c43e246b-e3c7-4ef9-98f6-982d7fbafaf3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-924-595/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21268-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 2.4.1.1.;2.4.1.4.;2.4.4.9.;3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 14 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė, sekretoriaujant Linai Pečiūrienei,dalyvaujant ieškovo atstovams A. J. ir V. V.,atsakovo atstovams: Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovui P. S.; valstybės įmonės Turto bankas atstovei R.

K.,trečio asmens UAB „GraičiÅ«no aukÅ¡toji vadybos mokykla“ direktorei E. V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo BUAB „PranciÅ¡konų rÅ«mai“ ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas ir Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos, dėl daiktui padarytų bÅ«tinųjų iÅ¡laidų atlyginimo, tretieji asmenys byloje – R. P., VÅ¡Ä® „Onkopsichologijos ir komunikacijos centras“, A.

O. Gmbh&Co atstovybė, UAB „Office city“, Mažesniųjų brolių ordino Šv. Pranciškaus ir Bernardino vienuolyno IĮ, M. L.-G, UAB „L.B.D. B.“, J B. L., UAB „Laboro“, R. K., UAB „Katalikų pasaulio leidiniai“, UAB „Katalikų pasaulis“, UAB „Idea prima“, VšĮ „N. J. mokykla“, V. J., UAB „Harmoningos asmenybės institutas“, UAB „Graičiūno aukštoji vadybos mokykla“, UAB „Dansu“, UAB „ Barsa proud“, Baltijos „Gyvenimo meno“ paramos ir labdaros fondas, UAB „Astra calculus“, E. A., V.

A., UAB „Alfa N group“, UAB „Aktin“, VÅ¡Ä® „ARBA-ARBA LT“, IÄ® „7AM“, VÅ¡Ä® „Vita antiqua“, VÅ¡Ä® „Teatro studija MI“, V. R., MB „Promi TM“, J. P., UAB „Piano LT“, UAB „PikantiÅ¡kas maistas“, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ valstybės 97817,77 Lt atlyginimo už ieÅ¡kovo padarytas dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini) bÅ«tinas iÅ¡laidas (1t. b.l. 1-3).

IeÅ¡kinyje nurodo, kad 2012-05-16 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ir 2013-02-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pastatas (duomenys neskelbtini), pripažintas priklausantis Lietuvos Respublikai, o UAB „PranciÅ¡konų rÅ«mai“ pripažinti nesÄ Å¾iningu Å¡io pastato valdytoju. Nurodo, kad 2013-08-12 LR Ūkio ministerija pastatÄ (duomenys neskelbtini), įregistravo nuosavybės teise Lietuvos Respublikos vardu. IeÅ¡kovas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2013-08-12 iki 2013-11-14 vykdė turto valdytojo funkcijas, saugojo ir prižiÅ«rėjo turtÄ , vykdė nuomotojo pareigas. 2013-11-14 pastatÄ (duomenys neskelbtini), perdavė Lietuvos Respublikos valstybės patikėtiniui – reorganizuotam VÄ® Valstybės turto fondui.

Nurodė, kad VÄ® Valstybės turto fondas uždraudė rinkti nuomos mokestį iÅ¡ nuomininkų už laikotarpį nuo 2013-08-12 iki 2013-11-14, nors UAB „PranciÅ¡konų rÅ«mai“ turėjo iÅ¡laidas susijusias su patalpų priežiÅ«ra, apsauga, valymu, komunaliniais mokesčiais. Nurodė, kad 2013-11-06 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo iÅ¡kelta bendrovei bankroto byla. Prašė teismo, vadovaujantis LR CK 4.97 str., priteisti iÅ¡ atsakovo padarytas dėl daikto bÅ«tinÄ sias iÅ¡laidas - 97817,77 Lt, kurias sudaro 43636 Lt faktiÅ¡kai patirtos iÅ¡laidos dėl komunalinių ir kitų mokesčių, 49523,78 Lt dėl UAB „PranciÅ¡konų rÅ«mai“ darbuotojų atlikto darbo, įskaitant privalomuosius mokesčius, 4657,99 Lt netiesioginiai nuostoliai, kuriuos privalo atlyginti valstybė už turto priežiÅ«rÄ .Pateiktu dubliku ieÅ¡kovas tikslino savo reikalavimÄ , mažindamas 754,19 Lt suma, kuri tenka ieÅ¡kovo nuosaviems poreikiams tenkinti (1t. b.l. 156-160).

