2013-12-04 Nr. AB-9280-3-61-3-06036-2013-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438-1058/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06036-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą dėl Kauno teritorinės muitinės ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 26–29), prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2013 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 1A-236 (toliau – ir Muitinės departamento sprendimas) ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno teritorinės muitinės 2013 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 3PM190432 (toliau – ir Kauno teritorinės muitinės sprendimas); tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų netenkinti prieš tai nurodyto reikalavimo, prašo pripažinti jo mokestinę prievolę beviltiška ir atleisti jį nuo delspinigių mokėjimo.

Pareiškėjas 2013 m. spalio 29 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (b. l. 1–3).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi (b. l. 47–48) pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundą priimti atsisakė; išaiškino pareiškėjui, kad minėtą prašymą ir skundą gali paduoti Kauno apygardos administraciniam teismui.

Nustatė, kad Muitinės departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 154 straipsniu, pareiškėjo skundą dėl Kauno teritorinės muitinės sprendimo išnagrinėjo kaip išankstinė skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-61/2010 išaiškino, kad sprendžiant bylų dėl muitinės įstaigų sprendimų priskirtinumo atitinkamiems apygardų administraciniams teismams klausimą, turi būti laikomasi taisyklės, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami skundai tik dėl tų Muitinės departamento priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Tais atvejais, kai Muitinės departamentas, veikdamas kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija dėl teritorinių muitinių sprendimų, pareiškėjo skundo nepatenkina ar patenkina iš dalies, ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo teismui dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes, o atsakovu tokiose bylose yra teritorinės muitinės, ir šios bylos nagrinėtinos administraciniuose teismuose pagal šių teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinės vietų paskirstymą teismams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė ne ginčijamas Muitinės departamento sprendimas, o Kauno teritorinės muitinės sprendimas, todėl ginčas iš esmės yra kilęs tarp pareiškėjo ir Kauno teritorinės muitinės, kuri ir turi būti atsakovas, o Muitinės departamentas – trečiasis suinteresuotas asmuo. Kauno teritorinės muitinės buveinė yra Jovarų g. 3, Kaune, t. y. Kauno apygardos administracinio teismo veiklos teritorijoje, todėl byla pagal pareiškėjo skundą teisminga Kauno apygardos administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 straipsnis).

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 50–51), kuriuo prašo minėtą nutartį panaikinti bei priimti nagrinėti jo prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir nagrinėti skundą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-61/2010, nes šia nutartimi galima remtis tik tuomet, kai ginčas nėra mokestinis. Nagrinėjamu atveju kilo mokestinis ginčas, todėl turi būti taikoma MAĮ 15 straipsnio 2 dalis ir 159 straipsnio 4 dalis, kuriose įtvirtinta, kad Muitinės departamentas yra centrinis mokesčių administratorius, o skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų yra nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl to, kokiam teismui (Vilniaus apygardos administraciniam teismui ar Kauno apygardos administraciniam teismui) turėjo būti paduotas pareiškėjo skundas bei su juo susiję dokumentai.

Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta, kad muitinė, administruodama mokesčius, vadovaujasi Mokesčių administravimo įstatymu ir jį taiko atsižvelgdama į ypatumus ir išimtis, numatytus Europos Bendrijos muitų teisės aktuose ir jų taikymo tvarką reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje inter alia numatyta, kad administruojanti muitus ir šioje dalyje nurodytus mokesčius muitinė laikoma mokesčių administratoriumi, Muitinės departamentas – centriniu mokesčių administratoriumi, o teritorinė muitinė – vietos mokesčių administratoriais.

MAĮ 2 straipsnio 21 dalyje sąvoka „mokestiniai ginčai“ apibrėžta kaip „ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą)“. Mokestiniams ginčams MAĮ nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra; ši nuostata neriboja mokesčių mokėtojo teisės po atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo tiesiogiai kreiptis į teismą (MAĮ 145 straipsnio 1 dalis). Mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija ir teismas (MAĮ 147 straipsnis). Centrinis mokesčių administratorius nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus (MAĮ 150 straipsnis). Skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo dėl mokestinio ginčo nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme (MAĮ 159 straipsnio 4 dalis).

Prieš tai nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, kad kilus mokestiniam ginčui dėl teritorinės muitinės (vietos mokesčių administratoriaus) sprendimu mokesčių mokėtojui apskaičiuotų muitų, kitų muitinės administruojamų mokesčių bei su jais susijusių sumų, teritorinės muitinės atitinkamas sprendimas privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka skundžiamas Muitinės departamentui (centriniam mokesčių administratoriui), o Muitinės departamento sprendimas gali būti skundžiamas Mokestinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu „Dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo“ Nr. 3PM190432 (b. l. 4–8) pripažino pareiškėją (su kitu asmeniu) solidariai atsakingu skolininku muitinei ir nesprendė įregistruoti muitinėje jam (kartu su kitu asmeniu) mokestinę prievolę: 2851 Lt muitą, 28350 Lt akcizą, 6869 Lt PVM, 14305 Lt akcizo delspinigius ir 3466 Lt PVM delspinigius, bei įpareigojo pareiškėją (kartu su kitu asmeniu) teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti apskaičiuotą ir įregistruotą mokestinę prievolę muitinei. Pareiškėjas, nesutikdamas su teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimu ir pasinaudodamas privaloma ikiteismine mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka, pateikė skundą Muitinės departamentui (b. l. 9–13), kuris 2013 m. birželio 28 d. sprendimu „Dėl A. A.“ Nr. 1A-236 (b. l. 21–23) patvirtino Kauno teritorinės muitinės sprendimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno teritorinės muitinės sprendimu ir Muitinės departamento sprendimu, pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 26–29), be kita ko, prašydamas šiuos sprendimus panaikinti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi prieš tai paminėtą teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas, vadovaudamasis MAĮ 159 straipsnio 4 dalimi, pagrįstai su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis naikintina, o pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-61/2010, nes šioje byloje buvo nagrinėjami klausimai, susiję su kitų mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimo tvarka. Tuo tarpu, kaip minėta, nagrinėjamu atveju kilo mokestinis ginčas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjo A. A. prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas