c43d86c2-ea84-4e47-9297-3f5fdbd13db6 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-530-580/2016Teisminio proceso Nr. 2-02-3-01201-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.7.7., 2.5.4., 3.3.1.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V.

A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „MS Transport“ ieÅ¡kinį atsakovui V. A. dėl žalos atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UADB „PZU Lietuva“,Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „MS Transport“ prašė priteisti iÅ¡ atsakovo V. A. 9 029,03 Eur (31 175,43 Lt) žalos atlyginimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad iÅ¡ atsakovo (darbuotojo), vairuotos transporto priemonės – vilkiko „Renault Magnum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijos teritorijoje 2010-06-02 buvo pagrobta dalis krovinio. Vagystė įvyko dėl to, kad darbuotojas, pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ , buvo sustojęs nesaugomoje stovėjimo aikÅ¡telėje. IeÅ¡kovas atlygino krovinio savininko draudimo bendrovei padarytÄ Å¾alÄ 31 175,43 Lt ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalÄ darbuotojÄ .

Su darbuotoju 2010-01-04 buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis.Atsakovas V. A. ieÅ¡kinį prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovas elgėsi rÅ«pestingai, 2010-06-14 (pirmadienį) atvykęs į iÅ¡krovimo vietÄ RAB „Štibel Eltron“ sandėlius ir sužinojęs, kad iÅ¡sikrauti nepavyks, nes Rusijos Federacijoje buvo nedarbo diena, iÅ¡ krovinio gavėjo gavo nurodymus palaukti Å¡alia sandėlio. Atsakovas, patikintas, kad vietovė saugi, pastatė transporto priemonę Å¡alia sandėlio ir pats nakvojo transporto priemonėje.

TÄ naktį, praplėšus puspriekabės tentÄ , buvo pavogta dalis krovinio. Tai pastebėjęs, atsakovas iÅ¡kart kreipėsi į policijÄ , informavo ieÅ¡kovo direktorių, iÅ¡kraunant krovinį dalyvavo ir RAB „Štibel Eltron“ draudiko ekspertas. KitÄ dienÄ grįžęs į Vilnių, atsakovas atvyko į darbovietę, parašė pasiaiÅ¡kinimÄ ir netrukus buvo iÅ¡siųstas į kitÄ reisÄ . Tik 2010-08-27 buvo atleistas, 2010-11-29 ieÅ¡kovas pateikė pretenzijÄ . Materialinės atsakomybės sutartis yra dviÅ¡alė, darbdavys turėjo pareigÄ informuoti darbuotojÄ apie pakeliui esančias saugomas aikÅ¡teles, sumokėti avansÄ , nes tokios aikÅ¡telės mokamos, tačiau Å¡ios pareigos nevykdė, ganėtinai brangiam krovinio gabenimui buvo pasirinkta tentinė puspriekabė.

Ieškovas turėjo apsidrausti savo atsakomybę ir žalos reikalauti iš draudiko, nes šiuo atveju nėra atsakovo kaltės. Trečiasis asmuo UADB „PZU Lietuva“ prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo 2009-06-19 sudarė Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį (draudimo liudijimas PZU Nr. 1098600 ir jo priedai), kuria laikotarpiu nuo 2009-07-21 iki 2010-07-20 UAB DK „PZU Lietuva“ Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 (toliau – Taisyklės) pagrindu apdrausta krovinių vežėjo atsakomybė.

Draudimo liudijimo priede Nr. 2 – Nurodymai vairuotojams, nurodoma, kad vairuotojai privalo: poilsiui, sustojimui ir stovėjimui, iÅ¡skyrus neiÅ¡vengiamų ir privalomų sustojimų atvejus, NVS Å¡alyse pasirinkti vietÄ saugomoje stovėjimo aikÅ¡telėje arba prie stacionarių milicijos postų. Taip pat nurodyta, kad draudikas turi teisę nemokėti draudimo iÅ¡mokos už žalÄ , atsiradusiÄ neįvykdžius aukščiau iÅ¡vardintų nurodymų, kai bus nustatyta, kad žala atsirado dėl draudėjo, jo atstovo ar su juo susijusių asmenų tyčios ar didelio neatsargumo. 2011-08-24 buvo gautas draudėjo UAB „MS Transport“ praneÅ¡imas, kad 2010-06-14 įvyko vagystė.

Atlikus įvykio žalos bylos administravimÄ , įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju, nes draudėjas pažeidė pareigas, t. y. nevykdė saugaus krovinio transportavimo, nesirÅ«pino automobilio ir juo vežamo krovinio apsauga, sustojo nesaugomoje stovėjimo aikÅ¡telėje.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012-03-12 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 20 280 Lt žalos atlyginimui ir 1 379 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Vilniaus apygardos teismas 2012-12-13 nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-03-12 sprendimÄ ir grÄ Å¾ino bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

Vilniaus apygardos teismas Å¡ioje nutartyje nurodė, jog nėra atskleista saugomos aikÅ¡telės sÄ voka, t. y. nenurodyta, kokius požymius turi atitikti tokia aikÅ¡telė. Pirmosios instancijos teismas neiÅ¡reikalavo baudžiamosios bylos medžiagos apie įvykį, netyrė darbdavio įsipareigojimų, nesiaiÅ¡kino ar ieÅ¡kovas informavo atsakovÄ apie nedarbo dienÄ , nesiaiÅ¡kino ar krovinio judėjimÄ stebėjo ieÅ¡kovo vadybininkai, ar buvo perduotas krovinio gavėjo atstovo telefono numeris susisiekimui nenumatytais atvejais, ar galėjo grįžti atgal atsakovas arba pasinaudoti kita saugoma stovėjimo aikÅ¡tele, netyrė draudimo santykių susijusių su įvykiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 2 733,04 Eur žalos atlyginimo ir 1 211,05 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsakovui priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 682,31 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas krovinio savininko draudimo kompanijai už prarastÄ krovinio dalį iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , atlygino sumokėdamas 9 029,03 Eur.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja regresinio reikalavimo sÄ lyga. Byloje pateikta detali krovinio specifikacija, kurioje nurodyti konkretÅ«s duomenys apie krovinio sudėtį ir vertę, prarastos krovinio dalies vertę bei duomenys apie sumokėtus mokesčius. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo draudikas trečiasis asmuo UADK „PZU Lietuva“ įvykį pripažino nedraudiminiu dviem pagrindais: kad transporto priemonė buvo pastatyta nesaugomoje aikÅ¡telėje, bei kad reikalavimas draudimo bendrovei pateiktas praleidus terminÄ .

Negavęs draudimo iÅ¡mokos ieÅ¡kovas 2010-11-29 pateikė pretenzijÄ atsakovui dėl žalos atlyginimo.Teismas ginčo sprendimui taikė Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencijos) nuostatas. IeÅ¡kovo atsakovui pasiraÅ¡ytinai pateiktuose Nurodymuose vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais, vairuotojui (toliau – Nurodymai vairuotojams) nurodyta, jog poilsiui ir stovėjimui vairuotojas privalo pasirinkti vietÄ saugomose stovėjimo aikÅ¡telėse arba prie stacionarių milicijos postų.

Atsakovas nakčiai stovėti turėjo pasirinkti tokiÄ aikÅ¡telę, kuri yra aptverta, ir kurioje transporto priemonių apsauga vykdoma iÅ¡tisÄ parÄ , arba galėjo sustoti prie stacionarių milicijos (policijos) postų. OOO „Stebel Eltron“ atstovas nurodė, kad įmonės apsauga nesaugo teritorijos, kuri yra už biuro ir sandėlio aptvertos teritorijos, automobilis buvo pastatytas nesaugojamoje vietoje prieÅ¡ saugomÄ teritorijÄ . Transporto priemonės stovėjimo vieta nebuvo aptvertoje teritorijoje, nebuvo saugoma ir nebuvo stacionaraus milicijos posto.

Teismas konstatavo, jog atsakovas pažeidė Nurodymus vairuotojams, nes pasirinko netinkamÄ vietÄ nakvynei. Teismas, nustatęs, kad atsakovas nuo 2009-11-19 dirbo ieÅ¡kovo vairuotoju-ekspeditoriumi, su juo 2010-01-04 sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, padarė iÅ¡vadÄ , jog materialinės atsakomybės sÄ lygoms ir dydžiui nustatyti taikytinas Darbo kodeksas.Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas nebuvo perdavęs atsakovui atstovo Maskvoje telefono numerio, neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi atsakovui atvykus į iÅ¡sikrovimo vietÄ ir paaiÅ¡kėjus, jog pirmadienis Rusijos Federacijoje nedarbo diena, atsakovas turėjo susisiekti su darbdaviu ir gauti tolimesnius nurodymus.

Atsakovas žinojo saugomas stovėjimo aikÅ¡teles ir jomis naudojosi, todėl galėjo pasinaudoti ir dabar. Kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 281 bei avanso apyskaita Nr. 1618 patvirtina, kad atsakovo dispozicijoje 2010-06-16 buvo 4 106,03 Lt likutis, prieÅ¡ reisÄ atsakovui buvo iÅ¡mokėta 300 Eur grynaisiais. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad, grįždamas iÅ¡ reiso Baltarusijoje, už grynuosius pinigus įsipylė kuro, todėl turėjo pakankamai pinigų įvykdyti darbdavio nurodymus dėl stovėjimo. Nustatė, kad atsakovas žalÄ padarė dėl neatsargumo, nes vakare su kroviniu atvykęs pas jo gavėjÄ bei sustojęs laukti Å¡alia krovinio gavėjo teritorijos netoli apsaugos posto, kur kartu stovėjo ir laukė ryto kitos transporto priemonės, atsakovas sÄ Å¾iningai klydo ir buvo subjektyviai įsitikinęs, jog tai yra saugi vieta laukti, kol krovinys bus įleistas į gavėjo teritorijÄ .

Teismas padarė iÅ¡vadÄ kad Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ ieÅ¡kovo patirtos atlygintinos žalos dydžio sumažinimui. Teismas įvertino, jog ieÅ¡kovas pavėlavo praneÅ¡ti draudimo bendrovei apie įvykį, atsakovas Å¡iuo metu gauna apie 1 000 Lt darbo užmokestį, yra paėmęs paskolÄ iÅ¡ banko, jis ir jo sutuoktinė jokio nekilnojamojo turto neturi, augina du nepilnamečius vaikus. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas atlygintinÄ Å¾alÄ sumažinti iki 30 procentų, t. y. iki 2 708,71 Eur.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovas patyrė 81,09 Eur tarptautinio banko pavedimo mokesčių, juos priteisė iÅ¡ atsakovo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas V. A. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-17 sprendimÄ : panaikinti sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo priteista 2 733,04 Eur žalos atlyginimo, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Taip pat praÅ¡o pakeisti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ pirmosios instancijos teisme ir priteisti atsakovui visas pirmojoje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tyrė tik atsakovo įsipareigojimus pagal materialinės atsakomybės sutartį ir netyrė ieÅ¡kovo atsakomybės. Atsakovas aikÅ¡telėje nebÅ«tų likęs nakvoti, jei ieÅ¡kovas prieÅ¡ iÅ¡vykstant iÅ¡ saugojimo aikÅ¡telės bÅ«tų informavęs, kad 2010-06-14 Rusijos Federacijoje yra nedarbo diena.

Atsakovas, priimdamas sprendimus dėl stovėjimo vietos, įsitikindavo, kad bus saugomas. Atsakovas gavo OOO „Štibel Eltron“ apsaugos darbuotojų patvirtinimÄ , kad teritorija saugoma. Atsakovui nebuvo pagrindo manyti kitaip, nes teritorija buvo apÅ¡viesta, joje budėjo apsaugos darbuotojai ir buvo sumontuotos vaizdo kameros. Artimiausia kita aikÅ¡telė buvo už 100 km nuo krovinio pristatymo vietos. Jeigu atsakovas bÅ«tų grįžęs tokį atstumÄ , bÅ«tų gavęs baudÄ dėl pakeisto krovinio pristatymo grafiko.

Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad atsakovas buvo stebimas per GPRS sistemÄ , ieÅ¡kovas matė, kad atsakovas sustojo ilgesniam laikui prie krovinio iÅ¡krovimo vietos, tačiau nesiėmė veiksmų, kad gabentas krovinys bÅ«tų pristatytas laiku ir iÅ¡saugotas, nesusisiekė su atsakingu asmeniu Rusijos Federacijoje. IeÅ¡kovui nekilo įtarimų, kodėl atsakovas tiek ilgai stovi prie krovinio iÅ¡krovimo vietos. IeÅ¡kovo įmonėje dirba vadybininkai, kurie kontroliuoja vairuotojus, nurodo krovinių priėmimo vietas, siuntėjus, gavėjus ir t.t.