Nurodo, kad nuo 2013-02-08 (tai yra, nuo Lietuvos Aukščiausio Teismo sprendimo dienos), tuo labiau laikotarpiu nuo 2013-08-12 iki 2013-11-14 ieÅ¡kovas turi bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu valdytoju, kadangi Å¡iuo laikotarpiu Lietuvos Repsublika, turėdama nuosavybės teisę į pastatÄ , jos tinkamai nerealizavo, tuo tarpu ieÅ¡kovas ne kartÄ kreipėsi į Lietuvos Respublikos atstovÄ LR Ūkio ministerija su praÅ¡ymu nurodyti, kokius toliau veiksmus turi atlikti, perduoti pastatÄ valstybei, atstovams, ar reikia toliau vykdyti pastato priežiÅ«rÄ .

Pastebėtina, kad pastate yra daugybė nuomininkų, į kurių interesus taip pat bÅ«tina atsižvelgti, pastatas negalėjo bÅ«ti paliktas be tinkamos priežiÅ«ros, kadangi tai yra pripažinta nacinionalinė vertybė. Todėl ieÅ¡kovas buvo priverstas ir toliau vykdyti pastato priežiÅ«rÄ , bÅ«tinÄ jo funkcionavimui palaikyti, ir tokiu bÅ«du Å¡iuo laikotarpiu gali bÅ«ti laikomas tik sÄ Å¾inguoju valdytoju. Tuo tarpu, Lietuvos valstybė, tinkamai nesiprÅ«pindama savo turtu, Å¡iuo laikotarpiu neatliko jokių rÅ«pestingam valdytojui bÅ«dingų veiksmų - neperėmė pastato savo žinion, nesidomėjo ir nesirÅ«pino, kaip pastatas turi bÅ«ti prižiÅ«rimas, neskyrė atstovų, nesudarė naujų sutarčių su nuomininkais, paslaugų tiekėjais ir t.t..

Papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovo buvęs direktorius laikotarpiu nuo 2013-08-12 iki 2013-11-14 sÄ skaitų už nuomÄ nuomininkams neteikė, vėliau Valstybės turto fondas taip pat pranešė visiems pastato nuomininkams, kad laiko apmokėjimÄ už šį laikotarpį už suteiktas nuomos paslaugas ieÅ¡kovui neteisėtomis, ir patarė nuomininkams už šį laikotarpį ieÅ¡kovui nemokėti, pažymi, kad Valstybės turto fondas patarė nuomininkas taip pat nemokėti už komunalinius mokesčius, kurie yra privalomi pastato normaliam funkcionavimui.

Nuomininkai savo ruožtu žinojo apie vykstančius teisminius procesus, stebėjo susidariusiÄ situacijÄ , bei, paraginti apmokėti, nurodė, kad ieÅ¡kovas nėra pastato savininkas, neturi jokio juridinio pagrindo rinkti nuomos mokesčio bei teikti komunalines paslaugas, todėl jie už paslaugas nemokėjo. Nurodo, kad dalis pateiktų sÄ skaitų- faktÅ«rų už komunalines paslaugas buvo apmokėta ieÅ¡kovo, dalis liko neapmokėta, tačiau esant Vilniaus apygardos teismo nutarčiai, kuria patvirtinti kreditorių, kurie teikė komunalines paslaugas dėl pastato priežiÅ«ros, reikalavimai, Å¡is klausimas jau neturi bÅ«ti nagrinėjamas, kadangi turi prejudicinę reikÅ¡mę - kreditorių reikalavimai yra patvirtinti bankroto byloje, ir jų pagrįstumas negali bÅ«ti kvestionuojamas.

