c457cfd4-3402-46bd-bbbe-95dd33802882 · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1798-505/2013                                                                                           Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01132-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1.; 74 (S)                           KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                            2013 m. gruodžio 16 d.                                                                                 Kaunas           Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,dalyvaujant pareiškėjo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei advokato padėjėjai K.

L.,atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei A. J.,trečiajam suinteresuotam asmeniui G. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB DK „PZU Lietuva“ skundÄ atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. S., dėl turtinės žalos atlyginimo ir palÅ«kanų priteisimon u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 2199,06 Lt turtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (b.l. 4-8).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2012-09-01, A.

S., vairuodama automobilį VW „Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje susidariusiÄ duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis. Automobilis buvo draustas Transporto priemonių draudimu UAB DK „PZU Lietuva“. Šį įvykį UAB DK „PZU Lietuva“ pripažino draudiminiu, todėl atlygino G. S. žalÄ 2199,06 Lt, susijusiÄ su automobilio remontu ir CK 6.1015 str., 6.266 str. ir 6.271 str. pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalos padarymÄ asmenį.

Atsakovo – Kauno miesto savivaldybės darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl privalo atlyginti žalÄ . Atsakovės argumentai dėl draudimo rizikos prisiėmimo, kad ji nėra atsakinga dėl jos neteistų veiksmų padarytos žalos, jei Å¡ios žalos suma nevirÅ¡ija draudimo įmokų sumos paneigia subrogacijos instituto taikymÄ . Å iuo atveju atsakovė painioja du skirtingus teisinius santykius – draudimo sutarties pagrindu atsirandantį santykį tarp draudėjo ir draudiko, kuris už tam tikrÄ mokestį prisiima nuostolių atsiradimo rizikÄ , ir žalos, atsiradusios deliktinės atsakomybės pagrindu, t.y. santykį, kuris sieja nukentėjusįjį asmenį ir žalÄ padariusį asmenį.

IÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ , pasikeičia žalos atlyginimo santykio Å¡alys – t.y. nukentėjusįjį asmenį pakeičia draudikas, kuris perima jo teisę reikalauti iÅ¡ žalos padariusio asmens atlyginti žalÄ . Tačiau toks santykio Å¡alių pasikeitimas (draudimo iÅ¡ mokos iÅ¡mokėjimo faktas) nepanaikina žalos atlyginimo prievolės, nes, prieÅ¡ingu atveju, susidarytų teisiÅ¡kai absurdiÅ¡ka situacija, jog atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens padarytus nuostolius (jų dalį, patenkančiÄ Ä¯ draudimo įmokų ribas) padengtų pats nuostolį patyręs asmuo, taip sudarant sÄ lygas Å¡iam iÅ¡vengti atsakomybės. PareiÅ¡kėjo nuomone nei Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo, nei Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto LR Vyriausybės 2005-04-21 nutarimu Nr. 477 nuostatos nagrinėjamoje byloje netaikytinos, todėl pagrindo kreiptis į LR Konstitucinį teismÄ dėl jų atitikimo LR Konstitucijai byloje nėra.Atsakovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l. 24-29).

Atsiliepime ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, todėl savivaldybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Be to, nėra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktÄ , priežastinio ryÅ¡io tarp duobės ir automobilio apgadinimo egzistavimÄ , t.y. neaiÅ¡ku kada, kur, nuo ko ir per kiek laiko atsirado nurodomo automobilio apgadinimai, už kuriuos praÅ¡oma atlyginti žalÄ .

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad, vertinant ginčo transporto priemonę ir jai tariamai padarytÄ Å¾alÄ , buvo laikytasi galiojančių teisės aktų reikalavimų, t.y. vertinti transporto priemones turi teisę tiktai atestuoti kilnojamojo turto vertintojai, turintys teisę vertis transporto priemonių vertinimo veikla, taip pat turi bÅ«ti pateikta pagal galiojančius teisės aktus atlikto transporto priemonės vertinimo ataskaita. Dėl eismo įvykio metu atsiradusios žalos yra atsakingas ir pats vairuotojas, kuris neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, kelio bÅ«klę, nebuvo atidus iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui.

Vairuotojas, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, privalėjo elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai, saugiai jÄ apvažiuoti. Vadovaujantis Draudimo įstatymo nuostatomis, draudimo įmoka yra paskaičiuojama įvertinus draudimo rizikÄ , Å¡i įmoka yra panaudojama draudimo rizikos dengimui. Transporto priemonei padaryta žala 100 procentų negali bÅ«ti iÅ¡mokėta, nes tai prieÅ¡tarautų Draudimo įstatymo 93 str. 1 d. dėl draudimo rizikos prisiėmimo, nes tokiu atveju draudimo rizikos nebelieka. Å iuo atveju iÅ¡ draudimo santykių pareiÅ¡kėjas yra gavęs 820 Lt draudiminę įmokÄ , vadinasi pareiÅ¡kėjo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ dalies padengia iki tol gautos įmokos, todėl pareiÅ¡kėjo nuostoliai Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės yra mažesni, nei reikalaujama.

Pagal eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795, 38 ir 40 punktus pareiÅ¡kėjas, nenustatęs esminių bylos aplinkybių, savo rizika iÅ¡mokėjo apgadinto automobilio savininkui žalÄ ir nepagrįstai siekia Å¡ios žalos priteisimo regreso tvarka iÅ¡ atsakovo. Nesutiko su pareiÅ¡kėjo reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, kadangi, atsakovo nuomone, CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. nuostatos ginčo dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atveju neturėtų bÅ«ti taikomos, kadangi Å¡iuo atveju žala yra kildinama iÅ¡ vieÅ¡osios teisės normų.

Kauno miesto savivaldybė kelių priežiÅ«rÄ atlieka tinkamai pagal turimas finansines galimybes, t.y. ji yra priklausoma nuo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos skiriamų lėšų, todėl ne tik atsakovas, bet ir Å¡i institucija yra atsakinga už Kauno gatvių priežiÅ«rÄ , atitinkamai už kilusios žalos atsiradimÄ . PraÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d. ir Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto LR Vyriausybės 2005-04-21 nutarimu Nr. 477, 3 p., 5.3. p. (5.3.1., 5.3.2 p.) atitikties LR Konstitucijos 21,29,94 str. nuostatoms.Tretysis suinteresuotas asmuo G.

S. nurodė, jog 2012-09-01 lijo, važiavo automobiliai prieÅ¡ jų automobilį, ženklų, įspėjančių apie esamÄ duobę (duobės kraÅ¡tai iÅ¡kapoti), nebuvo. Dėl gamtinių sÄ lygų negalėjo pastebėti duobės, nors ir dažnai važiuoja ginčo keliu.Skundas tenkintinas.Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad 2012-09-01, (duomenys neskelbtini), A. S., vairuodama trečiajam asmeniui priklausančiÄ transporto priemonę VW „Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepaženklintÄ duobę ir apgadino automobilį, t.y. deÅ¡inės pusės priekinį ir galinį ratus.

Ä® įvykio vietÄ atvykę Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patruliai nubraižė Eismo įvykio vietos schemÄ bei patrulis surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ (b.l. 10, prijungta eismo įvykio medžiaga). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-09-02 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio sudėties (prijungta eismo įvykio medžiaga).

Kadangi minėta transporto priemonė buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“ (draudimo liudijimas PZULT (duomenys neskelbtini) (b.l. 9)), 2012-09-03 buvo praneÅ¡ta draudimo įmonei apie eismo įvykį bei 2012-09-21 buvo patvirtinta vyr. eksperto S. S. draudimo iÅ¡mokos mokėjimo pažyma Nr. 2012/207353 (b.l. 44, 17). UAB DK „PZU Lietuva“ dėl minėto įvykio, kurio metu buvo sugadintas automobilis, iÅ¡mokėjo 2199,06 Lt draudimo iÅ¡mokÄ UAB „Autojuta“ (b.l. 18). UAB DK „PZU Lietuva“ 2013-03-21 pateikė Kauno miesto savivaldybei pretenzijÄ Nr. 23/10-26199 dėl 2199,06 Lt žalos, tačiau atsakovas jos neatlygino (b.l. 19).Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui (subrogacijÄ ), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra bÅ«tinoji sÄ lyga Å¡iai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tiek Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte, tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumÄ , savivaldybės administracijos direktorius rÅ«pinasi vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, transporto infrastruktÅ«ros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu.

Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikÅ¡mės automobilių kelių priežiÅ«ros organizavimÄ , jos vykdymÄ ir naudojimÄ si jais nustato 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiÅ«ros tvarka. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiÅ«ros darbų ir saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninę jų priežiÅ«rÄ .

Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiÅ«rintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasÄ , važiuojamÄ jÄ dalį, kelkraščius, skiriamÄ jÄ juostÄ , kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikÅ¡teles, poilsio aikÅ¡teles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo ir kitus kelio įrenginius su Å¡ių objektų užimama žeme, kad Å¡ie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiÅ«rėti, kad kelias, jo statiniai (iÅ¡ jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingi, estetiÅ¡ki, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiÅ«rėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, paÅ¡alinti iÅ¡džiÅ«vusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, Å¡alikelės ir ženklų matomumÄ ; neleisti, kad pakelėje bÅ«tų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krÅ«mai turi bÅ«ti Å¡alinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Už kelių priežiÅ«rÄ atsakingi asmenys ir pareigÅ«nai, pažeidę Å¡ios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku bÅ«tų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). CK 6.266 str. nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.

Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Sistemiškai vertinant visas aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas pripažintina, jog pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kildinamas iš Kauno miesto savivaldybės veiklos viešojo administravimo srityje, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas.Byloje nėra objektyvių, neginčijamų ir patikimų duomenų, kad pats asmuo, vairavęs transporto priemonę, būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių nuostatas.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012-09-02 nutarimu nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , kadangi vairuotojos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties ir įvykio nenustatyta. Byloje taip pat nėra ginčo, kad kelio duobė (duomenys neskelbtini), Kaune, dėl kurios buvo apgadintas automobilis, nebuvo paženklinta, aptverta ar kitaip pažymėta. Duomenų apie tai, kad Å¡ioje gatvėje buvo pastatyti atitinkami įspėjamieji kelio ženklai, perspėjantys eismo dalyvius apie važiuojamosios kelio dangos nelygumus (kelio bangas, duobes), taip pat nėra.

Policijos pareigÅ«nas T. Å . tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, jog vairuotoja, važiuodama (duomenys neskelbtini) pl. nepastebėjusi kelyje esančios duobės į jÄ Ä¯važiavo ir apgadino automobilio deÅ¡inės pusės ratus. Å ias aplinkybes posėdžio metu patvirtino ir liudytoja A. S.. Ji taip pat nurodė, jog tuo metu lijo, duobė nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais, nors galimai buvo atliekami ruoÅ¡imosi kelio remontui darbai, o važiavo apie 50 km/h greičiu. Eismo įvykio schemoje taip pat buvo užfiksuotos su įvykiu susijusios aplinkybės – jo vieta, nepažymėta gatvėje esanti duobė, dislokacija automobilio atžvilgiu, kiti reikÅ¡mingi atstumai.

Taigi, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina įvykio faktÄ . Atsakovo argumentai, kad vairuotoja nebuvo atsargi, atidi ir pasirinkusi saugų greitį galėjo iÅ¡vengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien tik prielaidomis. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojos neteisėtus veiksmus, kurie bÅ«tų sÄ lygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad vairuotoja nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iÅ¡ dalies įtakojo žalos atsiradimÄ , teismui nėra pagrindo.

Taigi, pagal byloje esamas aplinkybes ir įrodymus yra paneigti atsakovo argumentai dėl priežastinio ryÅ¡io nebuvimo tarp automobilio sugadinimų ir įvykio. Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rÅ«Å¡is ir tvarkÄ apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (LAT Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27). Draudimo iÅ¡moka buvo apskaičiuota pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 049 (galioja nuo 2010-05-03) (toliau tekste - Taisyklės) bei transporto priemonių draudimo liudijime numatytÄ draudimo sÄ lygų variantÄ (draudimas neiÅ¡skaitant nusidėvėjimo), pasirinktÄ draudėjo G.

