c44da2a3-91ef-449d-ab38-79a9e18989f7 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-331-864/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32004-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.1.; 3.3.1.18. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams S. F., O. G., A. K., G. G., Lietuvos Respublikai, M. J., R. V., F. G. dėl atidalijimo iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės ir atsakovės G. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisių gynimo, ir nustatė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė I. M. (toliau ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) priteisti S. F., O. F., A. K., G. G. ir Lietuvos Respublikai bendros dalinės nuosavybės teise, kiekvienam po 22/1942 ieškovės dalis žemės sklypo (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paskiriant bendrai naudotis: 1.1. O. F., S. F., Lietuvos Respublikai ir A. K. šio sklypo dalimi, pažymėta (duomenys neskelbtini); 1.2. O. F., S. F., G. G., A. K. ir Lietuvos Respublikai šio sklypo dalimi, pažymėta (duomenys neskelbtini); 1.3. O. F. ir S. F. šio sklypo dalimi, pažymėta (duomenys neskelbtini);

2) palikti ieškovei asmeniškai naudotis šio žemės sklypo dalimi, pažymėta (duomenys neskelbtini);

3) priteisti A. K., G. G., R. V. ir F. G. bendros dalinės nuosavybės teise, kiekvienai po 1/64 ieškovės dalį ūkio pastato (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);

4) priteisti A. K., M. J., G. G. ir F. G. bendros dalinės nuosavybės teise, kiekvienam po 1/64 ieškovės dalį ūkio pastato (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);

5) priteisti ieškovei iš S. F. 1 178,17 Eur; iš O. F. 1178,17 Eur; iš A. K. 1187,59 Eur; iš G. G. 1 187,59 Eur; iš Lietuvos Respublikos 1 178,17 Eur;

6) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų, iÅ¡skyrus R. V., M. J. ir F. G., solidariai 775 Eur ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų (100 Eur už ikiteisminio pasiÅ«lymo parengimų + 75 Eur žyminio mokesčio + 600 Eur už procesinių dokumentų parengimų ir atstovavimÄ .

2. IeÅ¡kovė nurodė, jog ieÅ¡kovei su atsakovais bendros dalinės nuosavybės teise priklauso dalys nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), turinčios nurodytas vertes pagal VÄ® „Registrų centras“ duomenis. Å ių daiktų dalimis, skirtomis bendram naudojimui su kitais bendraturčiais ieÅ¡kovė nesinaudoja, kadangi ieÅ¡kovės asmeninio naudojimo sklypo, (duomenys neskelbtini), dalis neturi prieigos prie minėtų bendrų dalių. Dėl to, 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieÅ¡kovė siÅ«lė bendraturčiams atidalinti jos dalį Å¡ių daiktų, notarine sutartimi perduodant atitinkamiems bendraturčiams jai priklausančias bendro naudojimo dalis, Å¡iems bendraturčiams padidinant savo nuosavybės dalį ir sumokant ieÅ¡kovei kompensacijas pagal valstybinį įvertinimÄ , kadangi atsakymo iÅ¡ atsakovų negavo, teikia šį ieÅ¡kinį teismui.

3. Atsakovo nacionalinės žemės tarnybos atstovė prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad žemės sklypui yra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, kurioje nustatyta, kad susitarimas sudarytas tarp tuometinių žemės sklypo bendraturčių, valdžiusių žemės sklypÄ susitarimo sudarymo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75, 4.81 straipsniai). CK 4.81 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu susitarimas yra notariÅ¡kai patvirtintas ir įregistruotas vieÅ¡ajame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja nekilnojamÄ jį daiktÄ bendrosios nuosavybės teisėmis.

Ginčo atveju susitarimas sudarytas tarp tuometinių žemės sklypo bendraturčių, valdžiusių žemės sklypÄ susitarimo sudarymo metu Nekilnojamojo turto registre buvo iÅ¡vieÅ¡intas nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. Tai sÄ lygoja iÅ¡vadÄ , kad toks juridinis faktas ieÅ¡kovei buvo žinomas įsigyjant žemės sklypo dalį, nes toks faktas buvo iÅ¡vieÅ¡intas vieÅ¡ajame registre ir laikytinas žinomas visiems suinteresuotiems subjektams (CK 4.262 straipsnis). Galiojančiu susitarimu buvo susitarta kokiomis Žemės sklypo dalimis Žemės sklypo bendraturčiai naudosis bendrai ir atskirai, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas.

4. Atsakovė G. G., jog su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka. Pažymėjo, jog tvarka atsakovei yra žinoma bei privaloma. 2017 m. rugpjūčio 1 d. sandorio sudarymo momentu ieÅ¡kovei buvo žinomas nuosavybės statusas, t.y., kad jai atiteko bendros dalinės nuosavybės turtas. IeÅ¡kovė turėjo vertinti tokio sandorio pasekmės, suvokti gyvenimo tarp kitų bendrasavininkų ypatumus, atsižvelgti į savo bei kitų savininkų interesų derinimÄ . Bendraturčiai jokių ieÅ¡kovės turtinių interesų nepažeidinėjo, tačiau tenkinti jos nepagrįstus norus dėl ieÅ¡kovės turto perleidimo, neprivalo. Ä®statymas negali įsakmiai įpareigoti kitÄ asmenį dėl turto įsigijimo. IeÅ¡kovė pasirinko netinkamÄ bÅ«dÄ spręsti savo norus bei turtinius klausimus, neteisėtai kelia reikalavimus dėl savo nuosavybės priverstinio iÅ¡pirkimo, piktnaudžiauja savo teisėmis. Dėl tokių ieÅ¡kovės veiksmų atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė:

1) įpareigoti I. M. savo lėšomis paÅ¡alinti G. G. namo, esančio (duomenys neskelbtini), stoge įrengtÄ dÅ«mtraukį, priklausantį I. M. namui bei atstatyti G. G. namo stogo vientisumÄ ;

2) priteisti iš I. M. 800 Eur neturtinės žalos atlyginimui G. G. naudai, priteisti G. G. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Kiti atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, jog ieÅ¡kovė priėmė iÅ¡ savo sÅ«naus dovanojimo sutarties pagrindu šį nekilnojamÄ jį turtÄ , dėl kurio naudojimosi tvarkos bendraturčiai buvo susitarę sutartimi, ieÅ¡kovė žinojo Å¡ios naudojimosi tvarkos sÄ lygas, atsakovai jų keisti nenori, mokėti kompensacijas už ieÅ¡kovei priklausančias dalis taip pat nesutinka. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovei atsakovai netrukdo naudotis jos nuosavybe, ieÅ¡kovė pati konfliktuoja su kaimynais, Å¡iuo ieÅ¡kiniu ji siekia tik materialinės naudos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės I. M. 31,95 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai; priteisė iÅ¡ atsakovės G. G. 31,93 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai.

2. Teismas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis, nustatė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei, atsakovams jų tarpe ir Lietuvos Respublikai. IeÅ¡kovė I. M. Å¡iame sklype 145/971 dalis įsigijo 2017 m. rugpjūčio 1 d. dovanojimo sutarties pagrindu, t. y. O. M. savo motinai I. M. padovanojo 145/971 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei Å¡iame sklype esančius statinius - gyvenamÄ jį namÄ , kurio paskirtis: gyvenamoji (vieno buto pastatai), pažymėjimas plane: (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 140.44 (vienas Å¡imtas keturiasdeÅ¡imt ir keturiasdeÅ¡imt keturios Å¡imtosios) kv. m, baigtumo procentas: 100 proc., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1/16 (vienÄ Å¡eÅ¡ioliktÄ jÄ ) dalį Å«kinio pastato, kurio paskirtis: pagalbinio Å«kio, pažymėjimas plane: (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas: 5.00 (penki) kv. m, baigtumo procentas: 100 proc., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1/16 (vienÄ Å¡eÅ¡ioliktÄ jÄ ) dalį Å«kinio pastato, kurio paskirtis: pagalbinio Å«kio, pažymėjimas plane: (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas: 15.51 (penkiolika ir penkiasdeÅ¡imt viena Å¡imtoji) kv. m, baigtumo procentas: 100 proc., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 32/100 (trisdeÅ¡imt dvi Å¡imtÄ sias) dalis kiemo statinių (lauko tualeto, tvoros), kurių paskirtis: pagalbinio Å«kio, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini).

