c4415134-89be-4fab-921d-e0c38a06ef66 · Å iaulių apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-977-409/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10567-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3;

(S)

1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

ŠI A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 28 d.

Å iauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė,

sekretoriaujant Daivai Jankūnienei,

dalyvaujant prokurorui G. V.,

kaltinamajai I. M.,

kaltinamajam A. M.,

kaltinamųjų I. M. ir A. M. gynėjai advokatei I. P.,

nukentėjusiajai V. M., jos atstovei advokatei V. B.,

vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos);

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio ir profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekskavatorininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė :

I. M. muÅ¡dama ir kitaip smurtaudama sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui dukrai V. M., o bÅ«tent: 2018-03-26 apie 20 val., tikslus laikas nenustatytas, namuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, tampydama už rÅ«bų, suduodama ranka per veidÄ bei suduodama kumščiu į petį nenustatytÄ skaičių smÅ«gių dukrai V. M., taip sukėlė jai fizinį skausmÄ .

Be to, I. M. muÅ¡dama ir kitaip smurtaudama sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui dukrai V. M., o bÅ«tent: 2019-03-13, vakare, tikslus laikas nenustatytas, namuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, tampydama nukentėjusiÄ jÄ V. M. už rÅ«bų bei vienÄ kartÄ suduodama kumščiu jai į petį, taip sukėlė jai fizinį skausmÄ .

A. M. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo Å¡eimos narį dukrÄ V. M., o bÅ«tent: 2019-03-13, vakare, tikslus laikas nenustatytas, namuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, paleisdamas televizijos pultelį į kairiÄ jÄ blauzdÄ bei suduodamas kumščiu vienÄ smÅ«gį į veido sritį nukentėjusiajai V. M., taip sukėlė jai fizinį skausmÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusį sužalojimÄ â€“ poodinę kraujosruvÄ kairėje blauzdoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

Apklausta teisme kaltinamoji I. M. kalta prisipažino ir parodė, jog 2018 m. kovo 26 d. apie 20 val. namuose kilus konfliktui su dukra V. M. sudavė dukrai ranka per veidÄ , kumščiu sudavė į petį, tampė dukrÄ už rÅ«bų. 2019 m. kovo 13 d. vakare namuose taip pat kilo konfliktas su dukra, kurio metu ji tampė dukrÄ už rÅ«bų ir sudavė dukrai į petį. Supranta, kad jos veiksmai sukėlė dukrai fizinį skausmÄ . Labai gailisi nusikaltusi. Dukters atsiprašė, su dukra susitaikė, praÅ¡o bylÄ nutraukti.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2019 m. kovo 13 d. vakare namuose kilo konfliktas su dukra V. M., kurio metu nesusivaldęs sudavė dukrai į veidÄ . Supranta, kad tai sukėlė dukrai fizinį skausmÄ ir dukrai buvo padarytas sužalojimas – kraujosruva. Gailisi padaręs nusikaltimÄ . Dukters atsiprašė, su ja susitaikė, praÅ¡o bylÄ nutraukti.

Be pačių kaltinamųjų I. M. ir A. M. visiško prisipažinimo, jų kaltė įrodoma jų pačių ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiosios V. M., liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamoji I. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos dukra V. M. turi įgimtÄ protinę negaliÄ , jai nustatytas 35 procentai darbingumo lygis. V. antri metai mokosi (duomenys neskelbtini), antrame kurse. Kai ji pradėjo lankyti minėtÄ mokyklÄ ir ėmė bendrauti su vaikinu D., kurio pavardės ji nežino, jis mokosi tame pačiame kurse, kaip ir V., prasidėjo problemos, V. tapo konfliktiÅ¡ka, ėmė nebeskaityti su jais. Kadangi jis taip pat turi protinę negaliÄ , tai ji nenori, kad jie bendrautų, nes bendraudama su juo ji tapo agresyvi. 2019-03-13 V. vėlavo grįžti į namus iÅ¡ mokyklos, ji jÄ matė prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ apie 16 val., tačiau ji nenorėjo kelti konfliktų prie žmonių, tai grįžus jai į namus 18-19 val., dabar tiksliai laiko pasakyti negali, ji jos paklausė, kur ji taip ilgai buvo, ji jai ėmė meluoti, kad ji prekybos centre nebuvo, kad nespėjo į autobusÄ . Kadangi ji vėl ėmė jai meluoti, nors ne kartÄ yra praÅ¡iusi, kad po mokyklos ji iÅ¡karto važiuotų į namus, kadangi ji labai pergyvena, tarp jų kilo žodinis konfliktas, žodinio konflikto metu, ji jai pagrasino, kad pils jai iÅ¡ arbatinuko, nes tuo metu taisėsi arbatÄ . Dukra puolė į isterijÄ , jos vyras bÅ«damas kitame kambaryje, suÅ¡uko V. ramintis, tačiau ji nerimo, ėmė klykti. Ji nebeiÅ¡laikė, ir jÄ patampė už rÅ«bų, kad apsiramintų, nustotų klykti. (1 t., b. l. 165-168, 180-182).

