2017-12-13 Nr. AB-23469-3-61-3-04729-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3760-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04729-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. (V. J.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I t., b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Nurodė, kad nuo 2014 m. vasario 6 d. iki 2016 m. gegužės 15 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo per mažai ploto, jose įrengtos perteklinės miegamosios vietos. Nebuvo suteikta vieta maisto produktams susidėti, drabužių ir avalynės džiovykla. Dušuose nebuvo tinkamai įrengtos pertvaros, garantuojančios asmens privatumą. Dėl kamerų perpildymo sumažėjo laikas naudotis karštu dušu asmeninės higienos priežiūrai. Lukiškių TI-K neįrengti evakuaciniai išėjimai, nebuvo laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių, elektros instaliacija buvo netvarkinga. Lukiškių TI-K pastatų konstrukcijose buvo asbesto. Nebuvo tinkamai aprūpinamas higienos priemonėmis. Kamerose nebuvo atliktas remontas, buvo buitinių parazitų. Naktį kamerose nebūdavo užtikrinama tamsa, dėl to atsirado miego ir sveikatos sutrikimų. Tiekiamas maistas buvo netinkamas, prastos kokybės, žemo kaloringumo. Dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė dvasinių išgyvenimų, stresą, diskomfortą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybės, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime (I t., b. l. 50–59) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas su pertraukomis laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 7 d. iki 2015 m. gegužės 15 d. Lukiškių TI-K stengėsi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K administracija negali lemti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, nes kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Jei asmenys reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, turimus resursus. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas 1,5 m. aukščio sienele. Laikomiems asmenims suteikiama teisė ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Suteikiama galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu vandeniu. Teisės aktai nenumato ypatingų privatumo užtikrinimo duše reikalavimų. Suimtieji (nuteistieji) tinkamai aprūpinami higienos priemonėmis, patalyne, rankšluosčiais, sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius. Kiekviename aukšte įrengti gesintuvai, nustatyta tvarka įrengti evakuaciniai išėjimai. Elektros instaliacija atitinka nustatytus reikalavimus. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Likusią skundo dalį atmetė. Netenkino atsakovo atstovo prašymo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 7 d. iki 2015 m. gegužės 15 d.

7. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 5 straipsnio 3 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punkte.

8. Pareiškėjas neginčijo atsakovo atstovo nurodytų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus. Teismas neturėjo pagrindo šiais duomenimis abejoti. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 7 d. iki 2015 m. gegužės 15 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 116, 122, 125, 201, 202, 203, 204, 207, 208, 216, 220, 322. Vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas laikotarpiais: 2014 m. vasario 16 d., 2014 m. gegužės 11 d., 2014 m. spalio 11 d. – 2014 m. spalio 12 d., 2015 m. vasario 11 d. – 2015 m. kovo 2 d., 2015 m. kovo 14 d. – 2015 m. gegužės 14 d. Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas 86 paras buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus, jam teko nuo 1,85 iki 3,42 kv. m kameros ploto. Įvertinęs aplinkybę, kad tenkantį plotą papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, teismas pripažino, jog pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis SVĮ 5 straipsnio 3 dalį, Įsakymo 1.3.1 punktą. Teismas atmetė atsakovo atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali lemti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo. Kitais pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiais pareiškėjui teko nuo 3,89 iki 7,49 kv. m ploto, taigi teisės aktų reikalavimai šiuo aspektu nebuvo pažeisti. Nors pareiškėjas teigė, kad kamerose buvo įrengti pertekliniai baldai, papildomai mažinę kameros plotą, teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenustato pareigos iš bendro kameros ploto, tenkančio asmeniui, išskaičiuoti kameroje esančių baldų užimamą plotą.

9. Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo suteikta vieta maisto produktams susidėti, drabužių ir avalynės džiovykla. Teismas rėmėsi Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.6–14.9 punktais ir pažymėjo, kad atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodyta, jog visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms sudėti, atsižvelgiant į tai, kiek kameroje yra miegamųjų vietų. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažymoje nurodyta, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, įrengti stalai komplekte su prisukamomis kėdutėmis. Lovos matmenys apie 1,9 m x 0,7 m, kamerose, kuriose iki 4 gultų, stalo matmenys apie 0,6 m x 0,5 m, kėdės matmenys apie 0,3 m x 0,3 m; kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų kiekio. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją su skundais ar prašymais dėl vietos trūkumo maistui laikyti nesikreipė. Todėl pareiškėjo skundo teiginiai dėl nesuteiktos vietos maistui laikyti atmesti kaip neįrodyti. Minėtoje pažymoje taip pat nurodyta, kad valdiška patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai kartą per savaitę, tą pačią dieną drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems grąžinami jau sausi, todėl pripažintina, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė skalbti ir džiovinti drabužius. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato drabužių ar avalynės džiovyklos įrengimo tardymo izoliatorių kamerose, todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

10. Pareiškėjas skunde teigė, kad dušuose nebuvo tinkamai įrengtos pertvaros, garantuojančios asmens privatumą. Teismas akcentavo, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato pertvarų dušuose įrengimo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, galiojusios iki 2015 m. lapkričio 1 d. (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010), 39 punktas nustatė reikalavimus prausimosi patalpoms. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą teigė, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, kurių bendras aukštis – 1,6 m, plotis – 1,2 m. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato pareigos Lukiškių TI-K įrengti pertvaras dušuose, kad būtų užtikrinamas privatumas juo besinaudojantiems asmenims, pareiškėjas tokio pobūdžio prašymų ar skundų Lukiškių TI-K administracijai nereiškė, todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo. Kita vertus, iš atsakovo atstovo atsiliepime pateiktų duomenų, Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Vilniaus VSC) 2015 m. spalio 15 d. patikrinimo akto matyti, kad Lukiškių TI-K II korpuso dušo patalpose dušų pertvaros buvo įrengtos.

11. Pareiškėjas skunde teigė, kad dėl kamerų perpildymo sumažėjo laikas naudotis karštu dušu asmeninės higienos priežiūrai. Teismas rėmėsi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktu ir pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą teigė, jog Lukiškių TI-K laikomiems asmenims sudaroma galimybė vieną kartą per savaitę iki 15 minučių nusiprausti duše. Pareiškėjas nekonkretizavo, kiek laiko jis turėjo galimybę naudotis karštu dušu, kada jam buvo sutrumpintas naudojimosi dušu laikas. Pareiškėjas jo laikymo Lukiškių TI-K metu su skundais ar prašymais dėl šių aplinkybių nesikreipė. Todėl pareiškėjo skundo teiginiai dėl sumažėjusio laiko naudotis karštu dušu asmeninės higienos priežiūrai laikyti abstrakčiais ir neįrodytais.

12. Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K patalpose nebuvo evakuacijos išėjimo, nebuvo laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių, elektros instaliacija buvo netvarkinga. Remdamasis Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą pateiktais duomenimis, teismas akcentavo, kad kiekvieno įstaigos pastato kiekviename aukšte yra pirminės gesinimo priemonės (gesintuvai). Gesintuvai taip pat yra kiekviename gyvenamajame korpuse korpuso vyresniųjų kabinetuose. Gesintuvų-gesinimo medžiagos kiekis ir kokybė tikrinami teisės aktų nustatyta tvarka (kartą per metus). Lukiškių TI-K įrengtas vidaus gaisrinis vandentiekis. Gaisriniai čiaupai įrengti visuose gyvenamuosiuose korpusuose kiekviename aukšte. Vidaus gaisrinis vandentiekis yra su žarnomis bei švirkštais ir laikomas spintelėse. Lukiškių TI-K taip pat nurodė, kad kiekviename gyvenamajame korpuse yra du evakuaciniai išėjimai tiesiai į lauką. Evakuacijos keliai ir išėjimai neužkrauti, parengti žmonėms evakuoti. Koridoriuose ir virš evakuacijos keliuose esančių durų yra evakuacijos kryptį nurodantys ženklai. Elektros instaliacijos įrengimas Lukiškių TI-K atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, elektros instaliaciniai laidai nėra seni, nes dėl dažno nuteistųjų ir suimtųjų gadinimo, elektros instaliacija remontuojama. Iš Vilniaus VSC 2014 m. kovo 7 d. patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 201 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2014 m. lapkričio 29 d. – 2014 m. gruodžio 3 d.) 2013 m. rugsėjo 9 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad elektros laidai buvo netvarkingi, tačiau grįžtamosios kontrolės metu 2014 m. kovo 7 d. elektros izoliacijos laidai buvo sutvarkyti. Todėl teismas pripažino, kad pareiškėjo buvimo minėtoje kameroje metu elektros instaliacija buvo tvarkinga. Pareiškėjas laikymo Lukiškių TI-K metu skundų ar prašymų Lukiškių TI-K administracijai dėl laikymo sąlygų nepateikė, todėl teismas pareiškėjo teiginius dėl priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo, evakuacijos išėjimų nebuvimo, netvarkingos elektros instaliacijos vertino kaip deklaratyvaus pobūdžio. Teismas nenustatė duomenų, kad pareiškėjas buvo susidūręs su grėsme, kurios būtų galima išvengti pasinaudojus evakuaciniais išėjimais ar gaisro gesinimo priemonėmis, ar pareiškėjas būtų dėl to patyręs kitokių nepatogumų.

13. Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K pastatų konstrukcijose buvo asbesto. Atsakovo atstovas Ūkio skyriaus pažymoje nurodė, kad Lukiškių TI-K statinių, kuriuose apgyvendinti suimtieji ir nuteistieji, konstrukcijose asbesto nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktu, nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomuose gyvenamuosiuose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose). Lukiškių TI-K 2001 m. buvo veikianti įstaiga, todėl šis reikalavimas jai nebuvo taikomas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl kenksmingos sveikatai aplinkos (asbesto) kreipėsi į kompetentingas institucijas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai dėl asbesto pastato konstrukcijose egzistavimo ir neigiamo poveikio jo sveikatai laikyti deklaratyviais, nepagrįstais byloje surinktais įrodymais, todėl atmesti.

14. Pareiškėjas skunde teigė, kad nebuvo tinkamai aprūpinamas higienos priemonėmis. Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139 (toliau – ir Normos). Atsakovo atstovas pateikė į bylą Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažymą, iš kurios matyti, kad Lukiškių TI-K tualetinis muilas, ūkiškas muilas, tualetinis popierius, geriamoji soda, kalcinuota soda išduodama pagal nustatytą bendrą tvarką – du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir viduryje). Skutimosi peiliukai, dantų pasta, dantų šepetukas išduodami kartą per mėnesį, prireikus antrajam kartui – pateikus raštišką prašymą. Pareiškėjas nekonkretizavo, kada jis buvo netinkamai aprūpinamas higienos priemonėmis, dėl higienos priemonių neišdavimo ar jų trūkumo į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Todėl tokio pobūdžio pareiškėjo teiginiai laikyti abstrakčiais, pripažinta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K iš esmės buvo tinkamai aprūpinamas higienos priemonėmis.

15. Dėl pareiškėjo skundo teiginio, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo atliktas remontas, teismas rėmėsi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 28 ir 62 punktais ir pažymėjo, kad Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, turimus materialinius resursus. Iš byloje esančio Vilniaus VSC 2015 m. liepos 10 d. patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 220 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2014 m. rugsėjo 24 d. – 2014 m. spalio 2 d.) sienų paviršius yra nelygus, netinkamas lengvam valymui ir dezinfekcijai. Vilniaus VSC 2015 m. spalio 26 d. patikrinimo aktu nustatė, kad kameroje Nr. 322 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015 m. vasario 11 d. – 2015 m. gegužės 15 d.) buvo atsilupusių sienų dažų, sienų paviršiai buvo nelygūs, netinkami lengvam valymui. Todėl pripažino, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose ne visada buvo laikomas kamerose, kurių sienų būklė atitiko higienos normų reikalavimus.

16. Dėl pareiškėjo teiginio, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo buitinių parazitų, teismas rėmėsi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 60 punktu ir pažymėjo, kad Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, jog sudaro sutartis su įmonėmis, organizuojančiomis profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), pateikė sudarytą sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Vilniaus VSC Lukiškių TI-K nenustatė pažeidimų šioje srityje (pvz., 2014 m. balandžio 29 d. patikrinimo aktas). Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į tai, kad savo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu pareiškėjas su skundais dėl kamerose esančių buitinių parazitų į įstaigos administraciją nesikreipė, pareiškėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo šiuo aspektu atmesti kaip neįrodyti.

17. Pareiškėjas skunde teigė, kad naktį kamerose nebūdavo užtikrinama tamsa, dėl to atsirado miego ir sveikatos sutrikimų. Teismas rėmėsi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 23 punktu ir pažymėjo, kad Vilniaus VSC 2015 m. spalio 26 d. patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 322 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015 m. vasario 11 d. – 2015 m. gegužės 15 d.) dirbtinis naktinis apšvietimas buvo 17,7 lx ir taip pat atitiko higienos normų reikalavimus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl netinkamo naktinio apšvietimo ar tamsos kameroje nesudarymo. Iš byloje esančios pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad jis laikymo Lukiškių TI-K metu miego sutrikimais ar kitais panašaus pobūdžio sveikatos sutrikimais nesiskundė. Todėl konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, iš esmės atitinkančiomis teisės aktais nustatytus dirbtinio naktinio apšvietimo reikalavimus, ir nėra pagrindo pripažinti jo teisių pažeidimo šiais skundo aspektais.

18. Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K tiekiamas maistas buvo netinkamas, prastos kokybės, žemo kaloringumo. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintomis Fiziologinės mitybos normomis nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, ir pažymėjo, kad vienam asmeniui per parą turi tekti 2 298 kcal. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis minėtu nutarimu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka patvirtintas fiziologines normas. Lukiškių TI-K į bylą pateikė ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų 2014 m. sausio 13 d. protokolą, iš kurio matyti, kad Lukiškių TI-K pateiktas tyrimui nedirbančių vyrų 2013 m. gruodžio 18 d. paros maisto davinys (2,380 kg) sudarė 2 856 kcal ir atitiko nustatytus reikalavimus. Byloje esantis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus 2015 m. gruodžio 22 d. cheminių tyrimų protokolas patvirtina, kad Lukiškių TI-K nedirbančių vyrų pietų davinys sudarė 1 332,4 kcal. Pareiškėjas argumentų dėl netinkamos maisto kokybės įrodymais nepagrindė, dėl šių pažeidimų su skundais ar prašymais nei laikymo Lukiškių TI-K metu, nei vėliau nesikreipė, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmesti kaip neįrodyti.

19. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad laikymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui teko mažas plotas, kamerų plotą papildomai mažino jose esantys baldai. Nors pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vieną valandą gryname ore, tačiau likusį paros laiką, iš viso 85 paras per jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį, jis turėdavo praleisti perpildytose kamerose, kamerų sienų būklė ne visada atitiko higienos normų reikalavimus. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir SVĮ 5 straipsnio 3 dalį. Konstatavo, kad dėl suėmimo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė.

20. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į ilgą pažeidimų pobūdį, į tai, kad pareiškėjas ne visuomet buvo laikomas sąlygomis, užtikrinančiomis jam teisę į teisės aktais nustatytą minimalų plotą, tenkantį vienam asmeniui, į tai, kad dalį laikotarpio, kada buvo laikomas netinkamomis sąlygomis (iki 2015 m. sausio 9 d.), pareiškėjas buvo nepilnametis. Tačiau pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjas psichikos sveikatos sutrikimais nesiskundė. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms, buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti pareiškėjo nurodoma 13 000 Eur suma teismas nematė pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams.

21. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatavo, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 800 Eur sumos priteisimas.

22. Teismas atmetė atsakovo atstovo prašymą atlyginti jo turėtas dokumentų kopijavimo išlaidas, nes dokumentai į bylą pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, jie teismui popierine forma pateikti nebuvo, todėl konstatavo, kad realių dokumentų kopijų darymo išlaidų atsakovo atstovas nepatyrė. Kita vertus, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš esmės pagrįstas, todėl negalima teigti, kad sprendimas priimtas atsakovo naudai.

III. 23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–5 ), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Patirti nepatogumai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą.

23.2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, tačiau nemotyvavo, kodėl pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo. Teismo nustatyta neturtinės žalos atlyginimo suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais kriterijais.

23.3. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Dėl to Lukiškių TI-K patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios yra priteistinos iš pareiškėjo.

24. Pareiškėjas V. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t, b. l. 13), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Atsiliepime nurodo, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, todėl pareiškėjui pagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Akcentuoja, kad buvo pripažintas minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, pažeidimas. Mano, jog nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.

27. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos dėl netinkamų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų atlyginimo.

29. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Likusią skundo dalį atmetė. Netenkino atsakovo atstovo prašymo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

30. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, jog šiuo atveju nebuvo nustatyti valdžios institucijos neteisėti veiksmai, kaip būtina deliktinės atsakomybės sąlyga. Mano, jog pažeistai teisei apginti pakanka vien pažeidimo pripažinimo.

31. Byloje, remiantis atsakovo pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas tam tikrą laikotarpį buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus. Minėto fakto iš esmės neneigia ir atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde. Kadangi nustatyta, jog Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas 86 paras kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus, jam teko nuo 1,85 iki 3,42 kv. m kameros ploto, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Lukiškių TI-K administracijos neteisėtus veiksmus neužtikrinant pareiškėjui pagal teisės aktus numatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto. Konstatuodamas minėtą pažeidimą, teismas pagrįstai įvertino ir argumentus dėl tam tikrų baldų kameroje trūkumo. Pagal EŽTT praktiką, spręsdamas, ar buvo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, teismas taip pat turėtų atsižvelgti į tai, jog baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą Muršić prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 7334/13).

32. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino tam tikrų higienos reikalavimų neatitikimus kamerose. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad atsakovas nepaneigė byloje pateiktais Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais nustatytų aplinkybių dėl tam tikrų higienos sąlygų neužtikrinimo (buvo atsilupusių sienų dažų, sienų paviršiai buvo nelygūs, netinkami lengvam valymui). Teisėjų kolegija pažymi, kad, paduodamas apeliacinį skundą, atsakovas jokių naujų argumentų ar įrodymų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėjo teiginiai, kad kamerose nebuvo užtikrintos tam tikros higienos sąlygos ir tuo buvo pažeistos jo teisės, pagrįstai vertinti pareiškėjo naudai.

33. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo pažymėtina, jog asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į įkalinimo įstaigą, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, į nustatytą pažeidimą, jo pobūdį, mastą ir trukmę, į kitas reikšmingas žalos atlyginimo pobūdžio ir dydžio nustatymo aplinkybes, vertintina, jog tik teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

34. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei į konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimus, atsižvelgusi į tai, kokioje kalinimo įstaigoje buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų trukmę, intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis pagrįstai įvertintas 800 Eur.

35. Dėl atsakovo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas už dokumentų kopijų parengimą pažymėtina, kad įrodymų, reikalingų administracinių bylų nagrinėjimo teisme pasiruošimui, pateikimą reglamentuoja ABTĮ 67 straipsnio 3 dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 patvirtintos (pakeista 2002 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 104) Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015, 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1924-575/2017). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmetė.

36. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus jam siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.271, 6.250 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius