2019-07-03 Nr. AB-13883-3-61-3-03794-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1422-662/2019

Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03794-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), 2 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad trylika kartų buvo etapuojamas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės (toliau – ir Klaipėdos AVPK areštinė) į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Šiaulių TI), iš Šiaulių TI į Kauno tardymo izoliatorių (toliau – ir Kauno TI), iš Kauno TI į Marijampolės pataisos namus (toliau – ir Marijampolės PN). Konvojavimo sąlygos buvo kankinančios ir žeminančios žmogaus orumą. Kameros transporto priemonėse buvo mažos, be langų, tekdavo sėdėti vienam priešais kitą nesant galimybės pastatyti kojų, tai sukeldavo emocinę įtampą, nuovargį ir konfliktines situacijas. Pareiškėjas teigė, kad jam tekdavo 4 valandas važiuoti sulenkus kojas, tai gali būti prilyginama kankinimui. Konvojavimo metu buvo sustota Mažeikių policijos komisariate (toliau – ir Mažeikių PK), bet nebuvo leista pasinaudoti tualetu. Tualetu nebuvo sudarytos sąlygos pasinaudoti visos 4 valandų kelionės metu. Pareiškėjui konvojavimo metu taip pat trūko oro, buvo per tamsu. Papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, jog nesutiko su atsakovo atsiliepime pateiktais teiginiais, jog pareiškėjo skundas šabloniškas ir abstraktus, o pažeminimas dėl konvojavimo sąlygų realiai patirtas dėl tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų nuostatų pažeidimo.

3. Atsakovo atstovas VST atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. VST nurodė, jog pareiškėjo teiginiai nekonkretūs ir šabloniški, nenurodytos konvojavimo datos ir aplinkybės, konkretūs patirti neteisėti veiksmai. VST informavo, jog pareiškėjo konvojavimo metu konvojuojamieji buvo vedami į tualetą Šiaulių TI ir Mažeikių PK, išskyrus 2017 m. liepos 11 d. ir spalio 13 d., nes tomis dienomis Mažeikių PK nebuvo konvojaus pasikeitimo punktas.

5. VST konvojavo konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis, kurios atitinka higienos ir saugumo reikalavimus. Visuose automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai, kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai. Visam konvojavimui skirtam transportui atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos matavimai ir ventiliacijos efektyvumo matavimai, automobiliuose esanti aplinka yra tinkama konvojuoti asmenims. Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktus, galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Duomenų, kad pareigūnai būtų pažeidę Konvojavimo taisykles, ar, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į konvojaus pareigūnus dėl teisių pažeidimo VST neturi. Pareigūnai veikė teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nėra ir neteisėtų VST veiksmų, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo M. B. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas šiais specialiaisiais automobiliais: 2017 m. kovo 23 d. „VW Crafter“ ir „Iveco“, galinčiais vienu metu gabenti 49 asmenis, 2017 m. balandžio 11 d. buvo gabenamas „VW Crafter“ automobiliais, galinčiais vienu metu gabenti 38 asmenis, 2017 m. balandžio 13 d. buvo gabenamas „VW Crafter“ ir „Iveco“, galinčiais vienu metu talpinti 49 asmenis, 2017 m. balandžio 25 d. buvo konvojuotas „Mercedes Benz“ automobiliu, galinčiu vienu metu gabenti 28 asmenis, 2017 m. balandžio 27 d. buvo gabentas „VW Crafter“ automobiliais, galinčiais vienu metu gabenti 38 asmenis, 2017 m. liepos 11 d. buvo konvojuojamas automobiliu „Mercedes Benz“, kuriame įrengtos 28 sėdimos vietos, 2017 m. liepos 13 d. buvo konvojuotas „Mercedes Benz“ ir „VW Crafter“ automobiliais, kurie talpina 47 asmenis, 2017 m. rugsėjo 27 d. buvo konvojuotas „Mercedes Benz“ automobiliu, galinčiu vienu metu gabenti 28 asmenis, 2017 m. rugsėjo 28 d. buvo konvojuojamas „Mercedes Benz“ automobiliu, galinčiu vienu metu gabenti 28 asmenis, 2017 m. spalio 22 d. buvo konvojuotas automobiliu „Mercedes Benz“, galinčiu vienu metu gabenti 28 asmenis, 2017 m. spalio 12 d. buvo konvojuotas automobiliu „Mercedes Benz“, galinčiu talpinti 28 asmenis, 2017 m. spalio 17 d. buvo konvojuotas automobiliu „Mercedes Benz“, galinčiu talpinti 28 asmenis, 2017 m. spalio 19 d. buvo konvojuotas automobiliu „VW Crafter“, galinčiu talpinti 19 asmenų.

8. Atsižvelgęs į tai, kad konvojuojamų asmenų skaičius neviršijo sėdimų vietų skaičiaus, teismas pripažino, kad kiekvienam konvojuojamam asmeniui buvo skiriama pakankamai vietos, kad kelionėje nebūtų patiriami didesni suvaržymai ar nepatogumai.

9. Dėl pareiškėjo argumento, kad specialiosiose transporto priemonėse nėra įrengti tualetai, nebūdavo sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintose Konvojavimo taisyklėse (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) nėra įtvirtintas reikalavimas, kad specialiajame transporte būtų įrengti tualetai. Teismas nustatė, jog konvojuojamieji buvo vedami į tualetą pasikeitimo punktuose jų pačių prašymu. 2017 m. liepos 11 d. ir 2017 m. spalio 13 d. konvojuojamieji nebuvo vedami į tualetą Mažeikių PK, nes konvojaus užduotyje nebuvo numatyta sustojimo vieta Mažeikių PK. Konvojaus dokumentuose nėra žymų apie tai, kad pareiškėjas būtų teikęs prašymą nuvesti į tualetą, o pareigūnai būtų atsisakę tai daryti. Dėl šių aplinkybių teismas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl negalėjimo pasinaudoti tualetu.

10. Teismas nurodė, kad byloje pateiktos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 53, 55, 57, 59, 61, 63, 65, 67) patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas, atitiko techninius reikalavimus. Teismas konstatavo, kad VST pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis, todėl pažeidimų faktas nebuvo įrodytas.

11. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, padarė išvadą, kad pareiškėjo konvojavimo metu Konvojavimo taisyklėse nustatyta konvojavimo tvarka ir sąlygos nebuvo pažeistos, t. y. nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus VST veiksmus, todėl pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. 12. Pareiškėjas M. B. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokių būtų.

13. Pareiškėjas nesutinka su teismo teiginiu, kad konvojavimo metu konvojuojamieji buvo vedami į tualetą Mažeikių PK, išskyrus 2017 m. liepos 11 d. ir spalio 13 d., nes tomis dienomis Mažeikių PK nebuvo konvojaus pasikeitimo punktas. Pareiškėjas teigia, jog konvojavimo į Klaipėdą per Mažeikių PK metu buvo sustota Mažeikiuose, tačiau transporto priemonėje buvę nuteistieji į tualetą nebuvo išleisti (į tualetą prašėsi ne tik jis, tačiau ir kiti asmenys). Pareiškėjas pripažįsta, jog šį faktą įrodyti sunku, nes VST nedaro jokių įrašų apie padėtį konvojavimo metu.

14. Pareiškėjo teigimu, atsakovas pats pripažįsta, jog 2017 m. liepos 11 d. ir spalio 13 d. nebuvo niekur sustota, nes toks buvo nustatytas maršrutas. Nustatytas keturių valandų maršrutas be sustojimo yra galimai neteisėtas.

15. Atsakovo atstovas VST atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą.

16. Pareiškėjas savo reikalavimus grindžia abstraktaus pobūdžio subjektyviomis prielaidomis, nepateikia jokių pagrįstų įrodymų, argumentų ar naujų objektyvių aplinkybių, pagrindžiančių jo skundo reikalavimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui, jo teigimu, padarytos teisės aktų reikalavimus atitinkančių konvojavimo sąlygų neužtikrinimu, atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisių pažeidimų konvojuojant 2017 m. kovo 23 d. – 2017 m. spalio 19 d. nurodytais maršrutais nenustatyta, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus VST veiksmus ir pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad jis prašėsi į tualetą ir nebuvo išleistas, be to, nustatytas keturių valandų maršrutas be sustojimo yra neteisėtas.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-355/2011). Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, todėl priėmė iš esmės teisingą sprendimą.

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais. Konvojavimo taisyklių 134 punktas nustato, kad konvojuojamieji į tualetą vedami tik jų pačių prašymu ir tik po vieną. Lydimo į tualetą konvojuojamojo priešakyje saugiu atstumu nuo jo eina konvojuotojas, o konvojuojamajam iš paskos – konvojaus viršininkas arba jo padėjėjas. Pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklėse nėra numatyta kitokia vedimo į tualetą arba sustojimo pagal konvojuojamųjų asmenų pageidavimus tvarka. Pareiškėjas tik abstrakčiai teigia, kad jo neišleisdavo į tualetą, tačiau nenurodo, kad būtų kreipęsis į konvojaus pareigūnus dėl išleidimo į tualetą.

23. Konvojavimo taisyklių 137 punkte įtvirtinta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Nei viename iš byloje esančių kelionės žiniaraščių nėra nurodyta, kad pareiškėjas konvojavimo metu būtų skundęsis dėl konvojavimo sąlygų ar pareigūnų elgesio, teikęs prašymus.

24. Pareiškėjas taip pat teigia, kad nustatytas keturių valandų maršrutas be sustojimo yra neteisėtas, tačiau nepaaiškina ir nedetalizuoja, kuris maršrutas truko keturias valandas be sustojimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad be sustojimo Mažeikių PK pareiškėjas buvo konvojuojamas 2017 m. liepos 11 d. ir 2017 m. spalio 13 d. maršrutais iš Šiaulių TI į Klaipėdos AVPK areštinę ir iš Klaipėdos AVPK areštinės į Šiaulių TI (b. l. 29, 44), tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas 2017 m. liepos 11 d. ir 2017 m. spalio 13 d. maršrutais keturias valandas (iš byloje pateiktų žiniaraščių matyti, kad minėti maršrutai truko apie tris valandas). Be to, Konvojavimo taisyklės nenustato, kad esant keturių valandų konvojavimo maršrutui, yra privaloma maršrute nustatyti sustojimą, kurio metu konvojuojamieji galėtų pasinaudoti tualetu. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija aptariamą pareiškėjo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

25. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė