2022-03-23 Nr. BB-2068-1-02-2-00394-2017-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1431/2022

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00394-2017-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Aleno Piesliako, susipažinusi su nuteistojo D. O. ir jo gynėjo advokato Prano Makausko kasaciniu skundu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 23 d. nutarties, prašymu sustabdyti šių nuosprendžio bei nutarties vykdymą ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis D. O. ir jo gynėjas prašo panaikinti skundžiamus nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą D. O. nutraukti; priteisti iš Lietuvos Respublikos kasatoriaus naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Kasatoriai nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų vertindami įrodymus. Teismai tinkamai neatskleidė inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties bei ją pagrindžiančių įrodymų, nenustatė nuoseklios nuteistųjų D. O. ir Y. L. veiksmų sekos bei veikos padarymo mechanizmo, priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, t. y. objektyviųjų požymių. 2018 m. gruodžio 7 d. ekspertizės akte ekspertai nurodė tik galimus būdus atsirasti nukentėjusiojo R. I. sužalojimams. Teismai vadovavosi prieštaringais ir nenuosekliais nukentėjusiojo parodymais, pripažino įrodymu parodymų patikrinimo vietoje protokolą, nors jis gautas ne įstatymų nustatyta tvarka, apie parodymų patikrinimą vietoje nuteistasis ir gynėjas nebuvo informuoti, nepagrįstai nesirėmė 2019 m. gegužės 7 d. teismo medicinos konsultacine išvada, o rėmėsi išimtinai nukentėjusiojo ir jo bendradarbių liudijimais (BPK 20 straipsnio 5 dalies, 22 straipsnio 3 dalies, 196 straipsnio pažeidimai).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Kasatoriai, tvirtindami, kad teismai vertindami įrodymus padarė nurodomų BPK straipsnių nuostatų pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodami veiką pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, savaip vertina byloje ištirtus įrodymus (nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, parodymų patikrinimo vietoje protokolą, ekspertizės aktą) ir ginčija nustatytas faktines aplinkybes, reiškia subjektyvią nuomonę, jog byloje nėra jokių tikslių duomenų, įrodančių, kas tiksliai ir kokiu būdu galėjo padaryti nukentėjusiojo sužalojimus, nustatyta veiksmų seka prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai, o nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai neįrodyti, bei prašo baudžiamąją bylą nuteistajam nutraukti. Kasaciniame skunde pateikti argumentai ir kasatorių prašymas parodo, jog kasatoriai siekia, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo ir kitaip nei žemesnių instancijų teismai įvertintų bylos įrodymus, nustatytų kitokias faktines aplinkybes ir priimtų kitokį, nuteistajam palankų sprendimą. Tačiau tokie teiginiai, kuriais neigiamos teismų išvados dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo ir prašoma kitokio jų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Kasatoriai nekreipia dėmesio į tai, kad kasaciniame skunde keliami klausimai yra iš esmės analogiški klausimams, kurie buvo keliami ir nuteistojo bei jo gynėjo apeliaciniame skunde, jie buvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme ir dėl jų teismas nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas. Kasaciniame skunde nėra teisinių argumentų, kuriais teisės taikymo aspektu būtų skundžiamos apeliacinės instancijos teismo išvados, taip pat netvirtinama, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo esminių apeliacinio skundo argumentų ir padarė esminį BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimą, o teiginiai dėl šio teismo padarytų BPK 20 straipsnio pažeidimų yra iš esmės deklaratyvūs.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamų nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. O. ir jo gynėjo advokato Prano Makausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Artūras Ridikas

Alenas Piesliakas