2020-02-12 Nr. AB-3113-3-61-3-03172-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3190-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03172-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. P. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) vado 2019 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. TE-1242 „Dėl L. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas) ir grąžinti pareiškėją į jo buvusias pareigas (Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro Apsaugos skyriaus vyresnysis pasienietis) bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15-2030-1078/2019 pareiškėją pripažino kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam 1200 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 36 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 1 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-315-497/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarimą paliko nepakeistą. VSAT Teisės skyriaus tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro Apsaugos skyriaus vyresniojo pasieniečio L. P. pareigūno vardo pažeminimo“ (toliau – ir Išvada, Tarnybinio patikrinimo išvada) nurodyta, jog iš tarnybinio patikrinimo metu surinktos medžiagos akivaizdu, kad L. P. 2019 m. vasario 20 d. (duomenys neskelbtini) g. Vilniuje, vairuodamas automobilį Opel Astra, buvo neatsargus, neatsižvelgė į kelio dangos būklę ir meteorologines oro sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė saugaus atstumo tarp savo ir priekyje važiavusio automobilio ir į jį atsitrenkė, taip sukeldamas eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir po eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, t. y. padarė administracinius nusižengimus, tokiais savo veiksmais pažeisdamas VSAT pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto VSAT vado 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 4-148 (toliau – ir Etikos kodeksas) 17.1, 17.4 punktų reikalavimus. Buvo nuspręsta pareiškėją už pareigūno vardo pažeminimą atleisti iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą.

3. Pareiškėjo manymu, jo atleidimas iš vidaus tarnybos buvo inicijuotas formaliai, nesigilinant į tikrąsias įvykio aplinkybes. Nors Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas padarė ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau neatsižvelgta į tai, kad pagrindžiant jo atsakomybę nebuvo nustatytas jo kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, taip pat nebuvo išsiaiškintas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvas. Pareiškėjas teigė, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios išvengti administracinės atsakomybės, kadangi iš karto po eismo įvykio tiek jis, tiek kita eismo įvykio dalyvė M. Ž. išlipo iš savo transporto priemonių, jas apžiūrėjo, nufotografavo jų apgadinimus ir nusprendė nepildyti eismo įvykio vietos deklaracijos. Pareiškėjo teigimu, kadangi M. Ž. pareiškėjui neturėjo jokių pretenzijų dėl eismo įvykio metu patirtos žalos ir nuėjo sėstis į savo transporto priemonę, jis sąžiningai įsitikinęs, kad abu eismo įvykio dalyviai vienas kitam jokių pretenzijų neturi, nusprendė važiuoti namo. Jis negalėjo numanyti, kad jo išvykimas iš eismo įvykio vietos vėliau bus įvertinas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos. Šias aplinkybes patvirtina administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės, taip pat abiejų eismo įvykio dalyvių parodymai, tačiau Išvadoje šios aplinkybės nebuvo tiriamos.

4. Pareiškėjas tvirtino, kad su kita eismo įvykio dalyve susitarus dėl visų eismo įvykio aplinkybių ir vienas kitam neturint pretenzijų, taip pat sutarus, kad į eismo įvykio vietą nebus kviečiama policija, pareiškėjas nesuprato savo pareigos, vadovaujantis Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 221 punktu, po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų ir nesitikėjo, kad bus tikrinamas jo blaivumas. Atsižvelgiant į tai, jo manymu, ANK 417 straipsnio 8 dalyje bei 423 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė jam pritaikyta nepagrįstai, o išvada, jog jis suvokdamas, kad sukėlė eismo įvykį, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos ir žinodamas, kad jo sukelto eismo įvykio aplinkybės nėra nustatytos, vartojo alkoholį, nors privalėjo žinoti, kad tai yra draudžiama, padaryta neatsižvelgus į tikrąsias eismo įvykio aplinkybes.

5. Pareiškėjas teigė, kad eismo įvykio metu jis buvo visiškai blaivus. Liudytojai M. Ž. galėjo pasirodyti, kad pareiškėjas buvo neblaivus, elgėsi keistai ar neįprastai, dėl to, kad iš karto po eismo įvykio, akivaizdžiai sukėlusio daug įtampos bei streso, pareiškėjui pasireiškė ligos simptomai.

6. Pareiškėjas nurodė, kad iš Tarnybinio patikrinimo išvados ir Įsakymo neaišku, ką konkrečiai jis pažeidė, t. y. kokių jam pavestų funkcijų neatliko, kokių teisės aktų, susijusių su jo tarnyba, pažeidimus jis padarė. Išvadoje nurodyta vienintelė pažeista Etikos kodekso norma, tačiau ji neturi nieko bendra su pareiškėjo, kaip VSAT pareigūno, konkrečių funkcijų atlikimu.

7. Be to, pareiškėjo nuomone, jo atleidimas iš pareigų, net ir nustačius jo kaltę dėl administracinių nusižengimų padarymo, yra per griežta nuobauda atsižvelgiant į jo asmenybę, tarnybos stažą, charakteristiką, tariamai padarytų administracinių nusižengimų pobūdį. Pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai, buvo skatintas daugybę kartų. Eismo įvykį pareiškėjas sukėlė ne tarnybos metu, dėl eismo įvykio nekilo pasekmės, kurios galėtų žeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ar ją kompromituoti. Pareiškėjas elgėsi sąžiningai, jo veiksmuose neegzistavo tyčia, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, taigi tuo pačiu jam negalėjo būti taikomas atleidimas iš vidaus tarnybos. Pareiškėjo nuomone, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad jis pažeidė Etikos kodekso 17.1 ir 17.4 punktuose nustatytus reikalavimus.

8. Atsakovas VSAT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas teigė, kad iš 2019 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo, 2019 m. liepos 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, L. P. ir M. Ž. paaiškinimų nustatyta, jog įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo apgadinti automobiliai, pareiškėjas, suprasdamas, kad nėra pildoma eismo įvykio deklaracija, kaip to reikalauja KET 220 punktas, o į eismo įvykio vietą yra kviečiama policija, nelaukdamas, kol policija atvažiuos, pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje. Toks pareiškėjo elgesys rodo, kad jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Aplinkybė, kad eismo įvykyje dalyvavusi automobilio „Toyota Avensis“ vairuotoja M. Ž. atsisėdo į savo automobilį, nesuteikė pagrindo pareiškėjui, sukėlusiam eismo įvykį, daryti išvados, kad jie dėl eismo įvykio bei jo sukeltų padarinių šalinimo sutarė draugiškai ir vienas kitam pretenzijų neturi. Pareiškėjas turėjo pareigą užpildyti eismo įvykio vietos deklaraciją, tačiau šią pareigą sąmoningai ignoravo, neįsitikino, dėl kokių priežasčių M. Ž. nepildė eismo įvykio deklaracijos, todėl jo teiginiai, kad jis manė, jog M. Ž. jam neturi jokių pretenzijų, yra nepagrįsti. Nagrinėjamoje situacijoje yra nesvarbu, jog M. Ž. policijos pareigūnus į eismo įvykio vietą nusprendė kviesti galbūt klysdama dėl pareiškėjo neblaivumo.

10. VSAT pažymėjo, kad teismo sprendimais yra neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas po 2019 m. vasario 20 d. eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, tokiais savo veiksmais padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjo teiginius, jog jis neturėjo tyčios padaryti šį nusižengimą, nes manė, jog dėl eismo įvykio ir jo sukeltų padarinių jis su kito automobilio vairuotoja susitarė draugiškai, paneigia teismo posėdyje ir tarnybinio patikrinimo metu išsakyti M. Ž. parodymai.

