c4369c17-e44e-499a-afb5-b4dbc96e4e25 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1427-862/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10403-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.8.; 2.6.8.10.; 2.6.8.6.; 2.6.2.1; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai AleksandravičiÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Kristijonui Matoniui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „JMM valdymas“ atstovei advokatei AuÅ¡rai Kapočienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Palangos miesto savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo, pareikÅ¡tÄ atsakovei UAB „JMM valdymas“, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė 2020-04-08 pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 6071,04 EUR sumÄ , kuriÄ sudaro 5760 EUR valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimas už 2018 metus bei 311,04 EUR delspinigių, skaičiuojamų nuo 2018-11-16 16 iki 2019-05-14; 5 % metinių procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, kad atsakovė yra valstybinio žemės sklypo naudotoja, nes atsakovei nuosavybės teise priklausantis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatytas ant valstybei nuosavybės teise priklausančio 0,3609 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Už naudojimÄ si valstybei priklausančia žeme atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka turi mokėti žemės nuomos mokestį. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018-09-27 sprendimo Nr. T2-167 1.2. punktu buvo nustatyta, kad asmenims, kurių nuomojami ar naudojami valstybinės žemės sklypai yra nenaudojami, apleisti ir neprižiÅ«rimi arba naudojami ne pagal paskirtį, taikomas 4 procentų žemės vertės tarifas nuomos mokesčiui apskaičiuoti.

Atsakovė nevykdė prisiimto įsipareigojimo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį ir ieÅ¡kovei yra skolinga 5760 EUR valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2018 metus. Kadangi atsakovė laiku nuomos mokesčio nesumokėjo, ji privalo sumokėti 311,04 EUR delspinigių, kurių norma - 0,03 %, apskaičiuotų nuo 2018-11-16 iki 2019-05-14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-20 sprendimu už akių ieÅ¡kinys buvo patenkintas. Atsakovė pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, kuriuo ieÅ¡kinį parÅ¡o atmesti ir kuriame nurodė, kad teismas tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius nepagrįstai kvalifikavo žemės nuomos teisiniais santykiais, nes žemės sklypas, už kurį ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės nuomos mokestį, atsakovei nėra iÅ¡nuomotas.

PaaiÅ¡kino, kad atsakovė ne kartÄ kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos, kad jo pastatui naudoti ar eksploatuoti bÅ«tų iÅ¡nuomotas ar parduotas minėtas valstybinės žemės sklypas, tačiau buvo atsisakyta žemės sklypÄ parduoti ar iÅ¡nuomoti. Atkreipė dėmesį, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančio statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – maitinimo, o žemės sklypo, kuriame yra statinys, pagrindinė paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

Dėl to, kad nesutampa statinio naudojimo paskirtis ir žemės sklypo naudojimo bÅ«das Nacionalinė žemės tarnyba atsisako tiek parduoti, tiek iÅ¡nuomoti valstybės žemės sklypÄ atsakovui, o atsakovė negali naudoti nei statinio, nei žemės sklypo, todėl negali įgyvendinti savininko teisių į statinį, užbaigti jo statybÄ , rekonstruoti, jo eksploatuoti, nes pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypÄ , kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

Teismo posėdyje nurodė, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai skaičiuodama žemės mokestį taiko maksimalų mokesčio tarifÄ , nes statinys yra iÅ¡brauktas iÅ¡ apleistų statinių sÄ raÅ¡o. IÅ¡dėstė pozicijÄ , kad nuomos mokestis skaičiuojamas ne tik, kad nepagrįstai bei ir netinkamai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-04 buvo patenkintas atsakovės pareiÅ¡kimas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, sprendimas už akių panaikintas. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį praÅ¡o tenkinti.

Nurodė, kad trečiasis asmuo yra valstybinės žemės patikėtinė, kuriai teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė disponuoti valstybine žeme - iÅ¡nuomoti, parduoti ar kitais bÅ«dais perleisti nuosavybėn ar perduoti naudotis. Savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtas vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimÄ si žeme iki nuomos ar pirkimo- pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, iÅ¡skyrus už žemę, perduotÄ naudotis panaudai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ 3 punkte nustatyta, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifÄ ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011-10-06 sprendimu Nr. T2-165 (2017-09-28 sprendimo Nr. T2-217 1 punkto redakcija), Palangos miesto savivaldybė apskaičiuoja valstybinės žemės nuomos mokestį asmenims už jų nuomojamÄ ir naudojamÄ valstybinę žemę, taikant Å¡io mokesčio tarifų dydžius, nustatomus kiekvienais metais Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu.

Nurodė, kas Nacionalinė žemės tarnyba ir UAB „JMM valdymas“ 2020-08-12 sudarė Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 16SŽN-118-(14.16.55.), kuria atsakovei iÅ¡nuomojo 0,3609 ha ploto valstybinės žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Å¡iame sklype esantiems atsakovės statiniams eksploatuoti. IÅ¡dėstė pozicijÄ , kad Palangos miesto savivaldybės administracija iki valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo pagrįstai nuomos mokestį skaičiavo vadovaudamasi Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011-10-06 sprendimu Nr. T2-165 (2017-09-28 sprendimo Nr. T2-217 1 punkto redakcija) 22 punktu.

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-03-02 išrašai patvirtina, kad 0,3609 ha ploto valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis 43 procentų baigtumo pastatas – valgykla, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės pateiktas Palangos miesto apylinkės teismo 2012-05-29 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad šiuo sprendimu buvo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-05-06 įsakymas Nr.1-394 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ bei Klaipėdos apskrities viršininko 2008-07-01 įsakymas Nr. 4-4764-(1.3) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įregistravimo ir nuomos“.

Pripažinta negaliojančia 2009-05-15 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (4.12) Ž1-11, sudaryta tarp Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos ir UAB „PajÅ«rio vystymo grupė“. Byloje esantis nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-03-02 iÅ¡raÅ¡as (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad atsakovė pastatÄ â€“ valgyklÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2013-06-03 turto varžytinių akto Nr. 1 pagrindu. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis atsakovės pateiktas teismo sprendimas įsiteisėjo 2012-09-06, todėl atsakovė įsigydama aukščiau nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ turėjo ir galėjo žinoti, jog pastatui – valgyklai eksploatuoti priskirto valstybinio žemės sklypo, kurio plotas buvo 0,4243 ha, nuomos sutartis panaikinta dėl to, kad teismo sprendime nurodytais administraciniais aktais nustatytos sklypo ribos apėmė kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius.

Byloje esantis nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-03-02 iÅ¡raÅ¡as (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, atsakovei nuosavybės teise priklausančio pastato – valgyklos eksploatavimui mažesnio ploto valstybinės žemės sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas 2015-08-20. Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ atmesti kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad teismo sprendimu iÅ¡ atsakovės buvo atimta teisė naudotis valstybiniu žemės sklypu. Atsakovė pateikė teismui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Palangos skyriaus 2015-12-29 raÅ¡tÄ Nr. 16SD-1858-(14.16.104) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2016-02-17 raÅ¡tÄ Nr. 1SS-506-(8.5.), tačiau nepateikė Å¡iai institucijai raÅ¡ytų 2015-12-04 praÅ¡ymo ir 2016-01-11 skundų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti į kokio turinio praÅ¡ymÄ ir skundÄ buvo parengti atsakovės pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atsakymai, tačiau teismui pateiktų atsakymų turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos kreipėsi dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo, o ne nuomos.

Atsakovės pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Palangos skyriaus 2020-02 raÅ¡tas Nr. 16SD- -(14.16.136 E) ir ieÅ¡kovės pateikta Valstybinės žemės nuomos 2020-08-12 sutartis Nr. 16SŽN-118-(14.16.55.) paneigia atsakovės atstovės 2020-10-08 teismo posėdyje iÅ¡dėstytus argumentus, kad atsakovei nėra iÅ¡nuomotas 0,3609 ha ploto valstybinis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Å ie įrodymai sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, jog atsakovė nuo 2015 metų siekė nusipirkti valstybinį žemės sklypÄ , o ne jį nuomotis iÅ¡ valstybės ir paneigia atsakovės argumentus, kad valstybės ir savivaldos institucijos trukdė jai naudotis valstybiniu žemės sklypu, skitu atsakovei nuosavybės teise priklausančiam pastatui eksploatuoti ir kad atsakovė 2018 metais nebuvo valstybinės žemės faktinė naudotoja.

Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimÄ si žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, iÅ¡skyrus už žemę, perduotÄ naudotis panaudai.

AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ 1 punkte. Pagal Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, žemės naudotojas – tai žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu.

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose, kuriose sprendžiami klausimai dėl valstybinės žemės ir jos naudojimo, konstatuota, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su vieÅ¡uoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Å iam teisiniam reglamentavimui yra bÅ«dingas imperatyvusis pobÅ«dis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017) Be to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2018-03-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-49-1075/2018, pasisakydama dėl Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies aiÅ¡kinimo ir taikymo iÅ¡aiÅ¡kino, kad Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad valstybinės žemės naudotojas, kuris naudoja žemę teisiniu pagrindu, už faktinį naudojimÄ si valstybei priklausančia žeme turi pareigÄ mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, iÅ¡skyrus neatlygintinį suteikimÄ naudotis – panaudÄ .

Asmuo valstybine žeme, reikalinga teisėtai pastatytiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, nesant sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, naudojasi kaip valstybinės žemės naudotojas. Tokiu atveju valstybinės žemės naudotojas turi teisinį pagrindÄ naudoti valstybinę žemę ir jis atitinka Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Kadangi atsakovei nuosavybės teise priklausantis statinys yra suformuotame valstybiniame žemės sklype, byloje nėra pateikta įrodymu, jog atsakovė Å¡iuo sklypu iki nuomos sutarties sudarymo turėjo teisę naudotis panaudos pagrindais, atsakovė, kaip valstybinės žemės naudotoja, turėjo pareigÄ mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už 2018 metus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ 3 punktas nustato, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifÄ ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus. Valstybinės žemės nuomos mokestis turi bÅ«ti mokamas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė žemė, biudžetÄ (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktas, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai 2018 metams nustatyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018-08-27 sprendimo „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų 2018 metams nustatymo“. Nr. T2-167 1.1.2. punkto papunkčiuose. Šio sprendimo 1.2 punkte nustatytas mokesčio tarifas taikomas asmenims, kurių nuomojamos ar naudojamos valstybinės žemės sklypai (neatsižvelgiant į žemės paskirtį) yra nenaudojami, apleisti ir neprižiūrimi, arba naudojami ne pagal paskirtį, asmenims, kurių nuomojamuose arba naudojamuose valstybinės žemės sklypuose esantis nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (neatsižvelgiant į turto paskirtį) yra nenaudojamas, apleistas ir neprižiūrimas – 4,0 proc.

žemės sklypo vidutinės rinkos vertės. IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai ir pateikti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019-04-04 skolos priminimas Nr. ZNM00002106, mokesčių mokėtojo kortelė (2020-02-28) UAB „JMM Valdymas“, pirminė valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracija (mokestinis laikotarpis - 2018) patvirtina, kad ieÅ¡kovė skaičiuodama atsakovei 5760 EUR nuomos mokestį pritaikė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018-08-27 sprendimo „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų 2018 metams nustatymo“ Nr. T2-167 1.2 punktÄ ir valstybinės žemės nuomos mokestį paskaičiavo taikydama 4 procentų tarifÄ .

IeÅ¡kovės pateiktame 2020-10-21 raÅ¡te dėl tarnybinio praneÅ¡imo Nr. (6.36.)-RS1-324 nurodyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Savivaldybės tarybos 2019-10-10 sprendimu Nr. T2-217 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiÅ«rimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“, sudarytu Savivaldybės tarybos 2019-07-09 įsakymo Nr. T2-147 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiÅ«rimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ pagrindu, įraÅ¡ytas į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiÅ«rimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sÄ raÅ¡Ä , todėl tokiam turtui buvo nustatytas mokėtino valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas - 4 procentai nuo žemės vertės. Byloje esantys, atsakovės pateikti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019-10-17 sprendimas Nr. T2-217 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiÅ«rimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“, Vyriausybės atstovo Klaipėdos ir Tauragės apskrityse 2020-10-12 teikimas Nr. (5.4.)-TR4-40, atsakovės atstovės 2020-11-10 pareiÅ¡kimas ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020-11-26 sprendimas Nr. T2-241 dėl Tarybos 2019-10-17 sprendimo Nr. T2-217 pakeitimo, patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paÅ¡alintas iÅ¡ apleistų ir neprižiÅ«rimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sÄ raÅ¡o.

Atsakovės atstovas 2021-01-07 teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad skaičiuojant nuomos mokestį atsakovei buvo vadovautasi ne 2019 metais sudarytais dokumentais, o Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018-08-27 sprendimu „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų 2018 metams nustatymo“ Nr. T2-167 ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-08-24 įsakymu A1-1100 (patikslinęs - 1107), kuris skelbiamas vieÅ¡ai. Atlikus paieÅ¡kÄ Palangos miesto savivaldybės dokumentų paieÅ¡kos puslapyje, teismui nepavyko rasti ieÅ¡kovės atstovo nurodyto dokumento.

Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog ieÅ¡kovė nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, kurie sudarė pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įtraukimo į apleistų ir neprižiÅ«rimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sÄ raÅ¡Ä . Å i aplinkybė bei tai, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020-11-26 sprendimu Nr. T2-241 dėl Tarybos 2019-10-17 sprendimo Nr. T2-217 pakeitimo, atsakovei nuosavybės teise priklausantis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paÅ¡alintas iÅ¡ apleistų ir neprižiÅ«rimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sÄ raÅ¡o, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai apskaičiuodama atsakovės mokėtinÄ valstybinės žemės nuomos mokestį už 2018 metus pritaikė 4 procentų tarifÄ .

Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio tarifas yra nuo 0,01 iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Ieškovės pateiktoje pirminėje valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijoje (mokestinis laikotarpis - 2018) apmokestino sklypo vertė nurodyta – 144000 EUR. VĮ Registrų centras duomenimis, žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mokestinė vertė yra 136000 EUR. Nuo 2018 metų žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, naudojamos mokestinėms žemės vertėms apskaičiuoti, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017-12-15 įsakymu Nr. 1P-692-(1.3 E.) „Dėl masinio žemės vertinimo dokumentų tvirtinimo“, galioja 2018 - 2022 metais, todėl ieškovė apskaičiuodama atsakovei valstybinės žemės mokestį, turėjo naudotis ne deklaracijoje nurodyta, o 136000 EUR žemės sklypo verte.

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018-08-27 sprendimo „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų 2018 metams nustatymo“ Nr. T2-167 1.1.2.1.2. papunktyje nustatyta, kad už naudojamÄ valstybinę žemę, nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties juridiniams asmenims taikomas 0,9 procento tarifas, todėl ieÅ¡kovė apskaičiuodama mokestį atsakovei turėjo taikyti 0,9 procento tarifÄ ir nuo 136000 EUR sklypo mokestinės vertės paskaičiuoti 1224 EUR valstybinės žemės nuomos mokestį.

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykusi tarp tų pačių Å¡alių dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2017 metus priteisimo. Å ioje byloje priimtas 2019-01-04 sprendimas patvirtina, kad atsakovė UAB „JMM valdymas“ ieÅ¡kinį, kuriuo buvo praÅ¡oma priteisti 1224 EUR valstybinės žemės nuomos mokestį, pripažino. Nurodyta aplinkybė ir tai, kad atsakovė turi pareigÄ mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už 2018 metus, sudaro pagrindÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 1224 EUR valstybinės žemės mokestį už 2018 metus.

IeÅ¡kovei neįvykdžius pareigos teisingai ir sÄ Å¾iningai apskaičiuoti atsakovės 2018 metais mokėtinÄ valstybinės žemės nuomos mokestį, nėra pagrindo iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisti paskaičiuotų 311,04 EUR delspinigių nuo 5760 EUR sumos. IeÅ¡kovės reikalavimas priteisti penkis procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo tenkinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. IeÅ¡kovė pagal įstatymÄ yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį. Už ieÅ¡kinį mokėtinas žyminis mokestis – 137 EUR (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji patyrė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė įrodymus, jog už patyrė 735 EUR bylinėjimosi išlaidas. Patenkinus 20 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovės valstybei priteistina 27,40 EUR žyminio mokesčio suma (CPK 96 straipsnio 1 dalis), iš ieškovės atsakovei 588 EUR bylinėjimosi išlaidų suma. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi šios išlaidos neviršija 5 EUR dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis). Vadovaudamasis CPK 259 - 260 straipsniais, 268 straipsniu ir 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „JMM valdymas“, juridinio asmens kodas 302591359, ieÅ¡kovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 125196077, valstybinės žemės nuomos mokestį -1224 EUR ir 5 (penkis) procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ (1224 EUR) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020-04-08) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Palangos miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 125196077, atsakovei UAB „JMM valdymas“, juridinio asmens kodas 302591359, 588 EUR (penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „JMM valdymas“, juridinio asmens kodas 302591359, valstybei 27,40 EUR (dvideÅ¡imt septynis eurus ir 40 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Rasita Kurakienė