Legislator Case Law & Legislation
c44fbbaf-42e5-409d-a200-4276519a3846 AI generated

c44fbbaf-42e5-409d-a200-4276519a3846 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number c44fbbaf-42e5-409d-a200-4276519a3846
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-166-885/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46857-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1; 1.1.4.4.5; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.3; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.12.1; 2.1.3.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nijolės Žimkienės, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei, nuteistajam S. O., jo gynėjui advokatui Petrui Prijalgauskui, nuteistajam L.

Legislator headnote

AI generated

c44fbbaf-42e5-409d-a200-4276519a3846 · Vilniaus apygardos teismas: B. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (perkvalifikavus iÅ¡ 189 straipsnio 2 dalies), už tai, kad įgijo ir realizavo žinomai nusikalstamu bÅ«du įgytÄ turtÄ , o bÅ«tent: laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie savo namų, (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad S. O. parduodama filmavimo įranga yra vogta, iÅ¡ S. O. už 1 000 Eur įgijo nuo 2018 m. rugsėjo 27 d., 20.40 val., iki 2018 m. rugsėjo 28 d., 8.51 val., iÅ¡ Ž.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-166-885/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46857-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1; 1.1.4.4.5; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.3; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.12.1; 2.1.3.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nijolės Žimkienės, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei, nuteistajam S. O., jo gynėjui advokatui Petrui Prijalgauskui, nuteistajam L.

B., jo gynėjui advokatui Kęstučiui OžiÅ«nui, nuteistajam M. A., jo gynėjui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui, iÅ¡teisintajam O. V., jo gynėjai advokatei Elenai Stankevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 1-ojo skyriaus prokurorės ir nuteistųjų M. A., S. O. bei L. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (perkvalifikuota iÅ¡ BK 178 straipsnio 3 dalies), laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta 90 parų areÅ¡to bausme, ir S. O. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose, į bausmės laikÄ Ä¯skaitant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalį bei jo sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d. (2 dienas), vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nuspręsta S. O. skirtos laisvės atėmimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos; L. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d.; perkvalifikuota iÅ¡ BK 189 straipsnio 2 dalies), laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi (pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi) paskirtos subendrintos ir neatliktos 2 metų 1 mėnesio 14 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies pridėta Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (1 metai), ir L.

B. paskirta galutinė subendrinta 3 metų 1 mėnesio 14 dienų laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose. Nuspręsta L. B. skirtos laisvės atėmimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos; M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d.), 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda, į paskirtÄ bausmę įskaičius laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. (2 dienas), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta likusi nesumokėta baudos dalis yra 116 MGL (5 800 Eur) dydžio bauda, kuriÄ nustatyta sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

O. V. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiojo Ž. Ž. civilinis ieškinys tenkintas ir jo naudai iš S. O. priteista 139,36 Eur ir 500 Eur iš S. S. nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti. Civilinės ieškovės MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys tenkintas ir jos naudai iš S. O. priteista 1 423,56 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas S. S., tačiau apeliacinis skundas dėl jo nepaduotas.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu: 1.1. S. O. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (perkvalifikavus iÅ¡ BK 178 straipsnio 3 dalies), už tai, kad pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į saugyklÄ , o bÅ«tent: 2018 m. rugsėjo 27 d., laikotarpiu nuo 20.40 val., iki 2018 m. rugsėjo 28 d., 8.15 val., J. Basanavičiaus 18, Vilniuje, iÅ¡daužė nukentėjusiajam Ž. Ž. priklausančio automobilio SCION, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinių durų ir bagažinės dangčio stiklus ir taip įsibrovė į šį automobilį, bei iÅ¡ jo salono paėmė mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), priklausantį turtÄ : filmavimo kamerÄ Blackmagic Ursa Mini Pro, dviejų apÅ¡vietimo lempų komplektÄ su priedais lagamine CAME-TV BOLTZEN 150W FRESNEL FOCUSABLE LED DAYLIGHT, apÅ¡vietimo lempÄ CAME-TV 1806B BI-COLOR LED PANEL, dvi baterijas CINEREADY CR-160WH V-MOUNT BATTERY, mikrofonÄ SENNHEISER MKH 416-P48, mikrofono laikiklį su apsauga PROAIM CARBON FIBER BOOM POLE, 2 prisegamus mikrofonus SENNHEISER MKE 2-4-3 GOLD-C, 2 prisegamų mikrofonų siųstuvus SENNHEISER EW 112-P G3 GB WIRELESS MIC SET, konverterį BLACKMAGIC MICROCONVERTER SDI TO HDMI, filmavimo bėgiukus PROAIM 12FT STRAIGHT LONG ALUMINIUM TRACK, spalvų korekcijos lentelę X-RITE COLOR CHECKER CLASSIC, ir Ž.

Ž. priklausantį turtÄ â€“ objektyvÄ SIGMA 18-35 F/1.8 ART, objektyvÄ CARL ZEIS MAKRO-PLANAR 50 MM F/2 ZF.2, objektyvÄ CARL ZEIS MAKRO-PLANAR 85 MM F/1.4 ZF.2, objektyvÄ NIKON 80-200 F/4AI-S, baterijų bankÄ â€“lagaminÄ , garso rekorderį ZOOM H5, vaizdo monitorių VILTROX LCD1920*1200 4K HDMI 8.9 INCH DC-90, vaizdo monitorių MUSTHD M701S 7“ SDI MONITOR, ausines SONY MDR, kameros stovÄ WEIFENG WF-717, objektyvo fokuso rankinį valdiklį FOTGA DP500, kameros atminties kortelę LEXAR PROFESIONAL 128 GB CFAST 2.0 bei su Å¡iais daiktais pasiÅ¡alino prie A.

Vivulskio g. 4, Vilniuje; tokiu bÅ«du įsibrovęs į saugyklÄ jis pagrobė svetimÄ , mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ ir Ž. Ž. priklausantį, ne didesnės kaip 12 500 Eur vertės turtÄ . 1.2. S. S. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, už tai, kad įgijo ir realizavo žinomai nusikalstamu bÅ«du įgytÄ turtÄ , o bÅ«tent: laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d., 20 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ R.

S. už 1 700 Eur įgijo filmavimo kamerÄ Blackmagic Ursa Mini Pro, apÅ¡vietimo lempÄ CAME-TV 1806B BI-COLOR LED PANEL, vienÄ baterijÄ CINEREADY CR-160WH V-MOUNT BATTERY, mikrofonÄ SENNHEISER MKH 416-P48, filmavimo bėgiukus PROAIM 12FT STRAIGHT LONG ALUMINIUM TRACK, spalvų korekcijos lentelę X-RITE COLOR CHECKER CLASSIC, objektyvÄ SIGMA 18-35 F/1.8 ART, objektyvÄ NIKON 80-200 F/4AI-S, garso rekorderį ZOOM H5, vaizdo monitorių VILTROX LCD1920*1200 4K HDMI 8.9 INCH DC-90, kameros stovÄ WEIFENG WF-717, objektyvo fokuso rankinį valdiklį FOTGA DP500, po ko, vėlgi tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, jau žinodamas, kad anksčiau įgyta filmavimo įranga yra vogta, iÅ¡ R.

S. įgijo mikrofono laikiklį su apsauga PROAIM CARBON FIBER BOOM POLE ir baterijų bankÄ â€“lagaminÄ . Taip įsigijo Ž. Ž. ir mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ , kurį, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du, už 1 700 Eur 2018 m. spalio 30 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. lapkričio 2 d., apie 20 val., adresu GoÅ¡tauto g. 13, Vilniuje, pardavė nukentėjusiajam Ž. Ž., tokiu bÅ«du jis įgijo ir realizavo nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ . 1.3.

L. B. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (perkvalifikavus iÅ¡ 189 straipsnio 2 dalies), už tai, kad įgijo ir realizavo žinomai nusikalstamu bÅ«du įgytÄ turtÄ , o bÅ«tent: laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie savo namų, (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad S. O. parduodama filmavimo įranga yra vogta, iÅ¡ S. O. už 1 000 Eur įgijo nuo 2018 m. rugsėjo 27 d., 20.40 val., iki 2018 m. rugsėjo 28 d., 8.51 val., iÅ¡ Ž.

Ž. priklausančio automobilio SCION, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio J. Basanavičiaus g. 18, Vilniuje, pavogtÄ filmavimo kamerÄ Blackmagic Ursa Mini Pro, apÅ¡vietimo lempÄ CAME-TV 1806B BI-COLOR LED PANEL, vienÄ baterijÄ CINEREADY CR-160WH V-MOUNT BATTERY, mikrofonÄ SENNHEISER MKH 416-P48, filmavimo bėgiukus PROAIM 12FT STRAIGHT LONG ALUMINIUM TRACK, spalvų korekcijos lentelę X-RITE COLOR CHECKER CLASSIC, objektyvÄ SIGMA 18-35 F/1.8 ART, objektyvÄ NIKON 80-200 F/4AI-S, garso rekorderį ZOOM H5, vaizdo monitorių VILTROX LCD1920*1200 4K HDMI 8.9 INCH DC-90, kameros stovÄ WEIFENG WF-717, objektyvo fokuso rankinį valdiklį FOTGA DP500, mikrofono laikiklį su apsauga PROAIM CARBON FIBER BOOM POLE, ir baterijų bankÄ â€“lagaminÄ , kuriuos jau nurodytu laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, už 1 300 Eur pardavė M.

A., po to, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2018 m. lapkričio 13 d., po 18.29 val., iš S. O., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), patalpose, už 150 Eur įgijo žinomai vogtÄ , nuo 2018 m. rugsėjo 27 d., 20.40 val., iki 2018 m. rugsėjo 28 d., 8.51 val., iÅ¡ Ž. Ž. priklausančio automobilio SCION, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio J. Basanavičiaus g. 18, Vilniuje, pagrobtÄ turtÄ â€“ lagaminÄ su apÅ¡vietimo lempomis CAME-TV BOLTZEN 150 W FRESNEL FOCUSABLE LED DAYLIGHT, ir laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, kol 2018 m. gruodžio 12 d. po kratų pas jį patį UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), patalpose adresu (duomenys neskelbtini), pats pateikė policijos pareigÅ«nams, tokiu bÅ«du jis įgijo Ž.

Ž. ir mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, žinomai nusikalstamu bÅ«du gautÄ ne didesnės negu 12 500 Eur vertės turtÄ bei šį žinomai nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , iÅ¡skyrus lagaminÄ su apÅ¡vietimo lempomis CAME-TV BOLTZEN 150 W FRESNEL FOCUSABLE LED DAYLIGHT, realizavo. 1.4. M. A. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, už tai, kad įgijo ir realizavo žinomai nusikalstamu bÅ«du įgytÄ turtÄ , o bÅ«tent: laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d.

Vilniaus mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad L. B. parduodama filmavimo įranga yra vogta, iÅ¡ jo už 1 300 Eur įgijo nuo 2018 m. rugsėjo 27 d., 20.40 val., iki 2018 m. rugsėjo 28 d., 8.51 val., iÅ¡ Ž. Ž. priklausančio automobilio SCION, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio J. Basanavičiaus g. 18, Vilniuje, pavogtÄ filmavimo kamerÄ Blackmagic Ursa Mini Pro, apÅ¡vietimo lempÄ CAME-TV 1806B BI-COLOR LED PANEL, vienÄ baterijÄ CINEREADY CR-160WH V-MOUNT BATTERY, mikrofonÄ SENNHEISER MKH 416-P48, filmavimo bėgiukus PROAIM 12FT STRAIGHT LONG ALUMINIUM TRACK, spalvų korekcijos lentelę X-RITE COLOR CHECKER CLASSIC, objektyvÄ SIGMA 18-35 F/1.8 ART, objektyvÄ NIKON 80-200 F/4AI-S, garso rekorderį ZOOM H5, vaizdo monitorių VILTROX LCD1920*1200 4K HDMI 8.9 INCH DC-90, kameros stovÄ WEIFENG WF-717, objektyvo fokuso rankinį valdiklį FOTGA DP500, mikrofono laikiklį su apsauga PROAIM CARBON FIBER BOOM POLE, ir baterijų bankÄ â€“lagaminÄ , kuriuos jau nurodytu laikotarpiu, degalinėje Cirkle C, Elektrėnuose, SabaliÅ¡kių g. 1C, ir Å¡alia degalinės Circle C, Vilniuje, Geležinio Vilko g. 4, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, už 1 500 Eur pardavė R.

S.. Tokiu bÅ«du įgijo ir realizavo Ž. Ž. ir mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, žinomai nusikalstamu bÅ«dų gautÄ turtÄ . 1.5. O. V. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (iÅ¡teisintas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį), tuo, kad veikdamas kartu su S. O., laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 27 d., 20.40 val., iki 2018 m. rugsėjo 28 d., 8.15 val., J. Basanavičiaus 18, Vilniuje, po to, kai S. O. iÅ¡daužė nukentėjusiajam Ž. Ž. priklausančio automobilio SCION, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinių durų ir bagažinės dangčio stiklus ir taip įsibrovęs į šį automobilį iÅ¡ jo salono paėmė mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ : filmavimo kamerÄ Blackmagic Ursa Mini Pro, kurios vertė 7 000 Eur, dviejų apÅ¡vietimo lempų komplektÄ su priedais lagamine CAME-TV BOLTZEN 150W FRESNEL FOCUSABLE LED DAYLIGHT, kurio vertė 2 000 Eur, apÅ¡vietimo lempÄ CAME-TV 1806B BI-COLOR LED PANEL, kurios vertė 700 Eur, dvi baterijas CINEREADY CR-160WH V-MOUNT BATTERY, kurių vertė 445,19 Eur, mikrofonÄ SENNHEISER MKH 416-P48, kurio vertė 1 000 Eur, mikrofono laikiklį su apsauga PROAIM CARBON FIBER BOOM POLE, kurio vertė 350 Eur, 2 prisegamus mikrofonus SENNHEISER MKE 2-4-3 GOLD-C, kurių vertė 271,97 Eur, 2 prisegamų mikrofonų siųstuvus SENNHEISER EW 112-P G3 GB WIRELESS MIC SET, kurių vertė 883,42 Eur, konverterį BLACKMAGIC MICROCONVERTER SDI TO HDMI, kurio vertė 58,93 Eur, filmavimo bėgiukus PROAIM 12FT STRAIGHT LONG ALUMINIUM TRACK, kurių vertė 200 Eur, spalvų korekcijos lentelę X-RITE COLOR CHECKER CLASSIC, kurios vertė 100 Eur, iÅ¡ viso turto už 13 009,51 Eur, ir Ž.