11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo elgesys žemina VSAT autoritetą bei griauna pasitikėjimą jos pareigūnais, kadangi ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš vidaus tarnybos pareigūnų. VSAT, priimdama sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos griežtumo, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas, būdamas statutinis valstybės tarnautojas, kuriam Statutas nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, jo teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė, padarė teisei priešingą veiką ir jo pasirinktas elgesio modelis buvo akivaizdžiai nesuderinamas su VSAT pareigūnų veiklos principais. Taip pat buvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, jo padarymo priežastis, nusižengimo pasekmes, pareiškėją charakterizuojančias aplinkybes, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

13. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu teismo nutarimu yra nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 20 d. (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, sukėlė eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir po eismo įvykio, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, tokiais savo veiksmais padarydamas administracinius nusižengimus, už kurių padarymą atsakomybė numatyta ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje. Todėl teismas nagrinėjamoje byloje iš naujo nevertino pareiškėjo skundo argumentų, kuriais jis siekia paneigti nustatytas padarytų administracinių nusižengimų faktines aplinkybes.

14. Teismas sprendė, kad įvertinus byloje esančius įrodymus matyti, jog pareiškėjo elgesys neabejotinai žemina VSAT autoritetą visuomenės akyse bei griauna pasitikėjimą jos pareigūnais, t. y. nagrinėjamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų atleisti pareiškėją už pareigūno vardo pažeminimą. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, jog eismo įvykį pareiškėjas sukėlė ne tarnybos metu, neuniformuotas, neturi lemiamos reikšmės, kadangi pagal susiformavusią teismų praktiką tokiam vertinimui nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) viešai, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje, taip pat nėra reikšminga, ar tai įvyko pareigūnui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo (arba ne) jo statusą atitinkančius atributus. Taip pat pareiškėjo argumentas, jog eismo įvykio metu jis buvo blaivus ir tik dėl jo sveikatos sutrikimų liudytojai M. Ž. galėjo pasirodyti, kad jis buvo neblaivus, nagrinėjamu atveju yra neaktualus, kadangi Išvadoje nebuvo konstatuota, jog pareiškėjas VSAT pareigūno vardą pažemino dėl to, kad vairavo neblaivus.

15. Teismas nustatė, kad Išvadoje yra nurodyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Todėl teismas atmetė pareiškėjo teiginius, jog jam neaišku, ką jis pažeidė.

16. Teismas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, konstatavo, jog ji atitinka Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55, reikalavimus.

17. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, jog kadangi pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, o ne tarnybinė nuobauda, nei ankstesnė pareigūno tarnyba, nei jo elgesys ar kaltės pripažinimas šios pasekmės taikymui negali turėti įtakos. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis, todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad jo atleidimas yra per griežta sankcija, priimta neatsižvelgus į jo teigiamai charakterizuojamą asmenybę, tarnybos stažą.

III. 18. Pareiškėjas L. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

19. Apeliacinis skundas, be pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pagal kurį pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, o atleidimas iš vidaus tarnybos, kai yra nustatomas pareigūno vardo pažeminimo faktas, yra imperatyvi įstatymo nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis, yra ydinga, neatitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo principų. Griežčiausia tarnybinė atsakomybė turėtų būti taikoma tik išimtiniais atvejais. Pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su tokių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; ši veika turi sukelti pasekmes – akivaizdžiai pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4852-556/2018). Todėl Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas neturėtų būti taikomas automatiškai, neatsižvelgiant į konkrečias padaryto nusižengimo aplinkybes.

19.2. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad aplinkybės, jog pareiškėjas eismo įvykį sukėlė būdamas ne tarnybos metu, neuniformuotas, neturi reikšmės, nes nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas viešai, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje, ar pareigūnas tuo metu turėjo jo statusą atitinkančius atributus. Pareiškėjo manymu, toks besąlygiškas pačios griežčiausios tarnybinės atsakomybės taikymas yra neproporcingas. Pareiškėjas nesutinka, kad jo padarytas nusižengimas automatiškai reiškia VSAT autoriteto bei vidaus tarnybos pareigūno vardo pažeminimą visuomenės akyse. Pareiškėjas, grįsdamas savo poziciją dėl atleidimo iš tarnybos neadekvatumo, akcentuoja jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes ir sukauptą tarnybos stažą.