S. (b.l. 9, 36-43). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog žalos dydis buvo tinkamai apskaičiuotas bei pagrįstas. Atsakovas nurodo, jog turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuotas ir PVM. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 str., 27 str., 46 str., taip pat LVAT bei LAT suformuotos teismų praktikos (Teismų įstatymo 33 str.) analizė duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti suma nemažintina PVM dalyje. Pagal PVM įstatymo 3 str. 1 d. PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas Å¡ias sÄ lygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklÄ - t.y. veikdamas kaip toks. LAT 2006-06-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, taip pat 2008-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2008 ir kt., vertindamas, ar į minimalias iÅ¡laidas transporto priemonei suremontuoti (t. y. draudimo iÅ¡mokÄ ) turi bÅ«ti įtraukta PVM suma, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, kai automobilis neremontuojamas, prievolė apskaičiuoti ir mokėti į biudžetÄ PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, todėl tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM.

Ginčo atveju draudikas draudėjui (konkrečiai remontÄ atlikusiai įmonei) PVM pagrįstai iÅ¡mokėjo, nes bylos duomenys patvirtina, jog transporto priemonė buvo realiai suremontuota (mokėjimo nurodymas (b.l. 18)). Nagrinėjamu atveju turtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t. y. nevykdymo teisės aktuose aiÅ¡kiai apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ , taisymÄ , taip užtikrinant saugų eismÄ .

Nors atsakovas nurodo, jog Kauno miesto savivaldybė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tinkamai vykdė jai įstatymais numatytÄ pareigÄ Â ir negali atsakyti už padarytÄ Å¾alÄ , tačiau darytina iÅ¡vada, kad Kauno miesto savivaldybė, minėtų įstatymų pagrindu bÅ«dama atsakinga už gatvių priežiÅ«rÄ , taisymÄ , tiesimÄ bei saugaus eismo užtikrinimÄ , privalėjo bÅ«ti rÅ«pestinga bei aktyvi, t.y. tinkamai ir efektyviai įgyvendindama teisės aktuose nustatytÄ pareigÄ dėl gatvių remonto, užtikrinti, kad vairuotojams, turtui nekeltų grėsmės. Taigi teisės aktuose nustatytos minėtos pareigos atsakovas tinkamai neatliko, taip beje pažeisdamas ir CK 6.246 str. 1 d. numatytÄ bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Minėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Taigi, byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatuotina, jog savivaldybė Å¡iuo konkrečiu atveju neužtikrino Raudondvario gatvės tinkamos priežiÅ«ros, jos remonto ir saugaus eismo, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta transporto priemonė, kompensuojant iÅ¡laidas, kurios buvo bÅ«tinos sugadinto automobilio bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti (b.l.30,31). Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (Å¡iuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms bÅ«tinosioms vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės sÄ lygoms, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas, pareiÅ¡kėjui – UAB draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ iÅ¡ atsakovo priteistinas turtinės žalos atlyginimas. CK 6.251 straipsnio dalyje įtvirtintas vienas iÅ¡ pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas. Å io principo iÅ¡imtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių.

Tačiau nagrinėjamos bylos atveju tokių aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta.Atsakovo argumentai, esÄ automobiliui dėl žalos nustatymo turėjo bÅ«ti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkÄ , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000- 04 17 įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000- 04- 14 įsakymu Nr. 101, atmestini kaip nepagrįsti. Å is poįstatyminis aktas priimtas įgyvendinant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ .

Å io įstatymo paskirtis – nustatyti turto arba verslo vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiÅ«rÄ , turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę, turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms keliamus reikalavimus (TVPÄ® 1 str.). Å iuo įstatymu numatytas neprivalomasis ir privalomasis turto arba verslo vertinimas. Neprivalomasis vertinimas atliekamas užsakovo iniciatyva, jo ir turto arba verslo vertinimo įmonės arba nepriklausomo turto arba verslo vertintojo susitarimu (TVPÄ® 2 str. 6 d.) Privalomasis turto arba verslo vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais, siekiant užtikrinti vieÅ¡uosius interesus (TVPÄ® 2 str. 7 d.).

Å is įstatymas numato turto arba verslo vertinimÄ vidaus reikmėms, kurį apibrėžia, kad tai - turto arba verslo vertinimas, Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų atliekamas savo nuožiÅ«ra, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų tiesioginių funkcijų atlikimÄ , iÅ¡skyrus turto arba verslo vertinimÄ , kai sudaromos turto arba verslo vertinimo sutartys su užsakovais (TVPÄ® 2 str. 13 d.).

Pagal Å¡io įstatymo 7 straipsnį turto arba verslo vertintojai klasifikuojami į nepriklausomus turto arba verslo vertintojus (iÅ¡orės turto arba verslo vertintojus) ir vidaus turto arba verslo vertintojus. Å io įstatymo prasme vidaus turto arba verslo vertintojas – turto arba verslo vertintojas, kuris pagal darbo sutartį dirba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba jų filialuose arba kuris yra individualios įmonės savininkas ar Å«kinės bendrijos tikrasis narys ir vertina turtÄ arba verslÄ to Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų vidaus reikmėms (TVPÄ® 7 str. 2 p.).

Minėta, kad Draudimo įstatyme įtvirtinta, jog draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimÄ . Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai patenka į vidaus turto arba verslo vertintojo sÄ vokÄ , nes vertinimÄ atlieka bendrovės funkcijų vykdymo reikmėms. Atsakovo nurodyta Vertės nustatymo tvarka ginčui aktualaus automobilio žalos nustatymui nebuvo privaloma, nes toks reikalavimas nekyla iÅ¡ Draudimo įstatymo, Civilinio kodekso normų ir draudimo sutarties sÄ lygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013).Atsakovo argumentas, jog visiÅ¡kas draudimo iÅ¡mokos kaip žalos priteisimas draudimo bendrovei prieÅ¡tarauja Draudimo įstatymo 93 str. 1 d.

įtvirtintai nuostatai, kad draudikas prisiima rizikÄ , nes jos nebelieka, atmestinas. Kaip ir teisingai nurodė pareiÅ¡kėjas savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose atsakovas paneigia subrogacijos instituto taikymÄ . IÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ , pasikeičia žalos atlyginimo santykio Å¡alys – t.y. nukentėjusįjį asmenį pakeičia draudikas, kuris perima jo teisę reikalauti iÅ¡ žalos padariusio asmens atlyginti žalÄ . Tačiau toks santykio Å¡alių pasikeitimas (draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo faktas) nepanaikina žalos atlyginimo prievolės, nes, prieÅ¡ingu atveju, susidarytų teisiÅ¡kai nelogiÅ¡ka situacija, jog atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens padarytus nuostolius (jų dalį, patenkančiÄ Ä¯ draudimo įmokų ribas) padengtų pats nuostolį patyręs asmuo, taip sudarant sÄ lygas Å¡iam iÅ¡vengti atsakomybės.Byloje esantys minėti įrodymai patvirtina, jog bendras žalos dydis – 2199,06 Lt suma, iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka draudėjui, kuriÄ sudaro iÅ¡laidos, sumokėtos už automobilio remontÄ .

Pagal automobilio sugadinimo pobÅ«dį, nurodytos iÅ¡laidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis.              PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjo naudai 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijÄ , tokio pobÅ«džio bylose, t.y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos (pvz., 2010-12-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012, 2013-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013), todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo 2199,06 Lt sumos, nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2013-09-23) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (b.l. 4-8).Atsakovo praÅ¡ymas sustabdyti administracinę bylÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d., Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Vyriausybės 2005-04-21 nutarimu Nr. 477, 3, 5.3, (5.3.1, 5.3.2 p.) atitikties Konstitucijos 21, 29, 94 str., yra atmestinas, kadangi atsakovo paminėti teisės aktai netaikomi sprendžiant šį konkretų pareiÅ¡kėjo regresinį reikalavimÄ , kylantį iÅ¡ draudimo teisinių santykių, todėl kreiptis į Konstitucinį teismÄ nėra pagrindo (ABTÄ® 4 str. 2 d., 57 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., teisėja n u s p r e n d ž i a: SkundÄ tenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės (kodas 111106319) 2199,06 Lt žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 2199,06 Lt sumos, nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2013-09-23) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo pareiÅ¡kėjui UAB DK „PZU Lietuva“ (kodas 110057869). Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                                      Daina Kukalienė