c457e0c2-bb71-4775-9157-2deff402d70c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2YT-19217-845/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13891-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.15.1.; 3.4.5.19. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 4 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų V. R., N. M., A. M. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys:

Valstybės įmonė (toliau – VÄ®) Turto bankas. Teismas n u s t a t ė pareiÅ¡kėjai pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo pagal įstatymÄ Ä¯forminimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. R. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės K. R. palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjus valdyti jos turtÄ . Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjų tėvas ir senelis V. R.. PareiÅ¡kėjai yra V.

R. testamentiniai įpėdiniai. Po V. R. mirties įstatymo nustatyta tvarka, nepraleisdami termino pareiÅ¡kėjai padavė notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau paaiÅ¡kėjo, kad pareiÅ¡kėjai negali pilna apimtimi valdyti bei disponuoti paveldėtu turtu, nes (duomenys neskelbtini) mirus pareiÅ¡kėjų motinai ir močiutei K. R. niekas iÅ¡ jos įpėdinių nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kimo tenkinimui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi byla nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis Å¡ia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymÄ , nuostatomis, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Ä®statyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.).

Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sÄ lygos spręsti klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė K. R. – pareiÅ¡kėjų motina ir močiutė bei V. R. sutuoktinė. (duomenys neskelbtini) mirė V. R. – pareiÅ¡kėjų tėvas ir senelis. PareiÅ¡kėjai yra V. R. įpėdiniai pagal testamentÄ . Pagal (duomenys neskelbtini) testamentÄ palikėjas pareiÅ¡kėjams paliko butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas).

Turtas vieÅ¡ame registre registruotas palikėjo vardu. Å is turtas įgytas V. R. ir K. R. esant susituokus, todėl laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nustatyta, kad V. R. iki ir po K. R. mirties rÅ«pinosi turtu: prižiÅ«rėjo jį, naudojosi žemės sklypu, sudarinėjo sutartis su paslaugų, skirtų iÅ¡laikyti turtÄ teikėjais, mokėjo mokesčius, gyveno bute ir kt. Å ių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad V. R. po K. R. mirties priėmė palikimÄ bei rÅ«pinosi juo kaip nuosavu.

Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog V. R., kaip mirusiosios K. R. sutuoktinis, po K. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ per įstatymo numatytÄ terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas). Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas pareiÅ¡kėjams yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinių teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimÄ per įstatymo numatytÄ terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja Lijana Visokavičienė