2026-01-14 Nr. BB-239-1-01-1-16526-2024-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4444/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16526-2024-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Arūno Budrio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. V. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Jaroščenkos kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis E. V. ir jo gynėjas advokatas V. Jaroščenka prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį: pripažinti E. V. kaltu padarius nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. vasario 14 d. veika) ir bylą jam nutraukti, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą; nukentėjusiosios J. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – jos naudai iš E. V. priteisti 667,35 Eur turtinei žalai atlyginti, kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1, 3 punktų reikalavimų pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas dar pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas. Tai suvaržė įstatymų garantuotas nuteistojo teises ir sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Kasatorių nuomone, pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių, reikšmingų nuteistojo veikų kvalifikavimui, išnagrinėjimu. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nepatikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, o tik pakartojo jame išdėstytus argumentus, neatlikęs išsamios įrodymų analizės dėl E. V. veiksmuose objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių buvimo.

Teismai nepagrįstai netaikė BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleido E. V. nuo baudžiamosios atsakomybės. E. V. yra pajėgus atlyginti padarytą žalą ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vertinant E. V. galimybes atlyginti padarytą žalą, neatsižvelgta į tai, kad dalį žalos (450 Eur) jis jau yra atlyginęs. Pagal teismų praktiką, vien tai, kad kaltininkas negalės iš karto atlyginti visos nukentėjusiajam priteistos žalos, savaime nėra kliūtis pripažinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų. Sprendžiant, ar E. V. nedarys naujų nuskalstamų veikų, buvo vertinamas jo elgesys praeityje ir neatsižvelgta į dabarties aplinkybes. Po inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra praėję pusantrų metų ir per šį laiką nuteistasis nenusikalto. Tai rodo kad jis suprato savo veiksmų pasekmes ir padarė išvadas. Be to, nors veikos yra tyčinės, jos padarytos spontaniškai, iš anksto neplanuojant, sunkių negrįžtamų pasekmių nesukelta. Atsižvelgiant į tai, kad E. V. pakeitė gyvenimo sąlygas, išsiskyrė su nukentėjusiąja, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, yra pagrindas manyti, kad jis nepadarys naujų nusikalstamų veikų. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato garantijas, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės negalėtų išvengti įpareigojimo atlyginti žalą ar nesilaikyti įstatymų, nes kitu atveju toks asmuo neišvengtų baudžiamosios atsakomybės. Teismai, spręsdami atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, be pagrindo BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų sąlygų nesusiejo su BK 40 straipsnio 8 dalimi. Taip pat nepagrįstai suabejota laiduotojos tinkamumu. Teismai, svarstydami ginčijamų sąlygų buvimą, nevertino reikšmingų aplinkybių visumos, išskirtinę reikšmę suteikdami tik neigiamoms aplinkybėms. Sprendimų motyvai dėl BK 40 straipsnio taikymo yra formalūs ir deklaratyvūs.

Kasaciniame skunde abejojama, kad nukentėjusiajai iš E. V. priteistos gydymosi išlaidos – konkrečiai išlaidos, susijusios su lankymusi pas psichologą– yra pagrįstos. Priteista už 10 apsilankymų, o mokėjimo kvitas pateiktas tik dėl vieno apsilankymo. Todėl bendra turtinė žala atitinkamai mažintina iki 667,35 Eur.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų diskrecija yra spręsti dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo ir kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šio instituto taikymas yra susijęs su visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nusikalstamą veiką padariusio asmens vertinimu, laiduotojo tinkamumo vertinimu bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų įvertinimu.

Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl aplinkybių, susijusių tiek su nuteistojo padarytomis veikomis, tiek su BK 40 straipsnio nuostatų taikymo sąlygomis, apeliacinės instancijos teismas pateikė motyvuotas išvadas. Nuteistasis E. V. ir jo gynėjas advokatas V. Jaroščenka kasaciniame skunde siūlo kasacinės instancijos teismui šias aplinkybes vertinti kitaip, tačiau nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei esminių BPK pažeidimų padarymą. Skundo teiginiai, grindžiami tik kasatorių subjektyvia nuomone, o ne teismų padarytomis teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidomis, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Tai, kad ginčijamu klausimu apeliacinės instancijos teismas padarė kitokią išvadą nei pageidavo nuteistasis ir jo gynėjas, nereiškia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ir surašant nutartį buvo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

Nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme ir kasacinio skundo teiginiai dėl civilinio ieškinio dydžio pagrįstumo. Pažymėtina, kad civilinio ieškinio reikalavimus pagrindžiančių aplinkybių nustatymas, ištyrimas ir vertinimas iš esmės užbaigiamas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus dėl nukentėjusiajai priteistinos turtinės žalos dydžio ir nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčijamą klausimą, būtų padaręs teisės taikymo klaidų. Nuteistasis ir jo gynėjas kasaciniame skunde nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų šių apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo E. V. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Jaroščenkos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenis.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Eligijus Gladutis

Arūnas Budrys