c43de629-eac3-47aa-802d-c452f40ad324 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-44-943/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01725-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.3.1.18.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 1 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Kazio KailiÅ«no ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

K.-Z. (A. K.-Z.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1112-580/2018 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios žemės Å«kio bendrovės „KraÅ¡tovaizdis“ ieÅ¡kinį atsakovui A. K.-Z. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ginčija tris bankrutavusios žemės Å«kio bendrovės (toliau – BŽŪB) „KraÅ¡tovaizdis“ atliktus mokėjimus atsakovui A.

K.-Z.. 2015 m. balandžio 16 d. mokėjimo pavedimu ieÅ¡kovė atsakovui pervedė 29 720,63 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad mokama pagal kovo 26 d. sutartį (sutarties sudarymo metai nenurodyti); 2016 m. birželio 7 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 6 iÅ¡ bendrovės kasos atsakovui iÅ¡mokėta 17 000 Eur, nurodant, kad pagal sutartį grÄ Å¾inamos lėšos; 2016 m. birželio 9 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 7 iÅ¡ bendrovės kasos atsakovui iÅ¡mokėta 14 000 Eur, nurodant, kad pagal sutartį grÄ Å¾inamos lėšos.

IeÅ¡kovės kasos knygoje įraÅ¡yta, kad 2016 m. birželio 7 d. ir 2016 m. birželio 9 d. mokėjimais buvo grÄ Å¾inta paskola.

2. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatė, kad ieÅ¡kovė atitinka nemokios įmonės sÄ vokÄ ir atsisakė kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ . IeÅ¡kovei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas G. T..

3. IeÅ¡kovės mokėjimai pripažintini negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, kadangi atlikti ieÅ¡kovei esant nemokiai, dėl Å¡ių sandorių buvo sumažintas ieÅ¡kovės mokumas ir pažeisti kitų kreditorių interesai. Mokėjimų metu ieÅ¡kovė turėjo ir daugiau kreditorių, su kuriais nepajėgė atsiskaityti. IeÅ¡kovė jau 2015 m. kovo 17 d., kai kreipėsi dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, buvo nemoki ir jai turėjo bÅ«ti keliama bankroto byla, tačiau bendrovės valdymo organai siekė atidėti bankroto procesÄ .

4. Daugumos kreditorių, įskaitant ir pirmos bei antros eilės, finansiniai reikalavimai jau egzistavo neteisėtų mokėjimų atlikimo metu, tokie reikalavimai atsirado anksčiau nei atsakovo. Bendrovė daugiau nei su puse darbuotojų neatsiskaitė nuo 2015 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėn. Ieškovė ne tik nesilaikė atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarkos, numatytos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje, bet ir vengė atsiskaityti su savo kreditoriais.

5. Atliekant mokėjimus pažeista Turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, nes areÅ¡tavus turtÄ ir uždraudus juo disponuoti, yra negalimi jokie susitarimai dėl areÅ¡tuoto turto pardavimo, o jei tokie sudaromi, – yra niekiniai ir negaliojantys.

6. Atsakovas, bÅ«damas vienas iÅ¡ trijų ieÅ¡kovės narių, kuris turėjo didžiausiÄ pajinį įnaÅ¡Ä (51 proc. visų pajų), žinojo apie ieÅ¡kovės nemokumÄ , jis buvo informuotas apie ketinimÄ kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ . IeÅ¡kovė neprivalėjo atlikti mokėjimų, nes nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris bÅ«tų įpareigojęs atlikti mokėjimus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.

Pripažino negaliojančiu 2015 m. balandžio 16 d. ŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ mokėjimÄ atsakovui A. K.-Z. 29 720,63 Eur sumai, taikė restitucijÄ ir iÅ¡ atsakovo priteisė ieÅ¡kovei 29 720,63 Eur; pripažino negaliojančiu 2016 m. birželio 7 d. ŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ mokėjimÄ atsakovui A. K.-Z. 17 000 Eur sumai, taikė restitucijÄ ir iÅ¡ atsakovo priteisė ieÅ¡kovei 17 000 Eur; pripažino negaliojančiu 2016 m. birželio 9 d. ŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ mokėjimÄ atsakovui A.

K.-Z. 14 000 Eur sumai, taikė restitucijÄ ir iÅ¡ atsakovo priteisė ieÅ¡kovei 14 000 Eur; priteisė iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (60 720,63 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017-08-04) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl su finansiniais sunkumais susidūrusios įmonės sandorių – mokėjimo pavedimų, atliktų pagrindinio bendrovės pajininko naudai, pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir kaip sandorių, prieštaraujančių imperatyvioms teisės normoms. Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės 9. Teismas nustatė, kad ieškovei atliekant ginčijamus mokėjimus atsakovui, ieškovės kreditoriai turėjo neabejotinų ir galiojančių reikalavimo teisių skolininkui.

