c4376884-a5c8-423e-858d-e287a92a893c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-824-464/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-06635-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: 30.12.2.; 42.11.1.; 50.11.1.  (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. D. ir K.

D.apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. M. ieÅ¡kinį atsakovams R. D., E. D. ir K. D. dėl iÅ¡keldinimo, tretysis asmuo S. V., ir n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas R. M. 2010-06-16 su ieÅ¡kiniu dokumentinio proceso tvarka (b.l. 1-5) kreipėsi į Vilniaus m. 2Ä jį apylinkės teismÄ ir prašė iÅ¡keldinti atsakovus R. D., E. D. ir K. D. iÅ¡ ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, Å«kinio pastato ir namo, esančių (duomenys neskelbtini) , priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2008-08-04 su atsakovu R. D. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį su atpirkimo teise, pagal kuriÄ atsakovas pardavė jam žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinį pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini), su teise atsakovui iki 2008-11-04 pasinaudoti Å¡ių nekilnojamųjų daiktų atpirkimo teise. Atsakovas atpirkimo teise nepasinaudojo ir be teisėto pagrindo toliau valdė ir naudojosi ieÅ¡kovo nekilnojamuoju turtu. TokiÄ aplinkybę atsakovas R. D. pripažino 2009-12-17 pasiraÅ¡ytoje su ieÅ¡kovu taikos sutartyje.

Ir nors atsakovas R. D. pagal Å¡ios taikos sutarties pagrindu sudarytÄ neterminuotÄ nekilnojamųjų daiktų (namo, Å«kinio pastato ir žemės sklypo) nuomos sutartį įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovui nuomos mokestį - 2000 Lt per mėnesį, savo sutartinių įsipareigojimų jis nevykdė. Todėl ieÅ¡kovas nuo 2010-05-11 nuomos sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė. Ä® ieÅ¡kovo siųstas pretenzijas sumokėti įsiskolinimÄ ir delspinigius ir atlaisvinti iÅ¡nuomotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ atsakovas R.

D. nereagavo, todėl visi atsakovai iÅ¡keldintini teismo tvarka. Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2010-06-29 preliminariu sprendimu (b.l. 34-36) ieÅ¡kinį patenkino. Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2010-07-16 nutartimi (b.l. 49-50) panaikino 2010-06-29 preliminarų sprendimÄ ir bylÄ perdavė nagrinėti pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles.Atsakovas R. D. prieÅ¡taravimuose (b.l. 53-55) prašė ieÅ¡kinį atmesti. Pasak atsakovo, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant taikos sutartį ir nuomos sutartį ieÅ¡kovas žinojo, kad atsakovas nesistengs iÅ¡vengti prievolių ieÅ¡kovui vykdymo, kad jų neginčija ir ketina sumokėti visÄ susidariusį įsiskolinimÄ .

Nuomos mokesčio mokėjimas yra apsunkintas dėl to, kad atsakovai R. D. ir E. D. gyvena ir dirba užsienyje, neturi sÄ skaitos banke, iÅ¡ kurios galėtų mokėti pinigus į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ , o su nuomos mokesčio gavimu paÅ¡to perlaidomis ieÅ¡kovas nesutiko. Dėl Å¡ių aplinkybių mano, jog nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis buvo nutraukta nepagrįstai ir pagrindo iÅ¡keldinti atsakovus iÅ¡ žemės sklypo, gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato nėra. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2011-07-19 sprendimu (b.l. 147-150) ieÅ¡kinį patenkino:

1) iškeldino atsakovus R. D., E. D. ir K. D. iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu;

2) priteisė ieškovui R. M. iš atsakovų R. D., E. D. ir K. D. bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis - po 43,93 Lt iš kiekvieno atsakovo;

3) priteisė valstybei iš atsakovų R. D., E. D. ir K. D. išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu lygiomis dalimis- po 12,37 Lt;

4) sprendimo dalies dėl iÅ¡keldinimo vykdymÄ atidėjo trims mėnesiams, atidėjimo terminÄ pradedant skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Teismas nustatė, jog pagal ieÅ¡kovo ir atsakovo R. D. 2008-08-04 sudarytÄ pirkimo- pardavimo sutartį su atpirkimo teise atsakovas pardavė ieÅ¡kovui nekilnojamÄ jį turtÄ (žemės sklypÄ gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinį pastatÄ ) su teise šį turtÄ atpirkti. Atpirkimo teise atsakovas galėjo pasinaudoti iki 2008-11-04, ja nepasinaudojo, tačiau ir neatlaisvino ieÅ¡kovo nekilnojamojo turto, laikotarpiu nuo 2008-08-04 iki 2009-12-04 be teisinio pagrindo valdė šį turtÄ ir juo naudojosi.

Teismas nustatė ir tai, jog Å¡alių nesutarimus dėl naudojimosi 2008-08-04 pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutartyje nurodytais nekilnojamaisiais daiktais buvo iÅ¡sprendęs Vilniaus rajono apylinkės teismas, 2010-03-22 nutartimi patvirtinęs ieÅ¡kovo ir atsakovo R. D. sudarytÄ taikos sutartį, kurios priedas Nr. 1 yra 2009-12-17 ieÅ¡kovo ir atsakovo R. D. sudaryta nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis. Nuomos sutartimi ieÅ¡kovas neterminuotai perdavė atsakovui R. D. teisę valdyti ir naudotis nekilnojamuoju turtu - žemės sklypu, gyvenamuoju namu ir Å«kiniu pastatu, o atsakovas įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovui nuomos mokestį ir kitus sutartyje nustatytus mokėjimus.

Atsakovui R. D. tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, 2010-04-23 praneÅ¡imu ieÅ¡kovas informavo, jog nuo 2010-05-11 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia nuomos sutartį bei pareikalavo atlaisvinti nekilnojamÄ jį turtÄ . Teismas pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovas nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartį nutraukė dviem dienom anksčiau, negu galėjo pagal įstatymų ir sutarties nuostatas, tačiau akivaizdu, kad vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pagrindai nebuvo iÅ¡nykę - iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės dienos nei atsakovas R.

D., nei kartu su juo gyvenantys Å¡eimos nariai nuo 2009 m. gruodžio mėnesio nesumokėjo nė vienos nuomos mokesčio įmokos. Kadangi atsakovai E. D. ir K. D. kito bÅ«sto neturi, sprendimo įvykdymÄ teismas atidėjo. Atsižvelgdamas į tai, jog pradinis ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas dar 2010-06-16, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai turėjo pakankamai laiko suvokti iÅ¡kilusiÄ grėsmę jų teisei gyventi atsakovui priklausančiame name ir numatyti bÅ«simų problemų sprendimo bÅ«dus, todėl trijų mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminÄ teismas pripažino pakankamu, kad atsakovai galėtų iÅ¡sinuomoti kitÄ bÅ«stÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovai E. D. ir K. D. apeliaciniu skundu (b.l. 152-155) praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011-07-19 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2009-12-17 nuomos sutarties nutraukimÄ , nepagrįstai neatsižvelgė į CK 6.614 str. 1 d. nuostatas, pagal kurias nuomos sutartis gali bÅ«ti nutraukta įspėjus nuomininkÄ prieÅ¡ 6 mėnesius.

Ä®vertinus nuomos sutarties sÄ lygÄ bei ypač didelį nuomos mokestį akivaizdu, jog R. D. nekilnojamieji daiktai buvo nuomojami komercinėmis sÄ lygomis. Todėl ieÅ¡kovas apie nuomos sutarties nutraukimÄ turėjo įspėti ne prieÅ¡ 15 d., o prieÅ¡ 6 mėnesius. Bylos nagrinėjimo metu tretysis asmuo S. V. pareiÅ¡kė reikalavimus dėl dovanojimo sutarties ir pirkimo-pardavimo sutarties su atpirkimo teise pripažinimo negaliojančiomis. Tačiau pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens S. V. ieÅ¡kinį atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad priėmus ieÅ¡kinį ir perdavus jį nagrinėti teismui pagal teismingumÄ bÅ«tų užvilkintas procesas.

Dėl to byla buvo išnagrinėta nenustačius reikšmingų aplinkybių, buvo remtasi išimtinai ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir nepagrįstai nutarta iškeldinti atsakovus. Tokiu būdu buvo pažeistos ir trečiojo asmens S. V. procesinės teisės. Atsakovai visada laikė save teisėtais sklypo ir pastatų naudotojais, nesudarinėjo jokių nuomos sutarčių ir nieko apie nuomos santykius nežinojo iki tol, kol buvo gautas ieškovo ieškinys. Atsakovai E. D. ir K. D. niekada neabejojo, jog žemės sklypas ir pastatai priklauso trečiajam asmeniui S. V., kuri taip pat tik bylos nagrinėjimo metu sužinojo, jog jai nebepriklauso žemės sklypas ir statiniai.

Apginti atsakovų teisės bei įrodyti, jog jie nekilnojamuoju turtu naudojosi teisėtai buvo galima tik priėmus trečiojo asmens ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovas R. M. atsiliepimu (b.l. ) praÅ¡o apeliacinio skundo atmesti. Nuodo, jog CK 6.614 str. suteikia teisę nuomotojui nutraukti nuomos sutartį nesant jos pažeidimo, o CK 6.611 str. numato nuomos sutarties nutraukimÄ , nuomininkui pažeidus sutarties sÄ lygas. Nuomos sutartis buvo nutraukta joje nustatytu 8.1.1. p. pagrindu bei vadovaujantis CK 6.217 str. , kas atitinka CK CK 6.611 str. reikalavimus.

Sutarties laisvės principas leidžia Å¡alims susitarti dėl sutarties nutraukimo tvarkos ir terminų. Å alys buvo sutarusios apie vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ praneÅ¡ti prieÅ¡ 15 dienų. Trečiojo asmens ieÅ¡kinys teismui buvo pateiktas pardėjus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir buvo teismingas kitam teismui, kas bÅ«tų užvilkinę bylos nagrinėjimÄ . Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes. Tretysis asmuo neprarado galimybės savo teises ginti pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį bendra tvarka.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas. Apeliacinės instancijos teisme patikrinamas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas faktiniu bei teisiniu aspektais, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, motyvus ir reikalavimus, taip pat ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Å iuo konkrečiu atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas įvertina skundo argumentus, susijusius su netinkamu teisės normų, reglamentuojančių gyvenamosios patalpos nuomos teisinių santykių pasibaigimo pagrindus bei padarinius, aiÅ¡kinimu bei taikymu, mes tai, pasak apeliantų, sÄ lygojo neteisingos teismo iÅ¡vados dėl jų iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), susiformavimÄ .

IeÅ¡kovas grindė savo ieÅ¡kinio reikalavimus iÅ¡keldinti atsakovus iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato bei žemės sklypo tokiomis aplinkybėmis, kad jis esÄ s Å¡ių nekilojamųjų daiktų savininkas (b.l. 13-18, 113-115), o dėl jų naudojimosi su atsakovu R. D. 2009-12-17 sudaryta nuomos sutartis (b.l. 7-12) buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai ieÅ¡kovo (nuomotojo) nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo, t.y. nuomininkui ilgÄ laikÄ nemokant nuomos mokesčio (b.l. 24-28).

