsti įtarimus, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo ar išsiuntimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Užsienietis laikinajame sulaikyme buvo nuo 2018 m. gegužės 19 d. iki 2018 m. gegužės 21 d., o prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pateikė 2018 m. gegužės 21 d. Migracijos departamentas 2018 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą dėl prieglobsčio procedūrų pradėjimo ir apgyvendino Užsienietį Centre. Tuo tarpu VSAT Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus sprendimas dėl Užsieniečio sulaikymo priimtas 2018 m. gegužės 28 d.

26. Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog Užsieniečio judėjimo laisvė laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. gegužės 27 d. nebuvo suvaržyta ir jis nepasinaudojo galimybe išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar slėptis. Teismo posėdyje VSAT Užsieniečių registracijos centro atstovė paaiškino, kad minėtu laikotarpiu Užsienietis nebuvo išėjęs iš Centro, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, prielaida dėl Užsieniečio galimo slapstymosi vertintina kritiškai. Pažymėtina ir tai, kad nors Užsienietis sulaikymo pradžioje nurodė klaidingus asmens duomenis, neatsakinėjo į VSAT pareigūnų klausimus, tačiau kaip teismo posėdžio metu nurodė Užsieniečio atstovė, o VSAT Užsieniečių registracijos centro atstovė dėl to iš esmės neprieštaravo, Užsienietis šiuo metu bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, siekiant nustatyti jo teisinę padėtį.

27. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendime taikyto UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Užsienietis nebuvo sulaikytas UTPĮ 113 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu (sprendžiant dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti), todėl 113 straipsnio 4 dalies 3 punktas nagrinėjamu atveju jam netaikytinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4167-822/2017.).

28. UTPĮ 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Užsieniečio tapatybė oficialiai nėra patvirtinta, į administracinę bylą pateiktos neišverstos asmens dokumentų kopijos, tačiau Užsienietis nevengė bendradarbiauti su teismu, siekiant nustatyti jo tapatybę ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, o duomenų, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, byloje nėra.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, UTPĮ 115 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta prieglobsčio prašytojams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimo – šiuo atveju yra pakankama ir tinkama, todėl taikytina.

31. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir dėl to netinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, todėl skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gegužės 30 d. sprendimas keičiamas, paskiriant M. N. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki jo atžvilgiu bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. rugpjūčio 23 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Užsieniečio M. N. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą pakeisti ir paleisti M. N. iš sulaikymo, pritaikant užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti M. N. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki jo atžvilgiu bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. rugpjūčio 23 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Milda Vainienė