Nesutinka dėl atsakovo pasisakymo, kad atlyginimas darbuotojams - negali bÅ«ti laikomas bÅ«tinomis pastato iÅ¡laikymo iÅ¡laidomis, kadangi, darbuotojai tiesiogiai vykdė pastato priežiÅ«rÄ , atliko kiemsargio, valytojų, apsaugininko, elektriko, santechniko, kitas funkcijas, jų atliekamas darbas buvo bÅ«tinas pastato priežiÅ«rai. Pažymi, kad Å¡iuo metu visi techniniai darbuotojai toliau atlieka tas pačias darbo funkcijas tame pačiame pastate, sudarius darbo sutartis su VÄ® Valstybės turto fondu. IeÅ¡kovas nevykdė jokios kitos veiklos iÅ¡skyrus pastato, esančio (duomenys neskelbtini) priežiÅ«rÄ , visi dirbantys darbuotojai vykdė tik su pastato priežiÅ«ra susijusias darbo funkcijais, todėl atlygis darbuotojams, o kartu su juo ir privalomi mokesčiai, laikytini bÅ«tinomis iÅ¡laidomis.

Pažymi, kad nurodytu laikotarpiu ieÅ¡kovas dėjo visas pastangas, siekdamas perduoti pastatÄ savininkui, tačiau dėl savininko neveikimo, buvo priverstas vykdyti pastato priežiÅ«rÄ , faktiÅ¡kai jį valdyti, todėl minėtu laikotarpiu negali bÅ«ti laikomas nesÄ Å¾iningu valdytoju, o iÅ¡laidas patyrė tik dėl savininko neveikimo ir netinkamo savo teisių realizavimo.  Lietuvos Respublikos atstovas Ūkio ministerija pateiktuose procesiniuose dokumentuose – atiliepime į ieÅ¡kinį bei triplike su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (1 t. b.l. 102-106, 2 t. b.l. 1-4).

Nurodo, kad yra netoleruotina situacija, kuomet neteisėtas nesÄ Å¾iningas valdytojas iÅ¡ neteisėtai ir nesÄ Å¾iningai valdomo daikto gauna pajamas ir kartu reikalauja iÅ¡ daikto savininko atlyginti dėl daikto patirtas bÅ«tinas iÅ¡laidas. Nurodo, kad Ūkio ministerija iÅ¡ pastato nėra gavusi jokių pajamų, jokių pajamų nėra perdavęs ir ieÅ¡kovas. Nepateikti įrodymai, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2013-08-12 iki 2013-11-14 ieÅ¡kovas dalį neteisėtai ir nesÄ Å¾iningai valdomo pastato patalpų nuomojo, vadinasi ieÅ¡kovas gavo/turėjo gauti nuomos mokestį pagal nuomos sutartis.

IeÅ¡kovo darbuotojams iÅ¡mokėtos sumos, vadovaujantis CK 4.97 straipsnio 1 ir 2 dalimis, negali bÅ«ti priskiriamos prie ieÅ¡kovo padarytų dėl daikto bÅ«tinų iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas aiÅ¡kiai nepagrįstai reikalauja priteisti netiesioginius nuostolius, kadangi toks reikalavimas neturi visiÅ¡kai jokio teisinio pagrindimo, o taip pat prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, susijusiai su netiesioginių nuostolių atlyginimu. CK 4.97 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias atsiskaitymus tarp savininko ir neteisėto nesÄ Å¾iningo daikto valdytojo, nėra numatyta netiesioginių nuostolių atlyginimo galimybės. Pažymi ir tai, kad ieÅ¡kovui negali bÅ«ti priteisti netiesioginiai nuostoliai vadovaujantis prievolių teisės nuostatomis, kadangi Ūkio ministerija nėra sudariusi su ieÅ¡kovu jokių susitarimų, kurių pagrindu ieÅ¡kovas bÅ«tų valstybės naudai atlygintinai teikęs pastato priežiÅ«ros paslaugas. Lietuvos Respublikos atstovas valstybės įmonė Turto bankas pateiktuose procesiniuose dokumentuose – atiliepime į ieÅ¡kinį bei triplike su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (1 t. b.l. 142-145, 2t. b.l. 6-8).

Nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo taikyti CK 4.97 straipsnį, reglamentuojantį atsiskaitymus grÄ Å¾inant daiktÄ iÅ¡ neteisėto valdymo, kadangi tuo laikotarpiu pastatai nuosavybės teise priklausė valstybei, o patikėjimo teise - LR Å«kio ministerijai. Vilniaus apygardos teismo 2014-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4452-302/2014, kurioje buvo nagrinėjamas Turto fondo praÅ¡ymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir Turto fondo patirtų nuostolių pripažinimo BUAB „PranciÅ¡konų rÅ«mai" administravimo iÅ¡laidomis, teismas pripažino, jog tarp Turto fondo ir BUAB „PranciÅ¡konų rÅ«mai" kaip patalpų naudotojo susiklostė faktiniai nuomos santykiai, t.y. patalpų naudojimo metu teismas pripažino BUAB „PranciÅ¡konų rÅ«mai" prievolę sumokėti Turto fondui jo rinkos kainomis paskaičiuotÄ nuomos mokestį ir prievolę apmokėti patalpų iÅ¡laikymo iÅ¡laidas.

Laikotarpiu nuo 2013-08-12 iki 2013-11-14, kai pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise jau valdė valstybė, o patikėjimo teise - LR Å«kio ministerija, bÅ«tent tų pastatų faktiniai naudotojai, t.y. ieÅ¡kovas ir su ieÅ¡kovu nuomos sutartis sudarę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, yra atsakingi už jų naudojamoms patalpoms suteiktų komunalinių paslaugų apmokėjimÄ ir Å¡ios jų patirtos iÅ¡laidos negali bÅ«ti kompensuojamos remiantis CK 4.97 straipsniu, kaip to praÅ¡o ieÅ¡kovas.

Komunalinių paslaugų gavėju buvo pats ieÅ¡kovas, todėl jis, o ne valstybė kaip pastatų savininkė, privalėjo atsiskaityti už Å¡ias jam suteiktas paslaugas. Tokių ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų susidarymÄ lėmė ne paties daikto (pastatų) iÅ¡laikymo bÅ«tinumas, bet ieÅ¡kovo vykdoma komercinė veikla, kai ieÅ¡kovas nebÅ«damas pastatų savininku sudarinėjo nuomos sutartis ir pats naudojosi patalpomis.          Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovai palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

Teismo posėdyje atsakovo atstovai su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.Teismo posėdyje trečio asmens atstovė prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.    IeÅ¡kinys atmestinas.IeÅ¡kovas byloje pareiÅ¡kė turtinį reikalavimÄ dviem pagrindais, t. y. kaip jo padarytas bÅ«tinas iÅ¡laidas daiktui iÅ¡laikyti ir kaip atlygį už rÅ«pinimÄ si svetimu daiktu. Atsiskaitymai tarp savininko ir neteisėto daikto valdytojo vykdomi CK 4.97 straipsnio nustatytomis sÄ lygomis. Atsiskaitymų tarp neteisėto valdytojo ir iÅ¡reikalavusio daiktÄ savininko apimtį lemia neteisėto valdytojo sÄ Å¾iningumas ar nesÄ Å¾iningumas.

Tai, sÄ Å¾iningas ar nesÄ Å¾iningas valdymas, vertinama pagal bendruosius objektyvųjį ir subjektyvųjį sÄ Å¾iningumo kriterijus: asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas, yra laikomas nesÄ Å¾iningu valdytoju; atitinkamai asmuo, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas, yra laikomas sÄ Å¾iningu valdytoju (CK 4.97 straipsnio 1 dalis).Pagal CK 4.97 str. 2 d. neteisėtas nesÄ Å¾iningas valdytojas turi teisę reikalauti iÅ¡ savininko atlyginti jo padarytas dėl daikto bÅ«tinas iÅ¡laidas nuo to laiko, kai savininkui priklauso gautos iÅ¡ daikto pajamos.

Å io straipsnio 3 d. nustatyta, kad neteisėtas sÄ Å¾iningas valdytojas turi teisę reikalauti iÅ¡ savininko atlyginti visas jo padarytas dėl daikto bÅ«tinas iÅ¡laidas, kurių nepadengė iÅ¡ daikto gautos pajamos. Jeigu valdytojas sÄ Å¾iningas, savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti visas pajamas, kurias Å¡is gavo arba turėjo gauti nuo to laiko, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie valdymo neteisėtumÄ arba sužinojo apie civilinės bylos dėl daikto grÄ Å¾inimo iÅ¡kėlimÄ ; neteisėtas sÄ Å¾iningas valdytojas turi teisę reikalauti iÅ¡ savininko atlyginti visas jo padarytas dėl daikto bÅ«tinas iÅ¡laidas, kurių nepadengė iÅ¡ daikto gautos pajamos; neteisėtas sÄ Å¾iningas valdytojas turi teisę pasilikti savo padarytas dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas, jeigu jos gali bÅ«ti atskirtos nesužalojant daikto, jeigu pagerintų dalių atskirti negalima arba daiktas buvo pagerintas kitaip, neteisėtas sÄ Å¾iningas valdytojas turi teisę reikalauti atlyginti dėl pagerinimo padarytas iÅ¡laidas, bet ne didesnes kaip daikto vertės padidėjimas (CK 4.79 straipsnio 1, 3 dalys). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T.

N. S. v. J. N., bylos Nr. 3K-3-328/2006). Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-209-450/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-634/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2013, buvo konstatuota, kad ieÅ¡kovas buvo neteisėtas ir nesÄ Å¾iningas pastatų, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), valdytojas, teismų sprendimais pastatai buvo iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo neteisėto valdymo ir grÄ Å¾inti Lietuvos valstybei (1t., b.l. 7-52).

Ä®siteisėjusiais teismų sprendimais buvo konstatuota, kad UAB „PranciÅ¡konų rÅ«mai" nuosavybės teisės į ginčo pastatus neįgijo, todėl valdė ginčo pastatus nesant tam teisėto pagrindo.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 868 „Dėl valstybės nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), perdavimo Ūkio ministerijai“ atsižvelgdama į Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-634/2012, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė perduoti Ūkio ministerijai valstybei nuosavybės teise priklausančius pastatus (duomenys neskelbtini), valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise. 2013 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 983 Lietuvos Respublikos Vyriausybėp pakeitė 2012 m. liepos 11 d. nutarimÄ Nr. 868 ir nutarė perduoti valstybės įmonei Valstybės turto fondui valstybei nuosavybės teise priklausančius pastatus (duomenys neskelbtini), valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise, įgaliodama Ūkio ministerijos kanclerį G.

M. pasiraÅ¡yti turto perdavimo ir priėmimo aktÄ . 2013-11-14 Ūkio ministerijos kanclerio G. M. ir valstybės įmonės Valstybės turto fondo generalinės direktorės pasiraÅ¡ytu Valstybės turto, perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 20131114-192  nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini), buvo perduotas valstybės įmonei Valstybės turto fondui (1t. b.l. 146). 2013-08-20 ieÅ¡kovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijÄ praÅ¡ydamas sudaryti su jais laikinÄ patalpų nuomos sutartį nuo 2013-08-12 iki bus paskirtas valdytojas ir pastatai bei paslaugų tiekėjų ir pirkėjų įsipareigojimai bus perduoti naujam savininkui (1t. b.l. 54). 2013-08-26 ieÅ¡kovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijÄ siÅ«lydami laikinai palikti esamus nuomininkus ir esamus darbuotojus, kurie užtikrintų tinkamÄ pastatų priežiÅ«rÄ ir užtikrintų pastatų ekspoatacijos tęstinumÄ ar pagerinimÄ (1t. b.l. 53). 2013-11-04 ieÅ¡kovas kreipėsi į Ūkio ministerijÄ bei Valstybės turto fondÄ , praÅ¡ydamas  leisti toliau eksplotuoti pastatus ir toliau vykdyti jų turėtas pareigas( 1t. b.l. 56-57). 2013-11-06 Vilniaus apygardos teismas iÅ¡kėlė UAB „PranciÅ¡konų rÅ«mai“ bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Admivira“ (1t., b.l. 4-6). 2014-02-18 Vilniaus paygardos teismas nutartimi patvirtino UAB „PranciÅ¡konų rÅ«mai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä (2 t. b.l. 39-41).IeÅ¡kiniu praÅ¡oma atlyginti patirtas iÅ¡laidas už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. iki 2013 m. lapkričio 14 d..

CK 4.33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi nuo valdymo iÅ¡registravimo iÅ¡ vieÅ¡ojo registro momento. IÅ¡ į bylÄ pateikto Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o su istorija Nr. 1/41292 nustatyta, kad 2013-08-12 pastatų atžvilgiu buvo įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė bei iÅ¡registruota UAB „PranciÅ¡konų rÅ«mai“ nuosavybės teisė, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 2-209-450/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarties Nr. 2A-634/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarties Nr. 3K-3-8/2013 pagrindais (1t. b.l. 111- 141).

Taigi iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad daiktas iÅ¡Â ieÅ¡kovo neiteisėto valdymo (kuris konstatuotas nurodytais teismų sprendimais) Lietuvos Respublikai buvo grÄ Å¾intas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarties Nr. 3K-3-8/2013 pagrindu, kadangi iki to momento Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-02 nutarties Nr. 3P-1586/2012 pagrindu buvo sustabdytas skundžiamų Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 2-209-450/2011 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarties Nr. 2A-634/2012 vykdymas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo kasacine tvarka dienos (1t. b.l. 120).Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo taikyti CK 4.97 straipsnį, reglamentuojantį atsiskaitymus grÄ Å¾inant daiktÄ iÅ¡ neteisėto valdymo, kadangi iÅ¡ neteisėto valdymo turtas buvo grÄ Å¾intas 2013 m. vasario 8 d. bylÄ iÅ¡nagrinėjus kasacine tvarka.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas praÅ¡o atlyginti patirtas iÅ¡laidas už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. iki 2013 m. lapkričio 14 d., kai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė valstybei, o patikėjimo teise Vyriausybės nutarimo pagrindu jie buvo perduoti valdyti Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijai. Todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo taikyti CK4.97 straipsnį, reglamentuojantį atsiskaitymus grÄ Å¾inant daiktÄ iÅ¡ neteisėto valdymo, kadangi ginčo laikotarpiu jie jau buvo grÄ Å¾inti teisėtam savininkui iÅ¡ neteisėto valdymo.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes nėra jokio pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas nuo 2013-08-12 iki 2013-11-14 dienos vykdė nekilnojamojo turto, pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), valdytojo funkcijas. IeÅ¡kovo nurodomos aplinkybės, kad jis minėtu laikotarpiu buvo sÄ Å¾ingas valdytojas, kadangi atsakovas, kaip pastato savininkas, tinkamai nesirÅ«pino savo turtu, nerealizavo nuosavybės teisės į pastatÄ , o tuo tarpu ieÅ¡kovas vykdė pastato priežiÅ«rÄ , bÅ«tinÄ jo funkcionavimui palaikyti, vertintinos kritiÅ¡kai.

Lietuvos Repsublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės turtÄ patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja:

1) Lietuvos bankas, valstybės institucijos, įstaigos ir organizacijos, remdamosi įstatymais ir kitais teisės aktais;

2) valstybės įmonės;

3) savivaldybės – šio Įstatymo 10 straipsnyje nustatytais atvejais;

4) Å¡io Ä®statymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais kiti juridiniai asmenys – pagal turto patikėjimo sutartį. IeÅ¡kovas nepriskirtinas prie subjektų, kuris galėtų valdyti valstybės turtÄ . Kaip jau nurodyta ankščiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 868 perdavė Ūkio ministerijai valstybei nuosavybės teise priklausančius pastatus (duomenys neskelbtini), valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise, o 2013 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 983 Lietuvos Respublikos Vyriausybė perdavė valstybės įmonei Valstybės turto fondui valstybei nuosavybės teise priklausančius pastatus (duomenys neskelbtini), valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise.

Taigi ieškovo nurodomu laikotarpiu turto valdytojai buvo Ūkio ministerija bei Valstybės turto fondas. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas neteisėto valdymo laikotarpiu buvo sudaręs nuomos sutartis su  R. P., VšĮ „Onkopsichologijos ir komunikacijos centras“, A. O. Gmbh&Co atstovybė, UAB „Office city“, Mažesniųjų brolių ordino Šv. Pranciškaus ir Bernardino vienuolyno iį, M. L.-G, UAB „L.B.D. B.“, J B. L., UAB „Laboro“, R. K., UAB „ Katalikų pasaulio leidiniai“, UAB „Katalikų pasaulis“, UAB „Idea prima“, VšĮ „N. J. mokykla“, V.

J., UAB „Harmoningos asmenybės institutas“, UAB „Graičiūno aukštoji vadybos mokykla“, UAB „Dansu“, UAB „ Barsa proud“, Baltijos „Gyvenimo meno“ paramos ir labdaros fondas, UAB „Astra calculus“, E. A., V. A., UAB „Alfa N group“, UAB „Aktin“, VšĮ „ARBA-ARBA LT“, IĮ „7AM“, VšĮ „Vita antiqua“, VšĮ „Teatro studija MI“, V. R., MB „Promi TM“, J. P., UAB „Piano LT“, UAB „Pikantiškas maistas“ (3t. b.l. 7-209; 4t. b.l. 1-89, 5t. b.l. 7-41).

Ieškovas nurodo, kad jo sudarytų nuomos sutarčių pagrindu per mėnesį gaunamas nuomos mokestis siekia 59688,65 Lt (17287,03 Eur), kas už tris mėnesius sudarytų 179065,95 Lt (51861,08 Eur) (3 t., b.l. 6).2013-11-19 bankrutuojančios UAB “Pranciškonų rūmai” bankroto administratorius informavo nuomininkus, kad nuomos sutartys tarp UAB “Pranciškonų rūmai” ir nuomininkų laikytinos pasibaigusiomis nuo 2013-11-14 (kadangi VĮ Valstybės turto fondas perėmė pastatus) ir pareikalavo, kad nuomininkai įvykdytų visus įsipareigojimus, atsiradusius iki 2013-11-14 (5 t. b.l. 138).

IeÅ¡kovas į bylÄ pateiktoje tiesioginių iÅ¡laidų paskaičiavimo lentelėje nurodo, kad jis ginčo laikotarpiu iÅ¡ nuomininkų gavo mokėjimų 21760,77 Lt sumai (1t. b.l. 62). Tačiau į bylÄ yra pateikęs SEB banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡Ä laikotarpiu nuo 2013-08-01 iki 2013-11-01, kuriame nurodoma, kad minėtu laikotarpiu nuomininkai ieÅ¡kovui yra pervedę 43075,57 Lt (2 t.b.l. 46-51). IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad nuomininkai ginčo laikotarpiu ieÅ¡kovui yra sumokėję 42326,80 Lt grynaisiais (5 t. b.l. 130, 137; 6 t. b.l. 20, 30-31, 35,43, 95, 109, 115-116, 149, 164-166, 188-189; 7 t. b.l. 1-3, 14-16, 22-24, 30-32).

Bei dengdami ieÅ¡kovo įsiskolinimus 4234,89 Lt sumokėjo tretiesiems asmenims, kas buvo užskaityta kaip jų mokėtas nuomos mokestis (8t. b.l. 107-108). Viso už ginčo laikotarpį ieÅ¡kovui tretieji asmenys yra sumokėję 89637,26 Lt. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ieÅ¡kovas ginčo laikotarpiu panaudodamas svetimÄ (atsakovo) daiktÄ vykdė nuomos verslÄ ir kÅ«rė vertę sau. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu ieÅ¡kovo vykdytas verslas Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiose patalpose davė valstybei naudÄ .

Pažymėtina, kad, atsakovui įregistravus Nekilnojamojo turto registre valstybės nuosavybės teisę, visos nuomos sutartys, sudarytos ieÅ¡kovo su nuomininkais, buvo iÅ¡registruotos. Valstybės turtas naudojamas, valdomas bei juo disponuojama tik įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimÄ dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali priimti valstybės turto valdytojas.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės ilgalaikis materialusis turtas iÅ¡nuomojamas vieÅ¡o konkurso bÅ«du, iÅ¡skyrus atvejus, kuriais Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis ilgalaikį materialųjį turtÄ iÅ¡nuomoja ne konkurso bÅ«du. Å iuo atveju valstybės turtas ne vieÅ¡o konkurso bÅ«du negalėjo bÅ«ti iÅ¡nuomojamas. Ir tai daro pagrindÄ teigti, kad ieÅ¡kovo sudarytos nuomos sutartys negalėjo bÅ«ti pripažįstamos kaip duodančios naudÄ atsakovui.IeÅ¡kovas liko skolingas paslaugų teikėjams pagal savo sudarytas sutartis.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo nurodomos iÅ¡laidos negali bÅ«ti pripažįstamos bÅ«tinomis, kadangi jos buvo sÄ lygotos nuomos verslo, kuris laikytinas neteisėtu. IeÅ¡kovo reikalavimų dalis – iÅ¡laidos įmonės darbuotojams (darbo užmokestis) ir patalpų priežiÅ«ra, valymas - tai jau ne bÅ«tinos iÅ¡laidos daiktui iÅ¡laikyti, o pretendavimas į iÅ¡laidas ir atlyginimÄ už svetimų reikalų tvarkymÄ be pagrindo (CK 6.233 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo santykiai yra griežtai reglamentuojami įstatymais, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovas galėtų pretenduoti į atlyginimÄ , kaip už kito asmens (Å¡iuo atveju valstybės) reikalų tvarkymÄ .

IeÅ¡kovui jokiu teisės aktu nebuvo pavesta tvarkyti bei administruoti valstybės turto. Be to, CK 6.229 straipsnio nuostatos yra taikomos, kai asmuo kito asmens reikalus tvarko be pastarojo žinios. Å iuo gi atveju, ieÅ¡kovas motyvuodamas, kad jis administruoja atsakovo turtÄ , ne kartÄ kreipėsi į Ūkio ministerijÄ bei Valstybės turto fondÄ , praÅ¡ydamas įteisinti jo veiksmus bei leisti jam tęsti vykdyti nuomos verslÄ . Tai, kad atsakovo institucijos nesavalaikiai iÅ¡dėstė savo pozicijÄ dėl ieÅ¡kovo vykdytos veiklos, tai yra nurodydamos, kad jo sudarytos nuomos sutartys yra laikomos niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovui priklausytų atlyginimas už naudojimÄ si valstybės turtu, kurį jis traktuoja kaip iÅ¡laidas bÅ«tinas daiktui iÅ¡saugoti (5 t. b.l. 5-6).

IÅ¡ į bylÄ pateiktų darbo sutarčių bei darbuotojų pareiginių nuostatų darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti 49523,78 Lt, skirtų darbuotojų atlikto darbo, įskaitant privalomuosius mokesčius, atlyginimo, negalima vertinti kaip jo padarytas dėl daikto bÅ«tinas iÅ¡laidas, kadangi jos iÅ¡ esmės susiję su ieÅ¡kovo vykdyta komercine veikla, siekiant gauti sau tiesioginę naudÄ Â (5 t. b.l. 42-123). Be to, pažymėtina, kad valstybė iÅ¡ garantinio fondo yra iÅ¡mokėjusi darbuotojų atlyginimus ir darbuotojai yra iÅ¡braukti iÅ¡ pirmos eilės kreditorių sÄ raÅ¡o (7 t. b.l. 68-80).

Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad ieÅ¡kovas ginčo laikotarpiu panaudodamas valstybės daiktÄ vykdė nuomos verslÄ ir sukÅ«rė vertę tik sau, todėl nėra jokio apgrindo konstatuoti, kad jam turėtų bÅ«ti atlyginama už jo verslo vykdymo laikotarpiu patirtas iÅ¡laidas, kurios iÅ¡ esmės yra neapmokėtos, o tik pareikÅ¡ti kreditorių reikalavimai bankroto byloje ir atitinkamai tenkinus ieÅ¡kinį bÅ«tų dengiami ne bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai, o bÅ«tų dengiamos administravimo iÅ¡laidos, bei, kad jam priklausytų atlyginimas už svetimų reikalų tvarkymÄ , todėl ieÅ¡kinys atmestinas pilna apimtimi.

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 270 str., 279 str., teismas n u s p r e n d ž i a:           ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                     Vita Valeckaitė    Â