2024-08-21 Nr. BB-4054-1-01-1-30496-2019-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3112/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30496-2019-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Danutės Jočienės ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistųjų A. T. ir J. Ž. gynėjo advokato Olego Šibkovo kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 8 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistųjų A. T. ir J. Ž. gynėjas advokatas O. Šibkovas prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 8 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti, arba 2) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 8 d. nutartį ir nutraukti baudžiamosios bylos dalį, kuria A. T. ir J. Ž. nuteistos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 3 dalį, arba 3) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Taip pat skundu prašoma civilinės ieškovės UAB „Baltic Ground Services“ civilinį ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, kadangi, vertindami įrodymus, padarė klaidų dėl jų pakankamumo bei patikimumo, neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo, nuosprendį grindė prielaidomis, nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu, neargumentavo priimamų procesinių sprendimų, taip padarydami esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir in dubio pro reo (abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimus.

Kasatoriaus vertinimu, žemesnės instancijos teismai neištyrė bylai reikšmingų aplinkybių dėl turtinės žalos (grynųjų pinigų trūkumo), be to, netinkamai kvalifikavo nuteistųjų A. T. ir J. Ž. veiksmus kaip svetimo turto pasisavinimą. Skunde nurodoma, kad svetimas turtas negalėjo būti pagrobtas nuteistosioms inkriminuotomis aplinkybėmis. Bylą nagrinėję teismai nesiėmė visų priemonių nustatyti, kaip ir kokia apimtimi buvo naudojami bendrovės grynieji pinigai. Baudžiamoji atsakomybė pritaikyta asmenims, kurie buvo bendrovės vadovų nurodymų vykdytojai, kurie negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 183 straipsnį. Taip pat skunde pabrėžiama, kad vien už neteisingų įrašų registravimą bendrovės buhalterinėje apskaitoje byloje atsakomybėn patraukti asmenys, kurių kaltė baudžiamojoje byloje nėra nustatyta.

Kasatoriaus teigimu, abiejų instancijų teismai netinkamai išsprendė turtinės žalos atlyginimo klausimą, be to, nepagrįstai netenkino gynybos prašymų dėl papildomų procesinių veiksmų atlikimo. Turtinė žala apskaičiuota atsižvelgiant tik į bendrovėje nerastų grynųjų pinigų sumą už 2015–2017 m. laikotarpius, nevertinant kitų aplinkybių (bendrovė nėra pateikusi tyrimui 2015 m. pirminių apskaitos dokumentų; tyrimui nebuvo pateikti bendrovės buhalteriniai dokumentai už ankstesnį 2013–2014 m. laikotarpį). Apeliacinės instancijos teismo buvo prašoma papildomai tirti bendrovės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, apklausti proceso dalyvius, tačiau teismas apsiribojo tik daliniu įrodymų tyrimu, taip nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir neaiškumų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021). Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-7-89-511/2023 ir kt.).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatorius nesutinka su A. T. ir J. Ž. nuteisimu tiek pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, tiek pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu. Nors kasatorius teigia, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau konkrečių teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Kasacinio skundo teiginiai, kuriais išreikšta subjektyvi nuomonė, kaip turėtų būti vertinami bylos įrodymai, kokie įrodymai turėtų būti atmesti, ir kokios aplinkybės turėtų būti nustatytos byloje, nenurodant konkrečių teismo padarytų teisės taikymo klaidų, o tik deklaratyviai pareiškiant apie teismų praktikos nesilaikymą, taikant baudžiamąjį įstatymą, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Kasatorius skunde iš esmės analizuoja bei vertina byloje esančius įrodymus ir jų pagrindų dėsto subjektyvias išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, taip skundu siekiama, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, nuteistosioms palankias, išvadas, nei tai padarė bylą išnagrinėję žemesnės instancijos teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas taip pat siejamas su teismų atliktu bylos įrodymų ir aplinkybių, sprendžiant A. T. ir J. Ž. kaltės klausimą, neteisingu vertinimu. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

Pažymėtina, kad kasaciniame skunde iš dalies pakartoti nuteistųjų apeliacinio skundo argumentai, susiję su įrodymų tyrimu bei vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, be kita ko, kasaciniame skunde pakartotinai ginčijamus įrodymų patikimumo bei jų pakankamumo klausimus ar dėl atskirų nusikalstamų veikų sudėties požymių įrodytumo (tinkamo subjekto nustatymo, padarinių – turtinės žalos – realumo ir kt.). Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad šis teismas byloje esančių įrodymų visumos kontekste patikrino nuteistųjų apeliaciniame skunde dėstomas aplinkybes, byloje apklaustų proceso dalyvių parodymų patikimumą bei atitikimą kitiems byloje esantiems įrodymams. Kasatorius apeliacinės instancijos teismo išvadų teisės taikymo aspektu neskundžia, teisinių argumentų, kurie pagrįstų apeliacinės instancijos teismo galimai padarytus esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, nepateikia (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą kvalifikuojant nuteistųjų nusikalstamas veikas bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus. Skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl turtinės žalos atlyginimo ar dėl papildomo įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme, taip pat iš esmės grindžiami žemesnės instancijos teismų atlikto bylos įrodymų vertinimo kritika, teisiniais argumentais neatskleidžiant kokios BPK normos iš esmės buvo pažeistos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistųjų A. T. ir J. Ž. gynėjo advokato Olego Šibkovo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Danutė Jočienė

Tomas Šeškauskas