Legislator Case Law & Legislation
2021-04-23 Nr. CB-3916-2-46-3-00309-2020-1 AI generated

2021-04-23 Nr. CB-3916-2-46-3-00309-2020-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2021-04-23 Nr. CB-3916-2-46-3-00309-2020-1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

susipažinusi su 2021 m. balandžio 16 d. paduotu atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 20 d. nutarties peržiūrėjimo,

Legislator headnote

AI generated

2021-04-23 Nr. CB-3916-2-46-3-00309-2020-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, priteisimo. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Tauragės apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies: ieškovui priteista iš atsakovės Lietuvos Respublikos 8157,03 Eur turtinės žalos atlyginimas; 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas; 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; kiti ieškinio reikalavimai atmesti. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nr. DOK-2230

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00309-2020-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2021 m. balandžio 16 d. paduotu atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 20 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, priteisimo. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Tauragės apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies: ieškovui priteista iš atsakovės Lietuvos Respublikos 8157,03 Eur turtinės žalos atlyginimas; 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas; 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; kiti ieškinio reikalavimai atmesti. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, netinkamai sprendė dėl išteisinamojo nuosprendžio pagrindų taikymo civilinėje byloje, nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose, taip pat pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, padarė nepagrįstas išvadas, netinkamai taikė ir aiškino CK 6.272 straipsnio nuostatas, taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ir dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma dėl materialiosios teisės normos, reglamentuojančių neturtinės žalos dydžio nustatymą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), netinkamo aiškinimo ir taikymo bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimu, pažymima bylą nagrinėjusių teismų sprendimų išvadų neatitiktis kasacinio teismo praktikai dėl neturtinės žalos už neteisėtai pritaikytą kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas