c4466bb5-eb41-4ebc-908d-803baef2b660 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1123-115/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02782-2010-4Procesinio sprendimo kategorijos: 50.8.; 121.14.; 121.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 11d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo AuruÅ¡kevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės - Balynienės, RÅ«tos Burdulienės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo SB „Žaluma“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį atsakovui SB „Žaluma“ dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.             Teisėjų kolegija                                                                                                                                                                           n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė              Byloje kilęs ginčas susijęs su valstybinės žemės nuomos teisinių santykių atsiradimu, nuomos mokesčio apskaičiavimu ir jo dydžiu.              IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 48904 Lt nesumokėto mokesčio už nuomojamÄ valstybinę žemę 2009 m., 2934,42 Lt delspinigių, 3,19 Lt nesumokėto mokesčio ir delspinigius už 2008 m. PaaiÅ¡kino, kad tarp atsakovo ir valstybinės žemės savininko yra susiklostę valstybinės žemės nuomos santykiai.

Kadangi iki 2008 metų valstybinės žemės nuomos mokestis buvo skaičiuojamas nuo indeksuotos nominalios žemės vertės, atsakovas laikotarpiu 2003-2008 metais pateikė valstybinės žemės nuomos mokesčių deklaracijas, kuriose nurodė, kad bendrijos bendras apmokestinimas valstybės žemės plotas yra 49,75 ha, kurio vertė 167 160 Lt. Pritaikius Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintÄ tarifÄ â€“ 1,5 proc. žemės vertės, atsakovas kiekvienais metais mokėjo į Vilniaus rajono savivaldybės biudžetÄ po 2507,40 Lt.

Atsakovas už 2008 metus valstybės žemės nuomos mokestį sumokėjo ne visÄ ir liko skolingas 3,01 Lt bei nuo Å¡ios sumos priskaičiuotus 0,18 Lt delspinigius.              2009 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-282 buvo nustatyti nauji valstybinės žemės nuomos tarifai, mokėjimo terminai ir lengvatos. Buvo nustatytas 0,2 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas, skaičiuojamas nuo nuomojamos žemės rinkos vertės. Kadangi atsakovo nuomojamo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 24 452 000 Lt, atsakovo mokėtinas nuomos mokestis yra 48 904 Lt.

Pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. T3-217 patvirtintos valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos 17 p., tais atvejais, kai žemės nuomos mokestis nesumokamas laiku, yra skaičiuojami 0,03 proc. dydžio nuo apskaičiuotos mokesčio sumos delspinigiai, todėl ieÅ¡kinio padavimo dienÄ atsakovas privalo sumokėti 2934,24 Lt delspinigių. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 48 904 Lt nesumokėto mokesčio už nuomojamÄ valstybinę žemę 2009 m. ir 2 646,42 Lt delspinigių, 3,01 Lt nesumokėto nuomos mokesčio už 2008 m.

Teismas sprendė, kad raÅ¡ytiniai įrodymai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1991 m. gruodžio 31 d. potvarkis, kuriuo įregistruota SB „Žaluma“, Valstybinės žemės naudojimo teisės aktas, Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1989 m. spalio 6 d. sprendimas Nr. 283 patvirtina, kad atsakovui žemės sklypas suteiktas ne žemės panaudos pagrindais. IÅ¡ byloje pateiktų valstybinės žemės nuomos mokesčių deklaracijų ieÅ¡kovui teismas nustatė, kad pats atsakovas deklaravo sodininkų bendrijos „Žaluma“ bendrÄ plotÄ , kurį sudaro 49,75 ha, bei nurodė vidutinę sklypo rinkos vertę - 24 452 000 Lt.

Remdamasis tuo bei vadovaudamasis Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“ patvirtintų taisyklių 41 punktu, Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 5.8. punktu, Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklėmis, patvirtintomis Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515, Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798„Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, 1.3 ir 1.4 punktais, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-3-282 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų, mokėjimo terminų ir lengvatų“, teismas sprendė, kad ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti 48 904 Lt dydžio žemės nuomos mokestį.

Kadangi atsakovas už 2008 m. turėjo sumokėti 2507,40 Lt dydžio nuomos mokestį, o sumokėjo 2504,39 Lt, teismas sprendė, kad iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui taip pat priteistinas 3,01 Lt nesumokėtas žemės nuomos mokestis už 2008 m. Remdamasis Mokesčių administravimo įstatymo 98 str. 2 d. teismas nusprendė ieÅ¡kovo praÅ¡omus priteisti delspinigius sumažinti iki 2646 Lt, įvertinus, kad 14,7 Lt delspinigių už vienÄ dienÄ . ReikalavimÄ priteisti 0,18 Lt delspinigius už 2008 m. teismas atmetė kaip pareikÅ¡tÄ praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Apeliaciniu skundu atsakovas SB „Žaluma“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.              SkundÄ grindžia tokiais argumentais:             1. Teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2009, pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl valstybės žemės nuomos sÄ lygų ir pagrindų.

Kasacinis teismas minėtoje nutartyje nurodė konkrečias sÄ lygas, kurios yra bÅ«tinos valstybinės žemės nuomos santykiams pripažinti. Tačiau Å¡ios sÄ lygos priimant skundžiamÄ sprendimÄ nustatytos nebuvo. Å iuo atveju Å¡alys nėra sudariusios žemės nuomos sutarties, ir ieÅ¡kovas nepateikė teismui nuomojamo žemės sklypo plano, nes Å¡is planas nėra sudarytas. Žemės sklypas, kurio pagrindu ieÅ¡kovas reikalauja sumokėti žemės mokestį, nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre.

Taigi nesant suformuoto ir vieÅ¡ame registre įregistruoto apelianto naudojamo žemės sklypo plano, teismas negalėjo konstatuoti, kad tarp apelianto ir ieÅ¡kovo egzistuoja faktiniai valstybinės žemės nuomos santykiai.              2. Teismas netinkamai apskaičiavo nuomos mokestį, kadangi sprendime nurodytas apelianto žemės sklypo plotas ir 1 aro vidutinės vertės kaina yra klaidinga. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė ir nepasisakė dėl apelianto į bylÄ pateiktų įrodymų: 2011 m. gegužės 2 d.

UAB „Vilniaus matininkai“ pažymos dėl valstybinės žemės sklypų bendrijos teritorijoje kadastro duomenų bei 2011 m. vasario 8 d. VÄ® „Registrų centras“ pažymos. IÅ¡ Å¡ių įrodymų aiÅ¡ku, kad visas priskirto bendram naudojimui bendras apelianto žemės sklypo plotas sudaro 46,81 ha, o ne 49,75 ha, kaip nurodyta sprendime. Pagal VÄ® „Registrų centro“ pažymÄ apelianto 1 aro žemės Å«kio paskirties žemės 2009 metais vidutinė rinkos vertė sudarė 1413 Lt, o 1 aro mėgėjiÅ¡kų sodų paskirties – 5541 Lt.

Tuo tarpu teismas rėmėsi 4914,97 Lt 1 aro vidutine rinkos verte. Neaišku, kuo remiantis minėta vertė buvo nustatyta. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ieškovo 2005 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. T3-217 patvirtinta valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarka ir 2009 m. rugsėjo 30 d. Nr. T3-282 sprendimas dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų, mokėjimo terminų lengvatų buvo paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka ir yra privalomi apeliantui.             3.