Ä®monėje už nukrypimÄ nuo krovinio pristatymo grafiko skiriamos baudos. Krovinio dalies praradimo naktį ieÅ¡kovo vadybininkai su juo nesusisiekė, nesuteikė informacijos, kai visais kitais atvejais tai buvo daroma. Pirmosios instancijos teismas tokį ieÅ¡kovo elgesį toleravo ir laikė tinkamu, nors akivaizdu, kad bÅ«tent ieÅ¡kovo neveikimas ir buvo priežastis, dėl kurios buvo pagrobta dalis krovinio.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nelaikė esmine aplinkybės, kad ieÅ¡kovas į draudimo kompanijÄ kreipėsi praleidęs draudimo bendrovės PZU Lietuva vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo poliso, kuriuo buvo apsidraudęs ieÅ¡kovas, taisyklių 24.1.3. punkte numatytÄ 7 dienų terminÄ .

Ginčas, ar aikÅ¡telė buvo tinkama, kilo dėl to, kad draudimo polise buvo nurodyti reikalavimai stovėjimo aikÅ¡telėms. Draudimo iÅ¡moka nebuvo gauta dėl to, kad ieÅ¡kovas praleido praneÅ¡imo apie atsiradusiÄ Å¾alÄ terminÄ , tai reiÅ¡kia, kad draudimo bendrovė PZU Lietuva nebÅ«tų mokėjusi draudimo iÅ¡mokos, nepaisant to, kokioje aikÅ¡telėje įvyko įvykis. Žala iÅ¡ atsakovo negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma draudimo sutarties pagrindu, nes draudimo iÅ¡moka nebuvo gauta dėl paties ieÅ¡kovo neveikimo.

Klausimas dėl žalos turi bÅ«ti sprendžiamas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytos materialinės atsakomybės sutarties pagrindu.Atsakovas nėra atsakingas už prarasto krovinio dalį, nes jis ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad krovinys bÅ«tų pristatytas gavėjui ir iÅ¡saugotas. Vadovaujantis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytos materialinės atsakomybės sutarties 21 punktu, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas nėra materialiai atsakingas, nes žala ieÅ¡kovui padaryta ne dėl atsakovo kaltės.IeÅ¡kovas UAB „MS Transport“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti.

Nurodo, kad atsakovas dirbo vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose, t. y. buvo ne tik pervežantis, bet ir krovinį ekspedijuojantis asmuo, sprendžiantis apie iÅ¡vykimo, atvykimo, stovėjimo ir poilsio laikÄ , vietÄ ir kelionės marÅ¡rutÄ . Atsakovui nebuvo nurodyta atvykti į krovinio pristatymo vietÄ 2010-04-14. Å iÄ atvykimo datÄ pasirinko pats atsakovas, prieÅ¡ tai susiplanavęs savo kelionės marÅ¡rutÄ ir laikÄ . Atvykimo į krovinio iÅ¡krovimo vietÄ momentui atsakovas turėjo tinkamÄ transporto priemonę, pakankamai kuro, užtektinai pinigų, aiÅ¡kias instrukcijas, jog nakčiai automobilis turi bÅ«ti pastatytas į saugomÄ automobilių aikÅ¡telę ir žinojo, kur yra saugoma automobilių aikÅ¡telė, todėl niekas netrukdė atsakovui saugoti jam patikėtÄ krovinį ir automobilį.

