c436b738-eda7-4e3a-b034-4b3a2c8321d3 · Vilniaus apygardos teismas

nutartis

                           Civilinė byla Nr.2S-311-611/2010

                                               Procesinio

sprendimo kategorija: 30.4.; 106.8.1.; 122.4.; 128.2.

    Â

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski, teisėjų Dalios Kačinskienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso

tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. T. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009

m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G.

T. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

pareiškėjas G.

T. kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis pagal notarinį (1976-11-17) ir naminį (1968-10-06) testamentus priėmė turtÄ , priklausiusį A. T., tame tarpe ir po jos vyro J. T. mirties 1950-01-25 likusį turtÄ â€“ ½ dalį žemės sklypo PapiÅ¡kių kaime, ZujÅ«nų seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone. Nurodė, kad 1950-01-25 dienÄ mirė pareiÅ¡kėjo dėdė J. T., kuris po savo mirties testamento nepaliko, nekilnojamojo turto po jo mirties neliko, kadangi buvęs ir nuosavybės teisėmis valdytas iki 1940 m. žemės

nacionalizacijos turtas - žemė buvo tarybinės valdžios nacionalizuotas. J. T. žmona A. T. mirė 1979-02-22, po

kurios mirties liko privatÅ«s 1968-10-06 ir 1976-11-17 notariÅ¡kai įforminti testamentai, kuriais ji, nors ir nepriėmusi jokio turto po pareiÅ¡kėjo dėdės (pareiÅ¡kėjo tėvo T. T. brolio) mirties, iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ turtÄ palikti pareiÅ¡kėjui. Visi kiti pretendentai į grÄ Å¾inamÄ Å¾emės sklypÄ yra mirę. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo dėdė paliko testamentÄ , atkreipė dėmesį, kad dokumentai archyve saugomi tik nuo 1945 m., todėl testamentas galėjo neiÅ¡likti. Remiasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio l dalies 5 punktu, pagal kurį asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos testamentu ar sutartimis, taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtÄ .

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija nurodė, kad pareiÅ¡kėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teisės į buvusio savininko J. T. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę. Pažymėjo, kad pagal Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje ZujÅ«nų seniÅ«nijoje suformuotoje buvusio savininko T.

T. nuosavybės teisių atkūrimo („motininėje“) byloje esančius dokumentus

pareiÅ¡kėjas yra padavęs praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises tik į T. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo atnaujinti terminÄ praÅ¡ymui atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. T. nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę pateikti ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku įrodantiems dokumentams paduoti Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-02-26 sprendimu administracinėje byloje Nr.1-576-661/2009 netenkino. Vienas iÅ¡ imperatyvių reikalavimų tam, kad galėtų bÅ«ti pradedamas teisminis procesas dėl juridinio fakto nustatymo yra tai, jog Å¡is faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, t.y. pareiÅ¡kėjui praÅ¡omas nustatyti faktas sukels tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgis tam tikrÄ subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitokiu bÅ«du pasikeis jo teisinis statusas. Kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu sprendimu atsisakyta pareiÅ¡kėjui atnaujinti terminÄ pateikti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui reikiamus dokumentus, juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas pareiÅ¡kėjui nesukels siekiamų teisinių pasekmių, todėl mano, kad byla turėtų bÅ«ti nutraukta.

Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas privalo pateikti sandorį, kuriuo turto savininkas J. T. iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ perleisti nacionalizuotÄ turtÄ , nors Å¡is sandoris ir sudarytas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos, savo sutuoktinei A. T.. Tik toks sandoris patvirtintų, kad teisių perėmėja A. T. savo testamentais galėjo palikti nacionalizuotÄ turtÄ G. T.. PareiÅ¡kėjas tokių įrodymų nepateikė. Kaip tik prieÅ¡ingai, G.

T. savo pareiÅ¡kime nurodė, kad A. T. nepriėmė jokio 1950-01-25 mirusio sutuoktinio palikimo, o tik savo testamentais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ

turtÄ palikti jam. Taigi, G. T. praÅ¡ymas dėl tetos A. T. palikimo priėmimo, tame tarpe ir po jos vyro J. T. likusios žemės, esančios PapiÅ¡kių k., ZujÅ«nų sen.,

Vilniaus r., negali būti tenkintinas.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 14 d. nutartimi bylÄ nutraukė. Teismas iÅ¡ Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus pateiktos buvusio savininko T. T. nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje esančių dokumentų nustatė, jog

pareiÅ¡kėjas yra padavęs praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises tik į T. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę.

