c4345d1a-845c-4885-89c8-c8b0fc5bb2c0 · Kauno miesto apylinkės teismas

Civ. byla Nr.   Baudžiamoji byla Nr.1-152-801 2012 m.Procesinio sprendimo kategorija; 2.1.10.1.;1.2.14.1.2.1.;2.3.6.4. (S) KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m.Balandžio 5  d.Kaunas             Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Mazur, sekretoriaujant AuÅ¡rai Volkavičienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, nukentėjusiajai G. J., Įstatyminiams atstovams V. M., K. M., R. V.gynėjui Vaclovui Kaminskiui, VTAS atstovei Svetlanai Čumačenko, nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 9 klasių iÅ¡silavinimo, nedirbanti , mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Kauno savivaldybės globos namų ugdytinė, neteista,Kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. , Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ nustatė:              S. G., bÅ«dama nepilnametė, 2011-05-11 laikotarpiu nuo 12 val. 30 min. iki 14 val., vieÅ¡oje vietoje prie prekybos centro „Molas“, esančio K.BarÅ¡ausko g. 66A, Kaune, kartu su mažamete S. R., gim. 1995-08-31, kurios atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl jos jauno amžiaus, įžūliais veiksmais rodydamos aiÅ¡kų visuomenės ir žmogaus negerbimÄ , be priežasties, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų tyčia prikibo prie nepilnametės nukentėjusios G.

J., gim. 1996-03-25, kuriÄ laikydamos už rankų nusivedė iki namo, esančio Riomerio g. 2, Kaune, o nuo Å¡ios vietos, toliau laikydamos nepilnametę nukentėjusiÄ G. J. už rankų vedėsi link klubo „3M“, esančio Riomerio g. 37, Kaune, iki kol nusivedė ant Å¡laito, esančio BiržiÅ¡kų g., ties namu Nr. 7, Kaune, prie Nemuno upės. Toliau tęsiant nusikalstamus veiksmus, S. G. ranka du kartus sudavė G. J. per veidÄ , žiebtuvėliu nudegino plaukus, o mažametė S. R. smogė G. J. ne mažiau 5 kartus kumščiu į veidÄ , tampė už plaukų, grasino žiebtuvėliu nudeginti plaukus, parvertė nukentėjusiÄ jÄ ant žemės, ir užsėdusi ant jos pradėjo rankomis smaugti, taip bendrais veiksmais padarė G.

J. odos nubrozdinimus kaktos deÅ¡inėje, kairiame skruoste, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, kairės akies vokuose, kraujosruvÄ apatinės lÅ«pos pogleivyje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tokiais savo įžūliais veiksmais S. G. demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Å iuose S. G. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., požymiai.Kaltinamoji S. G. dėl nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino pilnai ir parodė, kad dabar visko tiksliai neatsimena.

Nežino, dėl ko prie G. J. prisikabino S. J.. G. iÅ¡lipo iÅ¡ autobuso, o S. jÄ pradėjo vytis. Paskui jos pradėjo aiÅ¡kintis kažkokį įvykį, pradėjo muÅ¡tis. Jai G. J. pataikė į kojÄ , supykusi ji du kartus G. davė į veidÄ . IÅ¡girdusi triukÅ¡mÄ , priėjus prie S. ir G. pamatė, kad S. G. smaugia. S. nuo G. atitraukė. Po to S. gretÄ pradėjo nurenginėti ir paprašė, kad ji pagÄ sdintų G. su žiebtuvėliu. Ji taip ir padarė. PrieÅ¡ tÄ Ä¯vykį ji G. nepažinojo.

Pagrindinė veikėja Å¡iame įvykyje buvo S. J.. Ji tik buvo Å¡alia, laikė už rankų ir vedė G. J., sudavė į veidÄ , degino žiebtuvėlių plaukus. Visų atsipraÅ¡o, gailisi , dėl to kÄ padarė, taip daugiau nesielgs.Nukentėjusioji G. J. apklaustas liudytoja parodė, kad važiavo troleibusu, įlipo S. R. ir jkos dtraugas. Sandra pamatė jÄ ir priėjo, pradėjo aiÅ¡kintis dėl seno įvykio. Susipyko, pasiÅ«lė lipti prie Akropolio pasikalbėti. Tada ji nuėjo atsisėsti į kitÄ Â vietÄ Å¡alia moters ir paprašė, kad Å¡i paskambintų policijai.

Moteris neskambino, tik pasakė lipk prie Molo ir pasakyk apsauginiams. IÅ¡lipusi pradėjo bėgti.sandra R. jÄ pagavo ir paėmė už peties, ji jai įkando , iÅ¡silaisvino ir pradėjo bėgti. Apsaugos darbuotojui pasakė, kas vyksta. Visi nuėjo iki apsaugos , S. paklausė, kasd jsi įkando – ji parodė. Tada nuėjo iki miÅ¡ko, ji bandė pabėgti, S. jai užsuko rankÄ , o kita S. laikė už kitos rankos. Suprato, kad bus blogai. S. R. trenkė jai į veidÄ , paskui parvertė it pradėjo smaugti. Dar norėjo deginti plaukus.

Buvo sunku kvėpuoti, sakė patraukti rankas. Paskui pasakė, kad reikia jÄ nurengti ir nurengė. Kaltinamoji S. G. trenkė du kartuis per veidÄ ir degino plaukus. Nurenginėjo S. R.. Rankas užlaužė abi S. Kaltinamoji bandė jÄ apginti, kai S. R. jÄ smaugė ir nurenginėjo. Po įvykio gydėsi ligoninėje, buvo sužalojimai, daugiausiai ant veido.Liudytoja R. V. apklausta parodė, kad S. G. problemų, ir globėjai jos atsisakė dėl konfliktinio charakterio. Ji sunkiai adaptavosi vaikų namuose.

Dabar jos elgesysy yra pagerėjęs, psidariusi ramesnė. Vaikų globos namai jai užtikrina visas socialines garantijas. Visada ieÅ¡koma ieÅ¡koma geriausio varianto josd interesams užtikrinti. Apie įvykį patio papasakojo, tik akcentavo, kad S. R. tai daugiausiai darė. Ji netgi norėjo apginti nukentėjusiÄ jÄ .Liudytoja S. R. apklausos metu parodė, kad nieko ji neprisimena. Buvo toks atvejis, kad sumušė miÅ¡kelyje merginÄ . Bet nelabai prisimena. PraÅ¡o pagarsinti jos parodymus, esančius byloje ( t.1, b.l. 54-56), kuriuose parodė, kad G. gyvena vaikų globos namuose „(duomenys neskelbtini)“, jÄ pažįsta apie metus laiko.

Pastaroji buvo jos draugė, tačiau Å¡iuo metu nebendrauja, kadangi Greta iÅ¡ kitos draugės pavogė telefonÄ . Maždaug prieÅ¡ mėnesį laiko dėl Å¡ios priežasties ji jau yra G. sumuÅ¡usi. Å .m. gegužės 11 d. dienos metu, G. vėlgi sumušė dėl tos pačios priežasties, t.y. dėl to paties pavogto draugės telefono. Be to su G. iÅ¡ karto tik norėjo draugiÅ¡kai pasikalbėti, bet kadangi G. jai įkando į rankÄ , todėl jÄ ir nusprendė „pamokyti“, t.y. sumuÅ¡ti.

Apskritai, tai 2011-05-11 ji buvo susitikusi su savo draugais – S., kuri yra iÅ¡ Panemunės vaikų globos namų, bei O. B.. Valandos tikslios nepamena, tačiau visi nusprendė važiuoti į „Akropolį“. Susitikę buvo Centre ir lygtai Kęstučio g. sustojime visi įlipo į 16-o marÅ¡ruto troleibusÄ . Ä®lipus į troleibusÄ pamatė pačiame gale, prie lango sėdinčiÄ G. IÅ¡ karto prie G. priėjo, kadangi tik norėjo pasikalbėti, pasiaiÅ¡kinti dėl vogto telefono, kada jį atiduos.

Pokalbis troleibuse vyko tik tarp jos ir G., jos draugai į pokalbį nesikiÅ¡o. Pokalbio metu, žodis po žodžio, ji su Greta apsižodžiavo necenzÅ«riniais žodžiais, viena kitos atžvilgiu. Nors troleibuse buvo ir daugiau keleivių, tačiau į jų konfliktÄ pastarieji reagavo ramiai. Tik viena „teta“ sėdinti pasakė, kad savo santykius aiÅ¡kintis galime ir iÅ¡lipusios iÅ¡ troleibuso, o jame nesikeikti, kadangi pilnÄ keleivių. Daugiau niekas nieko nesakė. Be to jos ir G. pokalbį girdėjo draugai, kadangi stovėjo Å¡alia.

Gretai pasakė lipti iš troleibuso pasikalbėti. Tačiau Greta lipti nenorėjo ir nuėjo į troleibuso priekį prie kažkokios moters. Ji su draugais liko troleibuso gale. Važiuojant ji iš galo stebėjo G. Kai troleibusas atvažiavo prie „Molo“ ir sustojo, Greta iš karto nelipo. Tačiau pradėjus užsidarinėti troleibuso durims, G. staiga pašoko ir išlipo per priekines duris. Tai pamačiusi ji taip pat spėjo per galines duris išlipti iš troleibuso. Jos draugai – Sandra ir O.

B. taip pat spėjo iÅ¡lipti iÅ¡ troleibuso. IÅ¡Å¡okusi iÅ¡ troleibuso G. pasileido bėgti link prekybos centro „Molas“, o ji jÄ pradėjo vytis. Netoli „Molo“ pasivijusi G. sugriebė už plaukų. Kai sugriebė už plaukų, Greta jai įkando į kairę rankÄ . Kai įkando į rankÄ , ji G. plaukus atleido. Nuo įkandimo pradėjo bėgti kraujas. Kai paleidau G. plaukus, pastaroji norėjo pabėgti, tačiau vėl jÄ sugriebė už plaukų. Tada G. jai įkando į kairės rankos pirÅ¡tÄ .

G. paleido ir pastaroji įbėgo į prekybos centrÄ ir pribėgo prie apsaugos darbuotojo. Kai G. pabėgo, ji su Sandra ir O. B. atėjo į „MolÄ â€œ, t.y. paskui G. Matė, kad G. kalbasi su apsaugos darbuotoju. JÄ , G., S. ir O. B. nusivedė apsaugos darbuotojas į savo patalpas. Ji apsaugos darbuotojui parodė savo rankÄ , kadangi bėgo kraujas ir pasakiau, kad tai G. įkando. Tada apsaugos darbuotojas pasakė, kad mes visi eitume į policijÄ ir kad G. nepabėgtų, jÄ laikyti už rankų. Apsaugos darbuotojas juos visus iÅ¡leido per tarnybinį įėjimÄ .

Kai visi išėjo, kad G. nepabėgtų, ji su Sandra paėmė jÄ už rankų ir laikė. Visi kartu atėjo iki prekybos centro „Samsonas“, kur sustojo ir laukė dar dviejų draugai. Maždaug už 5 min. atėjo „A.“ ir „T.“. Jiems atėjus, ji su S. ir toliau laikydamos G. už rankų, pradėjo jÄ vestis link „Nemuno“. Kartu ėjo O. B., A. ir T. Nei ji, nei jos draugai G. negÄ sdino, negrasino, kad veda jÄ muÅ¡ti. G. pradėjo jos atsipraÅ¡inėti, kad įkando į rankÄ ir pirÅ¡tÄ ir pasakė, kad gali už mano gydymÄ sumokėti.

Tačiau ji ant G. buvo labai pikta, į jokias kalbas nesileido. Kai praėjo klubÄ â€ž3M“, tai Å¡laitu nusileido į apačiÄ . Dar einant ji neturėjo plano, kad G. reikia bÅ«tent sumuÅ¡ti, su savo draugais, dėl jos sumuÅ¡imo iÅ¡ anksto nesitarė. Sustojus ji paėmė G.i už plaukų ir jÄ pradėjo tÄ syti. Be to iÅ¡ kumščio pradėjo G. smÅ«giuoti į veidÄ . Kiek tiksliai sudavė kumščiu smÅ«gių G. į veidÄ pasakyti negali, tačiau smogė stipriai ir tikrai ne mažiau kaip deÅ¡imt smÅ«gių.