Pareigos nesilaikymÄ sÄ lygojo atsakovo nepareigingumas. IÅ¡ Rusijos Federacijos gautos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog tariamai saugoma aikÅ¡telė yra paprasta stovėjimo aikÅ¡telė prie gatvės, visiÅ¡kai nesaugoma ir neturinti saugumÄ užtikrinančių priemonių. Nenustatyta, kad egzistuotų ieÅ¡kovo taikomos baudos dėl pakeisto krovinio pristatymo grafiko. IeÅ¡kovas neatlieka pastovaus visÄ parÄ vykstančio automobilių stebėjimo per GPRS sistemÄ . Atsakovui atvykus į iÅ¡krovimo vietÄ , buvo pasibaigęs ieÅ¡kovo darbo laikas, todėl nebuvo darbuotojų, galinčių pamatyti, kur yra atsakovo automobilis.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad turėjo veikiantį mobilų telefonÄ , tačiau nei tai, jog negali iÅ¡rauti krovinio, nei, kad lieka nesaugojamoje teritorijoje nakvoti, ieÅ¡kovui jis nepranešė. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.Ginčas kilo dėl pervežamÄ krovinį praradusio vairuotojo materialinės atsakomybės darbdaviui sÄ lygų.Byloje nustatyti neginčijami faktai, kad atsakovas V.

A. dirbo vairuotoju ekspeditoriumi ieÅ¡kovo įmonėje. Tarp Å¡alių 2010-01-04 sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. Veždamas krovinį vilkiku Renault Magnum, marÅ¡rutu Vokietija – Rusija (Maskva), atsakovas 2010-06-14 atvyko į iÅ¡sikrovimo vietÄ , tačiau Å¡i diena Rusijos Federacijoje buvo nedarbo diena, todėl atsakovas liko nakvoti automobilyje prie iÅ¡sikrovimo vietos. Naktį iÅ¡ vilkiko buvo pagrobta dalis krovinio. IeÅ¡kovas krovinio gavėjo draudimo kompanijai sumokėjo 9 789,17 Eur.

Apeliaciniu skundu atsakovas neginčija įvykio aplinkybių, tačiau praÅ¡o pripažinti, jog žala buvo padaryta ne dėl jo kaltės, todėl jis turi bÅ«ti atleistas nuo atsakomybės pritaikant visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties 21 punktÄ . Atsakovo vertinimu, žala buvo padaryta ieÅ¡kovo veiksmais, kadangi pastarasis nesiėmė veiksmų, kuriais krovinys bÅ«tų apsaugotas, t. y. neinformavo, kad 2010-06-14 yra nedarbo diena, nedavė atsakingo asmens telefono numerio, neiÅ¡siaiÅ¡kino, kodėl atsakovas stovi krovinio pristatymo vietoje.

Kita žalos kilimo priežastimi atsakovas nurodo jo paties suklaidinimÄ dėl to, kad stovėjimo aikÅ¡telė saugoma.Darbuotojų materialinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos nustatytos DK 264 straipsnyje. Materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos Å¡ios sÄ lygos:

1) padaroma žala;

2) žala padaroma neteisėta veika;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) yra pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais;

6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.Apeliacinio skundo argumentai rodo, jog atsakovas ginčija vienÄ iÅ¡ atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – pažeidėjo kaltę, o taip pat praÅ¡o taikyti DK 247 straipsnį ir atsižvelgti į nukentėjusiojo kaltę bei reikalavimÄ atlyginti žalÄ atmesti. Pagal ieÅ¡kovo, kaip darbdavio, regresinio reikalavimo įgyvendinimui taikytinÄ DK 257 straipsnio 4 dalį atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo.

Pagal DK 255 straipsnio 3 punktÄ darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui visÄ Å¾alÄ , jeigu žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. Byloje patektuose Nurodymuose vairuotojams pažymėta, kad vairuotojams, vežantiems krovinius ES teritorijoje ir NVS Å¡alyse sustoti galima tik visÄ parÄ saugomose ir aptvertose stovėjimo aikÅ¡telėse. Å iuos Nurodymus vairuotojams atsakovas yra pasirašęs, dokumente nurodyta, kad jis sudarytas 2010-01-04. Atsakovo atsikirtimai, kad pirmas lapas galėjo bÅ«ti pakeistas, nes atsakovo nepasiraÅ¡ytas, ar, kad dokumentas sudarytas po įvykio, neįrodyti.