3. Teismas taip pat nustatė, kad iÅ¡ nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2015 m. rugpjūčio 24 d. tarp I. Č. vos ir O. M., ieÅ¡kovės sÅ«nus, įsigydamas šį žemės sklypÄ bei jame esančius statinius, perėmė buvusios savininkės įsipareigojimus, numatytus sutartyje dėl žemės sklypo ir statinių naudojimosi tvarkos (pirkimo-pardavimo sutarties 5.1 p.), t. y. 2009 m. birželio 12 d. susitarimu, sudarytu tarp I. Č. ir G. G.. Tuo tarpu, ieÅ¡kovė, priimdama iÅ¡ savo sÅ«naus O. M. dovanojimo sutarties pagrindu nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kartu priėmė jo teises ir pareigas ir dėl naudojimosi tvarkos Å¡iuo turtu nustatymo, todėl nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka privaloma ir ieÅ¡kovei (CK 4.81 straipsnis).

4. Teismas taip pat nurodė, kad žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas ir Susitarimas yra galiojantys ir nenuginčyti. IeÅ¡kovės nurodyti argumentai, jog Žemės sklypo dalimis, skirtomis bendram naudojimui su kitais bendraturčiais nesinaudoja, kadangi ieÅ¡kovės atskirai naudojama dalis neturi prieigos prie minėtų bendrų dalių, nėra pagrindas tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus perduoti atitinkamiems bendraturčiams ieÅ¡kovei priklausančias bendro naudojimo dalis, Å¡iems bendraturčiams padidinant savo nuosavybės dalį ir sumokant ieÅ¡kovei kompensacijÄ pinigais pagal valstybinį vertinimÄ .

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė priimdama iÅ¡ sÅ«naus dovanojimo sutarties pagrindu šį nekilnojamÄ jį turtÄ , priėmė ir Å¡iuo turtu nustatytas nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos sÄ lygas. Susitarimas pasiraÅ¡iusioms Å alims, įskaitant ir tų Å¡alių teisių perėmėjus, turi įstatymo galiÄ , o bet kokie Susitarimo pakeitimai turi atitikti Susitarimo formÄ - t. y. turi bÅ«ti notaro patvirtinta (CK 1.74 straipsnio 1 dalis). Kadangi, ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė reikalavimo nuginčyti susitarimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, teismas vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmetė kaip nepagrįstÄ .

5. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo - įpareigoti ieÅ¡kovę I. M. savo lėšomis paÅ¡alinti G. G. namo, esančio (duomenys neskelbtini), stoge įrengtÄ dÅ«mtraukį, priklausantį I. M. namui bei atstatyti G. G. namo stogo vientisumÄ , atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . Teismas nurodė, kad atsakovė G. G., leidusi I. Č. atlikti statybos darbus, rekonstruojant garaÅ¾Ä Ä¯ dviejų aukÅ¡tų Å«kinį pastatÄ ar gyvenamosios paskirties pastatÄ , neprieÅ¡taravo inžineriniams sprendiniams ir dėl Å¡iam pastatui priklausančio dÅ«mtraukio, o kadangi pastatas įregistruotas nekilnojamojo turto registrų centre, specialistų pripažintas tinkamu naudoti, darė iÅ¡vadÄ , jog atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentai, kad ieÅ¡kovės pastatas pristatytas prie atsakovės namo panaudojant atsakovės pastato vienÄ sienÄ , pažeidžia atsakovės namo konstrukcijÄ , mažina jo vertę, trukdo namo naudojimuisi, dÅ«mtraukis pastatytas liečiant atsakovės namo sienÄ ir tuo pažeistas stogo vientisumas, laikytini nepagrįstais ir neįrodytais.

Teismas taip pat sprendė, jog nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovės kreipimÄ sis į teismÄ yra pagrindas pripažinti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti jai neturtinę žalÄ ; atsakovė neįrodė CK 6.250 straipsnyje nustatytų sÄ lygų, dėl kurių turėtų kilti ieÅ¡kovės atsakomybė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. IeÅ¡kovė I. M. (toliau ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ : priteisti S. F., O.

G., A. K., G. G. ir Lietuvos Respublikai bendros dalinės nuosavybės teise, kiekvienam po 18/1942 ieškovės dalių žemės sklypo (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paskiriant bendrai naudotis: O. G., S. F., Lietuvos Respublikai ir A. K. šio sklypo dalimi, pažymėta (duomenys neskelbtini); O. G. ir S. F. šio sklypo dalimi, pažymėta (duomenys neskelbtini); palikti ieškovei asmeniškai naudotis šio žemės sklypo dalimi, pažymėta (duomenys neskelbtini); palikti bendrai naudotis ieškovei, O.