Ž. priklausantį turtÄ â€“ objektyvÄ SIGMA 18-35 F/1.8 ART, kurio vertė 700 Eur, objektyvÄ CARL ZEIS MAKRO-PLANAR 50 MM F/2 ZF.2, kurio vertė 647,11 Eur, objektyvÄ CARL ZEIS MAKRO-PLANAR 85 MM F/1.4 ZF.2, kurio vertė 893,27 Eur, objektyvÄ NIKON 80-200 F/4AI-S, kurio vertė 150 Eur, baterijų bankÄ â€“lagaminÄ , kurio vertė 200 Eur, garso rekorderį ZOOM H5, kurio vertė 300 Eur, vaizdo monitorių VILTROX LCD1920*1200 4K HDMI 8.9 INCH DC-90, kurio vertė 150 Eur, vaizdo monitorių MUSTHD M701S 7“ SDI MONITOR, kurio vertė 250,02 Eur, ausines SONY MDR, kurių vertė 200 Eur, kameros stovÄ WEIFENG WF-717, kurio vertė 200 Eur, objektyvo fokuso rankinį valdiklį FOTGA DP500, kurio vertė 150 Eur, kameros atminties kortelę LEXAR PROFESIONAL 128 GB CFAST 2.0, kurios vertė 181,20 Eur, iÅ¡ viso turto už 4 021,60 Eur, bei su Å¡iais daiktais pasiÅ¡alino prie A.

Vivulskio g. 4, Vilniuje, O. V. automobiliu Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), privažiavo prie pagrobtų daiktų, S. O. pagrobtus daiktus sukrovė į minėtÄ automobilį, po ko jis (O. V.) S. O. ir minėtus daiktus iÅ¡vežė ir paslėpė sodo namelyje, (duomenys neskelbtini). Po to, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 28 d., 8.15 val., iki 2018 m. spalio 30 d., 16 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, visÄ pavogtÄ turtÄ pervežė į jo nuomojamÄ garaÅ¾Ä (duomenys neskelbtini), kur slėpė tol, kol turtas vėliausiai 2018 m. lapkričio 13 d., (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), buvo realizuotas L.

B.. Tokiu bÅ«du jis padėjo S. O. padaryti nusikalstamÄ veikÄ â€“ didelės vertės svetimo turto vagystę, suteikdamas priemonę bei iÅ¡veždamas nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus ir vėliau juos slėpdamas. II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde prokurorė praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl O. V. iÅ¡teisinimo panaikinti ir priimti jo atžvilgiu naujÄ nuosprendį: pripažinti O.

V. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, bei jam skirti 1 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo; nuosprendžio apraÅ¡omoje dalyje konstatuoti, kad S. O. nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkaujant O. V., pastarajam veikiant kaip padėjėjui; kitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . 2.1. Skunde nurodoma, kad dėl S. O. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, dėl teismo iÅ¡vados dėl pagrobtų daiktų vertės nėra skundžiama, tačiau, prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad S. O. padarė šį nusikaltimÄ veikdamas vienas.

Teismas nepagrįstai nepripažino O. V. vaidmens, BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padaryme, t. y. nepagrįstai nepripažino S. O. įvykdyto nusikaltimo bendrininku – padėjėju. 2.2. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatuodamas, jog nėra pagrindo teigti, kad O. V. savo veiksmais prisidėjo prie vagystės ar padėjo jÄ Ä¯vykdyti, bei, kad O. V. kaltinimai yra pareikÅ¡ti nepagrįstai, nesilaikė reikalavimo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylos aplinkybes bei netinkamai įvertino surinktus O.

V. kaltę pagrindžiančius įrodymus. Teismas, analizuodamas O. V. vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, neteisingai nustatė vagystės baigtumo momentÄ bei netinkamai aiÅ¡kino ir taikė BK nuostatas, reglamentuojančias bendrininkavimÄ . Pirmosios instancijos teismas fragmentiÅ¡kai tyrė ir vertino įvykio aplinkybes, ir sprendimÄ iÅ¡teisinti O. V. priėmė neįvertinęs surinktų įrodymų visumos ir jų tarpusavio sÄ sajos, motyvus iÅ¡dėstė atsietai ir tik teisinamojo naudai, nepaneigęs eilės kaltinimo motyvų. 2.3.

Prokurorės vertinimu, pacitavus teismų praktikÄ apie įrodymų vertinimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-163-303/2017, 2K-67-699/2018) ir tiek tiesioginių, tiek netiesioginių įrodymų įrodomÄ jÄ vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013), prieÅ¡ingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, kaltinimas O. V. dėl padėjimo pagrobti svetimÄ turtÄ , visiÅ¡kai pagrįstas, kadangi baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių duomenų.

O. V. savo kaltę pripažįsta tik iÅ¡ dalies, nesant galimybės paneigti nustatytų objektyvių aplinkybių, kad jis neabejotinai dalyvavo iÅ¡vežant pagrobtus daiktus. Tačiau jo bendrininkavimas su S. O. įrodytas tiek iÅ¡ dalies jo parodymais, tiek kita bylos medžiaga, kuri tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai pagrindžia jo kaltę dėl BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. 2.4. Prokurorė, atkreipusi dėmesį į teismų praktikÄ , kada vagystė ir plėšimas laikomi baigtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2008, 2K- 495/2013) bei apie bendrininkavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2008, 2K- 495/2013, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-296/2013, 2K-458/2014, 2K-203-895/2017), vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad S. O. vagystė buvo baigta tada, kai Å¡is pavogtus iÅ¡ Ž.

Ž. automobilio daiktus sunešė ir paslėpė prie konteinerių, nes jau tuo metu kaltinamasis turėjo realiÄ galimybę su pavogtais daiktais elgtis savo nuožiÅ«ra, t. y. juos buvo užvaldęs. Atsižvelgiant į daiktų kiekį ir dydį, akivaizdu, kad reali galimybė naudotis pagrobtu svetimu turtu atsirado ne juos iÅ¡neÅ¡us iÅ¡ automobilio ir sudėjus prie konteinerio, tačiau automobiliu nuvežus į tinkamÄ vietÄ , Å¡iuo atveju O. V. sodo namelį. Pabrėžė, kad daiktų buvo daug, jie buvo dideli ir sunkÅ«s, juos S. O. nuo nusikaltimo vietos nešė per kelis kartus, kÄ patvirtino ir pats S. O. (2018 m. gruodžio 18 d. apklaustas kaip įtariamasis).

S. O. neturėjo galimybės pats juos iÅ¡neÅ¡ti ir saugiai paslėpti norimoje vietoje, kur galėtų jais disponuoti, todėl Å¡iame procese buvo bÅ«tinas padėjėjo, o bÅ«tent O. V. prisijungimas, kuris padėjo įgyvendinti vagystę. Bylos duomenimis nustatyta, kad O. V., gavęs S. O. skambutį, iÅ¡ karto atvyko į nurodytÄ vietÄ savo automobiliu, į kurį padėjo sudėti daiktus, iÅ¡vežė juos, paslėpė ir saugojo pas save iki jų realizavimo, domėjosi realizavimo galimybėmis. Kadangi S. O. vienas nepanešė visų pagrobtų daiktų, todėl juos padėjo Å¡alia konteinerio, o privažiavus automobiliui, kartu su O.

V. daiktus įkėlė ir nuvežė į sodo namelį. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, S. O. vagystė buvo baigta nuvežus daiktus į sodo namelį arba bent jau sukrovus ir iÅ¡vykus automobiliu, bet kokiu atveju, po O. V. prisijungimo. Taigi, jis visiÅ¡kai atitinka padėjėjo baudžiamojoje teisėje sampratÄ , kadangi suteikė priemonę – automobilį vogtiems daiktams iÅ¡vežti, bei juos pats iÅ¡vežė, tokiu bÅ«du padėdamas realizuoti nusikalstamÄ sumanymÄ . 2.5.

Prokurorės teigimu, minėti bylos duomenys patvirtina ne tik objektyviuosius S. O. ir O. V. bendrininkavimo požymius – abiejų dalyvavimÄ padarant BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ ir jų veikos bendrumÄ , bet ir subjektyvųjį požymį – tyčiÄ , taip pat susitarimÄ . 2.6. Pažymėjo, kad nors O. V. neigia subjektyviÄ jÄ kaltės pusę, t. y. nurodo, jog nesuprato, kad daiktai vogti, tokia pozicija laikytina nepagrįsta nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Pirmiausia, atkreipė dėmesį į tai, kad asmenys buvo pažįstami ir O.

V. žinojo, kad S. O. linkęs nusikalsti. Apklaustas kaip įtariamasis O. V. nurodė, kad su S. O. susitinka retai, dažniausiai jis skambina ir siÅ«lo iÅ¡ jo pirkti įvairius daiktus, O. V. yra girdėjęs, kad S. O. dažnai vagiliauja ir siÅ«lo žmonėms pirkti vogtus daiktus. Pažymėjo, kad iÅ¡analizavus O. V. naudoto abonentinio numerio iÅ¡klotinę nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. nustatyta, kad O. V. su S. O. bendravo ir dienÄ prieÅ¡ vagystę. Taigi, asmenys akivaizdžiai buvo pažįstami ir bendravo, žinojo vienas kito asmenybę ir bÅ«dÄ .

Be to, remiantis objektyviomis įvykio aplinkybėmis, S. O. paskambino O. V. anksti ryte, apie 7 val., nes reikėjo skubiai atvykti į įvykio vietÄ , kas parodo, kad vyksta kažkas neįprasto, o atsižvelgiant į anksčiau nurodytÄ , - galima buvo įtarti, kad galimai vagiama. Daiktai buvo visiÅ¡kai nesusiję su S. O. veikla, gyvenimo bÅ«du, reikalingi siaurai specializuotai sričiai, kurioje Å¡is nedirba, neturi jokios sÄ sajos, jie buvo paslėpti prie konteinerių, krÅ«mų. 2.7. Prokurorė, vertindama minėtus duomenis visumoje, daro iÅ¡vadÄ , kad jau nuo pat skambučio ankstų rytÄ O.

V. galėjo suprasti ir suprato, kad S. O. vykdo vagystę, net jei tai nebūtų pažodžiui išdėstoma telefonu. O. V. iškelta versija, jog jis nieko nežinojo ir nesuprato apie daiktų vagystę, yra nelogiška ir vertintina kritiškai. Nelogiška, kad asmuo, žinodamas, kad jam anksti ryte skambina nusikalsti linkęs asmuo ir prašo skubiai nuvežti paslėptus daiktus, be to, ne pas prašantį asmenį, o pas patį O. V., nesuprato, kad prisideda prie nusikalstamos veikos, t. y. minėtų daiktų vagystės. Taigi, tokie O.

V. teiginiai vertinti iÅ¡imtinai kaip jo gynybinė versija, kuri nėra pagrįsta objektyviais neginčytinais duomenimis. 2.8. Taip pat skunde nurodoma, kad surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad O. V. savo aktyviais veiksmais (iÅ¡ karto atvykdamas į įvykio vietÄ , kartu įkeldamas pagrobtus daiktus į automobilį ir jį veždamas į savo sodo namelį) iÅ¡reiÅ¡kė pritarimÄ S. O. daromai nusikalstamai veikai, suvokė, jog padeda pagrobti svetimÄ turtÄ , bei nori taip veikti. Prokurorės manymu, tiek pati vagystė, tiek tolesnė jos eiga nebuvo iÅ¡ anksto organizuota, tačiau O.

V. vagystės eigoje papraÅ¡ytas bei iÅ¡ objektyvių aplinkybių akivaizdžiai suvokdamas savo vaidmenį, konkliudentiniais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė savo pritarimÄ . O bÅ«tent, jis savo poelgiais (atvykimu, daiktų iÅ¡vežimu ir paslėpimu) parodė, kad supranta, pritaria ir padeda vykdyti nusikalstamÄ veikÄ . Taigi, bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad tarp S. O. ir O. V. buvo susitarimas veikti bendrai. Prokurorė kritiÅ¡kai vertintina ir teismo argumentÄ , kad nuo nusikaltimo vietos iki konteinerių, kur buvo nuneÅ¡ti daiktai, atstumas yra gana didelis.

PrieÅ¡ingai, nukentėjusysis, duodamas parodymus teisme, nepateikė Å¡io atstumo kaip didelio, labiau kaip nedidelio, tiksliai negalėjo nurodyti, galiausiai nurodė apie 200 m. Be to, kad Å¡is atstumas nėra didelis yra objektyvu. Taigi, daiktus pavogęs asmuo, nukentėjusiajam anksčiau pastebėjus ir ėmus daiktų aktyviai ieÅ¡koti, dar galėjo bÅ«ti sulaikytas, o daiktai pastebėti ir rasti. 2.9. Prokurorės teigimu, O. V. tyčiÄ ir susitarimÄ su S. O. netiesiogiai patvirtina ir jo elgesys iÅ¡ karto po nusikalstamos veikos padarymo.

Ikiteisminio tyrimo metu S. O. nurodė, kad O. V. daiktus nufotografavo, iÅ¡siuntė kažkokiam pažįstamam, kuris superka vogtus daiktus, taigi, matyti, kad jis aktyviai ėmėsi realizavimo proceso. S. O. nurodė, kad sode savo daiktų kaip ir O. V. laikyti nenorėjo, tai buvo pavojinga, todėl vežė juos į kažkokį garaÅ¾Ä . Tik po kurio laiko pats S. O. sužinojo, kur yra tas garažas. Taip pat O. V. bandė parduoti, bet, nesėkmingai, likusį lagaminÄ su apÅ¡vietimo lempomis. Be to, liudytojas V.

I. parodė, kad kalbėdamas apie Å¡iÄ vagystę S. O. minėjo, kad daiktus pavogė kartu su kažkokiu žmogumi. Taigi, bylos aplinkybės parodo ne tik gana aktyvų O. V. vaidmenį baigiant vagystę, bet ir jau jÄ Ä¯vykdžius, o tai savo ruožtu taip pat patvirtina, kad jis veikė kaip S. O. bendrininkas – padėjėjas.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendį ir jį dėl BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo išteisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 3.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino apelianto argumentų visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Apeliantas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino nežinojęs, jog jo perkama vaizdo filmavimo įranga yra vogta.

Viso proceso metu apeliantas teigė, kad apie parduodamÄ filmavimo įrangÄ sužinojo lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini), pamatydamas jÄ eksponuojamÄ lombardo vitrinoje. Apie filmavimo įrangÄ jis pats nenusimano, tačiau jo pažįstamas R. S., gyvenantis Kaune ar Kauno rajone, tikslaus adreso nežino, jo telefono numeris įraÅ¡ytas telefone ir įvardintas kaip „R. kamera“, turi filmavimo firmÄ ir apie filmavimo įrangÄ nusimano. Apeliantas pagalvojo, kad gal jam Å¡i filmavimo įranga bus reikalinga darbui, todėl lombarde, esančiÄ filmavimo įrangÄ nufotografavo ir per Viber programÄ nusiuntė R.