Kai G. pradėjo rėkti, tada jÄ pargriovė ant žemės. G. gulėjo ant nugaros, o ji atsisėdo ant jos ir savo rankomis paėmė G. už kaklo. Ji pradėjo G. smaugti. Jai nuo įsiūčio aptemo sÄ monė, tiksliai negalvojo kÄ daro. Kai G. nuo smaugimo pradėjo dusti, jai „iÅ¡Å¡oko“ akys, iÅ¡ burnos pradėjo bėgti kraujas, tai pamatę S. su O. B. nuo G. jėga jÄ nukėlė. Tai yra jos veiksmus nutraukė, tačiau ir toliau ji savo įsiūčio nesulaikė, nors draugai jau jÄ pradėjo raminti, sakyti, kad jau užtenka tyčiotis iÅ¡ G.

Ji vėlgi prišoko prie G., kuri gulėjo po smaugimo ant žemės ir negalėjo pasikelti. Ji nuo G. pradėjo nurenginėti drabužius. Tai yra nuo G.s pirma nurengė maikutę, po to bridžus ir basutes. Kam jai reikėjo nurenginėti G. netgi nežino, net negali paaiškinti šio savo veiksmo. G. liko su liemenėle ir apatinėmis kelnaitėmis. Kai nurengė G., ji pradėjo bėgti ir mėtysi į šonus G. drabužius. Basutės numetė kažkur prie bėgių, bridžus ir maikutę kažkur numetė į krūmus.

Jai G. drabužių nereikėjo, t.y. drabužių vogti net neketino. Kai nubėgo nuo G., pastaroji vis dar gulėjo ant žemės. Kada atsikėlė G. ir nubėgo, nematė. Po Å¡io įvykio su savo draugais iÅ¡siskyrė. Papildomai patikslina, kad G. ne tik rankos kumščiu smÅ«giavo, bet dar ir iÅ¡ kojos, iki smaugimo, įspyrė į galvÄ , pilvÄ . Ir galėjo G. įspirti ne mažiau trijų kartų. Pamena, kad jos draugė S. G. delnu sudavė porÄ kartų per veidÄ . S. taip padarė „už jÄ â€œ, t.y. kad G. jai įkando.

Ji G. plaukų žiebtuvėliu nedegino, tačiau gÄ sdino, kad taip padarys. Jai atrodo, kad S. taip pat G. žiebtuvėliu plaukų nedegino. Su S. jokio iÅ¡ankstinio susitarimo, kad reikia sumuÅ¡ti G. nebuvo. Tai jos vienos sumanymas, o S. pamačiusi, kad ji muÅ¡a G., tik prisijungė. Tačiau S. suduoti smÅ«giai G. per veidÄ tikrai buvo nestiprÅ«s. Pagrinde G. sumušė ji, o kartu buvę vaikinai tik stovėjo netoliese ir buvo stebėtojai. Ji supranta kÄ padarė, savo poelgio nepateisina, nori G. dėl savo poelgio atsipraÅ¡yti.

Supranta, kad jos elgesys žiaurus, tačiau kodėl taip žiauriai su G. pasielgė, net negali paaiÅ¡kinti. Tuo metu buvo labai įsiutusi, pikta. SuraÅ¡yta viskas teisingai, taip ir buvo. G. nurenginėjo ji viena, kÄ darė S. ji neatsimena. Liudytojas T. V. apklausos metu parodė, žino dėl ko pakviestas, kad paliudytų nukentėjusiosios sumuÅ¡imÄ . Susitikęs su S. O., ėjo link miÅ¡kelio, kurį vyko visas vadinamasi baudžiamas procesas, jis su Å . stovėjo virÅ¡uje ir nieko nematė. Apačioje buvo S. J., S. G. ir nukentėjusioji.

BaudžiamÄ jį procesÄ vykdė S. J.. Ikiteisminio tyrimo metu ( t.1, b.l. 44-45) liudytojas parodė, kad per savo draugus susipažino su merginomis vienodais vardais „S.“. Viena iÅ¡ S. gyvena Aleksoto rajone, netoli poliklinikos, kur gyvena antroji S. nežino. VaikinÄ vardu „O.“ žino apie porÄ mėnesių. 2011-05-11 ryte važiuojant autobusu susitiko su savo grupioku A. Å .. Abu kartu atvažiavo į mokyklÄ , maždaug apie 11-12 val. jis su A. Å . išėjo iÅ¡ mokyklos ir jau ruošėsi važiuoti link namų.