Ieškovės bankroto byloje patvirtinta bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma sudarė 3 872 976,25 Eur. 2015 m. kovo 9 d. narių susirinkimo sprendimu patvirtintuose ŽŪB „Kraštovaizdis“ restruktūrizavimo plano metmenyse 2015 – 2018 m. buvo nurodyti 54 kreditoriai. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, nemokumo bei pirmenybės kreditoriui suteikimo 10. Dėl nemokumo. Teismas rėmėsi kitose civilinėse bylose nustatytomis aplinkybėmis dėl ieškovės nemokumo. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, jog 2015 m. kovo 17 d.

ŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ Panevėžio apygardos teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo. Å ioje civilinėje byloje Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi konstatavo, kad įmonė nemoki, todėl restruktÅ«rizavimo byla negali bÅ«ti keliama. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartimi pritarė tokioms pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms. 11. 2015 m. rugpjūčio 11 d. ieÅ¡kovė pakartotinai kreipėsi į Panevėžio apygardos teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ , tačiau Panevėžio apygardos teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartimi atsisakė kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ , pripažindamas, kad bendrovė yra nemoki.

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi minėtÄ nutartį paliko nepakeistÄ 12. IeÅ¡kovei bankroto byla iÅ¡kelta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi. 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi bankroto byloje patvirtinti 3 872 976,25 Eur kreditorių finansiniai reikalavimai.

13. Dėl pirmenybės vienam kreditoriui. Teismas nurodė, kad iÅ¡ atsakovo pateiktų duomenų negalima nustatyti fakto, kad trumpalaikės paskolos su atsakovu sudarymas, užtikrinant paskolos grÄ Å¾inimÄ , buvo bÅ«tinas, o ne vien tik tolesniam įmonės veiklos tęsimui patogus veiksmas. Nors iÅ¡ esmės atsakovo nurodytos aplinkybės dėl 29 720,63 Eur sumokėjimo galėtų atitikti protingo asmens elgesio standartÄ ir bÅ«ti laikomos įvykdytomis siekiant naudos įmonei bei atsiskaitymo su visais jos kreditoriais, tačiau atsakovui nenurodžius pasekmių, kurios galėjo kilti dėl neatsiskaitymo su „Multi Service Tolls“, teismas 29 720,63 Eur mokėjimo už BŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ nepripažino bÅ«tinu.

14. Byloje nepateikta įrodymų, kad įmonė 8 400 Eur lėšomis pagal 2015 m. spalio 15 d. paskolos sutartį būtų mokėjusi kokius nors mokesčius ar apmokėjusi advokatų paslaugas, todėl šių lėšų panaudojimo įmonės būtiniems interesams tenkinti atsakovas taip pat neįrodė.

15. Teismas nustatė, kad 2015 m. lapkričio 30 d. paskolos sutarties pagrindu atsakovas suteikė 13 000 Eur paskolÄ ieÅ¡kovei. 2015 m. gruodžio 2 d. bankiniu pavedimu už ŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ sumokėjo 5 000 Eur „Toll collect“ GmbH. 2015 m. gruodžio 1 d. bankiniu pavedimu už ŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ sumokėjo 8 000 Eur, o 2015 m. gruodžio 18 d. mokėjimo pavedimu 2 000 Eur UAB „Statoil Fuel & Retail Lietuva“. Visų minėtų mokėjimų paskirtis – avansinis mokėjimas už kelius. Teismas vertino, kad atsakovas neteikė įrodymų, jog 15 000 Eur mokėjimai buvo padaryti siekiant užtikrinti tolesnę įmonės veiklÄ bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais, todėl pripažino, kad 15 000 Eur panaudojimo bÅ«tinumo įmonės reikalams atsakovas neįrodė.

16. Teismas sprendė, kad neįrodžius aplinkybės, jog ieÅ¡kovė privalėjo atsiskaityti su tam tikrais kreditoriais, siekiant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumÄ , dėl ko turėjo su atsakovu sudaryti sandorį iÅ¡skirtinėmis sÄ lygomis, atsakovas laikomas tik vienu iÅ¡ daugelio kreditorių, kuris turi teisę į reikalavimų patenkinimÄ Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, bet koks mokėjimas vienam iÅ¡ kreditorių reiÅ¡kia nepagrįstos pirmenybės vienam iÅ¡ kreditorių suteikimÄ .

17. Teismas pažymėjo, kad įrodinėjami ieÅ¡kovės ir atsakovo susitarimai dėl ŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ kreditorių reikalavimų dengimo neturėjo realios naudos. Atsakovo suteiktos paskolos nepadėjo pratęsti veiklos ir padidinti turtÄ atsiskaitymui su kreditoriais.

18. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neįrodė, jog ŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ veikla, atliekant mokėjimus atsakovui, atitiko protingo asmens elgesio standartus, sÄ Å¾iningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Ginčijamų mokėjimų atlikimo metu įmonė buvo nemoki, todėl iÅ¡mokėdama lėšas atsakovui, ŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ pažeidė kitų įmonės kreditorių teises. Dėl atsiskaitymų eiliÅ¡kumo pažeidimo 19.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė CK 6.9301 straipsnio normas aiÅ¡kina plečiamai ir joms suteikia teisės akte nenumatytÄ prasmę. Teismas nurodė, kad CK 6.9301 straipsnyje aptariami skolÄ patvirtinantys dokumentai daugumoje iÅ¡vardintų eilių yra susiję su vykdomojo dokumento turėjimu (1, 2, 4 eilės). Byloje nepateikta duomenų, jog aptariamu ginčo laikotarpiu bendrovei apmokėjimui buvo pateikti vykdomieji dokumentai. Nors daugumos aukÅ¡tesnės eilės kreditorių, pavyzdžiui, darbuotojų, reikalavimai egzistavo iki ginčijamų mokėjimų atlikimo, tačiau dokumentais nepatvirtina, jog darbuotojai bÅ«tų įgiję vykdomuosius dokumentus dėl jiems neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.

Teismas sprendė, kad nesant duomenų, jog ieškovei apmokėjimui buvo pateikti vykdomieji dokumentai, negalima pripažinti, kad atsiskaitydama su atsakovu, o ne su darbuotojais, ieškovė pažeidė CK 6.9301 straipsnio reikalavimus.

20. Teismas, įvertinęs tai, kad restruktÅ«rizavimo plano metmenyse nurodyta, jog 2015 m. kovo 9 d. (dokumento patvirtinimo data) ŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ turėjo 54 kreditorius, sprendė, jog atsakovo reikalavimas bendrovei atsirado vėliau, nei prieÅ¡ jį buvusių 54 kreditorių. Teismo vertinimu, tokiu atveju CK 6.9301 straipsnio normos gali bÅ«ti taikomos tik tiek, kiek tai liečia atsiskaitymus penktÄ ja eile, kurie turi bÅ«ti vykdomi pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka.

IeÅ¡kovė penktÄ ja eile tenkintinų reikalavimų analizės neteikė ir teismo vertinti aplinkybės Å¡iuo aspektu neprašė, todėl teismas konstatavo, jog nesant vykdomųjų dokumentų ir teisme ginčijant Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros reikalavimÄ , CK 6.9301 straipsnyje nurodytas eiliÅ¡kumas nepažeistas. Dėl įrodymų teikimo 21. Teismas, remdamasis CPK 141 straipsnio 1 dalies, 226 straipsniu, 227 straipsnio 2 dalies, 230 straipsnio 1 dalies nuostatomis padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo tirti atsakovo 2017 m. spalio 26 d. pareiÅ¡kime nurodytų faktinių aplinkybių.

22. Teismas sprendė, kad atsakovo pozicija, jog jam pareiÅ¡kus apie tam tikrÄ faktÄ , o ieÅ¡kovei nepateikus pareiÅ¡kimÄ paneigiančių įrodymų, pareiÅ¡kimas laikomas įrodytu atsakovui naudingiausiu bÅ«du, prieÅ¡tarauja įrodinėjimo taisyklėms bei Å¡alių rungimosi principui.

23. Konstatavo, kad atsakovas neturėjo teisės 2017 m. spalio 26 d. pareiÅ¡kimu keisti atsikirtimų pagrindo. Atsakovas, neteikdamas raÅ¡ytinių įrodymų dėl darbo užmokesčio mokėjimo atsakovo ieÅ¡kovei sumokėtomis lėšomis, fakto neįrodė. Dėl sandorių privalomumo 24. Teismas nustatė, kad teisės aktuose ar sutartyse numatytų įpareigojimų ieÅ¡kovei atlikti ginčijamus mokėjimus atsakovo naudai nebuvo. Teismas atmetė atsakovo teiginius, kad susitarimas dėl atsakovo paskolų grÄ Å¾inimo užtikrinimo buvo bÅ«tinas užtikrinant įmonės veiklÄ .

Nurodė, jog atsakovas nepagrindė reikalingumo atlikti mokėjimus paslaugų teikėjams. Dėl sÄ Å¾iningumo 25. Teismas nustatęs, kad iki 2016 m. gegužės 12 d. neeilinio narių susirinkimo, kurio metu atsakovas pajų padovanojo J. M., o J. M. Å¡io narių susirinkimo metu buvo priimtas į bendrovės narius, atsakovui priklausė 51 procentas pajaus, sprendė, kad vertinant 2015 m. balandžio 16 d. mokėjimÄ egzistavo sÄ lygos konstatuoti CK 6.67 straipsnio 6 punkto prezumpcijÄ .

26. Teismas sprendė, kad visų trijų ginčijamų mokėjimo pavedimų atlikimo metu bendrovė žinojo, jog jos įsiskolinimai yra lygÅ«s ar didesni nei turimas turtas. Nemokumo padėtis buvo konstatuota teismų sprendimais. BŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ narių susirinkimo 2015 m. kovo 9 d., kuriame dalyvavo ir atsakovas per atstovÄ E. G., protokole nurodyta (2 punktas), kad bendrovei nepakanka lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Finansinių sunkumų buvimas nurodytas ieÅ¡kovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo. 2016 m. birželio 7 d. ir 2016 m. birželio 9 d. mokėjimai buvo atlikti jau po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas antrÄ kartÄ 2016 m. sausio 14 d. nutartimi patvirtino ieÅ¡kovės nemokumÄ . Aplinkybė, kad 2016 metus bendrovė gavo tik 2 912,01 Eur pajamų, parodo, jog 2016 metais Å«kinė veikla nebuvo vykdoma.

27. Aplinkybę, kad atsakovui turėjo bÅ«ti žinoma apie restruktÅ«rizavimo bylos eigÄ patvirtina tai, jog jam (kaip įmonės kreditoriui) buvo siųstas praneÅ¡imas Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo (toliau – Ä®RÄ®) 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

28. Teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovui nuo 2015 m. kovo 9 d. BŽŪB „Kraštovaizdis“ narių susirinkimo buvo žinoma, kad BŽŪB „Kraštovaizdis“ yra nemoki bendrovė ir negalės atsiskaityti su kreditoriais.

29. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas žinojo apie blogÄ bendrovės turtinę padėtį, teismų konstatuotÄ nemokumÄ , kreditorių skaičių ir pradelstų įsiskolinimų dydį. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Å¡alys sudarydamos tarpusavio sandorius, kuriais pirmenybę suteikė vienam kreditoriui – atsakovui, elgėsi nesÄ Å¾iningai. Dėl senaties 30. Ä®vertinęs, kad nuo nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo iki kreipimosi į teismÄ vieneri metai nepraėjo, teismas sprendė, kad senaties terminas nepraleistas.

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo 31. IeÅ¡kovė, teikdama ieÅ¡kinį, nurodė ir alternatyvų sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindÄ â€“ CK 1.80 straipsnį, pagal kurį prašė imperatyvių teisės normų pažeidimais laikyti CK 6.9301 straipsnio nustatyto atsiskaitymų eiliÅ¡kumo pažeidimÄ ir Turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 2 straipsnio 4 dalies, ribojančios disponavimo turtu teisę, kai turtas yra areÅ¡tuotas, pažeidimÄ .

32. Teismas nustatė, jog atlikdama ginčijamus mokėjimus ieÅ¡kovė atsiskaitymo eiliÅ¡kumo pagal atskiras eiles nepažeidė, o atsiskaitymo eiliÅ¡kumo penktÄ ja eile pažeidimo ieÅ¡kovė neįrodinėjo.

33. Ä®vertinęs Turto areÅ¡to aktų registro duomenis, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, kad ginčijamų mokėjimo pavedimų atlikimo metu, taikytais areÅ¡tais buvo areÅ¡tuotos BŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ lėšos, todėl disponavimo turtu teisės apribojimų pažeidimas nenustatytas. Dėl restitucijos 34. Patenkinęs ieÅ¡kinį teismas taikė restitucijÄ . Nurodė, kad skolininkės nepagrįstai atsakovui perleistas turtas grÄ Å¾inamas bankrutuojančiai įmonei į bendrÄ turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Ä®BÄ® nustatyta tvarka. IeÅ¡kovės praÅ¡ymas taikant restitucijÄ atsakovui, suteikti teisę inicijuoti jo finansinių reikalavimų BŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ bankroto byloje tikslinimo procedÅ«rÄ spręstinas bankroto byloje.

35. Teismas taip pat priteisė procesines palÅ«kanas CK 6.210 straipsnio pagrindu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 36. Atsakovas A. K.-Z. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 36.1. Apeliantas sutinka su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimo dalimi, kuria ieÅ¡kinys atmestas CK 1.80 straipsnio pagrindu, ir dėl jos skundo nereiÅ¡kia. 36.2.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė, išmokėdama lėšas atsakovui pažeidė kreditorių teises, nes išimtinai rėmėsi aplinkybe, jog ginčijamų mokėjimų metu įmonė buvo nemoki. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir neįvertino esminę reikšmę turinčių aplinkybių, susijusių su įmonės skolinių įsipareigojimų mastu, jų tenkinimo tvarka bei pokyčiu ginčo laikotarpiu. 36.3. Skundžiamame sprendime nepagrįstai išskiriami trys ieškovės kreditoriai (Nacionalinė mokėjimo agentūra, Kredito unija „Vilniaus kreditas“ (toliau KU „Vilniaus kreditas“ ir BAB bankas Snoras), kaip iki ginčijamų mokėjimų reikalavimus pareiškę kreditoriai.

Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros reikalavimo pagrįstumas buvo ginčijamas teisme, dėl įsipareigojimų BAB bankas Snoras taip pat vyko teisminis ginčas, o KU „Vilniaus kreditas“ įsipareigojimai buvo sumažinti didžiÄ ja dalimi. 36.4. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nepripažinti atsakovo atliktų mokėjimų už ŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ bÅ«tinais, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir prieÅ¡tarauja byloje surinktiems raÅ¡ytiniams įrodymams. Atsakovas iÅ¡ asmeninių lėšų sumokėjo „Multi Service Tolls“, į ieÅ¡kovės atskaitingo asmens I.

G. sÄ skaitÄ pervedė lėšas, sumokėjo „Toll collect“ GmbH, ir UAB „Statoil Fuel & Retail Lietuva“. Trumpalaikės paskolos su atsakovu sudarymas buvo bÅ«tinas ir neiÅ¡vengiamas tolesniam įmonės veiklos tęsimui, tai patvirtina tikslinės paskolos sutartys, banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, susiraÅ¡inėjimai su kreditoriais, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių neįvertino. 36.5. Pirmosios instancijos teismas suvaržė atsakovo galimybes pagrįsti savo pozicijÄ teikiant papildomus raÅ¡ytinius įrodymus, nes nebuvo netenkinti atsakovo praÅ¡ymai dėl liudytojo V.

D. apklausos. 36.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ . Dviejų ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovas nebuvo ieÅ¡kovės pajininkas, todėl nėra pagrindo pripažinti sandorio Å¡alis buvus nesÄ Å¾iningomis vadovaujantis CK 6.67 straipsnio 6 punktu. PrieÅ¡ sudarydamos paskolos sutartis Å¡alys buvo įsitikinusios, kad jų sudarymo metu nėra pažeidžiami esamų ar bÅ«simų ŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ kreditorių interesai. Paskolų sudarymas neturėjo įtakos ieÅ¡kovės mokumui, nes įmonės turto nesumažėjo, sandoriai buvo nulemti tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių ir buvo įprasti verslo prasme. 36.7.

Skunde teigiama, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes skundžiamu sprendimu nuspręsta dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens I. G. (ieškovės vadovo) teisių ir pareigų, nes tik jis galėjo duoti nurodymus ieškovei pervesti lėšas atsakovui.

37. IeÅ¡kovė BŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimÄ nepakeistÄ ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 37.1. Apeliacinis skundas grindžiamas naujais argumentais, kurie nebuvo keliami nei atsakovo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu (argumentai, kad BAB Snoras finansinis reikalavimas buvo ginčijamas teisme).

Visi kiti argumentai jau buvo vertinami pirmosios instancijos teisme. 37.2. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs iÅ¡samų įrodymų vertinimÄ , tinkamai nustatė kreditorių teisių pažeidimÄ , kaip actio Pauliana sÄ lygÄ ir konstatavo, kad ginčijamais mokėjimais buvo pažeistos kitų BŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ kreditorių teisės, nes bÅ«dama nemoki bendrovė neteisėtai suteikė pirmenybę vienam iÅ¡ kreditorių. 37.3. Bendrovės nemokumo faktas pagrįstas prejudiciniais faktais – nutartimis, kuriose konstatuota, kad ŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ buvo nemoki.

Atsakovas buvo didžiausias ieškovės pajininkas, todėl neabejotinai žinojo apie bendrovės finansinę padėtį. 37.4. Bendrovė jau 2015 m. kovo 9 d. buvo faktiškai nemoki, nepajėgė atsiskaityti su kreditoriais, todėl turėjo laikytis CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymų tvarkos, tačiau atsiskaitydama su atsakovu jos nesilaikė ir pažeidė kreditorių interesus. Skundžiamame sprendime buvo vertinami visų bendrovės kreditorių interesai, jų atsiradimo terminas, bendra ieškovės ekonominė situacija, o ne tik trijų apelianto nurodomų kreditorių (NMA, BAB banko Snoras ir KU „Vilniaus kreditas“) finansiniai reikalavimai. 37.5.

Nors byloje buvo pateikti duomenys apie atsakovo atliktus mokėjimus ŽŪB „Kraštovaizdis“ kreditoriams „Multi Service Tolls“, „Toll collect“ GmbH, UAB „Statoil Fuel & Retail Lietuva“, I. G., tačiau tai savaime niekaip nepagrindžia atliktų mokėjimų būtinumo. 37.6. Atsakovas pirmosios instancijos teismui kartu su atsiliepimu nepateikė visų jo atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų, o ir teismo posėdžiai buvo atidedami atsakovo prašymu, siekiant pateikti papildomus įrodymus, tačiau iki teismo nustatytos datos atsakovas neįvykdė įsipareigojimų dėl papildomų įrodymų pateikimo.

Pirmosios instancijos teismas atsakovo pateiktus įrodymus pridėjo prie bylos ir dėl kiekvieno pasisakė. 37.7. Visos teismų nutartys, kuriose buvo konstatuotas bendrovės nemokumo faktas, buvo priimtos iki atsakovui dovanojimo sutartimi perleidžiant savo turimus pajus, todėl žinodamas, kad bendrovė nemoki, atsakovas neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, o neatlygintinai trečiajam asmeniui perleido pajus, tokiu būdu siekdamas išvengti atsakomybės. 37.8. Apeliantas tik deklaratyviai teigia, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo atkleista bylos esmė, nenurodo, kokių įrodymų teismas neištyrė ir neįvertino, kokie svarbiausi teisiniai ir faktiniai klausimai, sudarantys bylos esmę, liko neišnagrinėti. 37.9.

Atmestini apelianto argumentai dėl egzistuojančio absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nes byla visiÅ¡kai nesusijusi su buvusiu ŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ vadovu. Nagrinėjamoje byloje nekeliamas buvusio vadovo atsakomybės klausimas, taip pat reikalaujama ne atlyginti žalÄ , o taikyti restitucijÄ , kaip sandorio negaliojimo pasekmę. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo teisinio ir faktinis pagrindo ribų.

39. Apeliacijos objektÄ sudaro teismo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovės BŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ ieÅ¡kinys tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo 40. Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2015 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015).

Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi bÅ«ti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka Å¡ioms teisėms ir pareigoms turi bÅ«ti tiesioginė –sprendimu turi bÅ«ti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant Å¡ioms dviem sÄ lygoms, gali bÅ«ti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 91 punktas).

41. Apelianto skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sprendė dėl į bylÄ neįtraukto asmens I. G. (ieÅ¡kovės vadovo) teisių ir pareigų. Apelianto teigimu, tik I. G. nurodymu ieÅ¡kovė pervedė lėšas apeliantui, todėl priimtas skundžiamas sprendimas turės įtakos I. G. teisėms ir pareigoms.

42. Tačiau apeliantas nenurodo kaip konkrečiai skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesÄ asmens I. G. teisinė padėtis. Tai, kad I. G., bÅ«damas ieÅ¡kovės vadovu, atliko ginčijamus mokėjimus atsakovui (apeliantui), byloje nesant pareikÅ¡tų reikalavimų dėl tokiais veiksmais padaryto žalos atlyginimo, negali bÅ«ti pagrindas vertinti, jog teismo sprendimu yra įtakojama Å¡io asmens teisinė padėtis. Pirmosios instancijos teismo sprendimu I. G.nenustatyta jokių teisių ar pareigų.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, kad apeliacinio skundo argumentai dėl egzistuojančio absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo yra teisiÅ¡kai nepagrįsti. Dėl ginčijamų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu 43. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieÅ¡kovės BŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ atliktų mokėjimų atsakovui A. K.-Z., kuriais 2015 m. balandžio 16 d. atsakovui sumokėta 29 720,63 Eur suma, 2016 m. birželio 7 d. ‑ 17 000 Eur suma ir 2016 m. birželio 9 d.

‑ 14 000 Eur suma, pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana).

44. Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo bÅ«das, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininkÄ , neleisti Å¡iam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymÄ . CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

45. Kasacinis teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

46. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog Å¡iuo atveju nustatytos visos actio Pauliana sÄ lygos ir tenkino ieÅ¡kinį, padaręs iÅ¡vadÄ , kad ginčijami mokėjimo pavedimai, atlikti pagrindinio bendrovės pajininko naudai, pripažintini negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.

47. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovė, iÅ¡mokėdama lėšas atsakovui pažeidė kreditorių teises, taip pat teigia, jog ginčijamus mokėjimus jis privalėjo atlikti. Apelianto teigimu, jis buvo sÄ Å¾iningas, nes ginčijamų sandorio sudarymo metu, jis jau nebuvo ieÅ¡kovės pajininkas, todėl nebuvo pagrindo pripažinti sandorio Å¡alis buvus nesÄ Å¾iningomis vadovaujantis CK 6.67 straipsnio 6 punktu. Dėl kiekvienos iÅ¡ Å¡ių apelianto ginčijamų actio Pauliana sÄ lygų egzistavimo apeliacinės instancijos teismas pasisako atskirai.

Apeliantas neginčija teismo sprendimu konstatuotos vienos iÅ¡ sÄ lygų tokiam ieÅ¡kiniui tenkinti – neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės, buvimo, todėl Å¡ioje nutartyje plačiau dėl tokios sÄ lygos nepasisakoma. Dėl kreditorių teisių pažeidimo 48. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Å ioje byloje buvo įrodinėjama, jog ieÅ¡kovas, bÅ«damas nemokus, suteikė pirmenybę vienam iÅ¡ kreditorių – atsakovui.

49. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė, išmokėdama lėšas atsakovui pažeidė kreditorių teises, nes išimtinai rėmėsi aplinkybe, jog ginčijamų mokėjimų metu įmonė buvo nemoki. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir neįvertino esminę reikšmę turinčių aplinkybių, susijusių su įmonės skolinių įsipareigojimų mastu, jų tenkinimo tvarka. Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti.

50. CK 6.66 straipsnyje nenurodyta nemokumo kriterijų ar sampratos. Nemokumas yra ekonominė įmonės bÅ«klė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar yra pajėgi atsiskaityti. Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti įmonės nemokumÄ , nebÅ«tina, kad jai bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, nes bankroto bylos iÅ¡kėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo bÅ«klės pripažinimas ir atitinkamų procedÅ«rų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymÄ ir jos balanse nurodytÄ turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai bÅ«tų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali bÅ«ti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; kt.).

51. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovės finansinė padėtis buvo sunki, ji turėjo pradelstų skolų kreditoriams. Šias aplinkybes patvirtina teismų priimti procesiniai sprendimai (Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-495-278/2015, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-5196-562/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2070-381/2016). Minėtose bylose buvo sprendžiama dėl restruktūrizavimo ir bankroto bylų iškėlimo ieškovei. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė šiose bylose nustatytas faktines aplinkybes ir pagrįstai jomis rėmėsi kaip prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 dalis).

52. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nepagrįstai iÅ¡skyrė įsipareigojimų trims ieÅ¡kovės kreditoriams – Nacionalinei mokėjimų agentÅ«rai, KU „Vilniaus kreditas“ ir BAB Bankui Snoras, vykdymÄ . Apeliantas teigia, jog įsipareigojimų Å¡iems kreditoriams vykdymas buvo ginčijamas teisme, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos laikė pradelstais. Su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti.

53. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1329-516/2015, spręsdamas dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, detaliai įvertino įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimų agentÅ«rai ir BAB Bankui Snoras vykdymÄ bei jų įtakÄ ieÅ¡kovės finansinei padėčiai bei galimam jos nemokumui. Apeliacinės instancijos teismas, minėtoje nutartyje detaliai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, susijusias su turto ir įsipareigojimų santykiu, tarp jų ir – įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimų agentÅ«rai ir BAB Bankui Snoras, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog faktiÅ¡kai bendrovė yra nemoki (CPK 263 straipsnio 1 dalis) ir jai restruktÅ«rizavimo byla negali bÅ«ti keliama.

Kaip minėta, Å¡ie faktai byloje dalyvavusiems asmenims tapo prejudiciniais faktais, kurių kitoje byloje tarp tų pačių Å¡alių įrodinėti nebereikia, jie negali bÅ«ti ginčo objektas kitoje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Apeliantas teigia, jog kreditoriniai įsipareigojimai KU „Vilniaus kreditas“ buvo sumažinti, tačiau pats pripažįsta, kad bankroto byloje buvo patvirtintas 151 096,34 Eur kreditorinis reikalavimas. Be to, prieÅ¡ pat ginčijamų sandorių sudarymÄ â€“ 2015 m. kovo 20 d. buvo iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as dėl 382 089, 84 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ hipotekos kreditoriaus KU „Vilniaus kreditas“ naudai.

Taigi ginčo mokėjimų atlikimo metu jis neabejotinai turėjo pradelstų įsipareigojimų ir šiam kreditoriui, be to šis įsipareigojimas buvo vertintas bendrame įsipareigojimų kitiems kreditoriams kontekste, pasisakant dėl ieškovės nemokumo minėtose teismų nutartyse.

54. Taigi ieÅ¡kovės nemokumas buvo konstatuotas 2015 m. gegužės 6 d., kai Panevėžio apygardos teismas nutartimi atsisakė kelti ieÅ¡kovei restruktÅ«rizavimo bylÄ , nes įmonė atitiko nemokios įmonės sÄ vokÄ . IeÅ¡kovė, faktiÅ¡kai bÅ«dama nemoki, atliko ginčo mokėjimus ir tenkino apelianto reikalavimÄ , nors tuo metu turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. IeÅ¡kovės atlikti ginčo mokėjimai apeliantui, pačiai ieÅ¡kovei turint pradelstų įsipareigojimų kitiems įmonės kreditoriams, pažeidė įmonės ir jos kreditorių interesus, nes nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė vienam iÅ¡ kreditorių.

Dėl skolininko pareigos sudaryti ginčijamÄ sandorį 55. Viena actio Pauliana taikymo sÄ lygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. IÅ¡ esmės Å¡i sÄ lyga gali bÅ«ti paaiÅ¡kinama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Pažymėtina, kad actio Pauliana nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastÄ verslo praktikÄ , nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).

Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali bÅ«ti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ . Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-313/2018).

56. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad teisės aktuose ar sutartyse numatytų įpareigojimų ieÅ¡kovei atlikti ginčijamus mokėjimus atsakovo naudai nebuvo, taip pat paskolų apeliantui grÄ Å¾inimas užtikrinant įmonės veiklÄ nebuvo bÅ«tinas, sprendė, kad ieÅ¡kovė neturėjo pareigos atlikti ginčo mokėjimus.

57. Apeliantas skunde tik deklaratyviai nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė neprivalėjo atlikti ginčo mokėjimų jam. Apeliantas klaidingai pareigos sudaryti ginčijamus sandorius (mokėjimus) vykdymÄ sieja su jo ir ieÅ¡kovės sudarytomis paskolos sutartimis. Byloje neginčijamas tokių paskolos sutarčių sudarymo poreikis, tačiau tai, kad ieÅ¡kovei reikėjo piniginių lėšų jos veiklai vykdyti, niekaip nedaro teisėtais ieÅ¡kovės atsiskaitymų su apeliantu.

Apeliantas įrodinėja, kad jo atlikti mokėjimai BŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ kreditoriams „Multi Service Tolls“, „Toll collect“ GmbH, UAB „Statoil Fuel & Retail Lietuva“, I. G. buvo bÅ«tini įmonės veiklai užtikrinti, todėl nėra nuginčyta ieÅ¡kovės pareiga atsiskaityti su apeliantu. Tačiau aplinkybė, kad apeliantas atsiskaitė su ieÅ¡kovės kreditoriais, nepatvirtina to, kad apeliantui turėjo bÅ«ti suteiktas pirmumas atsiskaitant su juo. BÅ«tent tokio pobÅ«džio privalomumas turėtų bÅ«ti konstatuotas, siekiant įrodyti, jog neegzistuoja viena iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų.

58. Teismo iÅ¡vados, jog Å¡iuo atveju neegzistavo skolininko pareiga sudaryti ginčijamus santorius (mokėjimus) nekeičia ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su, kaip teigiama, suvaržytomis atsakovo galimybėmis pagrįsti savo pozicijÄ teikiant papildomus raÅ¡ytinius įrodymus. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Taigi atsakovas turėjo įrodyti savo atsikirtimų pagrindÄ . Kaip atsakovas (apeliantas) vykdė įrodinėjimÄ pareigÄ iÅ¡samiai aptarta ir pirmosios instancijos teismo sprendime. Å ių iÅ¡vadų apeliaciniame skunde jis nepaneigė. Apeliantas, teigdamas, jog jo galimybės įrodinėti savo atsikirtimus pirmosios instancijos teisme, nepraÅ¡o teismo pridėti prie bylos įrodymų, kuriuos, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti (CPK 314 straipsnis), taip pat neprašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti jo nurodytÄ liudytojÄ , kurį atsisakė apklausti pirmosios instancijos teismas.

Esant tokiai procesinei situacijai konstatuotina, jog pats apeliantas nevykdė įrodinėjimo pareigos, taigi turi prisiimti ir iÅ¡ to kylančias neigiamas teisines pasekmes. Dėl sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumo 59. Apeliaciniame skunde apeliantas ginčija ir teismo sprendimu konstatuotÄ ginčijamų sandorių (mokėjimų) Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ . Apelianto nuomone, vertinant Å¡alių sÄ Å¾iningumÄ , svarbi aplinkybė, jog dviejų ginčijamų sandorių (mokėjimų) sudarymo metu apeliantas nebebuvo ieÅ¡kovės pajininku.

Su tokais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.

60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sÄ Å¾iningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiÅ«riu jis nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-313/2018).

61. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad egzistavo sÄ lygos konstatuoti CK 6.67 straipsnio 6 punkto prezumpcijai, nes iki 2016 m. gegužės 12 d. neeilinio BŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ narių susirinkimo, kurio metu apeliantas pajų padovanojo J. M., apeliantui priklausė 51 procentas pajaus. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad ieÅ¡kovė ir apeliantas žinojo apie blogÄ bendrovės turtinę padėtį, teismų konstatuotÄ nemokumÄ , kreditorių skaičių ir pradelstų įsiskolinimų dydį, todėl Å¡alys sudarydamos ginčo sandorius (mokėjimus), kuriais pirmenybė buvo suteikta vienam kreditoriui, elgėsi nesÄ Å¾iningai.

62. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Aplinkybė, kad iki 2016 m. gegužės 12 d. neeilinio BŽŪB „Kraštovaizdis“ narių susirinkimo apeliantui priklausė 51 procentas bendrovės pajaus, reiškia, kad apelianto balsas buvo lemiamas bendrovės valdymo organams priimant sprendimus dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o tai patvirtina, kad apeliantui buvo žinoma, kad bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais, turi pradelstų įsiskolinimų kreditoriams, buvo žinomas šių reikalavimų atsiradimo momentas ir kitos svarbios aplinkybės, ieškovės finansinei padėčiai įvertinti.

Apeliantas deklaratyviai savo sÄ Å¾iningumÄ bando susieti su, jo nuomone, ginčijamasi santoriais (mokėjimais) nepažeistais kitų kreditorių interesais, taip pat teigiant, jog jais nebuvo sumažintas ieÅ¡kovės mokumas. Tačiau Å¡ioje nutartyje jau konstatuota, jog ieÅ¡kovė bÅ«dama nemoki, suteikė pirmumÄ vienam iÅ¡ kreditorių, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su tokais apelianto teiginiais. Dėl procesinės bylos baigties 63. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes (CPK 185 straipsnis), tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas ir iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų 64. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus apelianto (atsakovo) A. K.-Z. apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

65. Netenkinus apeliacinio skundo, ieÅ¡kovė BŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnis). IeÅ¡kovė BŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovo A. K.-Z. 1 481,65 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų rengiant atsiliepimÄ apeliacinį skundÄ .

66. Teismui pateikti dokumentai (sÄ skaita už teisines paslaugas, apmokėjimo dokumentas, atliktų darbų iÅ¡klotinė) įrodo, kad ieÅ¡kovė BŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 481,65 Eur iÅ¡laidų dėl atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimo. Å ios iÅ¡laidos virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas)“ (2015 m. kovo 19 d. rekomendacijų redakcija) nustatytus maksimalius teisinių paslaugų dydžius, todėl ieÅ¡kovei BŽŪB „KraÅ¡tovaizdis“ priteistina bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų suma mažintina, priteisiant jai iÅ¡ atsakovo A.

K.-Z. 1 106,04 Eur (CPK 98 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo A. K.-Z. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovei bankrutavusiai žemės Å«kio bendrovei „KraÅ¡tovaizdis“ (j. a. k. 300140724) 1 106,04 (vienÄ tÅ«kstantį Å¡imtÄ Å¡eÅ¡is eurus ir keturis euro centus) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danutė Gasiūnienė Kazys Kailiūnas Egidija Tamošiūnienė