S.. R. S. pasakė, kad jį Å¡i įranga sudomino ir nori jÄ apžiÅ«rėti bei nupirkti. Taip pat pasakė, kad už įrangÄ galės sumokėti iki 2 000 Eur. Tada M. A.2018 m. spalio 30 d. lombarde Å¡iÄ Ä¯rangÄ nupirko už maždaug 1 300 Eur. 3.2. Apeliantas teigia, kad jam dėl įsigyjamos įrangos abejonių nekilo, nes ji įsigyta lombarde kur ji buvo eksponuojama lombardo vitrinoje, taip pat lombardo darbuotojas, pardavęs įrangÄ , iÅ¡davė pinigų sumokėjimÄ už įsigyjamÄ Ä¯rangÄ patvirtinantį dokumentÄ .

Å ias aplinkybes patvirtina tiek pats apeliantas, tiek L. B., kuris posėdžio metu patvirtino, jog jo vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡statė prekes į virtinas ir pardavinėjo; po savaitės, atėjo klientas M. A., jis paaiÅ¡kino, kad daiktai yra seni, sutrinti, jie pasiderėjo ir pardavė tuos daiktus; už kiek pardavė daiktus M. A. nepamena, reikia žiÅ«rėti buhalterijoje. 2019 m. lapkričio 13 d. apklaustas L. B. nurodė, kad dokumentai apie Å¡ių daiktų įsigijimÄ ir pardavimÄ yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje ir esant reikalui L.

B. juos galėtų pateikti; žmogui, kuris tuos daiktus iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko, buvo iÅ¡duotas čekis, tačiau koks tiksliai dokumentas jam buvo iÅ¡duotas Å¡iuo metu neprisimena, reiktų pasitikslinti. 3.3. Atkreipė dėmesį, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tirti nebuvo, todėl teismo iÅ¡vada dėl filmavimo įrangos įtraukimo ar ne įtraukimo į įmonės apskaitÄ yra padaryta nepagrįstai ir nėra patvirtinta byloje surinktais įrodymais.

Kadangi buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimo poreikis iÅ¡kilo tik gavus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuosprendyje paminėtų aplinkybių kontekste, kartu su apeliaciniu skundu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 18 d. iÅ¡duotÄ kasos pajamų orderio BGM 2/1030, suma – 1 300 Eur, už „black magic mini pro kamerÄ su priedais“, kopijÄ , kuri gauta iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijos. 3.4. Skunde nurodoma, kad apeliantas su L. B. nebuvo pažįstami iÅ¡ ankščiau, vienas kitÄ Å¾inojo tik kaip pirkėjÄ â€“ klientÄ ir pardavėjÄ â€“ lombardo atstovÄ , todėl natÅ«ralu, jog tarp asmenų, vyraujant neutraliems socialiniams ryÅ¡iams, nesant pagrindo nepasitikėjimui, apeliantas pasitikėjo lombardo atstovu – oficialioje prekybos vietoje dirbančiu asmeniu, todėl galėjo nesuprasti jam parduodamos vaizdo filmavimo įrangos kilmės, o egzistuojant žmogiÅ¡kajam faktoriui, kurį sustiprina prekės pardavimo vieta, pagrįsta manyti, jog jam perduodama įranga nėra gauta nusikalstamu bÅ«du.

Taigi, iÅ¡ esmės byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantas bÅ«tų suvokęs, kad įgyja nusikalstamu bÅ«du gautÄ vaizdo filmavimo įrangÄ . Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog apeliantui buvo žinoma apie įsigyjamos įrangos kilmę yra pagrįsta tik tuo, jog L. B. ankstesniais nuosprendžiais ne kartÄ buvo teistas už BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ , tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog apeliantui buvo žinoma apie pardavėjo, kuris dirba įmonėje užsiimančia prekyba, teistumus.

Paminėjo, jog liudytojas R. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad apeliantui nebuvo žinoma, kad jo parduodama įranga yra vogta, taip pat liudytojas patvirtino, jog jo apeliantui pateikta informacija apie įrangos kilmę, kuria jis taip pat nebuvo tikras, buvo vertinama kaip siekis sumažinti įrangos kainÄ . Pasak apelianto, baudžiamojoje byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog apeliantas veikė tiesiogine tyčia – suprato savo veikos pavojingumÄ , neteisėtumÄ ir norėjo, siekė taip veikti. Nagrinėjamu atveju, tokia iÅ¡vada grindžiama tik prielaidomis, jog asmuo turėjo ir galėjo patikrinti filmavimo įrangos priklausomybę, tačiau veikos, kurios padarymas iÅ¡ esmės galimas tik esant tyčinei kaltės formai, nustatymas remiantis tik prielaidomis nėra pakankamas pripažinti asmenį kaltu padarius nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Pažymėjo, kad byloje taip pat nėra jokios informacijos, kurios pagrindu bÅ«tų galima spręsti, kad apeliantas anksčiau turėjo kokius nors santykius bei nusikalstamus ryÅ¡ius su vaizdo filmavimo įrangos arba jų dalių vagystes (arba kitas savanaudiÅ¡kas nusikalstamas veikas) vykdančiais asmenimis ir padėjo jiems įgyti, naudotis arba realizuoti neteisėtu bÅ«du gautÄ turtÄ . 3.5. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne objektyviais duomenimis o prielaidomis ir abejonėmis, padarė nelogiÅ¡kas ir bylos įrodymams prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas, visas abejones aiÅ¡kino ne apelianto naudai, taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1, 5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40, 3.1.8 punkto 1 dalies, 2 dalies nuostatas.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. O. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendį ir perkvalifikuoti jo veikÄ iÅ¡ BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį, ir skirti bausmę be realaus laisvės atėmimo, su ar be baudos; subendrintÄ 90 parų areÅ¡to bausmę panaikinti ir spręsti šį klausimÄ iÅ¡reikalavus duomenis, patvirtinančius areÅ¡to įvykdymÄ ; panaikinti civilinių ieÅ¡kinių tenkinimÄ ir pripažinti nukentėjusiesiems teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. 4.1.

Apeliantas skunde kelia klausimÄ , kaip buvo nustatytas žalos dydis, nes teisme gynėjo jis neturėjo ir viskÄ padarė taip, kaip jam patarė tyrėjas – pripažino savo kaltę ir atlygino žalÄ , tačiau prieÅ¡taraujant tyrėjo pažadams, jis vis vien nuteistas realiu laisvės atėmimu. Ä®sitikinęs, kad jam neteisingai paskirta bausmė, nes teismas netinkamai kvalifikavo jo veikÄ . Mano, kad tai įvyko dėl kaltinamajame akte iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms aplinkybėms, todėl bylos nagrinėjimas be gynėjo privalo bÅ«ti vertinamas kaip nuteistojo teisių į gynybÄ pažeidimas (BPK 10 straipsnis). 4.2.

Apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika analogiÅ¡kose bylose, daro iÅ¡vadÄ , kad objektas (transporto priemonė SCION), kuri pagal funkcinę paskirtį nėra saugykla, ja tampa tik tuo atveju, jei jis atitinka saugyklos kriterijus, t. y. kai jame saugomos materialinės vertybės ir jis yra apsaugotas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis, ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis. Nuosprendyje nėra aptarta, ar transporto priemonė (objektas) buvo rakinama ir ar aktualiu atveju buvo užrakinta ir apsaugota mechaninėmis ar kitomis priemonėmis, byloje nebuvo nustatyta, kad transporto priemonė (skunde nurodyta, kad kombaino kuro bakas) buvo apsaugota nuo vagystės fizinėmis, mechaninėmis ar kitomis priemonėmis. 4.3.

Nuteistasis tvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirtÄ 90 parų areÅ¡to bausmę jis įvykdė LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, todėl teismas nepagrįstai jam subendrino bausmę su 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme. 4.4. Apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, nurodo, kad Å¡ioje byloje nustatyta, jog automobilis buvo naudojamas dalyvauti eisme MB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms ir galimai MB „(duomenys neskelbtini)“ aktuali transporto priemonė apskritai nebuvo rakinama, nes neturėjo spynų arba jos buvo techniÅ¡kai netvarkingos/sugedusios ar MB „(duomenys neskelbtini)“ nerakino jų, todėl galima daryti prielaidÄ , kad MB „(duomenys neskelbtini)“ nerÅ«pestingai saugojo jiems galimai priklausantį turtÄ .

Todėl apeliantas praÅ¡o perkvalifikuoti iÅ¡ BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį, atsižvelgti į papildomus įrodymus, kurių pirmos instancijos teismas neįvertino, skiriant S. O. realiÄ laisvės atėmimo bausmę, nes jis negalėjo tinkamai naudotis jam suteikta teise į gynybÄ , ir skirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu 4.5. Nuteistas praÅ¡o apeliacinį teismÄ Ä¯vertinti bylos nagrinėjimÄ be gynėjo – teisėtumÄ ir įvertinti, ar nebuvo pažeistos jo kaip kaltinamojo teisės, numatytos BPK 22 straipsnyje.

Nuteistojo supratimu, pagal BPK 22 straipsnį, jis turi žinoti ne tik kuo jis kaltinamas, bet ir susipažinti teisme su byla, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, bei naudotis kitomis teisėmis ir pareigomis, tačiau iÅ¡nagrinėtoje byloje S. O. nežino kam iÅ¡ nukentėjusiųjų priklausė civilinio ieÅ¡kinio teisė ir nedalyvavo jÄ tiriant. Nuteistasis nematė dokumentų, patvirtinančių pavogtų daiktų įsigijimÄ ir jų įvertinimÄ , todėl nežino ir nežinojo kam jie priklausė, o žalÄ atlygino pagal tyrėjo nurodymÄ .

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei esant akivaizdžiam nukentėjusiųjų nesÄ Å¾iningumui, nuteistas praÅ¡o panaikinti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio patenkinimo ir pripažinti nukentėjusiesiems teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes nuteistasis nežino grÄ Å¾intų daiktų sÄ raÅ¡o ir visiÅ¡kai nesiorientuoja balanse tarp pateiktos ieÅ¡kinio sumos ir grÄ Å¾intų daiktų bei sumokėto ir/ar priteisto žalos atlyginimo. 4.6.

Skunde taip pat nurodoma, kad jis kaltę pripažino, žalÄ atlygino, dirba, augina 3 vaikus, Å¡eima gyvena nuomojamame bute, už kurį moka po 800 Eur per mėnesį, mama L. L. – neįgali, 55 proc. nedarbinga nuo 2008 metų, iÅ¡tekėjusi už V. L., kuris taip pat 70 proc. nedarbingas.

5. Apeliaciniame skunde L. B. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį; jei teismas nutars, kad nėra pagrindo panaikinti nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, tuomet praÅ¡o paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu arba paskirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę; taip pat praÅ¡o atnaujinti įrodymų tyrimÄ , apklausti pakartotinai V. I., prijungti pridėtus prie skundo dokumentinius įrodymus (pirkimo-pardavimo sutarties kopijÄ , Lombardo įteikimo bilieto ir 2018 m. lapkričio 13 d. kasos kvito kopijas, Sodros iÅ¡raÅ¡o kopijÄ ) prie bylos. 5.1.

Dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo, apeliantas nurodo šiuos argumentus: 5.1.1. Apelianto manymu, teismas nepakankamai įsigilino į nusikaltimo sudėtį, nepakankamai išsamiai atskleidė nusikaltimo sudėtį, bet kokius įrodymus pašalinančius nuteistojo kaltę ignoravo. Esminis liudytojas, patvirtinantis, kad L. B. neva žinojo, jog daiktai yra įgyti nusikalstamu būdu, buvo S. O., ikiteisminio tyrimo metu pažymėdamas, jog L. B. suprato, kad daiktai vogti, nors to jam ir nesakė. Šiuo atveju, teismas turėjo patikrinti, kaip ta nuomonė susidarė.

Teismui aiÅ¡kinantis aplinkybes, kaltinamasis pažymėjo, kad L. B. neaiÅ¡kino iÅ¡ kur tie daiktai, bet jis nieko neklausinėjo. Jis klausė ar vogti, bet jam atsakė, kad ne. Ikiteisminio tyrimo metu S. O. parodė, kad L. B. tuos vogtus daiktus pardavė jų buvusiam savininkui, tačiau Å¡iuo atveju reikia pažymėti, kad L. B. pardavė ne savininkui, o M. A., kuris vėliau pardavė kitam asmeniui, matomai savininkui. Å ios aplinkybės L. B. buvo žinomos ne daiktų įsigijimo ar jų pardavimo M. A. metu, o daug vėliau, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir daiktai jau buvo iÅ¡imti, apie kÄ L.

B. pasakė S. O.. Taigi, abstrakčiai nurodytų aplinkybių negalima laikyti žinojimu. Apelianto teigimu, pagal teismų praktikÄ , teisme duoti parodymai, o ne ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, turi įstatymo galiÄ . 5.1.2. Apelianto teigimu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjamo metu nebuvo iÅ¡reikalauti ir neiÅ¡tirti visi įrodymai tam, kad bÅ«tų priimtas teisingas ir teisėtas sprendimas. Kaltinamasis neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, nes kitu atveju galima daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis siekia iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, ar net daryti įtakÄ bylos eigai.

Atkreipė dėmesį, kad įtariamasis dar ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. lapkričio 13 d. papildomos apklausos metu, pažymėjo, kad gali pateikti papildomus įrodymus, jog minėtus daiktus įgijo teisėtai; dokumentai apie Å¡ių daiktų įsigijimÄ bei pardavimÄ yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje, ir esant reikalui galėtų juos pateikti; žmogui, kuris tuos daiktus pirko (M. A.), buvo pateiktas čekis, tačiau koks tiksliai dokumentas iÅ¡duotas Å¡iuo metu neprisimena, reikia pasitikslinti (6 t., b. l. 71-72).

Nuteistasis apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus: - iš pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2018 m. spalio 29 d. pas L. B. atvykus su daiktais, kuriuos ketino parduoti S. O., pardavimas prekių buvo užfiksuotas sutarties pagrindu. Sutartis yra standartinė (užpildoma ranka: pirkėjas, pardavėjas, parduodamas daiktas, kaina). Sutartyje, taip pat yra grafa, kur pardavėjas patvirtina, kad parduodamos prekės nėra vogtos, ir priklauso pardavėjui. Atkreipė dėmesį, kad L. B. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklūs, tokie pat, jis nekeitė ir išsamiai pateikė visas žinomas aplinkybes; - iš 2018 m. lapkričio 13 d. lombardo įkeitimo bilieto bei kasos čekio matyti, kad kaltinamasis pardavė daiktus lombardui UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei savo ranka patvirtino, kad parduodami daiktai priklauso pastarajam ir nėra įgyti nusikalstamu būdu.

S. O. pardavė lempas ir lagaminÄ už 100 Eur. Pažymėjo, kad pirkėjas apsidraudžia, kad tyčia nenupirktų galimai vogtų daiktų, o pardavėjas deklaruoja, kad tai jo daiktai. Tokios sutarties ir kvito (kurie nėra paneigti) egzistavimas, patvirtina, kad L. B., negalėjo padaryti nusikaltimo, kaip numatyta kaltinamajame akte bei nuosprendyje, o bÅ«tent: po to, neva tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ Ä¯gijo žinomai vogtÄ ir pagrobtÄ turtÄ â€“ lagaminÄ su apÅ¡vietimo lempomis. 5.1.3. Apelianto teigimu, turi bÅ«ti įvertinta, kad visi sandoriai vyko lombardo patalpose, kai S. O. atvažiavo į lombardÄ ir pasiÅ«lė įrangÄ , rodė nuotraukas, o L.

B. apžiÅ«rėjo, pasakė kainÄ kokiÄ gali duoti. Tik pačius daiktus atvežė vakare, o kadangi lombardas jau nedirbo, tai atvežė prie namų, nes buvo vėlus metas. Be to, ikiteisminio tyrimo metu pažymėta, kad L. B. užsiima įvairių daiktų prekyba, ir jÄ L. B. vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Teismas pažymėjo, kad jokie dokumentai nebuvo suraÅ¡yti ir iÅ¡duoti nei S. O., nei M. A., tačiau, anot apelianto, tai yra tik teismo, kuris tinkamai neįsigilino ir tinkamai neiÅ¡nagrinėjo bylos, prieÅ¡taringos iÅ¡vados.

Turi bÅ«ti įvertinta ir tai, kad teisme pagarsinus parodymus, S. O. aiÅ¡kiai parodė, kad keleto žodžių ikiteisminio tyrimo metu galėjo nesuprasti, arba nesureikÅ¡minti ir patvirtinti; teisme kategoriÅ¡kai patvirtino, kad L. B. nežinojo, jog daiktai vogti, tik manė, kad supranta, jog vogti. Visa tai yra konkrečios abejonės, samprotavimai, prielaidos, jokių faktų. 5.1.4. Apelianto įsitikinimu, dar kartÄ vertintini ir kito liudytojo V. I. parodymai, nes jie turi esminės reikÅ¡mės, apkaltinamajam L.

B. nuosprendžiui, nors jie yra abstraktÅ«s, tačiau teismas nesigilino dėl jų patikimumo, ar L. B. žinojo, kad daiktai vogti ar ne, tiesiog pagarsino protokolÄ , Å¡is patikino, kad parodymai iÅ¡ esmės teisingi ir tuo teismas apsiribojo. Å iuo atveju tikslinga iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuo vadovaujantis liudytojas padarė tokias iÅ¡vadas, kad L. B. žinojo, jog perkami daiktai yra vogti. Ar liudytojo nuomonė kategoriÅ¡ka, ar kelianti abejones. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas neva pasakė telefonu L. B., kad žmonės padarė kažkokiÄ technikÄ , ir neva L.

B. turėjo suprasti, kad pavogė. Šiuo atveju svarbu ne tik kaip supranta žodį „padarė“ V. I., svarbu kaip suprato L. B. žodį padarė, nes žodis „padarė“ labiau tinka prie žodžio pagamino, uždirbo, įsigijo, o kokiu būdu, neaišku. L. B. aiškiai paklausė ir tiesioginis liudytojas tai patvirtino. L. B. galėjo kilti abejonė, todėl jis pasiklausė, ar tikrai ne vogti, ir pareikalavo patvirtinti sutartimis. Teismas taip pat pažymėjo, kad V. I. teigė, jog L. B. kažkokie asmenys pardavė statybinius instrumentus, kurie buvo vogti, tačiau tokie paaiškinimai nepasitvirtino, tai tik kažkokios pasakos.

Todėl, apelianto įsitikinimu, tikslinga dar kartÄ apklausti minėtÄ liudytojÄ . 5.1.5. Apelianto vertinimu, teismo iÅ¡vada, kad L. B. įrangÄ pardavė baltarusiams, bandė nuslėpti įrangos buvimo vietÄ , apskritai yra nelogiÅ¡ka ir neteisinga. Lombardas ar jo darbuotojai, savininkai, akcininkai, juridinio asmens dalyviai neprivalo niekam aiÅ¡kinti, kur deda įsigytus daiktus, tai yra lombardo komercinė paslaptis, nebent Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pateikti duomenis ikiteisminio tyrimo įstaigoms. 5.1.6.

Pažymėjo, kad su teismo nurodytomis aplinkybėmis (L. B. ankščiau buvo teistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir šios aplinkybės patvirtina, kad šios veikos pavojingumas bei pasekmės L. B. yra žinomos) iš dalies sutinka, tačiau, jeigu praeityje asmuo yra teistas, jis puikiai žino, kad nusikalstamu būdu įgytais daiktais disponuoti negalima, todėl ir buvo parengtos sutartys, kur pardavėjas patvirtina, kad daiktai nevogti. Be to, L. B. prieš įsigydamas pasiklausė, ar daiktai nėra vogti.

L. B. nedalyvavo vagystėje, nežinojo jos planų, neaptarinėjo vagystės detalių. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis žinojo apie vagystę, be to, visada yra tikimybė, kad, jeigu asmuo parduodamas sako, jog pavogė daiktus, jis gali pajuokauti, todėl, kaip vertinti pardavėjo paaiÅ¡kinimus, kai pastarÄ jį matai pirmÄ kartÄ , jis nėra panaÅ¡us į narkomanÄ , nėra alkoholikas. 5.1.7. Apelianto įsitikinimu, Å¡iuo atveju, pripažįstant kaltu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, in dubio pro reo principų pažeidimas yra grindžiamas tuo, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog nuteistasis L.

B. žinojo, kad disponavo nusikalstamu būdu gautu turtu, o teismo argumentai pagrįsti abejotinomis išvadomis. 5.2. Apeliantas taip pat nesutinka su bausmės skyrimo pagrindais, nurodė šiuos argumentus: 5.2.1. Pažymėtina, kad teismas turėjo nurodyti, kodėl negalima skirti kitos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Nepaisant to, kad apeliantas yra eilę kartų teistas, visgi iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra dirbantis, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, yra įmonės savininkas, įmonėje dirba penki darbuotojai, mokami gyventojų pajamų mokesčiai už patalpas, naudojamas komercinei veiklai, mokami gyventojų pajamų mokesčiai už įdarbintus darbuotojus, mokamas pelno mokestis ir kiti mokesčiai.

Paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę, tokiÄ Ä¯monę tektų uždaryti, nutraukti nuomos sutartis, atleisti darbuotojus. 5.2.2. Taip pat nuteistasis turi Å¡eimÄ , nepilnametę dukterį, kuriÄ augina, iÅ¡laiko, auklėja. Teismas Å¡iuo atveju skirdamas realiÄ laisvės atėmimo bausmę, sprendžia nubaudimo klausimÄ , bet problemos nesprendžia iÅ¡ esmės. Vertintina, kad L. B., atvykus policijai, savanoriÅ¡kai grÄ Å¾ino apÅ¡vietimo lempas, nors to galėjo tyčia ir nepadaryti, nes kratos metu jos nebuvo surastos.

Toks L. B. elgesys buvo geranoriÅ¡kas, pasielgė nieko neverčiamas, atstatė teisingumÄ , atlygino žalÄ , kurios nepadarė, patyrė 100 Eur nuostolius (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl tai laikytina lengvinančia aplinkybe. 5.2.3. Apeliantas akcentuoja, kad teismas jam skyrė laisvės atėmimo bausmę, gerokai didesnę, nei sankcijoje numatytas vidurkis, o subendrinus su neatlikta bausme, paskyrė didesnę nei 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

6. Atsiliepime prokurorė nurodo, kad nesutinka su nuteistųjų S. O., M. A. ir L. B. apeliaciniais skundais ir praÅ¡o jų netenkinti, palikti galioti skundžiamÄ nuosprendį Å¡ioje dalyje be pakeitimų. 6.1. Dėl S. O. apeliacinio skundo nurodė Å¡iuos argumentus: 6.1.1. Aplinkybė, kad teisme S. O. nesinaudojo pasirinkto gynėjo pagalba nedaro proceso nei sprendimo neteisėtu, kadangi nebuvo duomenų, jog yra pagrindai Å¡iam asmeniui skirti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , bei, kad asmuo proceso metu iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ ar ėmėsi veiksmų tokiÄ pagalbÄ gauti.

Teisminio proceso metu kaltinamajam buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jo teisės, taip pat ir teisė turėti gynėjÄ , tačiau turėdamas galimybę (asmens laisvė nebuvo suvaržyta, procesas truko ilgÄ laikÄ , vyko ne vienas posėdis ir susirasti gynėjÄ kliūčių nebuvo) tokia teise jis sÄ moningai nesinaudojo. Todėl S. O. teisė į gynybÄ ir teisėtÄ procesÄ nebuvo pažeista. 6.1.2. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos dydžio nustatymo nurodė, kad kaltinimas, perduodant bylÄ teismui bei baigus jÄ nagrinėti, laikėsi pozicijos, jog veika yra padaryta didelė turtinė žala.

Teismas bylos nagrinėjimo metu pasirinko taktikÄ Å¾alai nustatyti ir padarė kitokias iÅ¡vadas, nustatydamas, kad padaryta nusikalstama veika žala nesiekia didelės žalos dydžio, todėl kaltinamojo veiksmus kvalifikavo ne kaip veikÄ numatytÄ BK 178 straipsnio 3 dalyje (sunkų nusikaltimÄ ), o kaip veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje (apysunkį nusikaltimÄ ), kas ženkliai Å¡velnina nuteistojo padėtį, todėl Å¡io apeliacinio skundo argumento tikslas nėra visiÅ¡kai aiÅ¡kus.

S. O. teismo posėdžio metu buvo įspėtas, kad jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės gali bÅ«ti tikslinamos, o pati veika kvalifikuojama ir kaip BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas. Taigi jam buvo užtikrinta teisė pasiruoÅ¡ti gynybai, taip pat nepažeista procesinė teisė žinoti tikslias kaltinimų ribas. Tuo labiau, kad pats apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ baigiant nagrinėti teisme, sutiko dėl žalos dydžio, sutarė dėl jos atlyginimo su nukentėjusiuoju Ž.

Ž.. Teismas nuosprendyje argumentavo ir iÅ¡aiÅ¡kino, kad kvalifikuojant veikas pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali bÅ«ti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainÄ , turto sukÅ«rimo (atkÅ«rimo), įsigijimo kaÅ¡tus. Tais atvejais, kai byloje nėra duomenų apie daikto pirkimo-pardavimo sandorio sumÄ arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., jei savininkas turtÄ Ä¯sigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokiÄ nuolaidÄ ), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiÅ¡ko ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainÄ .

Å iuo atveju teismas, iÅ¡tyręs pagal galimybes gautus įrodymus, pasitelkęs turto vertinimo ekspertÄ , konstatavo, kad S. O. pavogtų daiktų, kurie buvo nenauji, naudoti, neturintys tiesioginės vartojamosios ar kitos vertės (kolekcinės ar pan.), todėl vagystės metu bendra vertė buvo ženkliai mažesnė negu Å¡ių daiktų įsigijimo kaina. Didžioji dalis iÅ¡ Ž. Ž. pavogtų bei surastų daiktų buvo grÄ Å¾inti nukentėjusiajam, jie toliau buvo eksploatuojami, praėjo ilgas laiko tarpas, todėl juos iÅ¡tyrus nebÅ«tų gautas objektyvus vertinimas.

Teismas konstatavo, kad yra abejonių tiek dėl nagrinėjamu atveju pagrobtų atskirų daiktų vertės, tiek dėl jų bendros sumos, abejonių, ar ji tikrai didesnė už baudžiamojo įstatymo numatomÄ 12 500 Eur sumÄ , ir negalima abejonės paÅ¡alinti, vertinant byloje esančius įrodymus, o visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai. Pažymėjo, kad Å¡iuo atveju daiktų vertės nustatymas yra vertinimo dalykas, bei atsižvelgiant į tai, kad Ž. Ž. taip pat neiÅ¡reiÅ¡kė pretenzijų dėl daiktų vertinimo, kaltinimas neskundė teismo sprendimo Å¡ioje dalyje. 6.1.3.

Dėl skunde nurodyto argumento, kad S. O. veiksmai neteisingai įvertinti kaip „įsibrovimas į saugyklÄ â€œ, pažymi, kad jis yra nepagrįstas, neatitinka teismų praktikos bei teisės aiÅ¡kinimo Å¡ios kategorijos bylose, todėl yra atmestinas. Konkrečiu atveju, nukentėjusiajam priklausantis automobilis, į kurį buvo įsibrauta, visiÅ¡kai atitinka veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymius ir veika neturi bÅ«ti perkvalifikuojama. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau, jeigu iÅ¡ mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai, vagystė laikoma padaryta įsibraunant į saugyklÄ .

Tai, kad automobilis SCION, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės metu stovėjęs J. Basanavičiaus 18, Vilniuje, buvo saugomas mechaninėmis, techninėmis priemonėmis, akivaizdu vien jau iš to, kad S. O. į jį įsibrovė išdaužęs kairės pusės galinių durų ir bagažinės dangčio stiklus. Apeliaciniame skunde nurodomas kombaino kuro bakas neturi ryšio su aptartomis aplinkybėmis. 6.1.4. Skunde nėra pateikta duomenų patvirtinančių, kad bausmių bendrinimas nuosprendyje atliktas neteisingai.

Bausmė tinkamai paskirta, įvertinus tiek baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančias aplinkybes – kaip prisipažinimas, dalinis turtinės žalos atlyginimas, tiek baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tokias kaip ankstesnių teistumų skaičius, nusikaltimų recidyvas (nepripažinus O. V. kaltu, teismas nelaikė bendrininkavimo atsakomybe sunkinančia aplinkybe, dėl to paduotas prokuroro apeliacinis skundas, tačiau nuosprendžiu paskirtos bausmės keisti nepraÅ¡oma). Atsižvelgiant į tai, praÅ¡ymas dar kartÄ Ä¯vertinti atsakomybę lengvinančias aplinkybes nepagrįstas, tuo labiau, kad, vadovaujantis BK nuostatomis dėl bausmės paskyrimo, bausmė nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta, o greičiau ganėtinai palankia nuteistajam.

