2019-10-02 Nr. AB-18544-3-63-3-00010-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2343-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00010-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. gruodžio 5 d. buvo sulaikytas ir patalpintas į Klaipėdos AVPK areštinę. Siekiant daryti psichologinį spaudimą ir neturint teismo leidimo, Klaipėdos AVPK areštinėje buvo vykdomas nepertraukiamas jo vaizdo stebėjimas ir garso įrašymas. Kameroje sumontuota vaizdo stebėjimo įranga sudarė galimybę stebėti visą kameros plotą. Kaip buvęs policijos pareigūnas kameroje buvo laikomas vienas, todėl nebuvo teisėto pagrindo jį filmuoti ir daryti garso įrašus. Atlikusi tyrimą, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. lapkričio 2 d. sprendime Nr. 3R-424 (2.13-1.) „Dėl S. J. 2017 m. liepos 14 d. skundo dalyje dėl jo vaizdo duomenų tvarkymo teisėtumo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje“ (toliau – ir 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimas) konstatavo, jog Klaipėdos AVPK areštinėje vykdomas nepertraukiamas vaizdo stebėjimas ir garso įrašymas prieštarauja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) reikalavimams, todėl įpareigojo Klaipėdos AVPK nedelsiant nutraukti garso įrašymą ir sunaikinti surinktus balso duomenis.

3. Pareiškėjas teigė, kad dėl neteisėtų Klaipėdos AVPK administracijos veiksmų patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, neturėjo galimybės laikytis įprastų higienos reikalavimų, jautėsi pažemintas. Dėl patirto streso ir psichologinio spaudimo sutriko jo sveikata – padidėjo arterinis kraujospūdis, susirgo prostatitu. Neigiami išgyvenimai ir sveikatos sutrikimai sudaro pagrindą neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

4. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į skundą prašė pripažinti, jog pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas buvo pažeista, o skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos AVPK areštinės kamerose vaizdo stebėjimo kameros yra įrengtos vadovaujantis Inspekcijos 2016 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2R-4788.8(9.1-1.) „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų registravimo duomenų įrašymo į asmens duomenų valdytojų valstybės registro duomenų bazę“ (toliau – ir 2016 m. liepos 20 d. sprendimas), laikantis ADTAĮ 19 straipsnio reikalavimų ir sanitarinio mazgo patalpos nėra stebimos.

6. Atsakovas paaiškino, kad Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2017 m. liepos 17 d. skundą dalyje dėl jo vaizdo duomenų tvarkymo teisėtumo Klaipėdos AVPK areštinėje, konstatavo, jog vaizdo duomenų tvarkymą Klaipėdos AVPK areštinėje reglamentuoja Klaipėdos AVPK viršininko 2017 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 30-V-337 patvirtintas Vaizdo stebėjimo (įrašymo) priemonėmis fiksuotų duomenų tvarkymo Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kuriame nėra apibrėžtas vaizdo stebėjimo tikslas ir apimtis. Tyrimo metu Inspekcija padarė išvadą, jog balso duomenys, gauti vykdant vaizdo stebėjimą patalpose įrengtomis vaizdo kameromis, nėra tvarkomi remiantis teisės aktų reikalavimais, taip pažeidžiant ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir įpareigojo Klaipėdos AVPK Aprašą atnaujinti ir sunaikinti surinktus garso įrašus. Inspekcijos suformuluoti reikalavimai buvo įvykdyti nedelsiant, apie tai informuojant Inspekciją ir pareiškėją. Klaipėdos AVPK areštinės kamerose padaryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuotas pareiškėjas, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo peržiūrimi, kopijuojami ar kitaip platinami.

7. Atsakovas nurodė, kad teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Vien teiginys, jog tam tikras pažeidimas sukėlė dvasinius išgyvenimus, didelius nepatogumus, pažemino orumą bei sutrikdė sveikatą neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Pareiškėjas nepateikė objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą pareiškėjas patyrė dėl skunde nurodytų Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmų. Civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, t. y. patyrusiam žalą asmeniui privalo būti atlyginta realiai padaryta žala.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. liepos 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi pareiškėjui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas buvo pratęsiamas atsižvelgiant į 2018 m. gegužės 4 d. teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes.

10. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) teisinį reglamentavimą, nustatantį neturtinės žalos atlyginimo sąlygas bei teismų praktiką, taikant neturtinės žalos atlyginimo institutą, bei įvertinęs Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 3 dalyje, 9 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 380 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ 80 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nurodė, jog teisės aktuose yra numatyta galimybė suimtųjų priežiūrai pasitelkti technines priemones bei vykdyti jų nuolatinį vaizdo stebėjimą.

11. Teismas, vadovaudamasis ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsniu, 18 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad siekiant sudaryti galimybę Klaipėdos AVPK sėkmingai užtikrinti sulaikytų asmens sveikatos ir gyvybės apsaugą, 2016 m. liepos 1 d. Klaipėdos AVPK kreipėsi į Inspekciją, prašydamas atnaujinti Klaipėdos AVPK Asmenų duomenų valdytojų registre esančią informaciją. Prašyme nurodė, jog Klaipėdos AVPK areštinėje esančiose kamerose planuojama įrengti vaizdo stebėjimo kameras, siekiant užtikrinti jose laikomų asmenų saugumą t. y. apsaugoti jų sveikatą ir gyvybę tiek nuo kitų asmenų, tiek ir savęs žalojimo atvejais, operatyviai reaguoti ir tam užkirsti kelią. Inspekcijos 2016 m. liepos 20 d. sprendimu Klaipėdos AVPK prašymas buvo patenkintas. Teismas vertino, jog ši informacija patvirtina, kad nuolatinė Klaipėdos AVPK areštinėje laikomų asmenų priežiūra techninių priemonių pagalba buvo vykdoma teisėtai.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. liepos 14 d. kreipėsi į Inspekciją su skundu, kuris 2017 m. liepos 18 d. buvo priimtas dalyje dėl pareiškėjo vaizdo duomenų tvarkymo teisėtumo Klaipėdos AVPK areštinėje. Inspekcijos 2017 m. lapkričio 2 d. sprendime konstatuota, jog Klaipėdos AVPK areštinės patalpose vykdomas vaizdo stebėjimas nepažeidžia ADTAĮ 16 straipsnio reikalavimų, tačiau Apraše nėra apibrėžtas vaizdo stebėjimo tikslas ir apimtis, todėl vaizdo stebėjimas atliekamas nesilaikant ADTAĮ 18 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nurodyta, jog tyrimo metu Klaipėdos AVPK nepateikė informacijos, kuri leistų teigti, jog Klaipėdos AVPK areštinėje vykdomas garso įrašymas yra būtinas, vykdomas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir siekiant teisėtų, aiškiai nustatytų ir suprantama forma išreikštų tikslų, todėl įpareigojo Klaipėdos AVPK nedelsiant nutraukti balso duomenų, gautų vykdant garso įrašymą, tvarkymą ir sunaikinti surinktus garso įrašus. Inspekcijos 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimas nėra nuginčytas ir yra įvykdytas. Iš šio sprendimo turinio matyti, jog pareiškėjo 2017 m. liepos 18 d. skundo nagrinėjimo metu skunde nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, todėl skundas dalyje buvo atmestas, o dalyje skundo tyrimas buvo nutrauktas.

13. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, darė išvadą, jog pareiškėjo 2017 m. liepos 18 d. skundo nagrinėjimo metu nustatyti pažeidimai neturėjo įtakos jo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje kokybei, jais nebuvo siekiama pareiškėją pažeminti, todėl jie negalėjo sukelti tokių pasekmių, kurios pareiškėją galėjo paveikti su Europos Žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu nesuderinamu būdu.

14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog neįrodyta, kad Klaipėdos AVPK neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su pareiškėjo patirta žala, skundą laikė nepagrįstu.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

16. Pareiškėjas nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas su skundu sutiko iš dalies, t. y. pripažino, kad neteisėtai, be teisinio pagrindo nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. vykdė areštinės, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, vaizdo stebėjimą ir garso įrašymą. Teismas iš esmės pripažino atsakovo veiksmų neteisėtumą. Pareiškėjo patirtos neturtinės žalos faktą patvirtina Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2018 m. gegužės 14 d. epikrizė Nr. 2018/281/102, iš kurios turinio matyti, jog pareiškėjo sveikatos sutrikimai prasidėjo nuo 2017 metų. Teismo sprendimas palankus atsakovui.

17. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovas nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, iš esmės teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Klaipėdos AVPK veiksmų, vykdant nepertraukiamą jo vaizdo stebėjimą ir garso įrašymą areštinėje, atlyginimo priteisimo.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nurodydamas, kad pareiškėjo akcentuojamame Inspekcijos 2017 m. lapkričio 2 d. sprendime Nr. 3R-424 (2.13-1.) „Dėl S. J. 2017 m. liepos 14 d. skundo dalyje dėl jo vaizdo duomenų tvarkymo teisėtumo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje“ nustatyti pažeidimai dėl vaizdo duomenų tvarkymo ir garso įrašymo neturėjo įtakos jo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje kokybei, jais nebuvo siekiama pareiškėją pažeminti, todėl jie nėra priežastiniame ryšyje su pareiškėjo nurodyta neturtine žala.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą bei atsižvelgdama į tai, kad proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, nenustatė būtinumo administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

22. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas su skundu sutiko iš dalies, t. y. pripažino, kad be teisinio pagrindo nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. vykdė areštinės, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, vaizdo stebėjimą ir garso įrašymą. Teismas iš esmės pripažino atsakovo veiksmų neteisėtumą. Pareiškėjo patirtos neturtinės žalos faktą patvirtina sveikatos sutrikimai, nurodyti Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2018 m. gegužės 14 d. epikrizėje Nr. 2018/281/102. Teismo sprendimas yra palankus atsakovui.

24. Vertinant pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą pagrįstumą, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3070-556/2018).

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi pareiškėjui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir jis buvo patalpintas į Klaipėdos AVPK areštinę.

26. Ginčo teisiniams santykiams aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad nuolatinę asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūrą atlieka šių įstaigų pareigūnai. Šių asmenų priežiūrai gali būti naudojamos techninės priemonės, daroma asmenų krata, tikrinami turimi daiktai, gaunami pašto bei perduodami siuntiniai ir smulkieji paketai. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 įsakymo Nr. 380 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ 80 punkte pažymėta, jog Klaipėdos AVPK areštinėje įrengiama nuotolinio asmenų stebėjimo sistema – vaizdo stebėjimo (areštinės kamerose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros su filmavimo galimybe) ir ryšio tarp areštinės kamerose laikomų asmenų ir policijos areštinės budėtojo sistemos. Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina galimybę suimtųjų priežiūrai pasitelkti technines priemones bei vykdyti jų nuolatinį vaizdo stebėjimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pozicija, jog areštinėje jis buvo stebimas vaizdo kameromis be teisinio pagrindo, atmestina kaip nepagrįsta.

27. Aplinkybę, kad Klaipėdos AVPK areštinėje laikomų asmenų priežiūra techninių priemonių pagalba buvo vykdoma teisėtai patvirtina ir tai, kad sutikimą dėl vaizdo kamerų Klaipėdos AVPK areštinėje įrengimo išreiškė ir Inspekcija 2016 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2R-4788 (9.1-1.) „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų registravimo duomenų įrašymo į asmens duomenų valdytojų valstybės registro duomenų bazę“, išnagrinėjusi Klaipėdos AVPK 2016 m. liepos 1 d. prašymą.

28. Pažymėtina, kad Inspekcija 2017 m. lapkričio 2 d. sprendime Nr. 3R-424 (2.13-1.) „Dėl S. J. 2017 m. liepos 14 d. skundo dalyje dėl jo vaizdo duomenų tvarkymo teisėtumo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje“ taip pat pripažino, jog Klaipėdos AVPK areštinės patalpose vykdomas vaizdo stebėjimas nepažeidžia ADTAĮ 16 straipsnio, pagal kurį vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Tačiau šiame sprendime Inspekcija nustatė Klaipėdos AVPK viršininko 2017 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 30-V-337 patvirtinto Vaizdo stebėjimo (įrašymo) priemonėmis užfiksuotų duomenų tvarkymo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariate tvarkos aprašo trūkumus, kuriame nėra apibrėžtas vaizdo stebėjimo tikslas ir apimtis, todėl vertino, kad vaizdo stebėjimas Klaipėdos AVPK atliekamas nesilaikant ADTAĮ 18 straipsnio 1 dalyje vaizdo duomenų tvarkymui keliamų reikalavimų. Be to, Inspekcija pripažino, kad balso duomenų, gautų vykdant įrašymą areštinės kamerose įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis, tvarkymas neatitinka ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo. Bylos duomenis taip pat patvirtina, kad Klaipėdos AVPK Inspekcijos įpareigojimus įvykdė ir atnaujino aprašo vaizdo stebėjimo tikslus ir apimtis bei nuo 2017 m. lapkričio 6 d. nutraukė balso duomenų, gautų vykdant garso įrašymą areštinės kamerose įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis, kaupimą ir sunaikino anksčiau surinktus balso duomenis (garso įrašus).

29. Nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog nagrinėjamu atveju Klaipėdos AVPK neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017).

31. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

32. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

33. Pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėtų Klaipėdos AVPK veiksmų jį stebint vaizdo kameromis patyrė neturtinę žalą, t. y. emocinį stresą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, jautiesi nejaukiai. Byloje yra nustatytas vaizdo stebėjimo Klaipėdos AVPK areštinėje teisėtumas. Iš pareiškėjo neturtinę žalą pagrindžiančių aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad kiti Inspekcijos nustatyti atsakovo pažeidimai (vaizdo ir garso duomenų tvarkymas) sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą, kurią būtų galima įvertinti pinigais. Bylos duomenimis nenustatyta, kad Klaipėdos AVPK areštinės kameroje padaryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuotas pareiškėjas, būtų peržiūrimi, kopijuojami ar kitaip platinami tikslu pažeminti pareiškėjo orumą, nežmogiškai su juo elgtis ar išskirti iš kitų areštinėje laikomų asmenų. Be to, pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas, todėl pokalbiai su kitais asmenimis negalėjo būti įrašomi. Apie daromus garso įrašus pareiškėjas sužinojo iš Inspekcijos 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimo. Aplinkybės, kurios leistų daryti išvadas, kad pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimas, užfiksuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2018 m. gegužės 14 d. epikrizėje Nr. 2018/281/102, atsirado dėl Inspekcijos nustatytų pažeidimų, neįrodytos. Įvertinus byloje esančią medžiagą darytina išvada, jog šiuo atveju pakankama satisfakcija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti yra konstatavimas, jog pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas buvo pažeista.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 19 d. sprendimą pakeisti, išdėstant taip:

„Pareiškėjo S. J. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo S. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pažeista, o S. J. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė