c45915c8-220f-4ef7-8bed-2cc51e8418cd · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-552-798/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01285-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos 3.4.3.13; 3.3.2.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjų buvusio bankrutavusios Lietuvos dizainerių sÄ jungos vadovo T. K. ir nemokumo administratorės mažosios bendrijos ,,Sekmė“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarties, kuria teismas nutarė apriboti bankrutavusios Lietuvos dizainerių sÄ jungos buvusio vadovo (valdybos pirmininko) T.

K. teisę 3 (trejus) metus eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai buvo netenkintas nemokumo administratorės praÅ¡ymas paskirti Lietuvos dizainerių sÄ jungos buvusiam vadovui (valdybos pirmininkui) T. K. baudÄ už teismo įpareigojimo nevykdymÄ perduoti nemokumo administratorei bankrutavusios organizacijos dokumentus bei nutarta apriboti bankrutuojančios Lietuvos dizainerių sÄ jungos buvusio vadovo (valdybos pirmininko) T.

K. teisę 3 (trejus) metus eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 11 d. nutarė apriboti bankrutuojančios Lietuvos dizainerių sÄ jungos buvusio vadovo (valdybos pirmininkui) T. K. teisę 3 (trejus) metus eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama Å¡iais argumentais: 2.1.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nemokumo administratorės praÅ¡ymÄ tenkinti dalyje dėl baudos skyrimo nėra pagrindo, nes po to, kai A. J. perdavė J. U. turimus dokumentus, T. K. teigimu, nebeliko kÄ perduoti, apie Lietuvos dizainerių sÄ jungos turimÄ turtÄ , galintį bÅ«ti T. K. žinioje, byloje duomenų nėra (teismo vertinimu, byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių spręsti, jog nemokumo administratorės domenas ar el. paÅ¡to adresas priklauso bÅ«tent Lietuvos dizainerių sÄ jungai). Teismas vertino, kad baudos skyrimas nebÅ«tų efektyvus, t. y. nepasiektų savo tikslo, nes, nepriklausomai nuo to, ar bauda bus skirta, ar ne, buvęs vadovas negali perduoti to, ko neturi. 2.2.

Teismas pažymėjo, kad tokia situacija, kai buvęs vadovas negali perduoti įmonės turto ir dokumentų susiklostė būtent dėl paties vadovo veiksmų ar neveikimo. Buvęs vadovas, nežino kokie dokumentai kur yra. Kaip teisingai atkreipė dėmesį nemokumo administratorė, dar 2018 m. rugsėjo 15 d. el. laišku iš adreso (duomenys neskelbtini) nemokumo administratorės gautas atsakymas, kuriame nurodoma, kad „asociacijos dokumentai. LDiS niekada savo patalpų (būstinės) neturėjo. Kol buvau pirmininkas, visas LDiS ofisas keliavo su manim: iki 2015 m. glaudėsi mano nuosavose patalpose (duomenys neskelbtini) (tuo adresu, beje, ir liko LDiS registracija), po to – kelios nuomojamos patalpos, kraustymaisi.

Operatyviniai SÄ jungos dokumentai visuomet bÅ«davo mano darbinėje aplinkoje, archyvas – iÅ¡sibarstė per tuos persikraustymus. Todėl LDiS dokumentacija iÅ¡sifragmentavo, jÄ surinkti užtruktų kažkiek laiko (...).“ Bylos duomenys tik patvirtina, kad pastaruosius du metus Å¡ių dokumentų surinkti nepavyko, nors už dokumentų iÅ¡saugojimÄ buvo atsakingas bÅ«tent T. K. Byloje iÅ¡ viso nėra duomenų, kad T. K. bÅ«tų dėjęs pastangas sužinoti, kokius dokumentus yra perdavęs nemokumo administratorei, kokius dokumentus D.

P. perdavė Ekonominių nusikaltimų tyrimo pareigÅ«nams, net nenurodo, kokiais dokumentais rėmėsi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Lexin Auditas“, atlikdama auditÄ , kokių dokumentų trÅ«ksta, iÅ¡ viso nepaaiÅ¡kino, kur yra ar galėtų bÅ«ti Lietuvos dizainerių sÄ jungos antspaudas. 2.3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, padarė iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja teisinis pagrindas teisei eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organų nariu apribojimui, dėl ko T.

K. apribojama teisė trejus metus eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo argumentai 3. Bankrutavusi Lietuvos dizainerių sÄ junga, atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Sekmė“, pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriame praÅ¡o pakeisti 2021 m. vasario 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį dalyje, kurioje praÅ¡ymas dėl baudos skyrimo buvusiam vadovui T. K. buvo atmestas, tenkinti nemokumo administratorės MB „Sekmė“ praÅ¡ymÄ ir buvusiam Lietuvos dizainerių sÄ jungos vadovui (valdybos pirmininkui) T.

K. skirti 100 Eur dydžio baudÄ už kiekvienÄ dienÄ neįvykdant pareigos perduoti nemokumo administratorei asociacijos veiklos ir finansinius dokumentus, turtÄ , baudÄ pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. spalio 1 d. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. Nemokumo administratorės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo, byloje esant įrodymams apie tai, kad buvęs vadovas ne tik ilgÄ laikÄ neperdavė dokumentų ir turto, bet ir galimai jų nėra iÅ¡saugojęs arba sÄ moningai neteikia, veikdamas prieÅ¡ sklandų bankroto procesÄ .

PrieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas (kad baudos skyrimas nebus efektyvus, tikslo nepasieks), teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad minėtos normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesÄ Å¾iningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumÄ , priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedÅ«ras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad bÅ«tų galima vykdyti bankroto procedÅ«ras. 3.2.

Teismas padarydamas iÅ¡vadÄ , kad nėra kÄ perduoti, todėl negali bÅ«ti skiriama bauda T. K., iÅ¡ esmės nevertino visų su praÅ¡ymu pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, bylos medžiagos, o rėmėsi vien tik niekuo nepagrįstais ir deklaratyviais T. K. teiginiais. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių apie objektyvias priežastis, dėl kurių T. K. ilgÄ laikÄ negali perduoti asociacijos dokumentų ir turto. PrieÅ¡ingai, buvo pateikti įrodymai apie tai, kad T. K. teikia melagingÄ informacijÄ , siekdamas pateisinti savo neveikimÄ .

Pirmosios instancijos teismas to visiÅ¡kai neįvertino ir atmesdamas praÅ¡ymÄ dėl baudos, nieko dėl to nepasisakė. 3.3. Buvo svarbu iÅ¡ esmės įvertinti ir atsižvelgti į tai, kad buvęs nemokumo administratorius į asociacijos pirmininkÄ , kaip vienasmenį valdymo organÄ , dėl dokumentų perdavimo kreipėsi keletÄ kartų (bendravimas vyko el. paÅ¡to adresu (duomenys neskelbtini)), gaudamas tam tikrus atsakymus iÅ¡ T. K.. Kaip įrodymai, patvirtinantys, kad asociacijos vadovas žino apie iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ ir apie pareigÄ perduoti asociacijos dokumentus bei turtÄ , kad tam tikrais klausimais bendravo su nemokumo administratoriumi E. J., tačiau praÅ¡omų dokumentų neperdavė, pridėtos el. laiÅ¡kų kopijos: 2018 m. rugsėjo 15 d.; 2018 m. spalio 29 d.; 2018 m. lapkričio 8 d.; 2018 m. gruodžio 20 d.

Å iuose laiÅ¡kuose vadovas pripažino, kad jis neiÅ¡saugojo dokumentų. 3.4. Nemokumo administratorės duomenimis, vieÅ¡oje erdvėje ir bankrutuojančiai asociacijai priklausiusioje interneto svetainėje www.ldis.eu pasirodė informacija apie tai, kad 2020 m. kovo 12 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota asociacija Lietuvos dizaino sÄ junga, kuri faktiÅ¡kai akumuliavo ir pratęsė Lietuvos dizainerių sÄ jungos tradicijas, įdirbį ir idėjinį turinį. Teismui buvo pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ naujai įsteigtos asociacijos, kuri skelbiasi tęsianti bankrutuojančios Lietuvos dizainerių sÄ jungos veiklÄ (nors tokios teisės jei nebuvo perleistos), juridinių asmenų registro, iÅ¡ kurio matyti, kad valdybos nariu (kartu ir steigėju pagal steigimo sutartį) tas pats T.

K., kuris bankroto byloje administratoriui neperdavė asociacijos dokumentų, domeno, priėjimų prie el. paÅ¡to, interneto svetainės. Å is turtas priklausė bankrutuojančiai asociacijai, tačiau neperduotas, jis buvo pasisavintas ir neteisėtai panaudotas naujai įsteigtos asociacijos veiklai. 3.5. Buvęs bendrovės vadovas buvo ne vienÄ kartÄ raginamas nemokumo administratorių perduoti bendrovės turtÄ ir dokumentus, tačiau raginimų neįvykdė. 2020 m. liepos 16 d. ir 2020 m. liepos 21 d. teismui buvo pateikti praÅ¡ymai dėl baudos skyrimo, tačiau teismas jų netenkino, kadangi pritrÅ«ko objektyvių įrodymų apie T.

K. informavimÄ . 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi teismas vis tik T. K. skyrė 500 Eur dydžio baudÄ . Tačiau, T. K. per 14 dienų papraÅ¡ius baudÄ panaikinti ir pateikus teismui, kaip paaiÅ¡kėjo po to, melagingÄ informacijÄ , duomenis, 2020 m. spalio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas baudÄ panaikino. T. K., praÅ¡ydamas teismo paikinti baudÄ , nurodė, kad registruotu laiÅ¡ku iÅ¡siųsti nemokumo administratorei dokumentai, kiti dokumentai pateikti Vilniaus miesto ekonominei policijai, kuri vykdo ikiteisminį tyrimÄ . 3.6.

Pažymėjo, kad nemokumo administratorė neturi jokių duomenų apie tai, kokie Lietuvos dizainerių sÄ jungos dokumentai buvo perduoti ikiteisminio tyrimo institucijai. Å ios informacijos neturi ir T. K., kadangi juos perdavė buhalterė D. P., kuriai ir siekiama permesti atsakomybę ir kuri įdarbinta sÄ jungoje nebuvo. D. P. 2018 m. vasario 27 d. perdavė 1 vnt. žaliÄ segtuvÄ , kuriame 231 lapai sÄ jungos buhalterinės apskaitos dokumentų. Akte nėra konkrečiai iÅ¡vardinta, kas tie buhalterinės apskaitos dokumentai.

O 2020 m. gruodžio 28 d. nemokumo administratorė gavo reikalavimÄ iÅ¡ Ekonominių nusikaltimų tyrimų valdybos pateikti 2014 – 2016 m. visus SÄ jungos finansinės apskaitos, buhalterinius dokumentus, visus registrus. Kas tik dar labiau sustiprino abejonę dėl dokumentų tinkamo iÅ¡saugojimo. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neįvertino pateikto Ekonominės policijos reikalavimo pateikti buhalterinius dokumentus, registrus, kai bÅ«tent Å¡is įrodymas patvirtina, kad T. K. nei ikiteisminio tyrimo įstaigai, nei nemokumo administratoriui neperdavė Å¡ių dokumentų.

Ir bÅ«tent T. K. laikėsi pozicijos, kad jis nebeturi kÄ perduoti, nes viskas perduota ikiteisminį tyrimÄ atliekančiai įstaigai, o tai akivaizdu, kad neatitinka tikrovės. Taigi nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių T. K. neperdavė administratoriui SÄ jungos buhalterinių dokumentų, apskaitos ir registrų, o taip pat ir antspaudo, kito turto.

4. PareiÅ¡kėjas buvęs bankrutavusios Lietuvos dizainerių sÄ jungos vadovas T. K. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriame praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. Apelianto teigimu, jis aktyviai dalyvauja bylos nagrinėjime, nepaisant to, kad gyvena užsienyje ir pasaulyje susiklosčiusi itin sudėtinga situacija. Tai, kad bendrovei priklausantys dokumentai buvo neiÅ¡saugoti, nulėmė ne apelianto veikla, o, jo teigimu, netinkamas įmonės finansavimas bei organizacijos veiklos sunkumai.

Dėl iÅ¡teklių ir darbo jėgos trÅ«kumo organizacija tapo neveikli, sustabdė veiklÄ ir negalėjo iÅ¡saugoti dokumentų. 4.2. Apeliantas, kaip organizacijos vadovas veikė visuomeniniais pagrindais, atlyginimas jam mokamas nebuvo. O pati organizacija neturėjo lėšų pačios veiklai organizuoti, lėšų nepakakdavo net minimaliems poreikiams finansuoti. Prie to prisidėjo ir netinkama valdžios institucijų veikla. Organizacija taip pat neturėjo jokio vertingo turto ir buvo registruota apelianto gyvenamojoje vietoje.

Å iomis patalpomis organizacija naudojosi neatlygintinai. Dėl apelianto turimų įsiskolinimų bankui iÅ¡ gyvenamosios vietos jis buvo iÅ¡kraustytas, o butas parduotas iÅ¡ varžytynių. Kadangi apeliantui rÅ«pėjo su bÅ«sto keitimu ir buitiniais poreikiais susijusios problemos, dokumentų saugojimo klausimas nebuvo prioritetinis. Prie organizacijos gerovės neprisidėjo ir teisminiai procesai. 4.3. Apeliantas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu jam kaltinimai dėl organizacijos netinkamo valdymo nėra pareikÅ¡ti, nėra teismo sprendimo, kuriame apeliantas bÅ«tų pripažintas padariusiu nusikalstamÄ veikÄ .

O organizacijos darbuotojams skolos atsirado ne dėl apelianto netinkamos veiklos, o dėl lėšų stokos.

5. PareiÅ¡kėjas buvęs bankrutavusios Lietuvos dizainerių sÄ jungos vadovas T. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ nemokumo administratorės MB „Sekmė“ atskirÄ jį skundÄ , kuriame praÅ¡o nemokumo administratorės atskirojo skundo netenkinti. Nurodė, kad baudos tikslas yra drausminti nesÄ Å¾iningus ir neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, tačiau pareiÅ¡kėjas nelaiko savęs nesÄ Å¾iningu ir neveikliu. Teigia, kad daugiau neturi jokių duomenų, kuriuos praÅ¡o pateikti nemokumo administratorė.

Net jei teismas ir paskirtų vadovui baudÄ , dėl to dokumentai neatsirastų, kadangi jų praradimÄ lėmė objektyvios aplinkybės. Atkreipia dėmesį, kad nemokumo administratorė pateikia nekorektiÅ¡kÄ informacijÄ apie naujai įsteigtos Lietuvos dizainerių sÄ jungos įkÅ«rimÄ . JÄ Ä¯kÅ«rė trisdeÅ¡imt dizainerių, turinčių meno kÅ«rėjų statusÄ ir Å¡iai organizacijai KultÅ«ros ministerija suteikė meno kÅ«rėjų organizacijos statusÄ . Å i organizacija yra ne pelno siekianti, veikiantis visuomeniniais pagrindais.

Naujoji sÄ junga nepasisavino bankrutavusios organizacijos domeno ir elektroninio paÅ¡to adreso, kadangi esant lėšų stygiui už juos paprasčiausiai buvo nustota mokėti dar 2017 metais. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl atskirojo skundo argumentų 7. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė apriboti bankrutuojančios Lietuvos dizainerių sÄ jungos buvusio vadovo (valdybos pirmininkui) T. K. teisę 3 (trejus) metus eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu bei netenkino nemokumo administratorės praÅ¡ymo dėl baudos T. K. skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

8. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi Lietuvos dizainerių sÄ jungai iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas E. J. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 20 d. Nustatytas 14 dienų nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikÅ¡ti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos bei 7 dienų terminas įpareigojant buvusį įmonės vadovÄ nemokumo administratoriui perduoti įmonės turtÄ ir visus dokumentus. 9. 2020 m. gegužės 12 d. nemokumo administratorius E. J. buvo atstatydintas, paskirtas nauja administratorė MB ,,Sekmė“. Naujai paskirta nemokumo administratorė nustatė terminÄ iki 2020 m. birželio 27 d. perduoti visÄ bendrovės turtÄ pagal finansinę atskaitomybę bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai, t. y. 2018 m. rugsėjo 20 d. bei visus įmonės dokumentus.

10. Kadangi dokumentai ir turtas neperduoti, nemokumo administratorė prašė Vilniaus apygardos teismo buvusiam Lietuvos dizainerių sÄ jungos vadovui (valdybos pirmininkui) T. K. skirti 100 Eur dydžio baudÄ už kiekvienÄ dienÄ , baudÄ pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. spalio 1 d. dienos bei apriboti teisę 5 (penkerius) metus eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu.

11. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai <...> per teismo nustatytÄ terminÄ privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui:

1) juridinio asmens valdomÄ ir naudojamÄ turtÄ pagal nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenis;

2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitÄ juridinio asmens informacijÄ , susijusiÄ su jo veikla. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys per teismo nustatytÄ terminÄ neperduoda nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudÄ už kiekvienÄ pareigos nevykdymo dienÄ . Taip pat pagal JANÄ® 13 straipsnio 2 dalį teismas gali apriboti asmens teisę nuo 1 iki 5 metų eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, jei asmuo privalėdamas pagal įstatymÄ : po nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingÄ informacijÄ ar kitaip trukdė procedÅ«roms.

12. Nurodytos teisės normos dėl baudos skyrimo pagrindinis tikslas yra drausminti nesÄ Å¾iningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumÄ , priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedÅ«ras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad bÅ«tų galima vykdyti bankroto procedÅ«ras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtÄ baudÄ , tačiau įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 524-381/2020, 2021 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-279-553/2021).

13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad buvęs organizacijos vadovas nevisiÅ¡kai įvykdė teismo įpareigojimÄ perduoti nemokumo administratoriams bankrutavusios organizacijos turtÄ ir dokumentus. IÅ¡ atsiliepimo į nemokumo administratorės skundo ir paties buvusio organizacijos vadovo skundo argumentų matyti, kad iÅ¡ esmės jis pripažįsta, jog dalis dokumentų galėjo bÅ«ti prarasta keičiant jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Visgi pateikti į bylÄ Ä¯rodymai ir nemokumo administratorės atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindo manyti, kad buvęs bankrutavusios organizacijos vadovas nėra byloje neveiklus, jis bendradarbiauja su nemokumo administratoriais ir teikia pagal galimybes jiems informacijÄ . Galiausiai ir pati nemokumo administratorė pripažįsta atskirajame skunde, kad buvęs atsakovės vadovas įmonės dokumentų neiÅ¡saugojo. Nurodytų aplinkybių kontekste yra pagrindo manyti, kad paskirta bauda T. K. iÅ¡ tiesų nepasiektų baudos skyrimo tikslų.

14. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nemokumo administratoriaus ataskaitoje už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. spalio 22 d., kuri yra priedas Nr. 1 prie vykusio pirmojo kreditorių susirinkimo protokolo, nusprendus bankroto procedÅ«ras vykdyti ne supaprastinto proceso tvarka, yra nurodyta, kad bankrutavusios organizacijos dokumentai buvo dalinai surinkti iÅ¡ trečiųjų asmenų ir valdybos narių. Bankrutavusios organizacijos kreditoriniai reikalavimai byloje yra patvirtinti, o įmonė yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į neperduoto turto ir / ar dokumentų reikÅ¡mę bankroto procesui (įmonės turto nustatymui, kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir pan.), manytina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad baudos skyrimas nebÅ«tų efektyvus, t. y. nepasiektų savo tikslo, nes, nepriklausomai nuo to, ar bauda bus skirta, ar ne, buvęs vadovas negali perduoti to, ko neturi.

15. Nagrinėjamu aspektu pasakytina ir tai, kad įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti nemokumo administratorei teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka pareiÅ¡kėjui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog buvęs organizacijos vadovas neturi bankrutavusios sÄ jungos dokumentų, laikytina objektyvia pareigos perduoti turtÄ ir dokumentus neįvykdymo priežastimi. Tačiau T. K. skunde nurodytos aplinkybės nepateisina JANÄ® 57 straipsnyje nustatytos pareigos nevykdymo. Yra suprantama, kad buvusio vadovo padėtis tuo metu, kai jo butas buvo priverstinai parduotas iÅ¡ varžytynių, buvo emociÅ¡kai jam sunki. Tačiau T. K., bÅ«damas bendrovės vadovu, žinojo arba turėjo žinoti, kad pas jį yra saugomi bendrovės dokumentai, todėl jis privalėjo iÅ¡saugoti bendrovės turtÄ , o iÅ¡kėlus bankroto bylÄ â€“ jį perduoti nemokumo administratorei arba pateikti paaiÅ¡kinimus, kur yra turtas, kam jis perduotas.

16. Lietuvos teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal savo paskirtį (tikslÄ ) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali bÅ«ti taikoma tik dėl formalių priežasčių, ji turėtų bÅ«ti taikoma iÅ¡imtiniais atvejais, tik tada, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerÅ«pestingumas) einant savo pareigas ar sÄ moningas jų netinkamas vykdymas. Ar padaryti pažeidimai yra formalÅ«s, ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialines teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015).

17. Teismas, spręsdamas tiek suinteresuotų asmenų pateiktÄ praÅ¡ymÄ taikyti įmonės vadovui teisių apribojimÄ , tiek tai darydamas savo iniciatyva, turi nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis, iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ taikyti įstatymo nustatytÄ apribojimÄ Å¡iam asmeniui dirbti tam tikrÄ darbÄ . Aptariamos teisės normos pagrindu vadovui nustatoma sankcija yra baudinė, todėl teisės pažeidimÄ padariusio vadovo kaltė nepreziumuojama, ji nustatoma tik iÅ¡samiai iÅ¡tyrus reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016).

18. Teisės doktrinoje laikomasi pozicijos, kad tokia sankcija siekiama apsaugoti visuomenę, iÅ¡laikyti aukÅ¡tus įmonių standartus ir užkirsti keliÄ neteisėtam ar nesÄ Å¾iningam elgesiui. Apibendrintai galima teigti, kad visi Å¡ie tikslai skirti užtikrinti gerÄ Ä¯monių valdymÄ . Ä®vairių valstybių teisėje Å¡i sankcija siejama ir su kreditorių bei rinkos apsauga (Jean Jacques du Plessis, Jeanne Nel de Koker, Disqualification of Company Directors A Comparative Analysis of the Law in the UK, Australia, South Africa, the US and Germany, Routledge (2017), p. 7-17). Taip pat pripažįstama, kad nors daugelyje Å¡alių diskvalifikavimas yra nustatytas neturint baudžiamojo (angl. punitive) tikslo, iÅ¡ esmės tai laikoma bausme (angl. punishment). Taigi, tarptautinėje praktikoje ir teisės doktrinoje pripažįstama, kad draudimas įmonės vadovui užimti juridinio asmens vadovo pareigas yra griežta sankcija, taikoma nustačius aiÅ¡kiai nepagrįstus, neteisėtus įmonės vadovo veiksmus.

19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tokia situacija, kai buvęs vadovas negali perduoti įmonės turto ir dokumentų susiklostė būtent dėl paties vadovo veiksmų ar neveikimo. Tokiam pirmosios instancijos teismo argumentui pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

20. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 19 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad bÅ«tent Å«kio subjekto vadovas (o ne kiti subjektai) atsako už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ . Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas. Ūkio subjekto apskaitÄ tvarko vyriausiasis buhalteris (buhalteris), arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė ar apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiantis asmuo (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis).

Vyriausiasis buhalteris (buhalteris), arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė yra atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumÄ (Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu Å«kio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, iÅ¡samios ir laiku pateiktos informacijos apie Å«kinius įvykius ir Å«kines operacijas pateikimÄ vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiančiam asmeniui (Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis).

Taigi pagal aptartÄ reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ akivaizdu, kad įmonės vadovas ne tik turi teisę deleguoti buhalterinės apskaitos tvarkymo funkcijÄ buhalteriui ar buhalterinės apskaitos įmonei, tačiau privalo kontroliuoti kaip pavestos funkcijos yra vykdomos. Å ios aplinkybės pareiÅ¡kėjui, turėjo bÅ«ti žinomos, turint omenyje tai, kad apeliantas yra įsteigęs ne vienÄ bendrovę.

21. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, pareiÅ¡kėjo teigimu, bendrovė nebuvo tinkamai valstybės finansuojama ir jos veiklÄ apsunkino netinkami valdžios organų sprendimai. Tačiau Å¡iuo aspektu pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1609-881/2019 priteisė Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijai iÅ¡ Lietuvos dizainerių sÄ jungos 9 599 Eur skolÄ už negrÄ Å¾intas nepanaudotas (netinkamai panaudotas) projektui „Lietuvos dizainerių pasiekimų ekspozicija“ skirtas valstybės lėšas ir 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas, skaičiuotinas už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 24 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

O administraciniuose teismuose nagrinėtos bylos, kuriomis pareiÅ¡kėjas remiasi savo atskirajame skunde, teigdamas, kad Å¡iose bylose priimti teismų sprendimai galutinai sužlugdė sÄ jungos veiklÄ , signalizuoja apie galimai nekorektiÅ¡kus bankrutavusios bendrovės vadovo ir / valdybos narių sprendimus paskirstant (panaudojant) bendrovei skirtas valstybines lėšas. Teismai pripažino, kad Lietuvos kultÅ«ros taryba turėjo teisę neskirti finansavimo iÅ¡ KultÅ«ros rėmimo fondo lėšų Lietuvos dizaino sÄ jungai, nes ji 2016 metais netinkamai panaudojo skirtas lėšas ir jų negrÄ Å¾ino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1912-552/2020).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3887-1063/2017 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1717-438/2019 pareiÅ¡kėjo (Lietuvos dizaino sÄ jungos) skundas taip pat buvo atmestas, konstatavus faktÄ , jog pareiÅ¡kėjas nėra įvykdęs įpareigojimo grÄ Å¾inti lėšas, numatyto Tarybos 2017 m. balandžio 27 d. raÅ¡te Nr. S-140 ir todėl neturi teisės gauti valstybės biudžeto lėšas.

Be to, Å¡iuo metu nėra užbaigtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimos buvusio sÄ jungos vadovo T. K. veiklos dėl galimo sÄ jungos ir valstybės lėšų pasisavinimo. Ir nors pareiÅ¡kėjas T. K. nurodo, kad jam ikiteisminio tyrimo metu įtarimai Å¡iuo metu dar nėra pateikti ir jo atžvilgiu nėra priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis, tačiau ikiteisminis tyrimas Å¡iuo metu nėra baigtas, o nustatytos aplinkybės visos nagrinėjamos bylos kontekste Å¡iame etape pareiÅ¡kėjÄ charakterizuoja labiau neigiamai negu teigiamai.

Taigi, nagrinėjamoje situacijoje yra pakankamo pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjas nedėjo pakankamai pastangų, jog iÅ¡siaiÅ¡kintų aplinkybes dėl dokumentų (ne)perdavimo, nesiaiÅ¡kino kokie dokumentai nemokumo administratorei buvo perduoti, o kokie – ikiteisminio tyrimo įstaigai (o jei neperduoti, tai kur jie yra), nepaaiÅ¡kino, kur yra Lietuvos dizainerių sÄ jungos antspaudas. Å ios aplinkybės sudaro pagrindo spręsti, kad nemokumo administratorės praÅ¡ymas apriboti teisė pareiÅ¡kėjui eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu buvo pagrįstas.

22. Apeliacinio teismo vertinimu, nemokumo administratorės argumentas, kad Å¡iuo metu yra įkurta asociacija tuo pačiu pavadinimu – Lietuvos dizaino sÄ junga, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga sprendžiant klausimÄ dėl teisės apriboti asmeniui eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas. Asmens teisė laisvai jungtis į asociacijas yra įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti profesines sÄ jungas ir stoti į jas, kad bÅ«tų ginami savi interesai.

23. Dėl nurodyto, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad egzistuoja teisinis pagrindas T. K. apriboti teisę trejus metus eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu, yra pagrįsta ir teisinga. Dėl bylos procesinės baigties 24. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios panaikinti arba pakeisti atskiruosiuose skunduose nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Ä® esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Antanas Rudzinskas