Važiuojant jis sugalvojo, kad reikia paskambinti S. ( iÅ¡ Aleksoto ) ir paklausti kÄ veikia. Valandos tikslios nepamena, bet tai galėjo bÅ«ti po 12 val., paskambinus S. pasakė, kad ji yra kartu su kita S. ir O., bei jie yra prie „Molo“. Kad su jais yra dar viena mergina, S. neminėjo. Jis su S. susitarė susitikti, todėl su A. Å . iÅ¡ autobuso iÅ¡lipome „6-o forto“ sustojime. IÅ¡lipus iÅ¡ autobuso sustojime juos pasitiko kita S., ne tai kuriai skambino. Su S. iki parduotuvės „Samsonas“.

Atėjus pamatė stovinčiÄ S. iÅ¡ Aleksoto, O. ir dar vienÄ merginÄ . Trečios merginos vardo nežino, jÄ matė pirmÄ kartÄ . Kai atėjo, O. pasakė, kad ta, jam nepažįstama mergina įkando S. į rankÄ . Kodėl mergina S. įkando į rankÄ jis nežino. Abi „S.“ pasakė, kad dabar Å¡iÄ merginÄ ves į policijÄ ir paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . Kadangi jis nėra Å¡io rajono gyventojas, nežinojo kurioje vietoje yra policija. Visi nuo „Samsono“ pradėjo gatve eiti link klubo „3M“.

Jis matė, kad „S.“, viena iÅ¡ vienos pusės, kita iÅ¡ kitos pusės, už parankės susikabinusios vedasi tÄ trečiÄ merginÄ . Kai priėjo klubÄ â€ž3M“, tai pradėjo eiti link parkelio. Už klubo „3M“ jau yra Å¡laitas, miÅ¡kelis, geležinkelio bėgiai ir dar toliau jau teka Nemunas. Kai jau priėjo Å¡laitÄ , tai visos mėginos ir O. Å¡laitu nusileido į apačiÄ , beveik iki geležinkelio bėgių. Jis ir A. Å . liko stovėti virÅ¡uje, atsisėdo ant suoliuko. Kodėl reikėjo merginoms ir O. leistis Å¡laitu į apačiÄ jis nežino, apie jokias muÅ¡tynės kalbama nebuvo.

Be to net nepagalvojo, kad merginos gali sumuÅ¡ti tÄ nepažįstamÄ merginÄ . Kai „S.“, tÄ mergina ir O. nusileido Å¡laitu, jų nematė, kadangi užstojo medžiai. Kas vyko „apačioje“ tarp merginų jis nematė ir negirdėjo jokio Å¡aukimo, kadangi pasileidęs klausėsi muzikos. Maždaug praėjus 20-30 min., nei merginos, nei O. į viršų negrįžo. Todėl A. Å . nusileido Å¡laitu į apačiÄ , pasižiÅ«rėti kas nutiko, ko taip ilgai niekas iÅ¡ jų negrįžta.

Jis į apačiÄ nesileido, o liko virÅ¡uje. Praėjus maždaug minutei jam A. Å . parašė SMS, kad susitinkam prie Pėsčiųjų tilto. Susitikus su pastaraisiais, tos trečios merginos jau nebuvo, kur ji nuėjo nematė. Eidami kalbėjosi ir tada sužinojo, kad abi „S.“ sumušė tÄ nepažįstamÄ merginÄ , jÄ nuogai iÅ¡rengė ir jos drabužius iÅ¡metė. Abi „S.“ eidamos garsiai diskutavo apie tai, kas nutiko. Dėl kokių priežasčių reikėjo sumuÅ¡ti tÄ merginÄ , jis nežino. Kuri S. ir kaip mušė tÄ merginÄ , jis nežino.

Vėliau visi atvažiavę iki Centro iÅ¡siskyrė kas sau. Apie pačiÄ S., iÅ¡ Aleksoto, gali pasakyti tik tiek, kad ji labai komplikuotas žmogus, pastoviai į kažkÄ Ä¯sivelia, netgi žiauri, kadangi vis kÄ nors sumuÅ¡a. Jis merginos nemušė, jai negrasino ir kitaip negÄ sdino. Taip viskas ir buvo. Taip buvo kalbama. Paties fakto jis nematė.Liudytojas A. Å . apklausos metu parodė, kad iÅ¡ salėje sėdinčių pažįsta S. G.. Jai byla dėl to, kad sumušė mergaitę. Tai galėjo bÅ«ti pernai gegužės 11 d. su Tautvydu susitarė susitikti su juoda S., su R.