Atsižvelgiant į skundo argumentus, keltinas klausimas ir dėl paties prisipažinimo, savanoriÅ¡ko žalos atlyginimo vertinimo kaip nuoÅ¡irdaus, kas taip pat leidžia asmenį charakterizuoti. 6.1.5. Dėl civilinio ieÅ¡kinio klausimų, pažymėjo, kad S. O. iÅ¡ esmės viso proceso metu sutiko su nustatytu žalos dydžiu, taip pat ir galutinėje proceso stadijoje, savanoriÅ¡kai siekė jÄ atlyginti ir didelę dalį atlygino, todėl nėra aiÅ¡kus Å¡io argumento tikslas bei pagrįstumas. Neturintis pagrindo yra skundo argumentas, kad jis nežino, kuriam iÅ¡ nukentėjusiųjų turi atlyginti žalÄ , kam priklauso civilinio ieÅ¡kinio teisė, nes nukentėjusysis Å¡ioje byloje yra tik vienas – Ž.

Ž., su kuriuo proceso metu S. O. kontaktavo ir derino žalos atlyginimo klausimÄ . Dokumentai susiję su pagrobtais daiktais, jų verte, buvo iÅ¡samiai tiriami teisminių posėdžių, kuriuose dalyvavo apeliantas, metu, su jais visi proceso dalyviai galėjo/gali susipažinti. 6.2. Dėl L. B. apeliacinio skundo nurodė Å¡iuos argumentus: 6.2.1. Sutinka su skunde minima teismų praktika ar teorine dalimi dėl baudžiamojo kodekso straipsnio dispozicijos, įrodinėjimo proceso, tačiau įrodymų tyrimas bei vertinimas pirmosios instancijos teisme atliktas tinkamai, įrodymų tyrimas neatnaujintinas.

Pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė įrodymus, proceso dalyviai turėjo teisę ir galimybę pareikšti prašymus jų tyrimo metu, tačiau L. B. tokio prašymo dėl liudytojo apklausos nereiškė, pretenzijų, kad tam tikros aplinkybės nenustatytos, prašymų ar pastabų taip pat. Priešingai nei nurodoma skunde, teismas ne abstrakčiai, o aiškiai išdėstė nuosprendyje aplinkybes, kuriomis grindžia, kodėl nustatyta, kad L. B. aiškiai suprato, jog aktualūs daiktai yra vogti.

Taip pat atlygino padarytÄ Å¾alÄ . Su skundu pateikiami dokumentai, kurie neva patvirtina, kad L. B. nežinojo, jog įsigyja vogtus daiktus, atsižvelgiant į kitas nustatytas aplinkybes, nekeičia pastarojo veiksmų vertinimo kaip nusikalstamos veikos. Formalus pirkėjo apsidraudimas, neva siekiant nenusipirkti pavogtų daiktų, ir formalus pardavėjo deklaravimas, kad tai jo daiktai, nekeičia situacijos esmės. Kai realiai abu asmenys supranta, kad vienas jų parduoda nusikalstamu bÅ«du įgytas vertybes, o kitas minėtÄ aplinkybę suprasdamas, jas įsigyja, kaip buvo nustatyta Å¡ioje baudžiamojoje byloje.

Skunde nurodomas S. O. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų reikÅ¡mės neigimas nepagrįstas, nes L. B. inkriminuotas aplinkybes grindžia nustatytų įrodymų visuma. Taip pat kaltę grindžia ir V. I. parodymai, patvirtinti teisme. Å iai dienai, praėjus ilgam laiko tarpui, atsižvelgiant į protingumo, proceso ekonomiÅ¡kumo principus, nėra pagrindo kvieti šį liudytojÄ ir reikalauti jo duoti parodymus apie aplinkybes, kurias jis sunkiai prisiminė jau bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, bÅ«tent dėl to ir buvo garsinami pastarojo parodymai, iÅ¡samiai duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Mano, taip siekiama nepagrįstai klaidinti teismÄ apelianto naudai, nes didelė tikimybė, kad Å¡iai dienai liudytojas neprisimena, objektyviai negalės tiksliai nurodyti aktualių aplinkybių ir tai nepagrįstai siekiama vertinti kaip abejonę kaltinamojo naudai. Skunde apeliantas pateikia sau palankiÄ Ä¯rodymų interpretacijÄ , kuri apeliacinės instancijos teismo gali bÅ«ti įvertinta neatliekant įrodymų tyrimo. PraÅ¡o neatnaujinti įrodymų tyrimo bei neatlikti Å¡io liudytojo papildomos apklausos, o vertinti jau surinktus įrodymus.

Be to, apeliaciniame skunde neprašoma L. B. išteisinti kaip nepadariusio nusikalstamos veikos, o peržiūrėti nuosprendį. 6.2.2. Bausmė tinkamai paskirta įvertinus baudžiamojo įstatymo reikalavimus dėl bausmės paskyrimo. Teismui įvertinus, kad aktualių daiktų vertė yra mažesnė, nei buvo nurodoma kaltinime, L. B. padėtis sušvelnėjo, atsižvelgiant į tai, jis buvo pripažintas kaltu ne pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, o pagal 189 straipsnio 1 dalį (prokurorė nuosprendžiu paskirtos bausmės keisti neprašė).

Bausmė nėra ženkliai per griežta, parinkta teisingai, atsižvelgiant į L. B. charakteristikÄ , ankstesnius teistumus, negali bÅ«ti skiriamos Å¡velnesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, nes nebÅ«tų pasiekti bausmės tikslai. 6.3. Dėl M. A. apeliacinio skundo nurodė Å¡iuos argumentus: skunde apeliantas pateikia sau palankų surinktų ir teisme patikrintų duomenų, pripažintinų įrodymais, vertinimÄ , kuris neatitinka faktinių nustatytų aplinkybių ir kurias apeliacinės instancijos teismas gali įvertinti peržiÅ«rėdamas jau surinktÄ medžiagÄ .

Nors apeliantas, kaip teigiama skunde, nuo tyrimo pradžios tvirtino, kad nesuprato, kada aktuali filmavimo įranga vogta, tai paneigta objektyviai nustatytomis aplinkybėmis. Atsiliepiant į M. A. skundÄ nurodoma, jog formalus dokumentų suraÅ¡ymas, žinant, kad fiksuojamos aplinkybės neatitinka tikrovės, neÅ¡alina asmenų atsakomybės.

7. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė tenkinti jos apeliacinį skundÄ , o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistieji M. A., S. O. ir L. B. bei jų gynėjai prašė pateiktus apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡teisintasis O. V. bei jo gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, nuteistojo M. A. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistųjų S. O. ir L.

B. apeliaciniai skundai atmetami 8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Prokurorė skundu ginčija O. V. iÅ¡teisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį teisėtumÄ ; nuteistasis M. A. apeliaciniame skunde nurodo tai, kad teismas neįvertino arba neteisingai įvertino kai kurias svarbias aplinkybes, todėl netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ; nuteistasis S. O. ginčija nuosprendžio teisėtumÄ , proporcingumÄ ir pagrįstumÄ , be to nurodo, kad jam nesuprantama, kaip nustatytas žalos dydis bei nesutinka, jog veika buvo įvykdyta įsibraunant į saugyklÄ , taip pat nurodo, kad galimai pažeista jo teisė į gynybÄ ; nuteistasis L.

B. skunde iÅ¡ esmės praÅ¡o atnaujinti įrodymų tyrimÄ , pakartotinai apklausti liudytojÄ V. I. ir prijungti su skundu pateikiamus dokumentus. Atsižvelgiant į tai ir byloje nenustačius padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinių skundų ribose. Dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 1-ojo skyriaus prokurorės apeliacinio skundo 9. Apeliaciniame skunde prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iÅ¡teisinti O.

V., kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinusi skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio ir prokurorės apeliacinio skundo motyvus, sutinka su prokurorės vertinimu, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados O. V. atžvilgiu priimtos neatsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumÄ ir esmines bylos faktines aplinkybes.

10. BK 178 straipsnio 2 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ arba pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , ryÅ¡ių kabelių kanalų sistemÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ , arba vieÅ¡oje vietoje pagrobė svetimÄ turtÄ iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio (kiÅ¡envagystė) arba automobilį, ar pagrobė strateginę ar svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktÅ«rÄ sudarantį turtÄ ar jo dalį.

11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog S. O. vagystė buvo baigta tada, kai Å¡is vogtus daiktus sunešė ir paslėpė prie konteinerių, kadangi tuo metu turėjo realiÄ galimybę su pavogtais daiktais elgtis savo nuožiÅ«ra, ir vien tai, kad O. V., papraÅ¡ytas S. O., pervežė Å¡iuos daiktus į saugesnę vietÄ , nesudaro pagrindo teigti, kad O. V. taip prisidėjo prie vagystės ar padėjo jÄ Ä¯vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais pirmosios instancijos teismo argumentais, kadangi byloje surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, jog skundžiamame nuosprendyje neteisingai nustatytas S. O. nusikalstamos veikos baigtumo momentas, dėl ko neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir O. V. nepagrįstai iÅ¡teisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

12. Pažymėtina, jog vagystės objektyvioji pusė yra apibÅ«dinama dviem momentais – neteisėtu slaptu arba atviru svetimo turto paėmimu (pirmasis momentas) ir neatlygintinu turto pasisavinimu (antrasis momentas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad turto paėmimas negali bÅ«ti prilyginamas turto pasisavinimui, kadangi turto pasisavinimo baigtumas siejamas su realios galimybės neteisėtai valdyti, naudotis bei disponuoti turtu pagal savo valiÄ , įgijimu. Vien tik pati aplinkybė, kad savininkas neberanda jam priklausančių daiktų, nes kaltininkas juos yra paslėpęs, nereiÅ¡kia, kad vagystė yra baigta.

Pabrėžtina ir tai, kad vagystės baigtumo momentas priklauso iÅ¡ dalies ir nuo grobiamų daiktų individualių savybių. Nagrinėjamo atvejo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad S. O., kaip nurodė jis pats, per 4-5 kartus, 1-1,5 val. laikotarpiu pavogtus daiktus iÅ¡ Ž. Ž. priklausančio automobilio nunešė prie elektros transformatorinės, kadangi daiktų buvo daug, jie buvo dideli ir sunkÅ«s (4 t., b. l. 44-47). Po to, jis pavogtus daiktus nunešė į kitÄ vietÄ , kas vėlgi atlikta per keletÄ kartų.

Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad pernešęs pavogtus daiktus prie konteinerių S. O. įgijo realiÄ galimybę su pavogtu turtu elgtis savo nuožiÅ«ra, atsižvelgiant bÅ«tent į tai, kad daiktų kiekis ir jų svoris iÅ¡ esmės net neleido jų paimti iÅ¡ karto, be pakartotinio grįžimo prie nukentėjusiojo automobilio. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad pats S. O. nurodė, kad kuomet vogė filmavimo įrangÄ , vienÄ pilkos spalvos lagaminÄ iÅ¡ jo pavogė, kadangi kol sunešė visus daiktus į vienÄ vietÄ , jis dingo (4 t., b. l. 45).

Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendžiant klausimÄ , ar turto pagrobėjas, fiziÅ¡kai užvaldęs svetimÄ turtÄ , jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į Å¡io turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpÄ , kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtÄ ir realias jo galimybes per šį laikÄ pasinaudoti turtu, savo nuožiÅ«ra spręsti jo tolesnį likimÄ . Atsižvelgiant į visų pagrobtų daiktų kiekį ir fizinius matmenis, akivaizdu, jog realiÄ galimybę laisvai savo nuožiÅ«ra disponuoti vogtu turtu S. O.

įgijo nuo to momento, kai minėti daiktai sukrauti į O. V. automobilį, kadangi transporto priemonės panaudojimas buvo bÅ«tinas tam, jog pagrobtas svetimas turtas bÅ«tų užvaldytas, įgyjant realiÄ galimybę neteisėtai jį valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė kitokį veikos baigtumo momentÄ nei apylinkės teismas, konstatuotina, jog keičiasi O. V. atliktų veiksmų kvalifikavimas, pripažįstant, kad nagrinėjamu atveju jis, kaip padėjėjas, bendrininkavo su S. O. ir padėjo Å¡iam suteikdamas priemonę (atvažiuodamas su automobiliu ir padėdamas iÅ¡vežti paimtus daiktus) nusikalstamai veikai įvykdyti.

13. BK 24 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų arba daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. BK 24 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamÄ veikÄ duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba Å¡alindamas kliÅ«tis, saugodamas arba pridengdamas kitus bendrininkus, iÅ¡ anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, Å¡ios veikos pėdsakus ar nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus, taip pat asmuo iÅ¡ anksto pažadėjęs realizuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

14. Pirmosios instancijos teismas sprendimÄ iÅ¡teisinti O. V. grindė ir tuo, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad O. V. buvo iÅ¡ anksto susitaręs S. O. dėl vagystės, jos metu pagrobtų daiktų pervežimo, paslėpimo ar kitų veiksmų, palengvinančių vagystės įvykdymÄ . Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog bendrininkavimÄ apibÅ«dina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų arba daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ , jų veikos bendrumas, susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas, kuomet kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).

Å iame kontekste pabrėžtina ir tai, kad įstatymas expressis verbis nenurodo kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, nors bendrininkų tarpusavio susitarimas pripažįstamas bÅ«tinuoju bendrininkavimo požymiu. Teismų praktikoje įtvirtinta tai, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu arba konkliudentiniais veiksmais (pvz., gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194-628/2019, 2K-247-719/2019, 2K-1-719/2020).

15. Nors apklausti ikiteisminio tyrimo metu S. O. ir O. V. nurodė skirtingas aplinkybes dėl pastarojo veiksmų, atliktų vagystės metu, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju tai neturi esminės reikšmės O. V. veiksmų kvalifikacijai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu S. O. teigė, kad vogtus daiktus į automobilį sukrovė kartu su O. V., vėliau minėtus daiktus nuvežė į jo patėviui priklausantį vasarnamį, kur kartu iškrovė vogtus daiktus. Vėliau O. V. šiuos daiktus nufotografavo ir nuotraukas išsiuntė savo pažįstamam.

Po poros dienų O. V. daiktus pervežė į kažkokį garaÅ¾Ä (4 t., b. l. 44-46). Tuo tarpu O. V. apklausos metu teigė, kad jis atvykęs į įvykio vietÄ iÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs nebuvo, o visus daiktus sukrovė pats S. O.. Tik nuvykus į vasarnamį jie kartu iÅ¡krovė vogtus daiktus ir kitÄ dienÄ jie kartu Å¡iuos daiktus nuvežė į O. V. nuomojamÄ garaÅ¾Ä (4 t., b. l. 168-171). Vien tai, kad O. V. galimai nekrovė S. O. pagrobto turto į savo automobilį nėra pakankama konstatuoti, jog O.

V. veiksmuose nėra bendrininkavimo požymių. Pabrėžtina tai, kad O. V., suvokdamas, kad kraunamas turtas nepriklauso S. O. ir galimai gautas neteisėtu bÅ«du, turėjo realiÄ galimybę sustabdyti nuteistÄ jį, atsisakyti jam padėti, tačiau taip nepadarė ir konkliudentiniais veiksmais iÅ¡ esmės iÅ¡reiÅ¡kė savo pritarimÄ atliekamiems veiksmams bei nebandė užkirsti jiems kelio.

16. Kaip teisingai pabrėžiama prokurorės apeliaciniame skunde, O. V. žinojo apie S. O. polinkį nusikalsti. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, O. V. parodė, kad nors jis su S. O. susitinka retai, Å¡is jam dažniausiai skambina ir siÅ«lo pirkti įvairius daiktus (4 t., b. l. 167-171). IÅ¡teisintasis Å¡ios apklausos metu taip pat nurodė, kad įvykio dienÄ S. O. anksti ryte, apie 7 val., paskambino ir pasakė, kad reikia skubiai pervežti daiktus. Esant tokioms įvykio aplinkybėms, sunku sutikti su O. V. pateikta versija, jog jis nesuprato, kad daiktai yra vogti.

Pabrėžtina, kad pats O. V. nurodė, kad pamatęs į automobilį kraunamÄ filmavimo įrangÄ , suprato, kad tÄ Ä¯rangÄ S. O. kažkur pavogė, tačiau nežinojo nei kur, nei iÅ¡ ko tie daiktai pavogti, kadangi su juo vagystėje nedalyvavo (4 t., b. l. 169). IÅ¡ esmės Å¡iÄ aplinkybę O. V. patvirtino ir vėlesnės apklausos metu, nurodydamas, kad jis žinojo, jog S. O. nėra operatorius ar filmuotojas, todėl jam kilo įtarimas, kad daiktai yra ne jo (4 t., b. l. 179). Apklaustas teismo posėdyje O.

V. teigė, kad iÅ¡ pradžių nežinojo, kokie ten daiktai, tačiau susikrovus daiktus suprato, kad turtas nepriklauso S. O. (7 t., b. l. 46). Pažymėtina, kad S. O. su O. V. bendravo pakankami dažnai, 2018 m. rugsėjo 28 d. jie susisiekė net 13 kartų, taip pat buvo susisiekę prieÅ¡ vagystės įvykdymÄ , kas aiÅ¡kiai parodo, jog nurodyti asmenys vienas kitÄ pažinojo pakankamai gerai. Nors sutiktina su apylinkės teismo iÅ¡vadomis, jog nagrinėjamu atveju nenustatytas konkretus S. O. ir O. V. susitarimas dėl Å¡ios vagystės įvykdymo, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad O.

V. suvokė atliekamų veiksmų pobÅ«dį ir tai, kad jis, padėdamas S. O. pervežti daiktus į kitÄ vietÄ iÅ¡ esmės Å¡iam sudaro realiÄ galimybę pradėti su vogtu turtu elgtis savo nuožiÅ«ra. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad O. V. veiksmuose nustatyti bendrininkavimo subjektyviÄ jÄ pusę apibÅ«dinantys požymiai.

17. Vadovaujantis aukščiau iÅ¡vardintomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, jog O. V., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. O., veikdamas padėjėjo vaidmenyje, padėjo S. O. padaryti nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina iÅ¡vadÄ , jog S. O. nusikalstamas sumanymas – neteisėtas jam nepriklausančio svetimo turto pagrobimas – nebÅ«tų pavykęs be O. V. pagalbos, o taip pat iÅ¡ bylos duomenų akivaizdžiai matyti, kad O.

V. atliko visus padėjėjui bÅ«dingus veiksmus. Nors padėjėjas nusikaltimo objektyviųjų požymių nerealizuoja, toks jo veikimas arba neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, kadangi jis palengvina vykdytojui padaryti nusikaltimÄ . Be padėjėjo valinių pastangų nėra įmanomas bendras nusikalstamas rezultatas. Atvažiuodamas iÅ¡ karto po to, kai S. O. su juo susisiekė, O. V., pasinaudodamas savo transporto priemone, padėjo nuteistajam pervežti daiktus į saugesnę vietÄ , taip sudarė aplinkybes S. O.

įgyti realiÄ galimybę naudotis turtu savo nuožiÅ«ra. Teisėjų kolegijos vertinimu, S. O. nebÅ«tų galėjęs įgyvendinti nusikalstamo sumanymo be O. V. pagalbos, kadangi, atsižvelgiant į pagrobto turto kiekį ir fizinius matmenis, jis nebÅ«tų galėjęs pats persineÅ¡ti filmavimo įrangos į vietÄ , kurioje bÅ«tų įgijęs realiÄ galimybę disponuoti Å¡iuo turtu – kaip nurodė pats nuteistasis, nors jis matė, kad nukentėjusiojo automobilyje buvo daugiau daiktų, jis prie transporto priemonės negrįžo, kadangi toliau vogti buvo per daug rizikinga (4 t., b. l. 45).

18. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo tikslus. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymÄ , taip pat atsižvelgia į teistumÄ (BK 97 straipsnio 1 dalis).

19. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį bei pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo vidurkio. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių O. V. atsakomybę lengvinančių arba sunkinančių aplinkybių. Nors O. V. iš dalies pripažino kaltę, kaip yra matyti iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuomet O.

V. teigė, jog nebuvo iÅ¡ anksto susitaręs su S. O. dėl daiktų vagystės ar pervežimo, viskas vyko spontaniÅ¡kai, tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia tai, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama nustačius du momentus – kaltininko visiÅ¡kÄ prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo nurodytÄ veikÄ bei jo nuoÅ¡irdų gailestį. Nesant bent vieno iÅ¡ nurodytų momentų, Å¡i atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali bÅ«ti konstatuota.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog O. V., nors ir pripažįsta faktÄ , kad jis padėjo S. O. pervežti vogtus daiktus į saugesnę vietÄ , tačiau ginčija, jog padėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ teikdamas priemones. Todėl tokia pozicija negali bÅ«ti vertinama kaip O. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taip pat pažymėtina, jog kaltinamajame akte prokurorė kaip O. V. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę nurodė tai, kad veika padaryta bendrininkaujant. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, vadovaujantis BK 25 straipsnio 2 dalimi, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti arba užbaigti, jeigu bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai.

Å iuo atveju O. V. nagrinėjamame nusikaltime atliko ne vykdytojo, o padėjėjo vaidmenį, taigi jo vaidmuo netgi formaliai neatitinka BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo sÄ lygų, todėl nėra pripažintina kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

20. O. V. padarė vienÄ baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ tiesiogine tyčia, kuri yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad O. V. nėra teistas anksčiau (5 t., b. l. 29), per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas devynis kartus (5 t., b. l. 33-37), ne visos baudos už padarytus nusižengimus sumokėtos. Atsižvelgtina ir į kitas O. V. charakterizuojančias aplinkybes – jis vedęs, turi du nepilnamečius vaikus (5 t., b. l. 27), bylos duomenimis Å¡iuo metu nedirba, nors yra darbingo amžiaus, yra registruotas Užimtumo tarnyboje (5 t., b. l. 30-31).

21. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, jog asmuo už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ yra baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki Å¡eÅ¡erių metų. Pabrėžtina, jog BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų su laisvės atėmimu susijusių bausmių – areÅ¡to ar terminuoto laisvės atėmimo (1 metų 2 mėnesių terminui, kaip to yra praÅ¡oma prokurorės apeliaciniame skunde) – skyrimas pirmÄ kartÄ teisiamam bei du nepilnamečius vaikus auginančiam asmeniui, prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Ä®vertinus O. V. vaidmenį nusikaltimo padarymo metu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bausmės tikslus galima pasiekti už BK 178 straipsnio 2 dalyje padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

22. BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali bÅ«ti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti O. V. už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrus mažesnę bausmę nei sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės rūšies vidurkis, t. y. paskiriant laisvės apribojimÄ vienerių metų terminui, bei vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu paskiriant įpareigojimÄ pradėti dirbti arba toliau registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tokia bausmė nebus akivaizdžiai per griežta ar per Å¡velni, bus pakankama ne tik nubausti O. V. už nusikalstamos veikos padarymÄ , bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį laikytis įstatymų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

23. BK 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, paprastai kartu paskiria ir intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Vertinant tai, kad bylos duomenimis nėra nustatyta, kad O. V. yra linkęs piktybiÅ¡kai pažeisti įstatymus, taip pat atsižvelgiant į paskirtos bausmės bei įpareigojimų paskirtį bei tikslus, konstatuotina, jog bausmės tikslai Å¡ioje byloje gali bÅ«ti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu O. V. neskiriant intensyvios priežiÅ«ros.

24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos nuosprendis dalyje dėl O. V. iÅ¡teisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl Å¡ioje dalyje yra naikintinas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis iÅ¡ dalies tenkinant prokurorės apeliacinį skundÄ .

25. Atsižvelgiant į aptartus motyvus dėl O. V. pripažinimo kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį bei 178 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas nustato O. V. padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes bei patikslina nustatytas S. O. padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir konstatuoja, kad: S. O., 2018 m. rugsėjo 27 d., laikotarpiu nuo 20.40 val., iki 2018 m. rugsėjo 28 d., 8.15 val., J. Basanavičiaus 18, Vilniuje, išdaužė nukentėjusiajam Ž. Ž. priklausančio automobilio SCION, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinių durų ir bagažinės dangčio stiklus ir taip įsibrovė į šį automobilį, bei iÅ¡ jo salono paėmė mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), priklausantį turtÄ : filmavimo kamerÄ Blackmagic Ursa Mini Pro, dviejų apÅ¡vietimo lempų komplektÄ su priedais lagamine CAME-TV BOLTZEN 150W FRESNEL FOCUSABLE LED DAYLIGHT, apÅ¡vietimo lempÄ CAME-TV 1806B BI-COLOR LED PANEL, dvi baterijas CINEREADY CR-160WH V-MOUNT BATTERY, mikrofonÄ SENNHEISER MKH 416-P48, mikrofono laikiklį su apsauga PROAIM CARBON FIBER BOOM POLE, 2 prisegamus mikrofonus SENNHEISER MKE 2-4-3 GOLD-C, 2 prisegamų mikrofonų siųstuvus SENNHEISER EW 112-P G3 GB WIRELESS MIC SET, konverterį BLACKMAGIC MICROCONVERTER SDI TO HDMI, filmavimo bėgiukus PROAIM 12FT STRAIGHT LONG ALUMINIUM TRACK, spalvų korekcijos lentelę X-RITE COLOR CHECKER CLASSIC, ir Ž.

Ž. priklausantį turtÄ â€“ objektyvÄ SIGMA 18-35 F/1.8 ART, objektyvÄ CARL ZEIS MAKRO-PLANAR 50 MM F/2 ZF.2, objektyvÄ CARL ZEIS MAKRO-PLANAR 85 MM F/1.4 ZF.2, objektyvÄ NIKON 80-200 F/4AI-S, baterijų bankÄ â€“lagaminÄ , garso rekorderį ZOOM H5, vaizdo monitorių VILTROX LCD1920*1200 4K HDMI 8.9 INCH DC-90, vaizdo monitorių MUSTHD M701S 7“ SDI MONITOR, ausines SONY MDR, kameros stovÄ WEIFENG WF-717, objektyvo fokuso rankinį valdiklį FOTGA DP500, kameros atminties kortelę LEXAR PROFESIONAL 128 GB CFAST 2.0 bei su Å¡iais daiktais pasiÅ¡alino prie A.

Vivulskio g. 4, Vilniuje, po ko O. V., bÅ«damas S. O. nusikalstamos veikos padėjėju ir teikdamas priemones bei iÅ¡veždamas nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus, automobiliu Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), privažiavo prie pagrobtų daiktų, kur S. O. pagrobtus daiktus sukrovė į minėtÄ automobilį, po ko O. V. S. O. bei minėtus daiktus iÅ¡vežė ir paslėpė sodo namelyje, (duomenys neskelbtini); tokiu bÅ«du S. O., įsibrovęs į saugyklÄ , pagrobė svetimÄ , mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ ir Ž.

Ž. priklausantį, ne didesnės kaip 12 500 Eur vertės turtÄ , o O. V. padėjo S. O. padaryti nusikalstamÄ veikÄ â€“ didelės vertės svetimo turto vagystę, suteikdamas priemonę bei iÅ¡veždamas nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus. Dėl nuteistojo M. A. apeliacinio skundo 26. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. A. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su motyvais, kuriais yra grindžiamas M. A. nuteisimas, bei kitais bylos duomenimis, konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas.

27. BK 189 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas įgijo, valdė, naudojosi arba realizavo turtÄ Å¾inodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje.

28. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ pripažinti M. A. kaltu bei jį nuteisti pagal BK 189 straipsnio 1 dalį pažymėjo, jog vertinant M. A. kaltę itin svarbu atsižvelgti į liudytojo R. S. ir S. S. duotus parodymus. Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, jog objektyvieji aptariamo nusikaltimo požymiai siejami su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu, tačiau, nustatant asmens kaltumÄ , įrodinėtinas ir BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , ir nori taip veikti.

29. Byloje neabejotinai nustatyta, kad filmavimo įranga buvo gauta nusikalstamu bÅ«du. Jos neteisėto įsigijimo aplinkybes patvirtino S. O., O. V., R. S., S. S., kurie parodė, jog daiktai buvo pavogti. Taip pat abejonių nekelia ir nustatyta faktinė aplinkybė, kad dalį filmavimo įrangos S. O. pardavė L. B., kuris vėliau daiktus pardavė M. A.. Nors neteisėtu bÅ«du gautos filmavimo įrangos įsigijimas iÅ¡ esmės atitinka BK 189 straipsnio 1 dalyje apraÅ¡ytus objektyviuosius Å¡io nusikaltimo sudėties požymius, tačiau vien tik Å¡ių požymių nustatymas asmens veikoje iÅ¡ esmės nėra pakankamas pagrindas taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent subjektyvusis BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymis – kaltė – nagrinėjamu atveju M. A. veiksmuose yra nenustatytas.

30. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu nustatyti momentÄ , kada M. A. suvokė, jog pirkta ir vėliau parduota filmavimo įranga buvo gauta nusikalstamu bÅ«du. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, vertindamas L. B. ankstesnius teistumus pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, padarė iÅ¡vadÄ , jog M. A. žinojo apie filmavimo įrangos kilmę. TokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas pagrindė R. S. parodymais, neva M. A. jį skubino apsispręsti dėl įrangos įsigijimo ir taip siekė kuo greičiau parduoti vogtus daiktus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta, priimta atsietai vertinant tam tikrus byloje esančius duomenis nuo jų visumos.

31. M. A. savo kaltę dėl nagrinėjamo nusikaltimo padarymo neigė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, apklausų metu nurodė filmavimo įrangos įsigijimo ir jos pardavimo aplinkybes (3 t., b. l. 57-58, 7 t., b. l. 53-54). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertinti M. A. teiktus paaiÅ¡kinimus kaip melagingus, sÄ lygotus siekio iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, pakankamo pagrindo nėra. PrieÅ¡ingai, M. A. nuosekliai ikiteisminio tyrimo bei teismo posėdžio metu teigė, kad užėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardÄ pamatė filmavimo įrangÄ , jÄ nufotografavo ir Å¡ias nuotraukas nusiuntė savo pažįstamam R.

S., kuris minėta įranga susidomėjo. Kadangi R. S. norėjo įrangÄ apžiÅ«rėti, M. A. po kelių dienų jÄ nupirko iÅ¡ lombardo ir tada susitiko su R. S.. Apklausose M. A. konkrečiai nurodė, kad neįtarė, jog visa jo nupirkta įranga gali bÅ«ti vogta, tuo labiau, kad lombarde buvo iÅ¡kabos, jog nėra priimami vogti daiktai. M. A. susitikus su R. S., Å¡is įrangÄ apžiÅ«rėjo ir jÄ iÅ¡ M. A. įgijo. Kiek vėliau R. S. paskambino M. A. ir pasakė, kad žino, kam priklauso įranga ir nori Å¡iÄ Ä¯rangÄ atiduoti savininkui.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog R. S. taip pat nurodė, jog M. A. apie daiktų neteisėtÄ Ä¯gijimÄ pasakė jau po to, kai buvo juos įgijęs iÅ¡ M. A. (3 t., b. l. 16-19, 7 t., b. l. 190-193). Taigi tiek iÅ¡ M. A., tiek iÅ¡ R. S. parodymų matyti, kad vagystės faktÄ M. A. sužinojo jau po filmavimo įrangos perdavimo R. S., dėl to konstatuotina, kad Å¡io fakto jis negalėjo žinoti pirkdamas įrangÄ iÅ¡ L. B. lombardo. Kartu su apeliaciniu skundu M. A. pateikė 2018 m. spalio 30 d. kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), gautÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 300 Eur sumai už įsigytÄ kamerÄ bei jos priedus, kas sustiprina manymÄ , kad M.

A., įsigydamas filmavimo įrangÄ , pagrįstai tikėjo, jog jÄ Ä¯sigyja legaliai, taigi neturėjo ir pagrindo manyti, kad Å¡ie daiktai galimai buvo pavogti. Pažymima, jog apylinkės teismas atmetė L. B. ir M. A. parodymus, kad filmavimo įranga buvo iÅ¡statyta lombardo vitrinoje, tokį sprendimÄ argumentuodamas iÅ¡imtinai L. B. praeities teistumais, kas apygardos teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindimas, kodėl tam tikri parodymai laikytini nepatikimais. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Å¡i aplinkybė nėra paneigta kitais byloje esančiais duomenimis, o tiek L.

B., tiek M. A. parodymai Å¡ioje dalyje yra nuoseklÅ«s ir tarpusavyje neprieÅ¡taringi. Nesutiktina su apylinkės teismo argumentais, jog aplinkybė, kad L. B. yra anksčiau teistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, sudaro pakankamÄ pagrindÄ teigti, kad tiek jis, tiek M. A. žinojo apie įvykdytÄ vagystę, kadangi tokių teiginių nepagrindžia jokia bylos medžiaga. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad M. A. pažinojo L. B. arba kitus su vagyste susijusius asmenis, todėl apylinkės teismo argumentai, kad M.

A. suprato, kad filmavimo įranga yra vogta, laikytini nepatvirtintomis prielaidomis, kuriomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.

32. Pažymėtina ir tai, kad R. S. parodymuose taip pat yra tam tikri prieÅ¡taravimai. R. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, teigė, jog pirmojo susitikimo su M. A. metu jis paėmė tik kamerÄ su jos priedais, o kitus daiktus paliko M. A.. Kai su Å¡iuo susitiko antrÄ kartÄ ir pasakė, kad įranga yra vogta, M. A. atrodė nustebęs, tačiau pažadėjo paieÅ¡koti likusių daiktų, kadangi R. S. jam pasakė, kad jų yra daugiau. Pasak liudytojo, antrojo susitikimo metu jis atgavo akumuliatorių dėžę ir mikrofono laikiklį (3 t., b. l. 17).

Apklaustas teismo posėdyje, R. S. teigė, kad iÅ¡ M. A. nupirko ir paėmė visus turėtus daiktus ir tada juos nuvežė S. S., kuris tai, ko jam nereikėjo, grÄ Å¾ino R. S.. Liudytojas patvirtino, kad M. A. jam daiktus perdavė vienu kartu, t. y. pirmojo susitikimo metu (7 t., b. l. 191). Tuo tarpu M. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje nurodė, jog pirmojo susitikimo su R. S. metu visÄ Ä¯rangÄ perdavė jam (3 t., b. l. 57-58, 7 t., b. l. 53). Nors S. S. apklausų metu nurodė, kad R.

S. jam daiktus perdavė per keletÄ kartų (2 t., b. l. 138-141, 7 t., b. l. 47-50), teisėjų kolegijos nuomone, tai nepatvirtina aplinkybės, kad M. A. pardavė vogtÄ Ä¯rangÄ R. S. jau žinodamas apie vagystės padarymo faktÄ . Po to R. S. M. A. klausė dėl apÅ¡vietimo lempų, kurios turėjo bÅ«ti kartu su kita filmavimo įranga ir kai M. A. po kažkiek laiko jas rado lombarde bei apie tai pasakė R. S., M. A. jam taip pat nurodė kontaktuoti su lombardu pačiam, nes nenorėjo bÅ«ti tarpininku. Teisėjų kolegijos nuomone, R.

S. teiginiai, kad M. A. žadėjo surasti likusius daiktus bei perdavė jam tam tikrÄ informacijÄ apie apÅ¡vietimo lempas nėra pakankama pagrįsti M. A. traukimÄ baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, kadangi tokie M. A. veiksmai neatitinka objektyviosios aptariamos nusikalstamos veikos pusės požymių, nurodytų straipsnio dispozicijoje.

33. Ä®vertinus nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumÄ , konstatuotina, kad byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų, patikimų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad M. A. įrangÄ Ä¯gijo žinodamas, jog ji yra gauta nusikalstamu bÅ«du. Jo kaltė nėra įrodyta, todėl apylinkės teismas nepagrįstai jo atžvilgiu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriame esančios iÅ¡vados iÅ¡ esmės nėra pakankamai argumentuotos ar pagrįstos. Nuosprendis Å¡ioje dalyje nelaikytinas teisėtu ar pagrįstu, todėl yra naikintinas ir M.

A. atžvilgiu priimamas naujas – iÅ¡teisinamasis – nuosprendis sprendžiant, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl nuteistojo S. O. apeliacinio skundo 34. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. O. praÅ¡o perkvalifikuoti jo veikÄ Ä¯ BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę bei panaikinti subendrintÄ 90 parų areÅ¡to bausmę ir panaikinti civilinių ieÅ¡kinių tenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti spręsti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo apeliacinio skundo išsprendimui reikšmingus duomenis ir skundo motyvus, konstatuoja, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl nėra pagrindo jį tenkinti.

35. Nuteistasis S. O. teigia, kad proceso metu buvo pažeista jo teisė į gynybÄ , kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu jis neturėjo gynėjo. Teisėjų kolegijos nuomone, toks apelianto teiginys yra nepagrįstas, kas teisingai pažymėta ir prokurorės atsiliepime į S. O. skundÄ . Kaip yra matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu nuteistajam buvo iÅ¡aiÅ¡kintos teisės dėl gynėjo (4 t., b. l. 43, 55), taip pat 2019 m. balandžio 16 d. nutarimu S. O. buvo paskirtas gynėjas advokatas Petras Prijalgauskas (4 t., b. l. 48-49).

Kaip matyti iÅ¡ 2020 m. kovo 9 d. posėdžio protokolo, S. O. buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jo procesinės teisės ir pareigos, tarp jų – ir teisė turėti gynėjÄ , kurias nuteistasis nurodė supratęs (7 t., b. l. 16). Sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytu teiginiu, jog apylinkės teismas nenustatė bÅ«tinųjų gynėjo dalyvavimo pagrindų (BPK 51 straipsnio 1-2 dalys), dėl ko S. O. nebuvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Tačiau, kaip teisingai pažymi ir prokurorė, S. O.

žinojo apie savo teisę į gynybÄ , turėjo pakankamÄ galimybę iÅ¡reikÅ¡ti pageidavimÄ dėl gynėjo suteikimo, taip pat galėjo susirasti gynėjÄ ir pats, tačiau to nepadarė. Dėl Å¡ių aplinkybių negalima sutikti su nuteistojo S. O. teiginiais, kad buvo pažeista jo teisė į gynybÄ .

36. S. O. nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad įsilauždamas į nukentėjusiojo automobilį, jis įsibrovė į saugyklÄ , todėl praÅ¡o jo veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiojo automobilis galimai net buvo nerakintas ir MB „(duomenys neskelbtini)“ nerÅ«pestingai saugojo turtÄ . Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip visiÅ¡kai nepagrįstus jokia bylos medžiaga bei vertina juos kaip deklaratyvaus pobÅ«džio.

Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra laikoma, kad standartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau, jeigu iÅ¡ mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai arba automobilio priedai (automagnetolos, garso kolonėlės ir pan.), laikytina, kad vagystė padaryta įsibraunant į saugyklÄ . Kaip yra matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pagrobtas turtas priklausė nukentėjusiajam Ž. Ž. ir MB „(duomenys neskelbtini)“.

Taip pat nesutiktina su apelianto teiginiais, jog nagrinėjamu atveju transporto priemonė nebuvo tinkamai apsaugota arba nerakinama. Kaip nurodė pats S. O., jam traukiant didelį ir sunkų juodos spalvos lagaminÄ iÅ¡ automobilio, suveikė signalizacija ir įsijungė sirena (4 t., b. l. 45), kas, teismo vertinimu, paneigia nuteistojo versijÄ , kad automobilis nebuvo apsaugotas mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis. Taip pat pabrėžtina, kad jeigu nuteistasis bÅ«tų buvęs įsitikinęs, kad transporto priemonė yra nerakinta, tuomet nebÅ«tų buvę bÅ«tinybės iÅ¡daužti automobilio lango stiklo bei per jį iÅ¡traukti įrangÄ .

Esant nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad S. O. veika yra kvalifikuota tinkamai ir pagrįstai kaip svetimo turto pagrobimas įsibrovus į saugyklÄ .

37. Nuteistasis teigia nesuvokiantis kaip buvo nustatytas žalos dydis, taip pat nurodo, kad nesupranta balanso tarp civilinio ieÅ¡kinio sumos ir grÄ Å¾intų daiktų bei priteisto žalos atlyginimo, todėl praÅ¡o netenkinti civilinių ieÅ¡kinių ir šį klausimÄ perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiojo Ž. Ž. teismui pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kilnojamojo turto vertinimo eksperto T. A. T. paaiÅ¡kinimus, nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje neįmanoma paÅ¡alinti abejonių dėl pagrobto turto vertės, tiek vertinant Å¡iuos daiktus atskirai, tiek kartu.

Atsižvelgus į tai, apylinkės teismas Å¡ias abejones įvertino S. O. naudai ir sprendė, kad pavogtų daiktų bendra vertė yra ne didesnė už 12 500 Eur sumÄ . Teismo motyvai Å¡ioje dalyje yra aiÅ¡kÅ«s, nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki, aiÅ¡kiai paaiÅ¡kinantys, kodėl pripažinta, kad Å¡ių daiktų vertės nustatymas yra vertinimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog, vadovaujantis BPK 22 straipsnio nuostatomis, S. O. turi baudžiamojo proceso įstatymo jam numatytas teises ir pareigas, tačiau vien tai, kad nuteistasis pasirinko jomis nepasinaudoti nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog procesas yra neteisėtas ar pažeidžia S. O. teises.

Kaip yra matyti iÅ¡ BPK 22 straipsnio 3 dalies, tyrimo metu S. O. turėjo teisę susipažinti teisme su byla bei jos duomenimis, tačiau byloje nėra jokių duomenų ar oficialių dokumentų, kad nuteistasis ar jo gynėjas bÅ«tų tokį praÅ¡ymÄ pateikę. Å iame kontekste pritartina ir prokurorės atsiliepimo argumentams, kad S. O. viso proceso metu sutiko su nustatytu žalos dydžiu, savanoriÅ¡kai siekė jÄ atlyginti ir didelę dalį jos atlygino, taip pat proceso metu tiesiogiai bendravo su nukentėjusiuoju Ž.

Ž.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje nukentėjusysis yra tik vienas, todėl S. O. argumentai, jog jis nežino, kuris nukentėjusysis turi teisę pareikšti civilinį ieškinį, yra iš esmės nepagrįsti.

38. Nuteistasis taip pat tvirtina, kad bausmę, paskirtÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, jis yra įvykdęs, todėl teismas nepagrįstai subendrino Å¡iÄ bausmę su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme. Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1003-932/2019, S. O. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir, subendrinus už šį nusikaltimÄ paskirtÄ 60 parų areÅ¡to bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ ja, nuteistajam S. O. buvo paskirta galutinė subendrinta 90 parų areÅ¡to bausmė.

Nagrinėjamu atveju Å¡i bausmė subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme. Kaip yra matyti iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-341-935/2019 minėtas 2019 m. kovo 6 d. nuosprendis pakeistas ir į paskirtÄ 90 parų areÅ¡to bausmę įskaityta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu bausmės dalis, kuri buvo atlikta iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutarties priėmimo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad laikytina, jog S. O. yra atlikęs 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirtÄ 90 parų areÅ¡to bausmę.

39. BK 63 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tuomet, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė ir kitÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Å iuo atveju į bausmės laikÄ Ä¯skaitoma bausmė, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Kaip matyti iÅ¡ bylos aplinkybių, S. O. nagrinėjamÄ veikÄ padarė laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d., t. y. iki 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžio priėmimo.