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas atnaujinti praleistÄ terminÄ praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusių žemės savininkų Juzefo ir T. T. nuosavybės teisėmis valdytus 57,45 ha žemės ir 8,05 ha miÅ¡ko, PapiÅ¡kių k., Vilniaus r., paduoti bei pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininkais patvirtinantiems dokumentams ir testamentams. Tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-02-26 sprendimu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas buvo atmestas kaip nepagrįstas (b.l. 12-13). Sprendime konstatuota, kad pareiÅ¡kėjo dėdės žmonos privatus ir notariÅ¡kai patvirtintas testamentai negali bÅ«ti laikomi tinkamais dokumentais, suteikiančiais teisę pareiÅ¡kėjui pretenduoti į J.

T. iki nacionalizacijos turėtÄ turtÄ , nes G. T., remiantis Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu nelaikomas teisėtu pretendentu atkurti nuosavybės teises į dėdės turtÄ . Å is teismo sprendimas neapskųstas ir yra įsiteisėjęs. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad neatnaujinus termino praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusio žemės savininko J. T. nuosavybės teisėmis valdytÄ Å¾emę bei reikiamiems dokumentams pateikti, praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas pareiÅ¡kėjui nesukels siekiamų teisinių pasekmių, todėl bylÄ nutraukė.

PareiÅ¡kėjas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartį ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Nurodė, jog nesutinka su teismo nutartimi, kadangi teismas nepakankamai įsigilino į byloje esančius dokumentus bei Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos pateiktÄ Å¾emės atkÅ«rimo bylÄ . Pažymėjo, jog teismas, priimdamas sprendimÄ , vadovavosi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, tačiau neatkreipė dėmesio, jog apeliantui galbÅ«t net nereikėjo kreiptis į minėtÄ teismÄ dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo. Mano, jog pirmos instancijos teisme neturėjo bÅ«ti svarstytas klausimas dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo. Pabrėžė, jog esminis dalykas Å¡ioje byloje yra du praÅ¡ymai nuosavybės teisėms atkurti (1991 m. spalio mėn. 12 d. ir 1998 m. rugpjūčio 27 d.). Tačiau Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius nuosavybės teises rengė atkurti remdamasis pirmuoju praÅ¡ymu, į antrÄ jį neatsižvelgė. Taip pat teismas neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ apklausti liudininkus, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjo dėdė J. T. parašė naminį testamentÄ 1947 m. savo žmonai, pareiÅ¡kėjo tetai. Teismas klaidingai traktavo pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimÄ , jog teta A. T. priėmė palikimÄ po sutuoktinio mirties, kadangi žemė buvo nacionalizuota. PareiÅ¡kėjui praÅ¡omas nustatyti faktas sukels tam tikrų teisinių padarinių, jį nustačius pareiÅ¡kėjas įgis tam tikrÄ subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitokiu bÅ«du pasikeis jo teisinis statusas. Nurodė, jog kitokia tvarka negali gauti nuosavybės teisė patvirtinančių dokumentų ir kreipėsi į teismÄ , vadovaudamasis Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 str. 1 d. 5 p. nuostatomis.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog civilinė byla pagal pareiÅ¡kėjo G. T. pareiÅ¡kimÄ

dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo jam teisinių pasekmių, todėl bylÄ nutraukė kaip nenagrinėtinÄ teisme.

PareiÅ¡kime pareiÅ¡kėjas prašė teismÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis pagal notarinį (1976-11-17) ir naminį (1968-10-06) testamentus priėmė turtÄ priklausiusį A. T., tame tarpe ir po jos vyro J. T. mirties 1950-01-25 likusį turtÄ â€“ ½ dalį žemės sklypo PapiÅ¡kių kaime, ZujÅ«nų seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone. Pagal LR CPK 444 str. 1 d. teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir

turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka

teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka, nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikÅ¡mės. Juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus galima nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės: 1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę; 2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ; 3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (LR CPK 444, 445 str.). Kad juridinę reikÅ¡mę turintys faktai Å¡ioje byloje sukeltų teisinius padarinius, turi bÅ«ti atitinkamos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nustatytos sÄ lygos. Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 str. l d. yra įtvirtinta nuostata, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių praÅ¡ymai

atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių

į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ nustatytais terminais ir Å¡io įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31. To paties straipsnio 4 d. nurodyta, jog kartu su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises

bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į

nekilnojamÄ jį turtÄ , bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, Å¡iuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytÄ terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas. Nagrinėjamu

atveju nustatyta, jog su pareiÅ¡kimu atnaujinti praleistÄ terminÄ praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusių žemės savininkų