19.3. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymą, teigia, jog teisinis reglamentavimas, kai prokuroro vardą žeminančio poelgio atveju prokurorui nebūtinai turi būti taikoma griežčiausia tarnybinė atsakomybė – atleidimas iš tarnybos, ir praktika, kai VSAT pareigūnui yra keliami griežtesni reikalavimai nei prokurorams, yra neproporcinga ir diskriminacinė.

19.4. Etikos kodekso 17.1 ir 17.4 punktų nuostatos yra abstrakčios ir gali būti taikomos labai plačiai, jų pažeidimas iš esmės bet kada gali būti traktuojamas kaip pareigūno vardo pažeminimas, todėl toks reguliavimas neatitinka teisingumo, protingumo, proporcingumo principų.

19.5. Praktika, pagal kurią VSAT pareigūnams griežčiausia tarnybinė atsakomybė yra taikoma neatsižvelgiant į padaryto tarnybinio nusižengimo aplinkybes, yra ydinga ir keistina, numatant, jog net ir nustačius pažeidimą, kuriuo buvo pažemintas pareigūno vardas, asmeniui būtų galima taikyti ir švelnesnę negu atleidimas iš vidaus tarnybos, tarnybinę atsakomybę.

20. Atsakovas VSAT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Atsakovas pakartoja jo atsiliepime į skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus argumentus ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą, teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 punktą (aktualiosios Statuto redakcijos 2 str. 4 p.), yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą (aktualiosios Statuto redakcijos 72 str. 1 d. 7 p.) yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu, ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą (aktualiosios Statuto redakcijos 72 str. 1 d. 7 p.), jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016; 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1043-575/2017 ir kt).

23. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarimu nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 20 d. (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, sukėlė eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir po eismo įvykio, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, tokiais savo veiksmais padarydamas administracinius nusižengimus, už kurių padarymą atsakomybė numatyta ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarimas šioje byloje neturi prejudicinės galios dėl aplinkybių, nurodytų ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje bei 4 dalyje, tačiau tai yra rašytinis įrodymas, vertintinas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.

24. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodęs, kad nagrinėjamoje byloje iš naujo nevertina pareiškėjo skundo argumentų, kuriais jis siekia paneigti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarimu nustatytas faktines aplinkybes vien tuo pagrindu, kad jos nustatytos įsiteisėjusiu teismo nutarimu, padarė administracinės procesinės teisės pažeidimą. Tačiau tai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti, nes pareiškėjas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė rašytiniu įrodymu šioje byloje esančiame teismo nutarime nurodytų įvykių faktinių aplinkybių, todėl konstatuotina, kad byloje įrodyta, jog pareiškėjas 2019 m. vasario 20 d. (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, sukėlė eismo įvykį, be teisėto pagrindo iš eismo įvykio vietos pasišalino bei po eismo įvykio, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, nors tokie veiksmai prieštaravo Kelių eismo taisyklių reikalavimams (KET nuostatos, kurias pareiškėjas pažeidė, nurodytos Tarnybinio patikrinimo išvadoje).

25. Pareiškėjui, kaip pareigūnui, nepaisant to, ar jis yra ne tarnybos metu, neuniformuotas, keliami aukščiausią standartą atitinkantys reikalavimai paisyti teisės, tuo pačiu rodant pagarbą savo profesijai, institucijai, serginčiai teisinę tvarką, o tai suponuoja, kad sąmoningas, ir tai pažymėtina, teisinės tvarkos nepaisymas vertintinas kaip VSAT pareigūno vardą žeminantis poelgis, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijamas įsakymas yra teisėtas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

26. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius