Legislator Case Law & Legislation
c43eb3af-69d6-4210-9f50-83afca3dbebd AI generated

c43eb3af-69d6-4210-9f50-83afca3dbebd · Kauno apygardos teismas

Case Number c43eb3af-69d6-4210-9f50-83afca3dbebd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas n u s t a t ė :                                             I. Ginčo esmė Kreditorė UAB „Minibank“ kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka dėl 360,64 Eur skolos, 58,43 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko P. V.

Legislator headnote

AI generated

c43eb3af-69d6-4210-9f50-83afca3dbebd · Kauno apygardos teismas: Vartojimo kredito sutartis tarp Å¡alių sudaryta 2016 m. gruodžio 3 d., pagal kuriÄ kreditorė skolininkui suteikė 337,68 Eur kreditÄ , kurio jis iki Å¡iol negrÄ Å¾ino ir toliau juo naudojasi. Å iuo laikotarpiu kreditorė, vykdydama savo veiklÄ , negalėjo toliau skolinti Å¡ių pinigų kitiems klientams už to paties dydžio palÅ«kanas, dėl ko akivaizdu, kad patyrė nuostolius. Skolininkui laiku negrÄ Å¾inus paskolos, kreditorė turi teisę be atlyginimo už tolesnį naudojimÄ si pinigais papildomai reikalauti nuostolių atlyginimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2S-1594-259/2017 Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00574-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.12.2.3.;3.3.2.5.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ atskirÄ jį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ pareiÅ¡kimÄ skolininkui P. V. dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Teismas n u s t a t ė :                                             I. Ginčo esmė Kreditorė UAB „Minibank“ kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka dėl 360,64 Eur skolos, 58,43 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko P. V.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi kreditorės pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo atsisakė priimti.Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai. Kreditorė be pagrindinės skolos ir palÅ«kanų praÅ¡o iÅ¡ skolininko priteisti 58,43 Eur nuostolių sumÄ už 146 dienas, tačiau nenurodė nuostolių (netesybų) normos, kas neatitinka CPK 433 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto reikalavimo.

Teismas nustatė, kad pagal kreditorės pateiktÄ netesybų skaičiavimo metodikÄ laikotarpiu nuo 2016-12-16 – 2017-01-15 netesybų norma sudaro 0,14 proc. (55,04 Eur (skola, nuo kurios skaičiuojami nuostoliai), 0,08 Eur (nuostoliai už 1 dienÄ )); laikotarpiu 2017-01-16 – 2017-01-30 netesybų norma sudaro 0,15 proc. (222,64 Eur (skola, nuo kurios skaičiuojasi nuostoliai), 0,33 Eur (nuostoliai už 1 dienÄ )); laikotarpiu 2017-01-31 – 2017-05-10 netesybų norma sudaro 0,15 proc. (337,68 Eur (skola, nuo kurios skaičiuojasi nuostoliai), 0,51 Eur (nuostoliai už 1 dienÄ )).

Teismo vertinimu, praÅ¡oma priteisti 58,43 Eur nuostolių suma yra nepagrįsta, nes apskaičiuota pagal netesybų normÄ , kuri neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatytai 0,05 procentų dydžio netesybų normai, taikomai vartojimo kredito gavėjui, t. y. Å¡iuo atveju skolininkui, esant finansinių įsipareigojimų nevykdymui. Kadangi kreditorės reikalavimai negali bÅ«ti tenkinami visiÅ¡kai, nes tokios galimybės nenumato CPK XXIII skyriaus nuostatos, todėl teismas sprendė, kad kreditorės pareiÅ¡kimas atsisakytinas priimti CPK 435 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. kaip aiÅ¡kiai nepagrįstas.

                  III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai Atskirajame skunde kreditorė UAB „Minibank“ praÅ¡o Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, pažeidė CPK 435 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimÄ , netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo.

Be to, CPK 439 straipsnyje suformuluoti minimalÅ«s reikalavimai skolininkui pateikti prieÅ¡taravimus, idant apsaugoti skolininkÄ nuo nepagrįsto ir neteisėto teismo sprendimo.Kreditorės pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas reikalavimas priteisti 58,43 Eur nuostolius, paskaičiuotus už netinkamai vykdomÄ sutartinę prievolę (grÄ Å¾inti paimtÄ kreditÄ ) nesudaro pagrindo pripažinti pareiÅ¡kimo akivaizdžiai nepagrįstu. Å alys raÅ¡tu susitarė dėl nuostolių dydžio bei jų apskaičiavimo metodikos. Tai įtvirtinta tarp Å¡alių sudarytos Vartojimo kredito sutarties 9.1 punkte.

Kreditorė nuostolių forma reikalauja iÅ¡ laiku kredito negrÄ Å¾inusio skolininko atlyginimo už tolesnį naudojimÄ si pinigas, o ne kompensacinių palÅ«kanų ar netesybų. Kadangi kreditoriaus reikalaujamas atlyginimas nevirÅ¡ija LR Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje numatytos maksimalios bendros vartojimo kredito kainos, jis yra expressis verbis leidžiamas pagal minėtÄ Ä¯statymÄ ir negali bÅ«ti netaikomas.Kreditorės paskaičiuotas 58,43 Eur nuostolių dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad kreditorės pagrindinis veiklos objektas yra piniginių lėšų skolinimas ir už tokių lėšų suteikimÄ mokamos nustatyto dydžio palÅ«kanos.

Vartojimo kredito sutartis tarp Å¡alių sudaryta 2016 m. gruodžio 3 d., pagal kuriÄ kreditorė skolininkui suteikė 337,68 Eur kreditÄ , kurio jis iki Å¡iol negrÄ Å¾ino ir toliau juo naudojasi. Å iuo laikotarpiu kreditorė, vykdydama savo veiklÄ , negalėjo toliau skolinti Å¡ių pinigų kitiems klientams už to paties dydžio palÅ«kanas, dėl ko akivaizdu, kad patyrė nuostolius. Skolininkui laiku negrÄ Å¾inus paskolos, kreditorė turi teisę be atlyginimo už tolesnį naudojimÄ si pinigais papildomai reikalauti nuostolių atlyginimo.

Teismas nepagrįstai ėmėsi iniciatyvos nustatyti kreditorės delspinigių dydį pritaikant LR Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatÄ , ir dėl to, kad toks teismo vertinimas prieÅ¡tarauja Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos pozicijai dėl LR Vartojimo kredito įstatymo nuostatų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, taikymo, kurioje nurodoma, kad „tais atvejais, kai netesybos ar kompensacinės palÅ«kanos nepadengia kreditoriaus nuostolių dėl vartojimo kredito gavėjo vėlavimo atsiskaityti pagal sudarytÄ sutartį, kreditoriui iÅ¡lieka teisė iÅ¡ tokio skolininko reikalauti neatlygintinų nuostolių dalies“.

Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai, bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje keliamas klausimas dėl atsisakymo iÅ¡duoti teismo įsakymÄ CPK 435 straipsnio 2 dalies pagrindu pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorė UAB „Minibank“ kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ skolininko P. V. 360,64 Eur skolÄ (337,68 Eur kredito suma ir 22,96 Eur palÅ«kanos), 58,43 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti kreditorės pareiÅ¡kimÄ CPK 435 straipsnio 2 dalies pagrindu, konstatavęs, jog kreditorės reikalavimas priteisti 58,43 Eur nuostolių sumÄ yra aiÅ¡kiai nepagrįstas, nes nuostolių suma apskaičiuota pagal netesybų normÄ , kuri neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatytai 0,05 procentų dydžio netesybų normai, taikomai vartojimo kredito gavėjui. Kreditorė UAB „Minibank“ nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo nutartimi iÅ¡ esmės grindžia tuo, jog teismas pažeidė CPK 435 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimÄ , netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo.Pažymėtina, kad CPK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo nagrinėjamos pagal kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iÅ¡ sutarties, delikto, darbo santykių, iÅ¡laikymo priteisimo ir kt.).

Kreditorius, praÅ¡ydamas iÅ¡duoti teismo įsakymÄ , neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 straipsnio 3 dalis, 435 straipsnio 3 dalis). Visgi pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį teismas turi atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, jeigu jis yra aiÅ¡kiai nepagrįstas. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytÄ teismo įsakymo iÅ¡davimo tvarkÄ , darytina iÅ¡vada, jog, viena vertus, pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo stadijoje teismas nevertina pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo, įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, o pasisako tik dėl pareikÅ¡tų reikalavimų galimumo iÅ¡ esmės, t. y. jų atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kita vertus, teismo įsakymo instituto specifika nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kimo patenkinimas pažeistų teisės aktais įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , toks pareiÅ¡kimas nepriimamas dėl jo aiÅ¡kaus nepagrįstumo (CPK 435 straipsnio 2 dalis).Kaip patvirtina bylos duomenys, tarp Å¡alių 2016 m. gruodžio 3 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis, ji atitinka vartojimo kredito sutarties požymius, todėl Å¡iai paskolos sutarčiai taikomas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas (toliau - VKÄ®), įsigaliojęs 2016 m. vasario 1 d. (2015 m. lapkričio 5 d.

įstatymas Nr. XII-1989). Vartojimo kredito sutarties Å¡alių, t. y. vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo, teisė susitarti dėl netesybų dydžio yra ribojama Å¡iuo specialiuoju įstatymu, nustatant maksimalų neįrodinėtinų kreditoriaus nuostolių dydį - VKÄ® 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi.

Å ia VKÄ® norma siekiama sukurti teisinį aiÅ¡kumÄ dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios Å¡alies atsakomybę VKÄ® nustatyta ir iÅ¡ anksto žinoma pinigų suma.Kaip patvirtino pati apeliantė, nagrinėjamu atveju Vartojimo kredito sutarties 9.1. punkte numatyta, kad jeigu pasibaigus kredito grÄ Å¾inimo terminui, kredito gavėjas negrÄ Å¾ina kredito ar jo dalies ir/ar nesumoka palÅ«kanų ar jų dalies <...>, jis įsipareigoja atlyginti Kredito davėjui nuostolius, kurie patiriami ir skaičiuojami už kiekvienÄ mokėjimo termino praleidimo dienÄ ir yra ne mažesni, nei už kreditÄ mokamų palÅ«kanų norma per dienÄ nuo laiku nesumokėtos sumos.

Nuostoliai patiriami ir pradedami skaičiuoti kitÄ kalendorinę dienÄ po kredito ar jo dalies ir/ar palÅ«kanų ar jų dalies, periodinės įmokos ir/ar jos dalies sumokėjimo pabaigos. Atsižvelgiant į Å¡ios nutarties 12 punkte minėtÄ Ä¯statymo nuostatÄ , kuria iÅ¡ esmės draudžiama bloginti vartotojo padėtį t. y. nustatyti vartotojui didesnes netesybas negu nustatyta įstatymo, sutarties punktas, kuriuo nustatytas vartotojui įpareigojimas atlyginti Kredito davėjui nuostolius, kurie patiriami ir skaičiuojami už kiekvienÄ mokėjimo termino praleidimo dienÄ ir yra ne mažesni, nei už kreditÄ mokamų palÅ«kanų norma per dienÄ nuo laiku nesumokėtos sumos, neatitinka įstatymo reikalavimų.

Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pagal apeliantės pateiktÄ netesybų skaičiavimo metodikÄ laikotarpiu nuo 2016-12-16 iki 2017-01-15 netesybų norma sudaro 0,14 proc., laikotarpiu nuo 2017-01-16 iki 2017-05-10 – 0,15 proc., pagrįstai sprendė, jog kreditorės praÅ¡oma priteisti nuostolių suma yra nepagrįsta, nes apskaičiuota pagal netesybų normÄ , kuri neatitinka VKÄ® 11 straipsnio 8 dalyje numatytai 0,05 proc. dydžio netesybų normai.Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartÄ konstatuota, kad tos palÅ«kanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , atlieka kompensuojamÄ jÄ (bet ne mokėjimo) funkcijÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012, konstatavo, kad palÅ«kanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palÅ«kanos, bet sutartinės netesybos. Nagrinėjamu atveju Å¡alys sutarties 9.1. punkte iÅ¡ esmės aptarė bÅ«tent tokiÄ situacijÄ , kuri susiklosto esant sutarties pažeidimui. Tokį teisės aiÅ¡kinimÄ patvirtina ir vieÅ¡ai skelbiama PriežiÅ«ros tarnybos prie Lietuvos banko pozicija „Dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku, taikymo“, patvirtinta Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 241-26, kurioje nurodoma, kad nors VKÄ® 11 straipsnio 8 dalies normoje tiesiogiai kompensacinės palÅ«kanos nėra minimos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kompensacinę funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos taip pat yra atsakomybės už prievolių nevykdymÄ forma, įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų bÅ«ti taikomas kompensacinių palÅ«kanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui.

Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palÅ«kanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimÄ sutartyje, dydis negali virÅ¡yti 0,05 procento už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi. Todėl paminėtų aplinkybių kontekste apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo praÅ¡omus priteisti nuostolius kaip netesybas, yra atmestini.

Apeliantė teisingai nurodo, jog PriežiÅ«ros tarnybos prie Lietuvos banko pozicijoje nurodoma, jog tais atvejais, kai netesybos ar kompensacinės palÅ«kanos nepadengia kreditoriaus nuostolių dėl vartojimo kredito gavėjo vėlavimo atsiskaityti pagal sudarytÄ sutartį, kreditoriui iÅ¡lieka teisė iÅ¡ tokio skolininko reikalauti neatlygintinų nuostolių dalies. Tačiau tokiu atveju nuostolius, kiek jų nepadengia netesybos ar kompensacinės palÅ«kanos, siekiantis iÅ¡siieÅ¡koti kreditorius gali kreiptis į teismÄ , pareikÅ¡damas atskirÄ reikalavimÄ atlyginti nuostolius ir juos įrodyti.

Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė įrodymų apie praÅ¡omus priteisti nuostolius (CPK 178 straipsnis), neįrodė žalos dydžio ir priežastinio ryÅ¡io, tik nurodė, kad kreditorė, vykdydama savo veiklÄ , negalėjo skolininkui paskolintų pinigų skolinti kitiems asmenims.Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita. Dėl Å¡ių priežasčių tuo atveju, kai, vadovaujantis CPK 431–440 straipsniais teismui pateikiamas praÅ¡ymas iÅ¡duoti teismo įsakymÄ , kuriame reikalaujama aiÅ¡kiai per didelių netesybų (ar palÅ«kanų), teismas, gavęs tokį praÅ¡ymÄ , atsižvelgdamas į tai, kad teismo įsakymo apskundimo teisė ribojama (CPK 436 straipsnis 7 dalis), bei į tai, kad teismas netesybas (ir palÅ«kanas) gali mažinti tik ginčo teisenoje, turėtų atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ (CPK 435 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d.

Netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452).Kaip minėta, teismo įsakymas iÅ¡duodamas dėl visų reiÅ¡kiamų reikalavimų (CPK 436 straipsnio 2 dalies 6–8 punktai), todėl jei bent vieno iÅ¡ jų tenkinimas pažeidžia teisės aktais įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , pareiÅ¡kimas dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo nepriimamas dėl jo aiÅ¡kaus nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo priėmimo klausimÄ , teisėtai vertino reikalavimo priteisti nuostolius pagrįstumÄ ir, nustatęs, jog Å¡is kreditorės reikalavimas yra nepagrįstas, atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo dėl aiÅ¡kaus jo nepagrįstumo.

Apeliantės argumentas, kad skolininko teisių apsauga nuo nepagrįsto ir ginčytino reikalavimo yra užtikrinama suteikiant jam teisę pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimus dėl kreditoriaus reikalavimų, nepaneigia teismo pareigos pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo priėmimo stadijoje patikrinti Å¡ių reikalavimų atitiktį imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Vadovaudamasis iÅ¡dėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį, kuriÄ naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais, n u t a r i a : Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                                                                Arvydas Žibas