Juzefo ir T. T. nuosavybės teisėmis valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ paduoti pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ , tačiau 2008 m. vasario 26 d. sprendimu jo praÅ¡ymas buvo atmestas. Kolegija

konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis nurodyto įstatymo 10 str. 4 d., pagrįstai sprendė, kad toks pareiškimas

nenagrinėtinas teisme kaip nesukeliantis teisinių padarinių, nes pareiškėjas

teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad per minėtame įstatyme nustatytÄ terminÄ - iki 2003-12-31 jis bÅ«tų kreipęsis į

atitinkamas institucijas dėl dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises, pateikimo. Tokiu bÅ«du, nesant vienos iÅ¡ sÄ lygų, reikalingų juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui, pirmosios instancijos teismui pagrįstai nutraukė civilinę bylÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 26 d. sprendimas nebuvo apskųstas ir įsiteisėjęs, todėl atmetami apelianto argumentai, jog pirmos instancijos teismas nepakankamai įsigilino į byloje esančius dokumentus bei Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos pateiktÄ Å¾emės atkÅ«rimo bylÄ . Apeliantas savo nesutikimÄ su teismo nutartimi taip pat motyvuoja tuo, jog jis praÅ¡ymus nuosavybės teisėms atkurti pateikė 1991 m. spalio mėn. 12 d. ir 1998 m. rugpjūčio 27 d. Tačiau kaip matyti iÅ¡ teismo sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti pareiÅ¡kėjui praleistÄ terminÄ , pareiÅ¡kėjas nenurodė apie 1991 m. pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ , be to, pareiÅ¡kėjas matydamas, jog teismas neįvertino visų byloje nurodytų faktinių aplinkybių galėjo apskųsti teismo sprendimÄ apeliacine tvarka, tačiau to padaryta nebuvo. PareiÅ¡kėjas teigia, jog Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius nuosavybės teises rengė atkurti remdamasis pirmuoju

praÅ¡ymu, į antrÄ jį neatsižvelgė. Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl vieÅ¡ojo administravimo

institucijų veiksmų (neveikimo) asmuo, kai jis mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti,

turi teisę paduoti skundÄ (praÅ¡ymÄ ) ne bendrosios kompetencijos, o administraciniam teismui, todėl Å¡iame procese kylantys ginčai nenagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Taip pat pažymima, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į administracinį teismÄ dėl Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus veiksmų, todėl atmetamas argumentas, jog pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į visas byloje reikÅ¡mingas aplinkybes.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, pareiškėjas teismui pateikė

dokumentus, kuriais jis priėmė turtÄ , priklausiusį A. T., įstatymo nustatyta tvarka, jam buvo iÅ¡duotas

peveldėjimo teisės liudijimas (b.l. 33-35), todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teisme, kadangi teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kai egzistuoja juos patviritnanty sraÅ¡ytinia dokumentai. Å iuo atveju dokumentai apie tai, jog pagal testamentÄ priėmė turtÄ priklausiusį A. T. byloje yra, todėl negali bÅ«ti nustatinėjamas toks juridinis faktas. Pabrėžtina, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimas yra subjektinės teisės įgyvendinimas, pareiÅ¡kėjas neprašė nustatyti fakto, jog teta po dėdės mirties paveldėjo dėdės valdytÄ turtÄ , Vilniaus apygardos administracinis teismas neatnaujino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į dėdės J.

T. paduoti, todėl negali bÅ«ti teisme nustatinėjami pareiÅ¡kėjo praÅ¡omi juridinę reikÅ¡mę turintys faktai (bei vertinami teismui pateikti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai), kadangi jie nesukels pareiÅ¡kėjui jokių teisinių pasekmių (nesukurs jokių subjektinių teisių), dėl ko laikytina, jog pirmosios instancijos pagrįstai pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo atsisakė priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė pagrįstÄ nutartį. Kadangi apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija n u t a r ė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos

pirmininkas                                                                                   Andžej Maciejevski

Kolegijos

teisėjos                                                                                          Dalia Kačinskienė

                                                                                                                      Dalia

Višinskienė