Kaltinamasis A. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jie su žmona I. M. augina dukrÄ V. M., g. (duomenys neskelbtini) m., kuri turi įgimtÄ psichinę negaliÄ ir ji gyvena kartu su jais. V. mokosi (duomenys neskelbtini), antrame kurse. Kai ji pradėjo lankyti Å¡iÄ mokyklÄ ir ėmė bendrauti su vaikinu vardu D., kuris taip pat mokosi tame pačiame kurse, kaip ir V., prasidėjo didelės problemos, V. tapo konfliktiÅ¡ka ir nesuvaldoma, ėmė prieÅ¡gyniauti jiems, neklausyti, jie deda su žmona visas pastangas, kad ji su D. nebendrautų, kad nesivestų pas juos į namus jiems nebÅ«nant, jis nuteikinėja V. prieÅ¡ juos. Ji ėmė kelti isterijas namuose, nuolat puola tiek jam, tiek mamai, tai yra jo žmonai, į akis, nesiskaito su jais. Žodiniai konfliktai dažnai pas juos kyla namuose. 2019-03-13 vakare, apie 18 val., tiksliai laiko pasakyti negali, V. grįžo į namus. Kadangi jai pamokos baigiasi 16 val. ir po pamokų ji turi grįžti į namus, o ji dar su D. vaikÅ¡tinėjo po prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ tai jo žmona supyko, ėmė žodžiu konfliktuoti, konflikto metu V. puolė į isterijÄ , ėmė klykti. Konfliktavo jos ir dėl to, kad V. žmona paklausė, ar ji eis valgyti, tai V. užsiplieskė, viskas vyko virtuvėje, o jis buvo kitame kambaryje, todėl tik girdėjo jÄ Å¡aukiant, tai dar Å¡Å«ktelėjo, kad apsiramintų, nes gėda nuo kaimynų. (2 t., b. l. 23-26, 31-33).

Nukentėjusioji V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji mokosi (duomenys neskelbtini) II kurse. Gyvena su tėvais I. M. ir A. M. adresu (duomenys neskelbtini). Yra neįgali, savarankiÅ¡kai nelabai sugeba savimi pasirÅ«pinti. 2019-03-13 ji po 8 pamokų grįžo į namus. Mama jai liepė eiti valgyti, ji mamai pasakė, kad valgyti nenori. Mama atėjo iÅ¡ virtuvės ir vėl kelis kartus jai liepė eiti valgyti. Jai pakartojus, kad valgyti nenori, mama užsipuolė, pradėjo tampyti už drabužių, jai stovinčiai vidury kambario trenkė kumščiu į petį. Ji pajuto skausmÄ , mamai nieko nesakė, nes bijojo, kad jos nemuÅ¡tų smarkiau. Tėvas kitame kambaryje buvo. Ji iÅ¡ virtuvės nuėjo į savo kambarį, kur atėjo tėvas. Blaivus buvo. Jis nieko nesakė jai ir paleido į jÄ televizoriaus pultelį, į blauzdÄ . Tada pasilenkė pakelti pultelio, o ji stovėjo ir jis trenkė kumščiu į veidÄ . Jai skaudėjo. Kai su pulteliu trenkė irgi skaudėjo kojÄ . Tėvas išėjo, ji verkė. Mama sakė, ko čia žliumbia. Jai skaudėjo ir dar kad tėvai taip daro, kad muÅ¡a. Jai sužalojimai nebuvo padaryti, į medikus ji nesikreipė, apie šį įvykį papasakojo auklėtojai R. Ž.. Tėvai nebe pirmÄ sykį smurtauja prieÅ¡ jÄ , tačiau į policijÄ kreipiasi pirmÄ sykį, nes norėtų, kad tėvams už tokį elgesį su ja bÅ«tų taikoma įstatymų numatyta atsakomybė. (1 t., b. l. 29-32, 36-39).

Liudytoja I. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) skyriaus spec. pedagogė ir moksleivę V. M. žino maždaug nuo 2018 m. balandžio mėnesio. Iki tol nedirbo skyriuje. V. M. yra turinti spec. poreikius, turinti neįgalumÄ , darbingumas 35 proc. Mergaitė geranoriÅ¡ka, bendraujanti, tačiau labai bijanti motinos, tėčio. Bendraujant su mergaite, ji užsimindavo, kad mama jÄ muÅ¡davo, kad visko bÅ«davo. Pakvietus į pokalbį atvejo vadybininkę, ji kaip ir patvirtindavo, papasakodavo, tačiau kreiptis į policijÄ nesutikdavo, atsisakydavo.

Yra kreipęsi į mokyklos vaiko gerovės komisijÄ , mergaitė dalyvaudavo juose, tačiau ji sakydavo, kad nenori jokių pareiÅ¡kimų, policijos, nori gyventi namie, su tėvais. Prievarta nebuvo galima kažkÄ spręsti, daryti. Praėjusiais metais, kiek ji žino, nes pati nedarbingume buvo, buvo V. atėjusi su mėlyne (tačiau kur nepasakys), ir mokyklos atstovai vyko pas tėvus į namus, aiÅ¡kintis situacijos. Ten sulaukė prieÅ¡ingos reakcijos tėvas reagavo audringai ir agresyviai, nekalbėjo, o motinos nebuvo.

V. sakė, kad jÄ namuose mama sumušė. Ä® policijÄ nevyko, atsisakė. Jie jai aiÅ¡kino, sakė, kad jeigu jÄ muÅ¡Ä namie, kad ji kviestųsi policijÄ . Ar ji kada mėgino kviestis pagalbos, nežino. Tėvai yra abu sunkiai bendraujantys, agresyvÅ«s. Mėgino aiÅ¡kinti V., kad jeigu nesutinka kreiptis į policijÄ , tegul kažkaip mėgina su mama taikiai kalbėtis, pritarti jai, nesipykti, kad prieÅ¡ jÄ nesmurtautų. V. nuotaikos bÅ«davo nepastovios, bÅ«davo pikta, blogai nusiteikusi. O dabar, kai kurį laikÄ gyvena bendrabutyje, ji pasikeitusi, ateina geros nuotaikos, sukalbamesnė yra.

Mano, kad gyvenimas atskirai nuo tėvų yra jai teigiamas, namuose ji patirdavo tik muÅ¡trÄ , bausmes, smurtÄ . Dažnai jusdavosi iÅ¡ V. pasakojimo nuoskauda mamos atžvilgiu, kad jai atrodo, kad ji ne jų vaikas. Nes pasak jos, mama siunčia pinigus kalėjime sėdinčiam broliui, perka žaislus prižiÅ«rimam vaikui, o jos nemyli, atstumia, niekur nesiveža. Tėvas jÄ vadina debile, niekur neima kartu, Å¡eima jÄ atstumia, nes ji daro gėdÄ . Galimai merginÄ atstumia dėl jos psichinės negalios. Ji turi draugÄ D.

B., jis yra jų mokyklos moksleivis. Jis taip pat turi psichinę negaliÄ , tačiau jo negalia yra lengvesnė. Jis moka skaityti ir raÅ¡yti, V. to nemoka. Moka tik vardÄ ir pavardę, daugiau nieko. Ji sako, kad kai D. atsirado, jos mama dar labiau jÄ muÅ¡a, baudžia, neleidžia draugauti. Nors pasak jos, mama jÄ mušė ir žymiai iÅ¡ seniau, ne vien tada kai atsirado D.. D. merginai yra paguoda, nes jie pasikalba, jis užjaučia ir suprantÄ jÄ . Mama to nedaro ir nekalba su ja, ryÅ¡io nėra jokio. Per tuos metus, mamos ji gyvai nėra mačiusi, neina į susirinkimus.

PirmÄ kartÄ matė kai vyko su V. pasiimti jos daiktų su policija. Prie policijos ji elgėsi gražiai, dukrÄ vadino maloniais žodžiais, sakė dukrai Å¡nekėti kÄ reikia, kad nieko neįvyko, kad jie tik apsipyko. Ji akcentavo, kad nieko nebuvo, kad ji turi pasakyti, kad nori gyventi su mama ir tėčiu. Mama neduoda V. dokumentų, t.y., mergina gyvena be asmens dokumento, banko kortelės, neatidavė pilnai rÅ«bų, neturi bÅ«tinų higienos priemonių. Atvežė savaitgalį kelis rÅ«bus, neÅ¡varius džinsus ir suplyÅ¡usias kelnaites ir paliko 5 eurus.

Taip sakė V.. Kiek jai žinoma, merginos mama nėra jos globėja, ar rÅ«pintoja, nes skyrius neturi jokios teismo nutarties. Yra tik dokumentai dėl neįgalumo. Mergina visiÅ¡kai neturi jokių pinigų, ji asmeniÅ¡kai pirko iÅ¡ savo lėšų jai dezodorantÄ , pirko pietus, skalbimo priemones. Kiek mergina pasakosis per apklausÄ , ji nežino. Ji galimai bijos sakyti, nes bijo susitikti tėvus, labai jų įbauginta yra. SituacijÄ mergina supranta, pakankamai protingai kalba, nėra neadekvati, sugeba vertinti ir pateikti.

Socialinių įgÅ«džių trÅ«ksta, tačiau supratimÄ turi, tam tikrus dalykus pasidaro, susitvarko higienÄ , maudosi, skalbiasi. Mama jÄ labai nuvertina, kaip sakė V., mamai nuėjus į neįgalumo tarnybÄ , sako nesÄ mones, kad ji tepa iÅ¡matomis sienas, kad turi blogai sudėlioti dėliones. MerginÄ ji daro neįgalia galimai dėl gaunamų neįgalumo iÅ¡mokų, iÅ¡ kurių iÅ¡silaiko Å¡eima. Tėvas nedirbantis, mama registruota biržoje. Å ita byla yra jų skyriaus apsisprendimas kažkÄ daryti, nes gaila mergaitės, ji nuolat tėvų namuose muÅ¡ama, ujama.

Kai ji pasakė, kad jÄ mama vėl mušė, tada jie jai pasakė, kad šį kartÄ vyksta į policijÄ ir taip negalima palikti. V. nenorėjo važiuoti, bet įkalbėjo, kad taip tęstis negali, kad reikia sustabdyti. Tai buvo kovo 14 d., kai V. pasakė mokykloje kad mama mušė, o jÄ mušė iÅ¡ vakaro, kovo 13 d. (1 t., b. l. 101-103).

Liudytoja R. Ž. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra profesijos mokytoja ir grupės vadovė kurioje mokosi V. M.. V. žino nuo 2017 m. rudens, nes ji mokosi antri metai konditerės specialybės su spec. ugdymo poreikiais. Mergina yra nuovoki, bendraujanti, kalbanti, suvokianti situacijÄ . Ji turi negaliÄ , darbingumas 35 proc. Tačiau mergina, pasak jos, yra pieÅ¡iama juodomis spalvomis, nuraÅ¡oma, kad namuose tepa sienas iÅ¡matomis, nemoka praustis, nesuvokia nieko, nedekvati. Mergina tokia nėra, ji nėra tokia kaip mama jÄ mėgina pateikti, dėl galimai gaunamų pinigų už jos negaliÄ .

Mergina nemokėjo raÅ¡yti prieÅ¡ ateidama į jų mokyklÄ , dabar spec. pedagogė jÄ moko ir ji pramoko, daro pažangÄ , stengiasi. Mama nedėjo jokių pastangų, kad jÄ ugdyti, pralavinti, nesilanko susirinkimuose, kaip ji yra jai iÅ¡sireiÅ¡kusi telefonu, kad dukra yra debilė ir nėra reikalo jai eiti, nes nieko neiÅ¡mokys. Mama ir tėvas nusiteikę prieÅ¡ juos agresyviai, nesidomi mergina, jÄ nurašę, kvaila, neįgali, nededa jokių pastangų jos naudai ir nesidomi. Pirmas signalas, kad mergina galimai patiria fizinį smurtÄ namuose buvo dar 2017 m., rugsėjis, per pirmÄ tėvų susirinkimÄ .

Mama tada buvo atėjusi, pradėjo kalbėtis. Ji pamatė, kad toje pačioje grupėje mokosi berniukas vardu D., nes jie mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Mama sureagavo, kažkÄ Ä¯tarė negero. Tačiau ryte atėjusi V. į mokyklÄ , pasakė, kad kam ji pasakė jos mamai, kad ji sėdi suole su D., už tai ji gavo namuose lupti. SiÅ«lė eiti pas vedėjÄ , kad kažkÄ daryti dėl muÅ¡imo. Sužalojimų akivaizdžių ji nematė, sakė, kad patampė už plaukų, sudavė per veidÄ ir tuo baigėsi.

Vėliau, V. buvo sakiusi, kad mama jÄ kolioja, patampo, yra sudavusi per veidÄ . Kaip vaikas, ji nieko nenorėjo daryti, norėjo palikti viskÄ Å¡eimoje, atsisakė kreiptis į policijÄ . Praeitų metų kovo mėnesį, V. atėjo pas jÄ su telefonu ir sako, ar nori pasiklausyti, kas vakar vyko pas jÄ namuose. Ir pajungė telefonÄ , kurio fone girdėjo klyksmus, Å¡auksmus, muÅ¡imo garsai, V. balsas, kad nemuÅ¡tų, jos žeminimai, koliojimai. Ji perklausė, ji jai jį persiuntė, nes bijojo, kad mama jos telefone gali rasti ir iÅ¡trinti.

TÄ garso įraÅ¡Ä ji persiuntė el. paÅ¡tu tyrėjai P.. Tai yra praeitų metų kovo mėnesio įraÅ¡as. Jinai sakė, kad skauda nugarÄ , petį. Sužalojimų nesimatė. SiÅ«lė kreiptis į policijÄ , atvejį svarstė mokyklos gerovės komisijoje, V. atsisakė kreiptis į policijÄ , norėjo likti gyventi su tėvais. V. jų ir bijo, ir myli. Po to, tÄ patį praeitų metų pavasarį, mėnesio nepasakys, atėjo pas jÄ mokinys D. B. ir pasakė, kad V. buvo namuose sumuÅ¡ta. Ji, skyriaus vedėja R.

V., Č. A. ir J. J. vyko į namus pas M. aiÅ¡kintis situacijos, nes V. nepasirodė mokykloje. Namuose rado V., ji skundėsi kad skauda petį, kad mušė mama per veidÄ , tampė už plaukų, ir tėvas dadėjo. Tėvas juos pasitiko labai agresyviai, jokios pokalbio nevedė, Å¡aukė, skambino žmonai, kuri telefonu jai aiÅ¡kino, kad eilinis barnis buvo Å¡eimoje. V. atsisakė kviesti policijÄ , tai buvo užprotokoluota. Po to karto, V. mama atsisakė bendrauti su mokykla, pareikÅ¡dama, kad jie jÄ apdergė.

Normaliai nebendrauja, kviečiama neatvyksta. Po to, yra buvę ne kartÄ , kad V. ateina ir pasako, kad mama jai namuose davė per veidÄ , tampė už plaukų. Tai jos namuose buvo norma, eilinis vakaras. Mergaitė nenorėdavo vieÅ¡inti, atsisakydavo policijos, bijodavo bÅ«ti atimta iÅ¡ tėvų, neįsivaizdavo savarankiÅ¡ko gyvenimo. Å is pastarasis atvejis ir buvo apsisprendimas, kad reikia kažkÄ daryti, nes jeigu merginai nutiks kažkas rimto, sužalojimai kokie, jie bus kalti. V. atėjo į mokyklÄ 2019-03-14 ir pasakė, kad mama tampė už plaukų, davė per veidÄ , tėvas irgi davė per veidÄ , o dienÄ prieÅ¡ tėvas į kojÄ sudavė iÅ¡ pultelio.

Toje kojoje ji parodė mėlynę. Tuomet pasakiau jai, kad viskas, bÅ«tinai turime kreiptis į policijÄ ir negalime tylėti. Mergina važiavo, bet paskui sakė, kad pareiÅ¡kimo nenorėjo raÅ¡yti. Ji galimai bijo nesaugaus gyvenimo, nežinojo kur gyvens, kaip su ja bus. Tada buvo parÅ«pintas mokyklos bendrabutis. Ji nurimo kai tai sužinojo, nes atsirado gyvenamoji vieta. Mergina yra be pinigėlių, nes mama atsisako atiduoti merginos banko kortelę, kurioje yra neįgalumo pinigai. Pinigus smulkioms iÅ¡laidoms, pietums, higienai duoda ji arba J., jie jai padeda.

Mokykla neturi jokios teismo nutarties dėl merginos neveiksnumo, mama jų duomenimis nėra globėja ar rÅ«pintoja. Ji tiesiog piktybiÅ¡kai neduoda vaikui jos asmens dokumento, banko kortelės. Mergina sugeba save apsitarnauti, pasirÅ«pinti, ji orientuojasi, o dėl pinigėlių jai padėtų susitvarkyti spec. pedagogė. Vaikui reikalingi daiktai, ji neturi iÅ¡ ko jų nusipirkti. Ji geba atvykti į mokyklÄ , mieste yra orientuota. Mergina mano papasakos, kas vyko namuose, mano, jis sugebės paaiÅ¡kinti. Dar V. jai minėjo, kad ji turi kaimynystėje, (duomenys neskelbtini) gyvenusiÄ draugę, kuri dabar yra studentė Vilniuje, kuri gali paliudyti, kad namuose prieÅ¡ jÄ tėvai smurtavo.

Ji nurodys jai kontaktus ir ji juos pateiks. Kuomet 2018 m. kovo 27 nuvyko pas M. tėvus į namus, namuose rado V. M. ir tėvÄ . Tėvas įsileido, pradžioje jis bendravo, bet tonas nepatenkintas, piktas, pakeltas. V. prie tėvo patvirtino, kad mama mušė, ji pakėlė megztuko rankovę ir matėsi virÅ¡ alkÅ«nės mėlynė. Ji sakė, kad mama jai sudavė į petį, kad skaudėjo. Kai pasakojo, mergina verkė, buvo susijaudinusi. Tėvas blaÅ¡kėsi po kambarius, keikėsi, elgesys buvo neadekvatus, netinkamas.

Jis vienu metu paskambino žmonai, buvo frazė „prisidirbai, atvažiavo“. Jis kalbėjo su žmona, buvo suirzęs. Netrukus jo žmona perskambino į jos telefonÄ , ji piktai su ja kalbėjo, kad nieko nebuvo, neįvyko, ko čia atvyko, kad lenda į jų gyvenimÄ . Ji teigė, kad buvo eilinis barnis, kad nieko tokio nepadarė, kad daugiau nieko panaÅ¡aus nebus. Paskui ragelį perdavė vedėjai V., kuri irgi kalbėjo su M.. Jų bute buvo raÅ¡omas protokolas, jį fiksavo J., buvo suraÅ¡yta pažodžiui kas buvo bendrauta su M. ir M. telefonu.

Gali kažkokios frazės tiksliai neprisiminti, bet protokole viskas užraÅ¡yta teisingai. Mama kiek pamena, žadėjo daugiau nebemuÅ¡ti dukros, bet tiksliai jos žodžių neatkartos. Ji nepaneigė smurto prieÅ¡ dukrÄ , nesiteisino, nesigynė. Kiek bendraujant su tėvais susidarė nuomonę, tai eilinė auklėjimo priemonė, kuri jiems yra norma. Protokolas buvo duotas susipažinti M., jis jį pasirašė, todėl ten viskas suraÅ¡yta teisingai. (1 t., b. l. 107-110, 112-114).

Liudytojas Č. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) centre, darbo teisės mokytoju. Pernai metais mokė V. M. kaip mokinę, Å¡iais metais nebemoko. Jis priklauso mokyklos gerovės komisijai ir sprendžia įvairius klausimus, problemas. Praeitais metais, teko vykti pas M. tėvus, į (duomenys neskelbtini), adreso nepasakys. Kada tiksliai tai buvo irgi nepasakys, bet mokslo metai. M. auklėtojai Ž. buvo pasiskundusi, kad tėvai muÅ¡a namie. Vyko jis, Ž., V., J.. Namuose rado tėvÄ , blaivus tėvas. Ä®sileido į namus, kalbėjosi. Jie pasakė, kad V. skundžiasi smurtu namuose, kad ne vienkartiniai Å¡ie atvejai. Greičiausiai dar iki jo paskambinimo žmonai, jis patvirtino, kad žmona sudavė dukrai, regis minėjo petį. Kiek aiÅ¡kino todėl, kad ji draugauja su D., jie nepatenkinti, pikti dėl to. Po to, vyras pasuko žmonai, ir po pokalbio su žmona jis labai pasikeitė. Atsisakė bendrauti, sėdo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo. Matė pačiÄ V. namuose, ji prie tėvo patvirtino, kad jÄ mušė mama. Lyg tai minėjo ir tėvÄ , kad jis irgi davė, bet nėra garantuotas. Jis nematė ant jos akivaizdžiai mėlynių, bet ji rodė Ž., regis ir V.. Jis kaip vyras, nežiÅ«rėjo. Mergaitė yra turinti negaliÄ , sutrikimÄ , silpnai mokosi. Mergina guodėsi, kad mama jÄ vadina labai negražiais žodžiais, tampo už plaukų. Kažkas iÅ¡ jų atvykusių, dar kalbėjo telefonu su mama, bet jis tikrai nekalbėjo, kažkuri iÅ¡ moterų kalbėjo. Jis kalbėjo su tėvu daugiau, jis sakė, kad sunku su dukra, neklauso. Namuose tvarkinga, Å¡varu. Mergina guodėsi, kad jÄ skriaudžia, kad viskas blogai kÄ ji padaro, kad nemyli jos namuose, kad mama gÄ sdina broliu, nes kai jis grįš, tada padarys tvarkÄ . Motina nemokė merginos raÅ¡yti, skaityti, tačiau ji dabar pramoko. (1 t., b. l. 129-132).

Liudytoja R. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. M. pažįsta antri metai, ji mokosi grupėje su specialiaisiais poreikiais. Mergina turi silpnÄ protinę negaliÄ , ji yra savo vardu su D.i mokymosi sutartį. Globos, nustatytos teismo keliu, mergina neturi. Mergina visur raÅ¡osi už save. Nuo 2017 m. rugsėjo, V.i pradėjus mokytis, pradėjo pastebėti, kad liÅ«dna, uždara, nenori bendrauti, apatiÅ¡ka. Pradėjo kalbėti su grupės vadove Ž., ji sakė, kad Å¡eimoje kažkas negerai, kad skriaudžia jÄ .

Buvo posėdis surengtas, kvietė V., kalbino. Ji sakė, kad skriaudžia mama. Kadangi mergina su spec. poreikiais, tai iÅ¡ karto nereagavo labai rimtai, kalbėjo ir aiÅ¡kino, kad ji turi pasistengti, padėti mamai, ieÅ¡koti bendros kalbos. Apie konkretų smurtÄ , ji tada nesakė, tik kad negražiai vadina, žemina. Taip kurį laikÄ aptarus, buvo ramu. Atėjo pavasaris, kovo mėnuo galimai. Ji neatėjo į mokyklÄ , Ž. jos ieÅ¡kojo telefonu. V. Ž. pasakė, kad mama primušė ir ji neatėjo. Tada Ž. jÄ informavo ir ji iÅ¡ karto organizavo gerovės komisijos narių pasitarimÄ ir nutarė vykti į namus ir aiÅ¡kintis.

Vyko ji, A., J. ir Ž.. Nuvykus į namus, rado V. ir tėvÄ . Tėvas iÅ¡ pradžių atrodė pasimetęs, sutrikęs, netikėtai matyt. Paprašė leisti pakalbėti su V., ji parodė pakėlusi megztukÄ ir matė mėlynę ant rankos, aukščiau alkÅ«nės. Ji sakė, kad mušė mama, dar buvo pasakymas, kad mušė su Å¡lepete, kad koliojo jÄ . Tėvas iÅ¡ karto sureagavo, piktai Å¡aukdamas pasakė frazę „o kaip kitaip su ja susitvarkyti“. A. aiÅ¡kino, kad mergina kitokia, kad muÅ¡ti ne iÅ¡eitis.

Tėvas nesutiko su tuo, jo mintis buvo kad kitokio bÅ«do nėra, jis nežino. Tėvas jos nuomone nesupranta, kad jo dukra yra su spec. poreikiais. Tada tėvas puolė skambinti iÅ¡ savo telefono žmonai ir pokalbio metu pasakė- dabar prisidirbai, atvažiavo. Dabar mėgina prisiminti, kad ar mama pati paskambino Ž. ar pati Ž. jai skambino. Ji tik pamena, kad pati kalbėjo su mama iÅ¡ Ž. telefono, ir pasakė, kad ji turi rasti kitÄ bÅ«dÄ kaip su dukra susikalbėti, kad muÅ¡ti negalima. Tai jos atsakymÄ pamenu tokį- jeigu jÅ«s mane pajudinsite, aÅ¡ užvirsiu peklÄ , jÅ«s nieko nepadarysite, jeigu jÅ«s man taip, ir aÅ¡ jums padarysiu.

Ä® jokius kompromisus nėjo. Ji neprieÅ¡taravo ir nesakė, kad nemušė dukros, jos reakcija buvo pikta, pakeltas tonas, grasino kad jos nejudintu. Ji jai pasakė, kad jeigu ir toliau muÅ¡ dukrÄ , jie ieÅ¡kos kito varianto, kito sprendimo, kad taip negali tęsti. Jai labai įstrigo mamos grasinimai, o ne pažadas, kad daugiau nebemuÅ¡. Gal ji kažkÄ tokio pažadėjo Ž.. Mama nepaneigė smurto, tik gynėsi puldama žodžiais, nepasakė, kad nemušė, tik gÄ sdino mokyklos administracijÄ . V. yra minėjusi, kad ir tėvas pakelia rankÄ , bet tÄ kartÄ , akcentas buvo mama.

Kiek V. skundžiasi muÅ¡imu, tai dažniausiai bÅ«na mama. Po jų vizito, mama buvo aprimusi, kurį laikÄ buvo ramu. Rugsėjį, atėjus į mokyklÄ V., ji vėl guodėsi smurtu, tampymu, koliojimu. Buvo dirgli, liÅ«dna, nuskriaustas ir nelaimingas vaikas. Buvo komisijos posėdis, buvo pakviesti V. M., jos draugas D. B., nes jie abu kėlė įtarimų, kad nėra gerai jiems. D. dar padeda V., jis jÄ padrÄ sina, padeda jai. Per tÄ posėdį kalbėjo, tai buvo minčių, kad jie abu nelaimingi, kad reikia psichologo.

Siuntė pas mokyklos psichologÄ . V. mama yra pasakiusi, kad kÄ mes jÄ iÅ¡mokysim, nes ne tokie mokytojai mokė- nieko neiÅ¡mokė. Mergaitė nemokėjo raÅ¡yti ir skaityti, o dabar pramokusi, nes jai suteikiama pagalba. Mergina neturi jokių socialinių įgÅ«džių, nieko nemokyta, apleista, užguita, jai viskas uždrausta, neleidžiama bendrauti su bendraamžiais. Paskutinis atvejis smurto prieÅ¡ V. buvo Å¡is kovas, sužinojo iÅ¡ Ž., kad mergina vėl buvo mamos primuÅ¡ta. Kreiptis nutarė į policijÄ , nes nesiliovė.

Mergina labai bijojo vykti į policijÄ , buvo įbauginta, niekur nesivesdavo jos. Pačios V. ji nematė, sužalojimų irgi nematė. V. nuolat neturėdavo pinigų pietums, dažnai alkana bÅ«davo, kokiu tikslu nežino. Aprengta paprastai, ne taip kaip Å¡iuolaikinis jaunimas. Batai neatitinka jos amžiaus, tai sakydavo, kad kokius nuperka, tokius ir neÅ¡ioja. Kad V. nuolat kontroliuojama, tai buvo akivaizdu, kad niekam nieko nepasakotų. Dabar V. yra labai pasikeitusi, ji Å¡ypsosi, gera nuotaika, rami, visur dalyvauja, mokosi, stengiasi.

Ä®gijo kažkokį saugumÄ , niekas nebemuÅ¡a. Sprendimas sutaikyti jÄ su tėvais, nieko gero neduotų, nes tokie tėvai nesikeičia, jie turėjo galimybę ne kartÄ apgalvoti savo elgesį, tačiau smurtas vyko toliau. Pasekmės bÅ«tų liÅ«dnos, jeigu jÄ grÄ Å¾intų į Å¡eimÄ , jie yra įpykę, neaiÅ¡ku kÄ jie padarytų V., izoliuotų jÄ . V. gali gyventi bendrabutyje iki kol mokosi mokykloje, netgi vasaros metu, jai bus sudarytos sÄ lygos. Ji mokosi, ji naujai viskÄ iÅ¡gyvena, jai viskas yra gerai, jaučiasi saugi.

Pasekmės ir taip bus, nes tai kÄ ji patyrė, liks visam gyvenimui, ir dar ji labai bijo brolio, nes jis grįš iÅ¡ įkalinimo įstaigos ir darys savo poveikį. (1 t., b. l. 135-138).

Liudytoja J. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba lietuvių kalbos kultÅ«ros ir specialybės kalbos mokytoja. Moko V. M. antri metai ir priklauso mokyklos gerovės komisijai. Su V. bendravimo yra mažiau, bet pakalbina. AsmeniÅ¡kai jai ji niekada nėra sakiusi, kad patiria smurtÄ Å¡eimoje, namuose. Praeitų metų kovo mėnesį, pabaiga buvo, buvo pakviesta į posėdį, kuriame nagrinėjo smurto prieÅ¡ V. atvejį. Jos auklėtoja Ž., pranešė komisijai, kad mergina neatėjo į mokyklÄ , nes buvo namie sumuÅ¡ta.

TÄ dienÄ jie vyko į jos namus, aiÅ¡kintis atvejo. Buvo rytas, apie 10. Vyko ji, A., Ž., V.. Nuvykus į namus, įsileido tėtis. V. buvo kitame kambaryje, jie atėjo į virtuvę. Paskui perėjo pas V.. Kalbėjo su V. auklėtoja, o vedėja bendravo su tėčiu. Ji buvo Å¡alia, ji pakėlė megztuko rankovę ir matėsi mėlynės ant rankos, virÅ¡ alkÅ«nės. Ji sakė, kad mušė mama, iÅ¡ vakaro, dėl to, kad pavėlavo grįžti iÅ¡ mokyklos. Kaip jÄ mušė, nepamena ar sakė.

Tėvas labai suirzęs buvo, nervinosi, blaÅ¡kėsi po kambarius. Jis paskambino žmonai, V. mamai ir pasakė „tai va prisidirbai“, tai leido suprasti, kad mama mušė vaikÄ , kad tikrai kažkas buvo. V. ant tėvo tÄ kartÄ nieko nesakė. Minima buvo tik mama. V. buvo susigūžusi, kamputyje, liÅ«dna. Ji įbauginta mergina, užguita, nepasitikinti. Tėvas kadangi blaÅ¡kėsi po kambarius, tai ji turėjo progÄ pasakyti, kad mušė jÄ . Nepamena, kad tėvas bÅ«tų aiÅ¡kinęs dėl ko čia taip įvyko, kas konkrečiai nutiko.

Telefonu tėvas regis buvo paleidęs garsiakalbį, tai mama kažkÄ minėjo, kad daugiau nieko panaÅ¡aus nebus. Ar kažkuris iÅ¡ mÅ«sų kalbėjo telefonu su mama, nepamena. Tėvas nelaukė kol mes iÅ¡vyks, supykęs pro duris išėjo ir iÅ¡važiavo. Dar kažkiek pakalbėjo su V., jÄ ramino. Ji nebuvo taip sumuÅ¡ta, kad negalėjo eiti į mokyklÄ , bet jai neleido mama. Greičiausi tuo sumetimu, kad neiÅ¡pasakotų niekam. Å iais metais, vėl kovÄ , iÅ¡ komisijos posėdžio, sužinojo, kad V. vėl sumušė mama.

Ji sužinojo tik iÅ¡ posėdžio, nes pati su V. mažai bendrauja. V. turi sutrikimÄ , bet sugeba nuosekliai paaiÅ¡kinti, ja galima tikėti, ji smurto tikrai neiÅ¡galvoja. Tai ji žino Å¡iuos du atvejus, o kas vykdavo ir kitu laiku, nežino, nes daugiau su V. bendrauja Ž.. (1 t., b. l. 141-144).

Liudytojas D. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. pažįsta keli metai, gal kokie 5, mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, paskui (duomenys neskelbtini) mokykloje ir tada pradėjo mokytis profesinio rengimo centre. Su V. yra draugai, klasiokai, nėra pora. V. pasipasakojo jam, kai jau mokėsi profesinėje, kad jÄ muÅ¡a tėvai. Pagrinde sakydavo, kad muÅ¡a mama, bet ir tėvukas kad duoda iÅ¡ kumščio, bet jis rečiau. Čia gal pernai metai buvo kai jinai pasakė, kad muÅ¡a tėvai. Jis žinojo, kad V. buvo telefone įsiraÅ¡iusi kai jÄ mušė, tÄ Ä¯raÅ¡Ä klausėsi, žiauru ten buvo.

Bet ji anksčiau jau sakė, kad jÄ muÅ¡a, tik jis nepasakys kada. Nepamena. Pagrinde mušė mama, sakydavo, kad tranko iÅ¡ rankų, yra spyrusi. Yra rodžiusi ant blauzdos mėlynę, atrodo, kad iki to įraÅ¡o. Kai buvo įraÅ¡iusi, tÄ dienÄ irgi mušė, viskas virtuvėje buvo. TÄ dienÄ jinai jam paskambino, ir pasakė, kad jÄ sumušė tėvai, nusiverkusi buvo, sakė kad neiÅ¡leidžia iÅ¡ namų. Tai buvo vakaras, gal apie 20 val. Kaip tėvams užeina, taip ir muÅ¡a, mama pikta, tai ji kaip bokso kriaušė bÅ«davo.

Mama grįždavo pikta, nes mažus vaikus prižiÅ«ri, iÅ¡siliedavo ant jos. Už niekus jÄ muÅ¡davo. Kai ji jam pasakė kad tėvai sumušė, jis pranešė auklėtojai Ž.. Jis žino, kad iÅ¡ mokyklos važiavo žiÅ«rėti į jos namus, jis pasakė kaip namus surasti. Jis yra buvęs pas V. namuose, gal du - tris kartus, kai nebÅ«na tėvų namuose, nes mama neleidžia jo, ji kolioja, Å¡aukia. VienÄ kartÄ jį pagavo kai buvo, tai koliojo, iÅ¡varė lauk, liepė daugiau nebeiti, stÅ«mė nuo laiptų.

Paskutinis kartas kai jÄ sumušė, tai dėl to, kad nėjo valgyti, praeitÄ mėnesį. V. sakė, kad mušė abudu, tėvas iÅ¡ distancinio paleido, kad kumščiu į veidÄ trenkÄ , o mama spyrė iÅ¡ kojos, koliojo. Jai buvo mėlynė ant kojos, ji jam parodė mėlynę. Ar daugiau kur buvo mėlynių, nerodė, negali to pasakyti. Čia namuose pas juos vyksta taip, kitur nemuÅ¡a. Kaip dažnai jÄ muÅ¡davo nepasakys, bet koks kartas į savaitę tai bÅ«davo. Čia tie rimtesni atvejai kai pernai įrašė į telefonÄ , kai Å¡iais metais mušė ir jau bylÄ kėlė.