Jokių dokumento klastojimo požymių nenustatyta, todėl sudarymo data vertintina tokia, kokia nurodyta, t. y., kad vairuotojas su Nurodymais vairuotojams supažindintas iki vagystės dienos. PasiraÅ¡ydamas dokumente atsakovas galėjo nurodyti pasiraÅ¡ymo datÄ bei pasiraÅ¡yti visus puslapius. Neįrodžius prieÅ¡ingo, turi bÅ«ti vadovaujamasi teismui pateiktu dokumento turiniu. Veikdamas rÅ«pestingai ir aiÅ¡kiai matydamas, jog Nurodymai vairuotojams yra labai svarbus vairuotojo veiklÄ reglamentuojantis dokumentas, bÅ«damas profesionalu, atsakovas, net jei darbdavys ir nedavė dokumento kopijos, galėjo jos papraÅ¡yti.

NerÅ«pestingas elgesys neatleidžia nuo pareigos laikytis nurodymų. DK 99 straipsnio 4 dalis nustato, kad sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasiraÅ¡ytinai supažindinti priimamÄ dirbti asmenį su jo bÅ«simo darbo sÄ lygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbÄ . Tai, kad į bylÄ pateiktas atsakovo pasiraÅ¡yti Nurodymai vairuotojams, rodo, jog reikalavimas įvykdytas tinkamai. Teisės aktai nereikalauja, jog darbuotojai bÅ«tų detaliai mokomi lokalių teisės aktų nuostatų ar darbdavys turėtų pareigÄ Ä¯sitikinti, jog darbuotojas iÅ¡samiai yra susipažinęs su dokumentais.

Vairuotojo ekspeditoriaus darbas yra atsakovo darbas, kuris susijęs su labai brangaus turto – automobilio bei krovinio, valdymu, todėl tokį darbÄ dirbantis asmuo turi elgtis atsakingai ir kreipti pakankamÄ dėmesį krovinio gabenimo saugumui. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo vairuojamas automobilis vagystės metu buvo pastatytas nesaugomoje automobilių aikÅ¡telėje. Nurodymuose vairuotojams iÅ¡skirti du stovėjimo aikÅ¡telės požymiai – saugojimas visÄ parÄ ir aptvėrimas. IÅ¡ OOO „Štibel-Eltron“ vadybininko apklausos (t. 3, b. l. 103-108) nustatyta, kad apsaugos darbuotojai saugo tik teritorijÄ , o tačiau nesaugo teritorijos, kurioje stovi automobiliai.

Atsakovas net ir neįrodinėjo, kad stovėjimo aikÅ¡telė buvo aptverta. Automobilių saugojimas suprastinas kaip paslauga, kuri susijusi su atsakomybe už automobilio bei krovinio saugumÄ , todėl pagrįsta, jog paslauga turi bÅ«ti teikiama mokamai. Dvi dienos iki vagystės – 2010-06-12 – 2010-06-13 atsakovas buvo pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo aikÅ¡telėje. Pats atsakovas nurodo, kad jis yra patyręs vairuotojas, kuris atsakingai žiÅ«ri į savo darbÄ . Atsakovas ne pirmÄ kartÄ vyko į RusijÄ ir laikė automobilį saugomose stovėjimo aikÅ¡telėse.

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų mokėjimo už suteiktas paslaugas stovėjimo aikÅ¡telėse kvitų (t. 3, b. l. 29-61), Å¡ios paslaugos yra apmokamos. Nors atsakovas ir teigia, kad apsaugos darbuotojas jį patikino, tuo suklaidindamas, kad aikÅ¡telė saugoma, tačiau aplinkybė apie atsakovo bendravimÄ su apsaugos darbuotojais nėra nustatyta, o tai, kad aikÅ¡telė nebuvo aptverta ir už jÄ nereikėjo mokėti, buvo pakankama, kad atsakovas suprastų, jog jis stovi nesaugomoje aikÅ¡telėje. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsakovo motyvas, dėl to, kad jis buvo suklaidintas dėl stovėjimo aikÅ¡telės apsaugos, atmetamas, nustačius, kad atsakovas neturėjo pagrindo manyti, kad jis automobilį pasistatė saugomoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje.

Esant aiÅ¡kiems patvarkymams Nurodymuose vairuotojams, automobilio nestatymas saugomoje stovėjimo aikÅ¡telėje, galėjo bÅ«ti vykdomas tik gavus atskirus darbdavio nurodymus. Byloje nepatvirtinta, kad atsakovas bÅ«tų susisiekęs su ieÅ¡kovo darbuotojais ir gavęs papildomus patvarkymus. Taigi, aplinkybė, kad mokama stovėjimo aikÅ¡telė buvo per toli, t. y. už 100 km, nėra svarbÅ«s, nes toks marÅ¡rutas gali bÅ«ti nuvažiuojamas per 1-1,5 val. Konkrečių faktų apie tai, kad atsakovas galėjo bÅ«ti Rusijos Federacijos milicijos nubaustas už tai, kad jis važiavo ne į paskirties taÅ¡kÄ , nepateikta.

Aplinkybė, kad įmonėje buvo susiklosčiusi padėtis, kai realiai ne visada buvo laikomasi stovėjimo tvarkos, taip pat neturi įtakos atsakomybės kilimui, nes nėra nustatyta, kad darbdavys bÅ«tų davęs leidimÄ nesilaikyti stovėjimo tvarkos, o pats reikalavimas Nurodymuose vairuotojams iÅ¡dėstytas aiÅ¡kiai ir besÄ lygiÅ¡kai. Nustatytos pareigos nesilaikymas galimas tik tokiu atveju, kai tokia galimybė suderinama su darbdaviu. Apeliaciniu skundu atsakovas atkreipia dėmesį į paties ieÅ¡kovo atsakomybę dėl susidariusios žalos.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo, pritaikius DK 257 straipsnio 5 dalies nuostatas atlygintinos žalos dydis buvo sumažintas iki 30 proc. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieÅ¡kovas vėlavo praneÅ¡ti draudimo bendrovei apie įvykį, o taip pat atsižvelgė į atsakovo materialinę padėtį. Darbo kodekso 257 straipsnio 5 dalis numato, kad darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimÄ , taip pat į atsakovo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia.

Atsakovas dirbo vairuotoju ekspeditoriumi. Toks pareigybės pavadinimas, o taip pat ir atliekamas darbo pobÅ«dis rodo, jog atsakovas turėjo atlikti ir krovinių vežimo organizavimo veiksmus. Vykstant į užsienio Å¡alį yra įprasta patikrinti toje Å¡alyje nustatytas nedarbo dienas. Birželio 12 d. Å¡venčiama Rusijos diena, o Å¡venčių dienai sutapus su savaitgaliu, perkeliama į kitÄ dienÄ . Taigi, tiek ieÅ¡kovas, tiek pats atsakovas tokiÄ informacijÄ pagal atliekamo darbo pobÅ«dį turėjo žinoti.

Atsakovas dvi dienas prieÅ¡ įvykį stovėjo mokomoje stovėjimo aikÅ¡telėje, todėl informacijÄ galėjo pasitikrinti vietoje. Rusijos Federacijoje atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenys bei atsakovo paaiÅ¡kinimas darbdaviui (t. 1, b. l. 194) rodo, jog ieÅ¡kovas į iÅ¡sikrovimo vietÄ atvyko ir vagystė galėjo bÅ«ti įvykdyta nuo 2010-06-14 18.00 val. Atvykdamas tokiu laiku, atsakovas turėjo pagrindo suprasti, jog besibaigiant darbo dienai jo krovinys gali nebÅ«ti iÅ¡krautas ir numatyti vietÄ , kurioje galės sulaukti kitos darbo dienos.

AnalogiÅ¡kai, vairuotojas turėjo galimybę prieÅ¡ vykdamas su kroviniu pasirÅ«pinti jam reikalingais telefono numeriais, kam jis galėtų paskambinti iÅ¡kilus nenumatytoms situacijoms. Ä®rengta automobilio stebėjimo sistema neįpareigoja darbdavio nuolat sekti vairuotojÄ . Darbdaviui negali bÅ«ti žinomos visos krovinio pervežimo aplinkybės, jis negali tiksliai žinoti visų saugomų stovėjimo aikÅ¡telių buvimo vietos bei vien iÅ¡ sustojimo fakto spręsti, jog vairuotojui iÅ¡kilo sunkumų.

Vairuotojas pats turi galimybę esant reikalui susisiekti su kitais įmonės darbuotojais ir gauti papildomus nurodymus.IeÅ¡kovo patirtos žalos dydis patvirtintas ieÅ¡kovo susitarimu su OOO „Štibel-Eltron“ draudiku draudimo kompanija „Pari“ bei tarptautinio mokėjimo nurodytais (t. 1, b. l. 13-23). Taip pat pateikti dokumentai dėl prarasto turto nustatymo bei draudimo santykių (t. 1, b. l. 161-174). Minėti dokumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovas yra sumokėjęs tokio dydžio žalÄ , kokiÄ praÅ¡o priteisti Å¡ioje byloje.

Nagrinėjant tokio pobÅ«džio ginčus darbuotojas turi galimybę pateikti dokumentus, kurie paneigtų darbdavio patirtos žalos dydį, tačiau atsakovas tokių duomenų neteikė, tuo tarpu ieÅ¡kovo pateikti dokumentai pagrįsti mokėjimo pavedimais. Nesant pagrindo laikyti, kad žalos dydis nustatytas netinkamai, vadovaujamasi DK 257 straipsnio 4 dalies nuostata, kad atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo.Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas galėjo gauti draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau praleido terminÄ praneÅ¡ti apie draudiminį įvykį.

Primintina, kad pavėluotas praneÅ¡imas apie draudiminį įvykį buvo viena iÅ¡ priežasčių, dėl ko pirmosios instancijos teismas iki 30 proc. sumažino priteistinos žalos dydį. Bylos duomenys rodo, jog ieÅ¡kovas su UAB DK PZU Lietuva 2009-06-19 buvo sudaręs Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį, galiojusiÄ Å¾alos padarymo metu, pagal kuriÄ pretenzijos dėl krovinio praradimo apdraustos 250 000 Eur (t. 1, b. l. 77-78). Draudimo sutartis sudaryta Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 pagrindu.

Minimų taisyklių priede Nr. 2 iÅ¡dėstyti Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais, kuriose nurodyta vairuotojo pareiga NVS Å¡alyse poilsiui, sustojimui ir stovėjimui, iÅ¡skyrus neiÅ¡vengiamų ir privalomų sustojimų atvejais, pasirinkti saugomas stovėjimo aikÅ¡teles arba prie stacionarių milicijos postų bei vengti bet kokių sustojimų 60 km spinduliu nuo / iki Maskvos ir Sankt Peterburgo miestų. UAB DK PZU Lietuva nurodė, kad ieÅ¡kovo praneÅ¡imÄ dėl draudiminio įvykio gavo 2011-08-24. 2011-08-31 raÅ¡tu ieÅ¡kovui buvo praneÅ¡tas sprendimas pripažinti įvykį nedraudiminiu, kadangi vairuotojas nevykdė saugaus krovinio transportavimo, nesirÅ«pino automobilio ir juo vežamo krovinio apsauga, sustojo ir paliko transporto priemonę nesaugomoje stovėjimo aikÅ¡telėje, taip pat pažymėta, kad buvo praleistas praneÅ¡imo apie draudžiamÄ jį įvykį terminas.

Sudarydamas su darbuotoju visiškos materialinės atsakomybės sutartį darbdavys neturi įstatyminės pareigos naudotis iš draudimo teisinių santykių kylančia apsauga. Darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykiams draudimo buvimas reikšmės neturi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio faktoriaus nevertino kaip pašalinančio darbuotojo atsakomybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimo.

Atsakovas taip pat praÅ¡o jo naudai priteisti visas pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundžiamu sprendimu bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstytos laikantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatų, todėl keiti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-15 nutartimi atsakovui atidėtas 61,50 Eur žyminio mokesčio mokėjimas. Atidėtas žyminis mokestis iÅ¡ atsakovo priteisiamas į valstybės pajamas. Atsakovas turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos, kadangi jo apeliacinis skundas atmestas.

IeÅ¡kovas bylinėjimosi iÅ¡laidų neprašė priteisti. Ä®vertinus skundžiamo teismo sprendimo argumentacijÄ bei apeliacinio skundo motyvus, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, iÅ¡analizavo byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Tuo remiantis pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 61,50 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 50 euro centų į valstybės pajamas). Teisėjai                                                                                                               Andrius Ignotas  JÅ«ra Marija Strumskienė                Alma Urbanavičienė