c43b60e6-971d-4c78-b8dc-e5f52b55ed01 · Kauno apygardos teismas

?Byla Nr. 1S-534-493/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17806-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no PaÅ¡tuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Algirdo Remeikos, nerengiant teismo posėdžio raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo G. V. skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2020 m. birželio 18 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. gegužės 21 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. G. V. nuteistas 2019 m. vasario 25 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 10 mėnesių.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. balandžio 27 d., pabaiga – 2023 m. vasario 20 d.

3. Komisijos 2020 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 81/04-369 buvo nutarta nuteistajam G. V. netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, konstatavus, kad nuteistÄ jį ir jo elgesį apibÅ«dinančių aplinkybių visuma neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir nuteistÄ jį toliau galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės bei prižiÅ«rimÄ , nėra pagrindo manyti, kad jis bÅ«damas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų ir laikysis įstatymų.

4. Nesutikdamas su Å¡iuo Komisijos nutarimu, nuteistasis pateikė skundÄ apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi nuteistojo skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad visapusiÅ¡kai įvertinus nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog G. V. bÅ«damas laisvėje Å¡iuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Nuteistasis G. V. skunde praÅ¡o taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 5.1. Nuteistasis skunde nurodė, kad Komisija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindÄ manyti, kad ateityje asmuo nesilaikys įstatymų ir nusikals. Be jokių argumentų pateiktas teiginys, esÄ asmuo ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals, pažeidžia Konstitucijoje įtvirtinÄ nekaltumo prezumpcijÄ . Be to, Europos žmogaus teisių teismo praktikoje taip pat suformuluota nuostata, kad ankstesni teistumai nereiÅ¡kia kėsinimosi nusikalsti.

Tuo tarpu pati Komisija sau nepagrįstai priskyrė teisingumo principo įgyvendinimÄ , nes tai nėra jos kompetencijoje, todėl toks Komisijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimas yra akivaizdžiai negatyviu precedentu ir negali bÅ«ti toleruojamas. 5.2. Skunde taip pat pažymima, kad lygtinis paleidimas turi bÅ«ti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, o ne iÅ¡imtimi, tačiau tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas laikėsi prieÅ¡ingos pozicijos. Anot apelianto, Komisijos sprendimas yra be jokių argumentų, o pirmosios instancijos teismas palaikė tokį Komisijos sprendimÄ , tačiau teigiamai nuteistÄ jį apibÅ«dinančios aplinkybės paminėtos nebuvo.

Be to, Komisijos siÅ«lomos rekomendacijos neleidžia identifikuoti kokius kriterijus nuteistasis turi atitikti, kadangi siÅ«lomos tos pačios programos tik kitu pavadinimu. Jokio darbo pataisos namų administracija pasiÅ«lyti negali, kadangi jo tiesiog nėra. Nors siÅ«loma dirbti neatlygintinai, tačiau neminima aplinkybė, kad bÅ«riuose yra paskirti tvarkiniai, kurie už tai gauna atlyginimÄ . Nuteistasis pažymi, kad jis Å¡iuo metu mokosi, nori įgyti specialybę, kuri bÅ«tų paklausi darbo rinkoje, kad paleistas į laisvę savo gyvenimo tikslų siektų tik teisėtais bÅ«dais.

Tuo tarpu skunde abejojama tuo, kad atlikus laisvės atėmimo bausmę iki pabaigos bus įvykdytas teisingumas. Tuo labiau, kad teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimÄ . Skunde cituojama teismų praktika, kuomet lygtinio paleidimo buvo taikomas nuteistiesiems, kurie buvo nuteisti ir už labai sunkius nusikaltimus, taip pat, tiems, kurie anksčiau buvo kelis kartus teisti.

6. Atsiliepimu į nuteistojo skundÄ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras praÅ¡o nuteistojo G. V. skundÄ atmesti ir palikti galioti 2020 m. birželio 18 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartį. Nuteistojo G. V. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) numatyta, kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, savo sprendimÄ argumentavo, aiÅ¡kiai nurodė, kodėl Å¡iuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , negu Komisija, neturėjo pagrindo. Daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukÅ¡tesnysis teismas taip pat neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebÅ«tų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, G.

V. nepateikė. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristikÄ , iÅ¡kraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nedaro Å¡io sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimÄ aiÅ¡kiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas iÅ¡analizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis, todėl nuteistajam, prieÅ¡ingai, nei teigiama skunde, nurodyti aiÅ¡kÅ«s lygtinio paleidimo netaikymo motyvai ir nurodyti konkretÅ«s jo veiksmai, siekiant maksimalios jo elgesio korekcijos.

9. Nuteistasis G. V. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiÅ«ra, kas sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui, kaip ir aukščiau minėta, taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

G. V. vykdo individualų socialinės reabilitacijos planÄ . Taigi, vienÄ iÅ¡ materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų nuteistasis atitinka. Tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi pateiktÄ bylÄ , skundžiamÄ nutartį, nuteistojo skundo argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad lygtinis paleidimas nuteistajam G. V. Å¡iuo metu negali bÅ«ti taikomas, kadangi jis neatitinka vienos iÅ¡ materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygų – jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nėra pakankama iÅ¡vadai, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tokia iÅ¡vada niekaip nepažeidžia G. V. nekaltumo prezumpcijos, nes teismas, svarstydamas asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , privalo įvertinti visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir nuspręsti ar jos sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Nuteistojo G. V. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodikÄ yra 57 balai ir priskiriama ne žemai, kaip to reikalauja BVK 157 straipsnio 1 dalis, o vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai. Esant nustatytai vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ turi bÅ«ti akivaizdi ir nekelianti abejonių dėl nuteistojo pasiryžimo laisvėje laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti. Pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ aspektu pažymima, kad apie pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams.

11. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nuteistajam G. V., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyti du kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai (bÅ«damas nestruktÅ«ruotoje aplinkoje pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ ) bei lėšų tvarkymas ir pajamas (nusikaltimas susijęs su finansine motyvacija). Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ didinančių veiksnių nustatymas rodo, kad dalyvavimas atitinkamose programose reikÅ¡mingos įtakos nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui neturėjo, nuteistojo atžvilgiu vykdomas pataisos procesas nebuvo pakankamai efektyvus.

Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiÅ¡kiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumÄ . Taigi, vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo G. V. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir nuteistajam nustatyta vidutinė – 57 balų – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuriÄ sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis G.

V., nepriekaiÅ¡tingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai ir ženkliai sumažinti. IÅ¡vadÄ , kad nuteistajam taikoma priežiÅ«ra reikÅ¡mingos įtakos jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos mažėjimui vis tik neturi, patvirtina ir tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnio vertinimo (2019 m. birželio 17 d.) yra sumažėjusi tik 2 balais. Tad akivaizdu, kad jokios pažangos, o juolab akivaizdžios, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ G.

V. nedaro.

12. Abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo mÄ stymu ir elgesiu, nuostatomis. IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad G. V. kartoja tas pačias klaidas, neįvertindamas ankstesnio patyrimo, dažnose situacijose nusikaltimus daro ne vienas, atsakomybę perkelia aplinkai. Pats nuteistasis pripažįsta, kad atlikdamas nusikaltimus nepagalvojo apie galimas neigiamas pasekmes sau ar kitiems, todėl galima teigti, kad nuteistasis koncentruojasi tik į teigiamas pasekmes.

Nors nuteistasis teigia norinti bÅ«ti visuomenės dalimi ir suvokiantis kitų visuomenės narių teises, tačiau nuteistojo kriminalinė istorija leidžia manyti, kad nuteistojo gyvenimo bÅ«das ne visada dera su visuotinai pripažįstamomis vertybėmis. Jo įvykdytas nusikaltimas leidžia daryti prielaidas apie tai, kad nusikalstamos veikos buvo daromos siekiant finansinės naudos, nusikalstamÄ veikÄ darė ne vienas, o veikdamas grupėje, teisminio nagrinėjimo metu kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažino.

Nors nuteistasis teigia, kad narkotinių medžiagų nevartoja, tačiau byloje esanti medžiaga leidžia manyti, kad nuteistojo kriminalinėje istorijoje yra duomenų apie narkotikų vartojimÄ . Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu nebuvo baustas už psichotropinių medžiagų vartojimÄ , tačiau, skundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, visa tai dar nesudaro pagrindo daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis ir lygtinio paleidimo metu nevartos narkotinių ar psichotropinių medžiagų, juolab, kad duomenų apie tai, kad asmuo dalyvavo priklausomybes turinčių asmenų užsiėmimuose nėra, be to, pats nuteistasis nesureikÅ¡mina Å¡io savo žalingo įpročio, nesugeba įvertinti, kad tai turi neigiamos įtakos jo elgesiui.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Å iuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistÄ jį aplinkybių (nebaustas drausmine tvarka, mokosi, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialiniu ryÅ¡ius su artimaisiais) nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad G. V., Å¡ioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimÄ .

Tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiÅ«ra. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundÄ dėl lygtinio paleidimo netaikymo, savo sprendimÄ aiÅ¡kiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas iÅ¡analizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis. SkundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos – jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ dar nėra pakankama.

14. Å ių iÅ¡vadų nepaneigia ir nuteistojo pateikiama teismų praktika bylose dėl lygtinio paleidimo, kadangi kiekviena situacija turi bÅ«ti vertinama individualiai, atsižvelgiant į asmens padarytÄ pažangÄ , siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio rizikÄ ir kitus šį asmenį individualizuojančius požymius. Precedentų reikÅ¡mė Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje yra nenuginčijama, tačiau siekiant jais remtis situacija atskirose bylose turi bÅ«ti labai panaÅ¡i ar netgi artima identiÅ¡kai (ratio decidendi).

Šios kategorijos bylose itin didelę reikšmę turi kiekvieno konkretaus asmens individuali charakteristika ir jo elgesys. Taigi kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos sprendimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Būtent šios individualios aplinkybės lėmė sprendimus netaikyti nuteistajam G. V. lygtinio paleidimo, todėl remtis jo nurodomais pavyzdžiais nėra jokio pagrindo.

15. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, konstatuojama, kad nuteistojo G. V. pataisos procesas turi bÅ«ti tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais sunkumais pasirenkant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, sprendimo bÅ«dus, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ elgesį. AukÅ¡tesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas G. V. skundÄ dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo G.

V. skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : atmesti nuteistojo G. V. skundÄ ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2020 m. birželio 18 d. nutartį. Å i nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Aurelijus Rauckis Algirdas Remeika