Jis sakydavo V., kad reikia netylėti, kad eikim į policijÄ , kad taip negali jie daryti, kad negali jos daužyti. Bet ji bijodavo eiti, ji myli tėvus. V. dabar atsigavusi, ramiai gyvena, gali laisvai elgtis, atsipalaidavusi yra. Jai reikia pasitikėti savimi, nebijoti, mama jai viskÄ drausdavo, neleisdavo draugauti su niekuo, tik namo po pamokų griežtai. Namuose jÄ vadino debile, kad bernų užsimanė, kad vaikų prisidarys. Bet ne tas jiems galvoje, kad jie nori mokytis, sakė jos mamai, kad ji nori iÅ¡mokti skaityti ir raÅ¡yti, kad jie Å¡unį myli labiau nei dukrÄ .

Motina jÄ baisiai koliodavo, labai negražiais žodžiais, jis girdėjo kai jį rado pas V. kaip jÄ vadina. Paskui V. jam pasakodavosi, kaip su ja elgiasi, baisu bÅ«davo. (1 t., b. l. 117-120).

IÅ¡ 2019-03-14 V. M. protokolo-pareiÅ¡kimo matyti, kad V. M. nurodė, jog 2019-03-13 vakare, adresu (duomenys neskelbtini), mama I. M. tampė už drabužių, sudavė kumščiu į deÅ¡inį petį, tėvas A. M. sudavė kumščiu į veidÄ , sukėlė fizinį skausmÄ . (1 t., b. l. 6-7).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. M. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinėje krūtyje, kairėje blauzdoje. V. M. nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje krūtyje padaryta 5-7 parų laikotarpyje iki apžiūros 2019-03-15. Poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje padaryta 2-4 parų laikotarpyje iki apžiūros-2019-03-15. V. M. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai griuvimui nebūdingi. V. M. nustatyti sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais. V. M. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 60).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. M. nustatyti kūno sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 65).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad aprašytas balso įrašas, gautas iš ŠPRC prekybos ir verslo skyriaus mokymo dalies administratorės D. V.. Garso įraše tarp pokalbio girdisi merginos verksmas, girdisi smūgio garsai, girdisi merginos klyksmas (1 t., b. l. 84-86).

IÅ¡ 2018-03-27 Å iaulių profesinio rengimo centro prekybos ir verslo skyriaus vaiko gerovės komisijos protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo bendrauta su mokinės V. M. tėvu A. M., kuris buvo nekalbus, susinervinęs, bet patvirtino, kad V. keletÄ kartų trenkė mama. TÄ patį patvirtino ir mama I. M., su kuria buvo bendrauta telefonu. (1 t., b. l. 125).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamųjų I. M. ir A. M. kaltė įrodyta.

Kaltinamoji I. M. 2018 m. kovo 26 d. muÅ¡dama ir kitaip smurtaudama sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui – dukrai V. M., todėl jos padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, be to, I. M. 2019 m. kovo 13 d. muÅ¡dama ir kitaip smurtaudama sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui – dukrai V. M., todėl jos padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. Kaltinamasis A. M. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo Å¡eimos narį – dukrÄ V. M., todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Kaltinamoji I. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jos atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino paD.i nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ji anksčiau neteista, jos atžvilgiu nėra nutraukta bylų susitaikius su nukentėjusiais asmenimis. Nukentėjusioji civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė. Kaltinamoji nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, įsipareigojo atlyginti patirtas iÅ¡laidas už nukentėjusiajai V. M. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , tai patvirtina teismui pateiktas 2019 m. birželio 20 d. susitaikymo protokolas. Kaltinamoji I. M. nebausta administracine tvarka, nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, yra iÅ¡tekėjusi, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje naujų nusikalstamų veikų ji nedarys. Dėl Å¡ių aplinkybių taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatos, kaltinamoji I. M. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, byla nutrauktina.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji I. M. smurtines nusikalstamas veikas padarė prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – dukrÄ , bei siekiant užtikrinti, kad ji ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 722 straipsniu jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminÄ , skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis A. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau neteistas, jo atžvilgiu nėra nutraukta bylų susitaikius su nukentėjusiais asmenimis. Nukentėjusioji civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė. Kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, įsipareigojo atlyginti patirtas iÅ¡laidas už nukentėjusiajai V. M. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , tai patvirtina teismui pateiktas 2019 m. birželio 20 d. susitaikymo protokolas. Kaltinamasis A. M. nors baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau dirba, yra vedęs, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje naujų nusikalstamų veikų jis nedarys. Dėl Å¡ių aplinkybių taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatos, kaltinamasis A. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, byla nutrauktina.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. M. smurtinę nusikalstamÄ veikÄ padarė prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – dukrÄ , bei siekiant užtikrinti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 722 straipsniu jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminÄ , skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajai I. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam A. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2019-06-14 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 201,50 EUR antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, patirtų teikiant nukentėjusiajai V. M. valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ , priteisimo valstybės naudai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. NukentėjusiÄ jÄ V. M. byloje atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė. Kaltinamųjų I. M. ir A. M. kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo yra įrodyta, jų turtinė padėtis nėra tokia, kad negalėtų sumokėti nukentėjusiosios atstovavimo iÅ¡laidų, todėl iÅ¡ kaltinamųjų I. M. ir A. M. lygiomis dalimis priteistinos valstybės naudai patirtos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas, saugomas prie 2 tomo bylos viršelio, paliktinas saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

I. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už dviejų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ jai susitaikius su nukentėjusiÄ ja ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 722 straipsniu I. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminÄ , skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. M. kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ jam susitaikius su nukentėjusiÄ ja ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 722 straipsniu A. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminÄ , skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. M. kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡ I. M. ir A. M. priteisti po 100,75 EUR (vien Å¡imtÄ eurų 75 centus) iÅ¡ kiekvieno valstybei atlyginti iÅ¡laidoms, patirtoms teikiant nukentėjusiajai V. M. valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ (iÅ¡laidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas: AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Å iaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 870, AB (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodÄ -188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ).

Daiktinį įrodymÄ â€“ kompaktinį diskÄ palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėja Astra Karpytė