Todėl Å¡iuo atveju, net jeigu faktiÅ¡kai bausmę, paskirtÄ ankstesniu nuosprendžiu, nuteistasis atliko, ji yra bendrinama kartu su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 63 straipsnio 9 dalį ir tuomet yra įskaitoma į galutinę bausmę. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad Å¡iuo atveju bausmės S. O. buvo subendrintos pritaikius palankesnį nuteistajam dalinį bausmių sudėjimo bÅ«dÄ (BK 63 straipsnio 4 dalis). Taip pat pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju į nuteistajam S. O. skirtÄ 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę yra įskaityta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalis, taigi skundas Å¡ioje dalyje yra atmestinas, kadangi nepadaryti jokie procesiniai pažeidimai bendrinant nuteistajam paskirtas bausmes.

40. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo aplinkybes, į kurias teismas turėtų atsižvelgti vertinant S. O. paskirtos bausmės dydį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, jog S. O. pripažino kaltę, gailėjosi nusikaltęs, taip pat atlygino didesnę nusikaltimu padarytos žalos dalį. Pažymėtina ir tai, kad nors apylinkės teismas expressis verbis ir nepasisakė dėl aplinkybių, kurias nurodė pats nuteistasis, tačiau paskyrė jam mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis bausmę, t. y. 2 metus laisvės atėmimo.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės S. O. paskirtos bausmės dydžiui, kadangi apeliantas nenurodė motyvų, kaip jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra susijusi su jo tėvams nustatytu nedarbingumu bei tuo, jog jo šeima gyvena nuomojamame bute už kurį moka 800 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, S. O. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu, yra adekvati ir proporcinga bei buvo paskirta laikantis teisingumo principo, taigi nėra ir pagrįsto pagrindo jos keisti ar švelninti.

41. Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis dėl S. O. veikos kvalifikavimo ir jam paskirtos bausmės yra teisėtas ir pagrįstas bei priimtas nepažeidžiant įstatymų, todėl nuteistojo S. O. apeliacinis skundas atmetamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendis Å¡ioje dalyje paliekamas nepakeistas. Dėl nuteistojo L. B. apeliacinio skundo 42. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. B. praÅ¡o priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o teismui nepriėmus tokio sprendimo, praÅ¡o paskirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba paskirti Å¡velnesnę laisvės atėmimo bausmę, taip pat praÅ¡o atnaujinti įrodymų tyrimÄ , prijungti jo pateiktus dokumentus ir papildomai apklausti liudytojÄ V. I.. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo skundas yra nepagrįstas, todėl yra atmestinas.

43. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys nuteistojo S. O. ir liudytojo V. I. parodymai leidžia pagrįstai manyti, jog L. B. suvokė, kad S. O. parduota filmavimo įranga buvo įgyta neteisėtu būdu, t. y. įvykdant vagystę. Pirminės apklausos metu nuteistasis S. O. nurodė, kad, jo manymu, L. B. suprato, kad daiktai yra vogti, nors jis šiam to nepasakė (4 t., b. l. 45). Apklaustas teismo posėdžio metu S. O. nurodė, kad L. B. neaiškino iš kur tie daiktai, tačiau kai šis paklausė ar tie daiktai yra pavogti, S. O. nurodė, kad jų nevogė.

Tačiau S. O. teigimu, asmuo pirkdamas tokiÄ aparatÅ«rÄ turi suprasti, kad ji yra vogta (7 t., b. l. 18). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. I. paaiÅ¡kino, kad jis L. B. pasakė, jog žmonės „padarė“ filmavimo įrangÄ (past. – žodį „padarė“ Å¡iame kontekste reikėtų suprasti kaip įvykdytÄ vagystę) (1 t., b. l. 99-100). Å ios apklausos metu V. I. taip pat teigė, kad kai buvo su S. O. susitikęs L. B. lombarde, S. O. jam nurodė, kad L. B. pardavė vogtus statybinius įrankius už 1 200 Eur.

V. I. konstatavo, kad apie tai, jog filmavimo įranga buvo gauta nusikalstamu būdu L. B. tikrai žinojo, kadangi liudytojas pats jam tai pasakė kai kalbėjo su L. B. telefonu. Apklaustas teismo posėdyje liudytojas V. I. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo pagarsinti teismo posėdyje, kadangi jis neatsiminė visų įvykio aplinkybių (7 t., b. l. 194). Teisėjų kolegijos nuomone, sutikti su skundo argumentais, kad V. I. parodymai yra melagingi ar pramanyti vadovaujantis tik tuo, jog jie buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje, nėra pagrindo, kadangi nuo apklausos buvo praėję kiek daugiau nei dveji metai.

Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad pakartotinė V. I. apklausa iš esmės būtų netikslinga, kadangi tikimybė, jog liudytojas atsimins prieš kiek daugiau nei tris metus buvusį įvykį, yra itin maža.

44. Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybes, kuriomis L. B. įgijo filmavimo įrangÄ . Kaip apklausų metu parodė nuteistasis S. O. ir pats L. B. (3 t., b. l. 98-100), S. O. filmavimo įrangÄ iÅ¡ pradžių jam atvežė į lombardo patalpas. Papildomos apklausos metu nuteistasis teigė, jog filmavimo įrangÄ po pirminės apžiÅ«ros jam atvežė į namus (6 t., b. l. 71-72). Apklaustas teismo posėdyje, jis nurodė, kad nors susitarė su S. O., kad Å¡is jam filmavimo įrangÄ iki 17 val. atveÅ¡ į lombardo patalpas, S. O. nespėjo atvažiuoti ir vogtus daiktus atvežė į jo namus ir jis, įvertinęs įrangÄ , jÄ Ä¯sigijo už 1 000 Eur (7 t., b. l. 50).

L. B. paaiÅ¡kino, jog dėl to, kad tuomet neturėjo dokumentų tam, jog galėtų įrangÄ Ä¯sigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jis Å¡iuos daiktus įsigijo kaip fizinis asmuo, tačiau nemokėdamas jais naudotis, po to juos pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat teigė, kad paklausus S. O. iÅ¡ kur yra Å¡i įrangÄ , Å¡is teigė, kad tai yra jo daiktai. Å iuos parodymus patvirtino ir pats S. O., kuris teigė, kad iÅ¡ pradžių nuvežė L. B. parodyti įrangÄ Ä¯ lombardÄ , o po to nuvežė jÄ L.

B. į namus (7 t., b. l. 18). Taip pat nurodė, kad jokio kvito ar kito dokumento L. B. jam neiÅ¡rašė. Kaip matyti iÅ¡ aptartų S. O. ir L. B. parodymų, tarp nurodytų asmenų duotų paaiÅ¡kinimų yra esminių neatitikimų dėl aptariamų daiktų įsigijimo aplinkybių. Taip pat kyla abejonė dėl priežasties, kodėl filmavimo įranga, S. O. siekiant parduoti jÄ lombardui, buvo atvežta L. B. vėlai vakare į namus, o ne, pavyzdžiui, į lombardÄ kitÄ dienÄ darbo valandomis. IÅ¡ L.

B. paaiÅ¡kinimų matyti, kad idėja įsigyti minėtÄ Ä¯rangÄ kilo iÅ¡ dalies ir dėl to, kad tuo metu jis neturėjo reikiamų dokumentų tam, kad galėtų Å¡iÄ Ä¯rangÄ Ä¯sigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir tik vėliau, neva negalėdamas jais tinkamai naudotis, Å¡iuos daiktus pardavė įmonei. Teisėjų kolegija pabrėžia tai, kad baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių dokumentų, kad L. B. pardavė minėtÄ Ä¯rangÄ Ä¯monei, nors nuteistasis ir teigė, kad Å¡ie dokumentai yra buhalterinėje apskaitoje ir gali juos pateikti, tačiau to jis nepadarė.

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo L. B. teiginiai, kad S. O. sudarė patikimo ir nuoÅ¡irdaus pardavėjo įvaizdį, yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nurodyti siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Pritartina prokurorės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentams, kad formalus patvirtinimas, kad daiktai nėra įgyti nusikalstamu bÅ«du, neÅ¡alina fakto, kad tiek S. O., tiek L. B. suvokė, kad aptariamu atveju yra perkamos ir parduodamos nelegaliai įgytos vertybės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors kartu su apeliaciniu skundu L.

B. pateikė dokumentus, kurie neva patvirtina, kad jis negalėjo suprasti apie filmavimo įrangos kilmę, S. O. nurodė, kad jokio kvito ar kito dokumento iš L. B. negavo. Pažymėtina ir tai, kad L. B. praeityje teistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, todėl manytina, kad vertindamas galimybę, jog daiktai buvo įgyti neteisėtu būdu, L. B. turėjo būti itin atidus ir įdėti daugiau pastangų siekdamas išsiaiškinti filmavimo įrangos kilmę, kadangi puikiai žinojo, jog disponavimas nusikalstamu būdu įgytais daiktais yra draudžiamas įstatymų.

Apeliaciniame skunde nurodyta tikimybė, kad žmogus, teigdamas, jog parduoda pavogtus daiktus, iš tikrųjų juokauja, apeliacinės instancijos teismo atmetama kaip nepagrįstas nuteistojo bandymas išvengti atsakomybės. Teisėjų kolegijos nuomone, L. B. veiksmai buvo teisingai bei pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, atsižvelgus į įvykio faktines aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus.

46. Apeliaciniame skunde taip pat ginčijami L. B. paskirtos bausmės rūšis ir dydis. Nors teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo argumentais, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas iš esmės sukels L. B. tam tikrų nepatogumų, tai negali būti vertinama kaip pagrįstas pagrindas paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę. Pažymėtina tai, kad neigiamos pasekmės yra laikomos adekvačiais padariniais padarytai nusikalstamai veikai ir vien tai, kad dėl paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės L.

B. patirs tam tikrų suvaržymų, nesant kitoms iÅ¡skirtinėms aplinkybėms, neleidžia vertinti, kad paskirta bausmė yra neadekvati ar neproporcinga. Pabrėžtina, kad skunde nurodytos aplinkybės, kad L. B. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, turi mokėti mokesčius bei turi Å¡eimÄ ir nepilnametę dukrÄ neatsirado staiga ir iÅ¡ niekur, egzistavo ir veikos padarymo metu, taigi negali bÅ«ti pagrįstu pagrindu keisti apylinkės teismo paskirtos bausmės rūšį ar dydį.

47. Kaip matyti iÅ¡ L. B. charakterizuojančios medžiagos, jis yra teisiamas ne pirmÄ kartÄ (7 t., b. l. 146-151), nusikalstamÄ veikÄ padarė neatlikęs Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi paskirtos bausmės, praeityje yra baustas administracine tvarka (7 t., b. l. 157-158). Galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės iÅ¡ esmės nebuvo pakankamos siekiant sulaikyti L. B. nuo pakartotinio nusikalstamumo, taigi nėra ir pagrindo vertinti, kad nagrinėjamu atveju Å¡velnesnės nei terminuotas laisvės atėmimo bausmės paskyrimas bus pakankamas bausmės tikslams pasiekti.

Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡vardintas aplinkybes, L. B. motyvuotai paskyrė tinkamai individualizuotÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 metų 6 mėnesių terminui, kuris yra kiek didesnis nei įtvirtintas Å¡ios bausmės vidurkis. Atsižvelgdamas į tai, jog L. B. nagrinėjamÄ nusikaltimÄ padarė bÅ«damas lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos, teismas pagrįstai subendrino skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį su L. B. neatlikta bausme pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį, todėl apelianto keliami klausimai ir argumentai dėl per griežtos ar neteisingos bausmės atmestini kaip nepagrįsti.

48. Taip pat apeliaciniame skunde L. B. nurodo, kad teismas neįvertino to, jog jis savo noru, nieko neverčiamas grÄ Å¾ino apÅ¡vietimo lempas, nors galėjo to nedaryti, t. y. tokiais savo veiksmais atlygino žalÄ ir atstatė teisingumÄ , kas turėtų bÅ«ti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2014, 2K-21-942/2016).

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, lagaminÄ su jame esančiomis apÅ¡vietimo lempomis L. B. gražino tik po UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose atliktos kratos, taip pat pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, jog L. B. galėjo piktybiÅ¡kai negrÄ Å¾inti pavogtos įrangos, taip pat tai, kad jis patyrė 100 Eur nuostolius, pagrįstai verčia abejoti L. B. nuoÅ¡irdumu ir sudaro pagrindÄ manyti, kad apÅ¡vietimo lempas jis grÄ Å¾ino ne iÅ¡ geros valios, tačiau verčiamas tyrimo eigos.

Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

49. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas dalyje dėl L. B. nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, jam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota ir paskirta atsižvelgus į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl keisti ar naikinti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo 50. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. gegužės 2 d. buvo gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. gegužės 2 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodoma tai, kad valstybės naudai iš nuteistojo M. A. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 335,73 Eur.

51. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. gegužės 3 d. buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. gegužės 2 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodoma tai, kad iš nuteistojo L. B. priteistina valstybės naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 170,00 Eur.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios yra taikomos ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iÅ¡ kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos, susidariusios dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju M. A. ir L. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteisti, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėti jų pateikti apeliaciniai skundai. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje bÅ«tinybę skirti M. A. ir L. B. gynėjÄ numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiÅ¡kia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas bÅ«tinas valstybės iniciatyva.

53. Kadangi M. A. šiuo nuosprendžiu yra išteisinamas dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteisiamos.

54. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iÅ¡ nuteistojo gali iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, vis dėlto, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, Nr. 2K-60-495/2021, 2A-1-788/2021 ir kt.).

55. Nagrinėjamu atveju buvo paduotas nuteistojo L. B. apeliacinis skundas, kurio apeliacinės instancijos teismas netenkino, be to, nei nuteistasis L. B., nei jo gynėjas jokių dokumentų apie nuteistojo turtinę padėtį teismui nepateikė, iš bylos duomenų matyti, kad L. B. dirba ir yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, todėl iš L. B. valstybės naudai priteistina 170,00 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 ir 2 punktais, n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 1-ojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, nuteistojo M. A. apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistųjų S. O. ir L. B. apeliacinius skundus atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl O. V. iÅ¡teisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį: O. V. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytÄ Ä¯pareigojimÄ pradėti dirbti arba toliau registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl M. A. pripažinimo kaltu bei nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį: M. A. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. KitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo dėl patirtų 335,73 Eur iÅ¡laidų teikiant valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ priteisimo iÅ¡ M. A. netenkinti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymÄ dėl patirtų 170 Eur iÅ¡laidų teikiant valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ L. B. tenkinti bei priteisti iÅ¡ L. B. valstybės naudai 170 Eur nuteistojo atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti Teisėjai ArÅ«nas Bartkus Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė Nijolė Žimkienė