G., S. F., G. G., A. K. ir Lietuvos Respublikai Å¡io sklypo dalimi, pažymėta (duomenys neskelbtini); palikti bendrai naudotis ieÅ¡kovei, A. K., M. J. ir G. G. kiemo statiniais (lauko tualetu, tvora) (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)); priteisti A. K., G. G., R. V. ir L. G. bendros dalinės nuosavybės teise, kiekvienai po 1/64 ieÅ¡kovės dalių Å«kio pastato (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti A. K., M. J., G. G. ir F. G. bendros dalinės nuosavybės teise, kiekvienai po 1/64 ieÅ¡kovės dalių Å«kio pastato (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti ieÅ¡kovei kompensacijÄ už perleistas dalis bendrojoje nuosavybėje: iÅ¡ S. F. 963,95 Eur; iÅ¡ O.

G. 963,95 Eur; iš A. K. 973,37 Eur; iš G. G. 973,37 Eur; iš Lietuvos Respublikos 963,95 Eur.

7. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį pažeisdamas galiojančias materialinės teisės normas ir nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų analogiÅ¡kose bylose. Pirmos instancijos teismas, kvalifikuodamas ginčo dalykÄ kaip naudojimosi tvarkos pakeitimÄ , pažeidė galiojantį teisinį reglamentavimÄ ir neteisingai iÅ¡sprendė ginÄÄ .

8. Pažymi, kad bendraturtis turi absoliučiÄ teisę atsidalinti savo turimas nuosavybės dalis iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės. Å i teisė yra sudėtinė nuosavybės teisės dalis, todėl jai taikoma ne žemesnio lygio teisinė apsauga. Niekas negali uždrausti bendraturčiui nutraukti bendros nuosavybės teisinius santykius. Apeliantė paaiÅ¡kina, kad ginčo Žemės sklypo padalijimas natÅ«ra nėra galimas techniÅ¡kai, kadangi ieÅ¡kovės asmeninio naudojimo dalis yra mažesnio ploto, nei yra leidžiamas atskiro sklypo plotas, esant sublokuotai gyvenamųjų namų statybai.

Dėl to, yra pagrindas remtis įstatymo nustatytu draudimu dalinti bendrÄ daiktÄ natÅ«ra, nes tai sukels neproporcingÄ Å¾alÄ , o faktiÅ¡kai yra neįmanoma dėl minėto plotų apribojimo. Å ias aplinkybes taip pat patvirtina byloje pateiktas antstolio A. N. 2019 m. kovo 26 d. protokolas (su 2019 m. kovo 27 d. pažyma), kuriame neginčijamai nustatyta, kad ieÅ¡kovė negali naudotis Žemės sklypo dalimis (duomenys neskelbtini) dėl to, kad jos yra užstatytos atsakovams priklausančiais pastatais. Taigi, tai yra akivaizdus neteisėtas turto nusavinimas, konstitucinio nuosavybės neliečiamumo principo ir ieÅ¡kovės turtinių teisių pažeidimas.

9. Atsakovė nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime praÅ¡o teismo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

10. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo pateiktas nagrinėjamo ginčo aplinkybių ir įrodymų vertinimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliantės reikalavimai turėtų būti atmesti, tuo labiau esant galiojančiam ir nenuginčytam Susitarimui dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo.

11. Atsakovė pažymi, jog teisės aktai numato tam tikrÄ Å¾emės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tvarkÄ , todėl kritiÅ¡kai vertintinas apeliantės ieÅ¡kinio reikalavimas dėl atidalijimo, tuo labiau tikėtina, kad toks atsidalijimas negalėtų bÅ«ti įgyvendintas, o turėtų bÅ«ti keičiama naudojimosi žemės sklypu tvarka, jeigu apeliantei ji nėra tinkama ginčyjant SusitarimÄ arba siÅ«lant Žemės sklypo bendraturčiams notariÅ¡kai pakeisti Susitarimu patvirtintÄ ir galiojančiÄ bei Å¡alims privalomÄ naudojimosi Žemės sklypu tvarkÄ , tokiu atveju rengiant naujÄ Å½emės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ , kitaip prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigtas Susitarimo galiojimas ir jo privalomumas sandorio Å¡alims ir tolimesniems Å¡io susitarimo teisių perėmėjams.

12. Atsakovė G. G. atsiliepime praÅ¡o teismo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad apeliantė neturėdama jokių įrodymų nepagrįstai skundžia atsakovus, kad jie neva jai trukdo naudotis jos nuosavybe. Nurodo, kad apeliantė pati konfliktuoja su kaimynais, elgiasi nepagarbiai, dėl ko visi kaimynai gyvena baimėje.

13. Atsakovė M. J. atsiliepime nurodo, kad sutinka, jog apeliantė naudotųsi tik lauko tualetu, Å«kiniu pastatu bei metaline tvora, kurie priklauso prie Nekilnojamojo turto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15. Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos bei dėl nekilnojamųjų daiktų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

16. Apeliantė apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo bylÄ nagrinėjęs teismas klaidingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį ir todėl nepagrįstai ginčo iÅ¡sprendimui taikė naudojimosi tvarkos pakeitimÄ , o ne atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės reglamentuojančias teisės normas.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. V R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas - suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia.

Atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės galimas Å¡alių susitarimu; bendraturčiai gali sulygti dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo įvairiais bÅ«dais: iÅ¡skiriant bendraturčiams tenkančias dalis natÅ«ra, parduodant bendrÄ daiktÄ ir pasidalijant už daiktÄ gautus pinigus, sumokant bendraturčiui kompensacijÄ už jam tenkančiÄ dalį ir kt. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais.

AiÅ¡kinant CK 4.80 straipsnio 2 dalies normÄ , teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kompensacija už dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima iÅ¡imtiniais atvejais, kai iÅ¡naudotos visos galimybės padalyti daiktÄ natÅ«ra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, nepadarius daiktui neproporcingos žalos. Taigi, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, darytina iÅ¡vada, kad tais atvejais, kai daikto atskyrimas natÅ«ra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, priteisti kompensacijÄ atidalijamam bendraturčiui be Å¡io sutikimo galima, jeigu jo dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, negalima ja realiai naudotis, o atidalijamo savininko interesas naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus.

18. Teisėjų kolegija sutinka su bylÄ nagrinėjusio teismo pozicija dėl patvirtintos ir galiojančios naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo, sprendžiant Å¡ios bylos bendraturčių ginÄÄ dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«do, tačiau nelaiko, jog teismo padarytos iÅ¡vados dėl Å¡iuo atveju taikytino konkretaus atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«do atitinka CK 4.80 straipsnio nustatytas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo sÄ lygas, taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus.

19. Esant ginčo žemės sklypo bendraturčių nesutarimams dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo aiÅ¡kintis tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės atsidalijimo, atsidalijimo sÄ lygų ir tvarkos. Teisinis ginčo santykių kvalifikavimas yra teismo pareiga ir turi bÅ«ti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikÅ¡tų reikalavimų.

20. Atsižvelgdama į tai, kad, byloje nustatytas faktines aplinkybes kvalifikavus pagal ginčo santykiui taikytinas normas, bylos teisinis rezultatas iÅ¡ esmės keičiasi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamam ginčo santykių teisiniam kvalifikavimui turėjo bÅ«ti taikomos CK 4.80 straipsnio nuostatos. Todėl sutiktina su apeliacinio skundu argumentais dėl netinkamai kvalifikuoto ginčo teisinio santykio, sprendžiant Å¡ios bylos bendraturčių ginÄÄ dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«do.

21. Pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados dėl Å¡iuo atveju taikytino naudojimosi tvarkos pakeitimo neatitinka apeliantės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyko dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Kaip matyti ieÅ¡kovė pareikÅ¡tu patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama perduoti atitinkamas Žemės sklypo ir kitų Nekilnojamųjų daiktų dalis atsakovams nuosavybės teise, siekė turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o Å¡ie ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai akivaizdžiai peržengia naudojimosi tvarkos nustatymo (pakeitimo) ribas, todėl bylÄ nagrinėjęs teismas, pasisakęs dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, neatsakė į esminį klausimÄ - dėl bendraturčio esminio intereso naudotis bendro daikto dalimi.

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad negali bÅ«ti pateisinama situacija, kai dėl netinkamo CK 4.80 straipsnio taikymo pažeidžiama asmens nuosavybės teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K- 3- 780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. M. M. ir kt. v. L. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005; ir kt.). Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino CK 4.80 straipsnyje nustatytų teisės normos tikrojo turinio, nesvarstė Å¡ios normos taikymo sÄ lygų.

22. Kolegija pažymi, kad žemės sklypo atidalijimas turėtų užtikrinti buvusių bendraturčių tarpusavio autonomiÅ¡kumÄ , tolesnių ginčų ar galimų konfliktinių situacijų ateityje iÅ¡vengimÄ , dėl to, esant galimybei bei bendraturčių nesutarimams, atidalijimas pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ turėtų bÅ«ti atliekamas taip, kad Å¡alims priskirtos atskiros žemės sklypo dalys neturėtų bendrai naudojamų plotų, servitutų ir pan., t. y. kad tarp Å¡alių bÅ«tų kuo mažiau susikirtimo taÅ¡kų. Be to, žemės sklypo atidalijimas, jei tai įmanoma, turėtų leisti įteisinti jau nusistovėjusiÄ tarp Å¡alių faktinę žemės sklypu naudojimosi tvarkÄ (atidalytas faktiÅ¡kai naudojamas žemės sklypas, kuris buvo prižiÅ«rimas, dirbamas, puoselėjamas ir pan.), nes tik taip gali bÅ«ti užtikrinti ilgainiui susiformavę Å¡alies lÅ«kesčiai dėl valdomos žemės.

23. Teismas pažymi, kad žemės sklypo atidalijimas apibrėžiamas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo bÅ«das, kai iÅ¡ bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendrataučių reikalavimu atskiriamos Å¡iems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iÅ¡ jų atskirus žemės sklypus, ir tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimÄ . Kad toks projektas, o ne laisva forma Å¡alių parengtas sklypo atidalinimo planas, yra reikalingas sprendžiant tokio pobÅ«džio ginčus, patvirtina absoliučiai dominuojanti teismų praktika (žr. pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006 ir joje pateiktus teisinius išaiškinimus plėtojanti apeliacinės instancijos teismų praktika, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-16-755/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A- 260-619/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-68-619/2018 ir kt.).

24. Nagrinėjamu atveju, teismas nevertino, ar bendraturtės pasirinktas atidalijimo bÅ«das atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktinei situacijai Å¡alinti; kai praÅ¡oma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka numato tam tikrus daikto pakeitimus, teismas patikrina, ar planuojami esminiai pakeitimai atitinka teisės aktų reikalavimus, ar yra suderinti su atitinkamomis priežiÅ«ros institucijomis ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog bendros dalinės nuosavybės į žemės sklypÄ atidalinimo klausimas bÅ«tų sprendžiamas pagal teismui pateiktÄ bendraturtės projektÄ , parengtÄ Å½emės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, ir kad tokio projekto vertinimÄ dėl atidalinamų žemės sklypų atitikimo techniniams ir teisiniams reikalavimams, įstatymo imperatyvams bei kitų gretimų sklypų savininkų interesams bÅ«tų pateikusi institucija, atsakinga už žemės sklypų formavimo teisingumÄ .

Taigi byloje nebuvo atstovaujamas vieÅ¡as interesas, nors žemės sklypų pertvarkymo ir žemės sklypų naudojimo sÄ lygų nustatymo klausimas neabejotinai turi tokį pobÅ«dį, juolab kada vienas iÅ¡ sklypo bendrasavininkų yra Lietuvos Respublika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006 yra nurodęs, kad įstatymo reikalavimus atitinkančio žemės sklypo pertvarkymo projekto pateikimo klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas per ieÅ¡kinio trÅ«kumų institutÄ .

Tai taip pat reiškia, kad nustatytas trūkumas iš esmės negali būti pašalintas apeliacinėje instancijoje.

25. Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, patikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , netyrė, ar iÅ¡vada dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«do padaryta iÅ¡tyrus ir įvertinus visas byloje turinčias reikÅ¡mės aplinkybes, kurios yra neatskiriama apeliantės ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudarančių aplinkybių dalis. NevisapusiÅ¡kas byloje turinčių reikÅ¡mės aplinkybių iÅ¡tyrimas yra esminis procesinės teisės normų pažeidimas, kuris yra pagrindas teismo sprendimÄ dalyje, kuria atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

26. Dėl to, kad byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, teisėjų kolegija nepasisako dėl priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija, nutarė: ieÅ¡kovės I. M. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimÄ dalyje, kuria atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Kitoje dalyje teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Ramunė Mikonienė Andrius Verikas Renata Volodko