Vadinasi, Å¡io ieÅ¡kinio faktinis pagrindas - nuomos sutarties sÄ lygų (sutarties 8 p.) ir iÅ¡ įstatymo kylančių nuomininko bei jo Å¡eimos narių pareigų (CK 6.583 str., 6.589 str.) netinkamas vykdymas. Pirmiausiai pastebėtina, kad apeliantai, patys nebÅ«dami Å¡ios nuomos sutarties Å¡alimis (nuomos sutartį sudarė jų sÅ«nus, atsakovas R. D.) ir nesitarę su ieÅ¡kovu dėl Å¡io sandorio sÄ lygų, ginčija vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo nuomotojo iniciatyva procedÅ«rÄ , argumentuodami tuo, jog bylÄ nagrinėjęs teismas neatsižvelgė į CK 6.614 str. 1 d. nuostatas, nustatančias ženkliai ilgesnius nuomininko įspėjimo apie gyvenamosios patalpos neterminuotos nuomos sutarties bÅ«simÄ nutraukimÄ terminus.

IeÅ¡kovo procesinė pozicija yra tokia, kad minėta teisės norma jo nesaisto, kadangi Å¡iuo atveju egzistavo sutartinis pagrindas nuomos sutarčiai pasibaigti – jÄ nutraukti dėl esminio pažeidimo, įspėjus nuomininkÄ prieÅ¡ 15 dienų. Taigi jis Å¡ia teise ir pasinaudojo, tokį praneÅ¡imÄ apie vienaÅ¡alį sutarties nuo 2010-05-11 nutraukimÄ bei reikalavimÄ su visu turtu iÅ¡sikelti nuomininkui R. D. iÅ¡siuntęs 2010-04-23 (b.l. 24-27). Teismas, nors ir pripažinęs kelių dienų nukrypimÄ nuo sutartyje numatyto 15 dienų įspėjimo termino, sutiko su Å¡ia ieÅ¡kovo pozicija, kad sutartis laikoma nutraukta vienaÅ¡aliÅ¡ku numotojo pareiÅ¡kimu (CK 6.217 str.

– 6.218 str.), kadangi nepaisant nepilno įspėjimo termino jos nutraukimo pagrindas (nuomos mokesčio nemokėjimas) neiÅ¡nyko iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme dienos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡i pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada (sutartis negalioja dėl jos vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo) yra teisiÅ¡kai ydinga ir negali nulemti atsakovų iÅ¡keldinimo. CK 6.611 str. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir asmenys iÅ¡keldinti iÅ¡ nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto (pagal analogijÄ â€“ namo) nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas.

Tačiau kasacinio teismo praktikoje, kuria, beje, sprendime rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-102/2011), yra aiÅ¡kiai pasisakyta dėl nuomos sandorio Å¡alių teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti nuomos sutartį, siejant tokiÄ galimybę su nuomos sutarties objektu ir teisinio reguliavimo specifika. Sutarties Å¡alys gali vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti bet kokiÄ sutartį, jei tokia teisė numatyta toje sutartyje (CK 6.217 str. 5 d.), iÅ¡skyrus atvejus, kuomet įstatyme imperatyviai nustatyta, jog tam tikros sutartys nutraukiamos tik teismine tvarka.

IÅ¡imtinai tik teismine tvarka galimų nutraukti sutarčių kategorijai priskirtina ir gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Ä®spėjimo iÅ¡siuntimas nuomininkui sulygtu sutartimi arba tiesiogiai įstatymu įtvirtintu (pvz. CK 6.614 str.) terminu tik sudaro prielaidas inicijuoti teisme tokį ginÄÄ dėl sutarties nutraukimo (privaloma ikiteisminė procedÅ«ra bei privalomas terminas iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo), tačiau pats savaime jis nėra praneÅ¡imas apie sutarties vienaÅ¡alį nutraukimÄ ir tokių teisinių padarinių nesukuria.

Minėtoje kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtoje byloje teisėjų kolegija pažymėjo, kad imperatyviosiomis civilinės teisės normomis paprastai siekiama apsaugoti silpnesnės ir labiau pažeidžiamos civilinių teisinių santykių Å¡alies teises ir teisėtus interesus. Nustatant privalomÄ teisminę sutarties nutraukimo tvarkÄ apsaugomi sutarties Å¡alies, kuriai sutarties nutraukimo padariniai yra reikÅ¡mingi ir itin nepalankÅ«s, teisės ir teisėti interesai, pavyzdžiui, CK 6.610 str. aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas imperatyvusis reikalavimas, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali bÅ«ti nutraukta, taip pat nuomininkai iÅ¡keldinti tik teismo tvarka.

Vadinasi, tik teismas, spręsdamas ginčus dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, pažeidus sutartį, turi teisę įvertinti tiek paties pažeidimo, kuriuo grindžiamas praÅ¡ymas nutraukti nuomos sutartį, reikÅ¡mę bei svarbÄ , tiek tokios teisinės priemonės proporcingumÄ padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiamus padarinius kartu su teisės į bÅ«stÄ ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Å iame kontekste aktualu dar ir tai, kad nors nuomos teisiniai santykiai ieÅ¡kovÄ tiesiogiai siejo tik su atsakovu R.

D., pagal CK 6.588 str. 1 d. nuostatas gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariais laikomi kartu gyvenantys jo tėvai. Gyvenamųjų patalpų nuomos santykių ypatumas yra tas, kad nuomininko teises ir pareigas įgyja ne tik nuomos sutartį sudaręs asmuo, bet ir jo Å¡eimos nariai, kurie apsigyvena ir gyvena kartu su nuomininku iÅ¡sinuomotoje patalpoje (CK 6.589 str.). Nuomininko Å¡eimos nario teisė apsigyventi iÅ¡sinuomotoje gyvenamojoje patalpoje priklauso nuo nuomininko teisės į Å¡iÄ patalpÄ , nors pareigos, įskaitytinai mokėti nuomos mokestį, tenka ir jo Å¡eimos nariams.

Kita vertus, teisėtai Å¡ioje patalpoje apsigyvenęs Å¡eimos narys, juolab, įraÅ¡ytas į nuomos sutartį, o abiejų apeliantų tokia teisė kyla iÅ¡ sutarties 7.5 p. nuostatų ( b.l. 9-10), įgyja savarankiÅ¡kÄ teisę naudotis nuomojama gyvenamÄ ja patalpa, kuri neiÅ¡nyksta ir Å¡iÄ teisę praradus pačiam nuomininkui. Be to, gali bÅ«ti sprendžiamas ir nuomos sutarties pakeitimo klausimas (CK 6.590 str., 6.602 str.). Toks teisinis reglamentavimas apsprendžia bÅ«tinybę dėl kiekvieno atsakovo teisių į ginčo patalpÄ pasibaigimo bei iÅ¡keldinimo iÅ¡nagrinėti ir pasisakyti atskirai.

Pagal byloje esančius duomenis, nuomininkas R. D. ginčo patalpomis pats ir nesinaudoja, gyvendamas ir dirbdamas užsienyje. Tačiau ieÅ¡kovas jokių įrodymų į bylÄ , kad bÅ«tų siuntęs raginimus dėl nuomos mokesčio, jo skolos sumokėjimo ir kitiems ginčo patalpose gyvenantiems asmenims nepateikė, taigi jokiomis įrodinėjimo priemonėmis negrindė jų, kaip nuomininko Å¡eimos narių, pareigų nevykdymo.       IeÅ¡kovas reikalavimo nutraukti nuomos sutartį dėl jos esminio pažeidimo teisme nepareiÅ¡kė.

Byla aiškiai dispozytivi, todėl teismas, nepažeisdamas dispozytivumo principo (CPK 13 str.) ir neišeidamas už bylos nagrinėjimo ribų, kurias apibrėžia ieškinys, jo faktinis pagrindas ir dalykas, be ieškovo reikalavimo negali vertinti, ar nuomininkas ir jo šeimos nariai pažeidė sutartį, negali spręsti, ar toks pažeidimas, jei jis būtų nustatytas, konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste leidžia sutartį nutraukti bei, atitinkamai, taikyti sutarties nutraukimo pasekmes - iškedinti iš gyvenamosios patalpos.Pažymėtina ir tai, kad reikalavimas dėl iškeldinimo nėra tapatus reikalavimui nutraukti nuomos sutartį ir turi būti reiškiamas atskirai, jei tik toks klausimas teisme nebuvo išnagrinėtas anksčiau.

Pasinaudoti iškeldinimo institutu turto savininkas gali reikšdamas negatorinį ieškinį dėl valdymo pažeidimų pašalinimo (CK 4.98 str.), tačiau nagrinėjamos bylos atveju buvo sudaryta nuomos sutartis ir šiuo sprendimu konstatuota, kad sutartiniai šalių santykiai nėra nutrūkę. Tai reiškia, kad atsakovai gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, taip pat naudojasi ūkiniu pastatu ir žemės sklypu teisėtu pagrindu – pagal sutartį. Ginčai dėl šios sutarties vykdymo (nuomos mokesčio priteisimo) gali būti sprendžiami teisme, jeigu šalys nesusitartų, taip pat ieškovui neatimama teisė reikšti ieškinį ir dėl neterminuotos nuomos sutarties nutraukimo.              Kitus apeliacinio skundo argumentus, susijusius su trečiojo asmens S. V. procesinių teisių pažeidimu, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais.

Viena vertus, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nesprendė dėl jos teisių ar pareigų, nenagrinėjo jos iÅ¡keldinimo klausimo iÅ¡ tos gyvenamosios vietos, kurioje ji faktiÅ¡kai gyvena (b.100, 118-128) ir kurioje yra deklaravusi savo gyvenamÄ ja vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini) (b.l. 78). Antra vertus, apeliantai pagal įstatymÄ nėra įgalinti asmenys ginti S. V. procesines teises teisme, o pati S. V. teismo sprendimo apeliaciniu skundu nėra apskundusi ir jokių jo nepagrįstumo ar neteisėtumo argumentų arba įtakos jos interesams, nenurodžiusi.

Aplinkybė, kad teismas nepriėmė jos ieÅ¡kinio dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo nagrinėti kartu su ieÅ¡kovo reikalavimais nesuponuoja kitokio teisėjų kolegijos vertinimo. Jos ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas Vilniaus apygardos teismui (c.b. 2-2401-603/2012, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), neatitinka nei prieÅ¡ieÅ¡kiniui keliamų reikalavimų, nes Å¡i nėra atsakovė, nei savarankiÅ¡ko trečiojo asmens reikalavimo, pareikÅ¡to dėl ginčo dalyko, sampratos, t.y. dėl iÅ¡keldinimo tiems paties atsakovams (CPK 46 str., 143 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokio jos ieÅ¡kinio nagrinėti Å¡ioje byloje nepriėmė.             Apibendrinant tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nevisiÅ¡kai tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias raÅ¡ytine gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi grindžiamų nuomos santykių pasibaigimo tvarkÄ (CPK 330 str.), nukrypo nuo tuo klausimu formuojamas kasacinio teismų praktikos ir dėl Å¡ios priežasties nepagrįstai patenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ (CPK 185 str.).

Tokiu atveju skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės - ieškovo R. M. ieškinys atmetamas. Tai konstatavus, apeliantų prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo (b.l. 159) tampa teisiškai neaktualus ir kolegija dėl jo nepasisako.                  Iš ieškovo valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 37,12 Lt pašto išlaidos pirmosios instancijos teisme ir 12,55 Lt (b.l. 169) pašto išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovo apeliantui E. D. priteistinos Å¡io turėtos 139 Lt (b.l. 151) žyminio mokesčio iÅ¡laidos už apeliacinį skundÄ (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 5 d.).                                                                      Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., kolegija n u s p r e n d ė: Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. sprendimÄ panaikinti.IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ R.

M. 37 (trisdeÅ¡imt septynis) litus 12 centų paÅ¡to iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme ir 12 (dvylika) litų 55 centus paÅ¡to iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.Priteisti iÅ¡ R. M. 139 (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt devynis) litus bylinėjimosi iÅ¡laidų E. D. naudai. Teisėjai                                                                                           Dalia Kačinskienė                                                                                                         Romualda Janovičienė Dainius Rinkevičius