Pagal Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiÅ¡ko sodo teritorijoje“ taisyklių 38 p, Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 2 d. skaičiuojant nuomos mokestį, turėjo bÅ«ti iÅ¡skirta ir atsižvelgta, kokį plotÄ sodininkų bendrijoje „Žaluma“ sudaro žemės Å«kio paskirties žemė, ir kokį plotÄ â€“ mėgėjiÅ¡kų sodų paskirties žemė.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pateikia tokius esminius atsikirtimus:             1. Apeliantas neteisingai aiÅ¡kina Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiÅ¡ko sodo teritorijoje“ nuostatas. LingvistiÅ¡kai aiÅ¡kinant nutarimo 2.1. punkto ir Valstybės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 41.2. punktÄ , darytina iÅ¡vada, kad jos yra taikomos tais atvejais, kai sodo bendrijose iÅ¡nuomojami jau naudojami žemės sklypai.

Pagal Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ 1. punktÄ Å¡ioje byloje nustatant, ar apeliantas turi pareigÄ mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį netgi nebÅ«tina nustatinėti fakto, kad tarp valstybės ir apelianto yra žemės nuomos santykiai, nes kai valstybinės žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka, valstybinės žemės nuomos mokestis yra mokamas ir iki nuomos sutarties sudarymo.

Nuo pat sodų bendrijos įsteigimo sodininkai naudojosi jų poreikiams skirta valstybine žeme, o nuo 2003 iki 2009 metų netgi deklaravo naudojamus valstybinės žemės plotus, tokiu bÅ«du patvirtindami naudojimosi valstybine žeme faktÄ .              2. Apeliantas 2003 – 2008 metais pateikė valstybinės žemės nuomos mokesčių deklaracijas, kuriose nurodoma, kad bendrijos bendras apmokestinamas valstybinės žemės plotas yra 49,75 ha. Pagal VÄ® „Registrų centro“ tinklapyje vieÅ¡ai prieinamÄ informacijÄ , DÅ«kÅ¡tų seniÅ«nijos BrinkiÅ¡kių kaimas priklauso 58.8 verčių zonai.

Pagal 2009 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-282 nustatytų valstybinės žemės nuomos tarifų 1.2.4. punktÄ juridinių asmenų žemei, kuri patenka į 58.8. verčių zonÄ , nustatomas 0,2 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas, kuris skaičiuojamas nuo nuomojamos žemės rinkos vertės. Kadangi byloje nėra jokių duomenų, kokiu pagrindu buvo atlikti apelianto skaičiavimai dėl sodo bendrijos naudojamo žemės ploto dydžio, apelianto pateikta UAB „Vilniaus matininkai“ pažyma negali bÅ«ti vertinama kaip įrodymas.

             3. 2008 m. rugsėjo 3 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 882 1.11 punktu pakeistas Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 5.8. punktas, kuriame nurodyta, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir valstybinės žemės sklypų, suteiktų teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriais naudotis leista žemę administruojančių institucijų sprendimai, tačiau šių žemės sklypų nuomos sutartys nesudarytos, vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius.

Taigi Å¡iuo atveju apskaičiuojant valstybinės žemės nuomos mokestį už 2009 m., turėjo bÅ«ti vertinama 2009 m. sausio 1 d. galiojanti rinkos kaina. Taigi tiek ieÅ¡kovo, tiek teismo teiginiai dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio yra teisingi. Pagal Žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 515 10 p. yra iÅ¡skiriama žemės Å«kio paskirties žemė ir mėgėjiÅ¡kų sodų žemės sklypų ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės, o tai paneigia apelianto teiginiu, kad skaičiuojant nuomos mokestį turėjo bÅ«ti iÅ¡skirta ir atsižvelgta, kokį plotÄ sodininkų bendrijoje sudaro žemės Å«kio paskirties žemė, ir kokį plotÄ â€“ mėgėjiÅ¡kų sodų paskirties žemė.

             IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacijos procesinį teisinį dalykÄ sudaro apeliacinių skundų faktinio ir teisinio pagrindo įvertinimas bei patikrinimas ar nėra aplinkybių, sudarančių absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ (CPK 320 str.). Apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kininis reikalavimas, laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai bÅ«dinga, kad Å¡iame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005-11-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo).Byloje nustatyta, kad ginčas tarp apelianto sodininkų bendrijos „Žaluma“ ir ieÅ¡kovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos kilo dėl to, ar ieÅ¡kovas pagrįstai ir teisėtai reikalauja iÅ¡ atsakovo mokėti mokestį už valstybinę žemę, Å¡io mokesčio apskaičiavimo.

             Kolegija sutinka su ieÅ¡kovo argumentais, kad apeliantas neteisingai aiÅ¡kina Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiÅ¡ko sodo teritorijoje“ nuostatas, t. y. lingvistiÅ¡kai aiÅ¡kinant nutarimo 2.1. punkto ir Valstybės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 41.2. punktÄ , darytina iÅ¡vada, kad jos yra taikomos tais atvejais, kai sodo bendrijose iÅ¡nuomojami jau naudojami žemės sklypai.

Be to, vadovaujantis Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ 1 punktu, nustatant, ar apeliantas turi pareigÄ mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, nėra bÅ«tina nustatinėti fakto, kad tarp valstybės ir apelianto yra žemės nuomos santykiai, nes kai valstybinės žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka, valstybinės žemės nuomos mokestis yra mokamas ir iki nuomos sutarties sudarymo. Tuo tarpu nustatyta, kad nuo pat sodų bendrijos įsteigimo sodininkų bendrija „Žaluma“ naudojosi jos poreikiams skirta valstybine žeme, o nuo 2003 iki 2009 metų bendrija ir deklaravo naudojamus valstybinės žemės plotus (b. l. 35-41, 53-70).             Pažymėtina, kad apeliantas 2003 – 2008 metais pateiktose valstybinės žemės nuomos mokesčių deklaracijose nurodė, kad bendrijos bendras apmokestinamas valstybinės žemės plotas yra 49,75 ha (b. l. 35-41).

Pagal VÄ® „Registrų centro“ tinklapyje vieÅ¡ai prieinamÄ informacijÄ , DÅ«kÅ¡tų seniÅ«nijos BrinkiÅ¡kių kaimas priklauso 58.8 verčių zonai (b. l. 113). Pagal 2009 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-282 nustatytų valstybinės žemės nuomos tarifų 1.2.4. punktÄ juridinių asmenų žemei, kuri patenka į 58.8. verčių zonÄ , nustatytas 0,2 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas, kuris skaičiuojamas nuo nuomojamos žemės rinkos vertės (b. l. 49-50).

Atsakovas teigia, kad teismas nepasisakė ir nevertino atsakovo pateikto UAB „Vilniaus matininkai“ atliktų matavimo duomenų, iÅ¡ kurių matyti, jog sodų bendro naudojimo žemės plotas sudaro 46,81 ha. Tačiau iÅ¡ apelianto pateiktų duomenų (b. l. 112, 114, 115, 137) matyti, kad sudarytas planas ir jo pagrindu atlikti skaičiavimai nėra nustatyta tvarka suderinti ar įregistruoti, todėl jie neduoda pagrindo skaičiuoti žemės nuomos mokestį už mažesnį plotÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad 2008 m. rugsėjo 3 d.

Vyriausybės nutarimo Nr. 882 1.11 punktu yra pakeistas Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 5.8. punktas, kuriame nurodyta, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir valstybinės žemės sklypų, suteiktų teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriais naudotis leista žemę administruojančių institucijų sprendimai, tačiau šių žemės sklypų nuomos sutartys nesudarytos, vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius.

Taigi šiuo atveju apskaičiuojant valstybinės žemės nuomos mokestį už 2009 m., turėjo būti vertinama 2009 m. sausio 1 d. galiojanti rinkos kaina. Pagal Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 515 10 p. nustatytas naudotojų grupes yra išskiriama žemės ūkio paskirties žemė ir mėgėjiškų sodų žemė (be mėgėjiškų sodų žemės bendro naudojimo žemės sklypų) ir mėgėjiškų sodų žemės sklypai, prie kurių priskiriama ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai.

Å i aplinkybė paneigia apelianto teiginius, kad skaičiuojant nuomos mokestį už bendro naudojimo žemę turėjo bÅ«ti iÅ¡skirta ir atsižvelgta į tai, kokį plotÄ sudaro žemės Å«kio paskirties žemė, ir kokį plotÄ â€“ mėgėjiÅ¡kų sodų paskirties žemė. Pagal Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 3 d. nutarimÄ â€žDėl žemės mokesčio“ žemės mokestį apskaičiuoja ir suformuoja deklaracijas mokesčių administratorius – Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas.

Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 882 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ ir kai kurių su juo susijusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pakeitimo“ 5.8 p. nustatyta, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono iÅ¡nuomojamų valstybinės žemės sklypų (iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai iÅ¡nuomojamų be aukciono valstybinės žemės sklypų vertės apskaičiavimÄ reglamentuoja kiti teisės aktai) ir valstybinės žemės sklypų, suteiktų teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriais naudotis leista žemę administruojančių institucijų sprendimais, tačiau Å¡ių žemės sklypų nuomos sutartys nesudarytos, vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius.

Apelianto pateiktame 2011 m. vasario 8 d. VĮ „Registrų centro“ rašte (b.l.113) nurodytos 1 a. vidutinės apeliantui priskirtos žemės rinkos vertės nagrinėjamu atveju yra neaktualios, kadangi jos galiojo nuo 2009 m. vasario 1 d. Be to, paminėtame rašte mėgėjiškos sodų paskirties 1 aro žemės kaina yra didesnė, t.y. 5541Lt, nei yra prieteista. Būtina pažymėti, kad bylos nagrinėjimo ribas, už kurių negali išeiti teismas, apibrėžia ieškinio dalykas ir pagrindas.

IeÅ¡kovas iÅ¡ apelianto prašė priteisti 48904 Lt, t.y. žemės mokesčio sumÄ , kuri buvo nurodyta apelianto 2009 metų valstybinės žemės nuomos mokesčių deklaracijoje (b. l. 12), kuriÄ be kita ko pasirašė ir bendrijos pirmininkas. Visos civilinės bylos yra nagrinėjamos remiantis rungimosi principu, kuris reiÅ¡kia, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Todėl apeliantui nepateikus įrodymų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų taikęs klaidingÄ valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifÄ ar vidutinę apelianto naudojamos žemės 1 a. rinkos vertę, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieÅ¡kinio netenkinti, nes byloje nebuvo pateikta pagrįstų įrodymų, kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti suma virÅ¡ija realiÄ apelianto mokestinės prievolės apimtį.

Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad už bendro naudojimo žemės 1 aro nuomÄ Â bendrija valstybei už 2009 metus turi mokėti 48904 Lt (0,2 proc. x 24452000 Lt). Atmestini ir apelianto argumentai, kad neva jam nėra privalomi Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas Nr. T3-217 Dėl žemės nuomos mokesčio administravimo ir 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. T3-282 Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų, mokėjimo terminų ir lengvatų.

Sutiktina su tuo, kad byloje nebuvo pateikti tiesioginiai įrodymai apie tai, kad minėti sprendimai buvo paskelbti vietinėje spaudoje kaip to reikalaujama pagal Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 str. Tačiau faktinės aplinkybės: žemės mokesčio mokėjimas iki 2009 m., ieškovo rėmimasis minėtais aktais apskaičiuojant apelianto mokestinės prievolės dydį, leidžia spręsti, jog yra labiau tikėtina nei netikėtina, jog apelianto įvardijami sprendimai buvo paskelbti laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos ir apeliantui, kaip faktiniam valstybinės žemės naudotojui, yra privalomi.Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturti, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei tinkamai pritaikius byloje taikytinas teisės normas.

Naikinti ginčijamÄ sprendimÄ remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

                                                                                                                                                                                 Teisėjai                                                                                           Algirdas Auruškevičius                                                                                                         Goda Ambrasaitė – Balynienė                                                                                                         Rūta Burdulienė