Turėjo susitikti prie Molo. Apsauga iÅ¡leido O., abi S. ir tÄ mergaitę. Kita S. pasakė, kad turi eiti į policijÄ . Jos pradėjo leistis nuo Å¡laito. Apačion. O.sakė, kad ten kažkas dedasi., kad eina iÅ¡skirti. O. jas skyrė, S. J. nuo kitos mergaitės. R. nurenginėjo mergaitę. S. G. stovėjo šone ir sakė S. J. nedaryti nesÄ monių. S. J. tÄ mergaitę mušė ir pasakojo, kad svilino jai plaukus. Jis pats akivaizdžiai kuri kÄ darė nematė. Matė, kad S. G. stovėjo atokiau, o kita S. tai mergaitei buvo pakėlusi maikutę.Liudytojas O.

B. apklausos metu parodė, kad  ėjo iÅ¡ Molo, apsauginis pasakė eiti į policijÄ . Ėjo link Trijų mergelių klubo, pradėjo leisti nuo kalno, S. paprašė palaikyti rankinukÄ , kitus daiktus. Jis užlipo ant kalno, paskui nusileido, pamatė, kad vyko muÅ¡tinė. Kas kÄ tiksliai darė dabar neprisimena tikslesni parodymai užraÅ¡yti byloje ( t.1, b.l. 48 – 49), kuriuose nurodyta S. R. pažįsta apie du metus. KitÄ merginÄ , taip pat vardu „S.“, pažįsta apie pusantro mėnesio.

Vaikinus „T.“ ir „A.“ pažįsta apie du metus. G. J. jis apskritai nepažįsta, jÄ pirmÄ kartÄ pamatė tik 2011-05-11 d. 2011-05-11 ryte, apie 10-11 val. jis susitiko su abiem „S.“. Kai susitiko, tai nutarė važiuoti iki prekybos centro „Molas“ pavaikÅ¡tinėti. Nuo „Pilies“ visi tris įlipo į troleibusÄ , tikslaus numerio nepamena. Ä®lipus į troleibusÄ jis atsisėdo gale, o S. R. priėjo prie kažkokios merginos, kuri sėdėjo taip pat gale. Kaip dabar jau gali įvardinti, kad S. R. priėjo prie G.

Abi merginos apie kažkÄ pradėjo kalbėtis. Tačiau jų pokalbio negirdėjo, kadangi nesiklausė. Jis pamatė, kad G. atsistojo ir nuėjo į troleibuso priekį. Tada jis iÅ¡ S. R. sužinojo, kad G. yra policijoje paraÅ¡iusi pareiÅ¡kimÄ ant jos. S. R. neprašė, kad troleibuse stebėti G., kada ji iÅ¡lipa ir prie jos į priekį nei vienas iÅ¡ jų nėjo. Kai troleibusas privažiavo prekybos centrÄ â€žMolas“, troleibusas atidarė duris, tai G. per priekines duris iÅ¡bėgo. Per galines duris iÅ¡ troleibuso iÅ¡Å¡oko ir paskui G. nubėgo S. R..

Jis su kita S. taip pat iÅ¡lipo per galines troleibuso duris ir ėjome link „Molo“. Jis matė, kad prie pat „Molo“ durų S. R. pasigavo G. S. R. jÄ sugriebė už rankos ir jis matė, kaip G. S. R. įkando į rankÄ . Tačiau S.R. G. nepaleido, todėl G. vėl įkando S. R. į pirÅ¡tÄ . Kai visi atėjo į parduotuvės vidų, G. priėjo prie apsaugos darbuotojo. Prie jų trijų priėjo apsaugos darbuotojas, kuris klausė kas nutiko. S. R. apsaugos darbuotojui pasakė, kad Greta jai įkando į rankÄ .

Tada apsaugos darbuotojas jį, S. R., S. ir GretÄ nusivedė į apsaugos „bÅ«delę“. Apsaugos darbuotojas pasakė, kad jie G. vestų patys į policijÄ ir juos visus keturis iÅ¡leido per tarnybinį įėjimÄ . Kai išėjo iÅ¡ „Molo“, tai abi S., iÅ¡ abiejų pusių, paėmusios G. už rankų vedėsi į policijÄ . Jis iÅ¡ karto patikėjo, kad tikrai G. vedama į policijÄ . Be to ir pačios merginos G. pasakė, kad ji yra vedama į policijÄ . Kai atėjome nuo „Molo“ iki parduotuvės „Samsonas“, jie sustojo, kadangi jis nuėjo į parduotuvę nupirkti atsigerti.

Kai nusipirko gerti, tai ateidamas matė, kad nuo sustojimo ateina T. ir A. Kad prie jų vaikinai prisijungtu, tai greičiausiai su jais suskambino kažkuri iÅ¡ „S“. Kai jau atėjo T. ir A., abi „S.“ vėlgi atsistojusios G. iÅ¡ abiejų pusių ir paėmusios jÄ už rankų pradėjo eiti. Kur jie ėjo jis net nežino, kadangi nepažįsta apylinkių. Merginos visos tris ėjo priekyje, o jis, T. ir A., maždaug nuo jų atsilikę apie 20 m ėjo iÅ¡ paskos. Kai eidami priėjo miÅ¡kelį ir pamatė, kad merginos pradėjo leistis Å¡laitu į apačiÄ , jis su A. taip pat Å¡laitu nusileido iki pirmo kalniuko.

T. liko stovėti Å¡laito virÅ¡uje ir nesileido. Kai jis su A. sustojo ant kalniuko, tai merginos dar žemiau nusileido Å¡laitu ir sustojo. Jis tada suprato, kad merginos G. į jokiÄ policijÄ neves ir gali jÄ sumuÅ¡ti. Kai jis dar stovėjo ant kalnelio pamatė, kad S. R. laiko už plaukų G., jÄ pradėjo tÄ syti. Dar matė, kad kita S. G. du kartus ranka sudavė per veidÄ . Kai pamatė, kad tarp merginų vyksta konfliktas, jis tada su A. pakilo Å¡laitu į viršų. Maždaug už 5 min. jis vėl su A. nuo Å¡laito virÅ¡aus pradėjo leistis į apačiÄ , link merginų.

Kai praeidinėjo Å¡alia tos vietos, kur buvo merginos pamatė, kad G. guli ant žemės, o S. R. sėdi ant jos ir rankomis jÄ smaugia. Be to pamatė, kad G. yra be drabužių, tik su liemenėlė ir apatinėmis kelnaitėmis. Jos drabužiai gulėjo numesti ant žemės. Antroji S. stovėjo Å¡alia ir žiÅ«rėjo. Tai pamatęs jis prie merginų nesustojo, o su A. nusileido visiÅ¡kai iki Å¡laito pabaigos. Be to jis praeidamas S. R. pasakė, kad ji jau „baigtų“. Kai su A. stovėjo Å¡laito apačioje, prie pylimo, ant kurio jau ėjo geležinkelio bėgiai, prie jų pribėgo antroji „S.“ ir paprašė pagalbos, padėti atitraukti S. R. nuo G.

Tada jis pakilo Å¡laitu į viršų, t.y. iki tos vietos kur S. R. smaugė G. Priėjęs pradėjo traukti S. R. nuo G. Tačiau S. R. buvo smarkiai įsikibusi į G. kaklÄ , todėl jau per jėgÄ S. R. nutempė nuo jos. Kai jis S. R. atitraukinėjo nuo G., pastaroji dar spėjo G. ir įspirti. Atitraukus S. R. į Å¡onÄ , abi merginos (S.) nuo žemės paėmė G. drabužius ir tada Å¡laitu vėl nusileido į apačiÄ . Matė, kad G. atsikėlė nuo žemės ir pradėjo bėgti Å¡laitu į viršų.

Dar matė, kad antroji S. turėjo G. akinius nuo saulės. Kur iÅ¡metė akinius ir G. batus, jis nepastebėjo. Jis tik matė, kaip S. R. į Å¡onus iÅ¡metė G. palaidinę ir kelnes. Vėliau visi nuėjo link Pėsčiųjų tilto, kur susitiko su T. Kai visi perėjo tiltÄ , tai miÅ¡ku atėjo iki sustojimo, įlipo į „43-o“ marÅ¡ruto autobusÄ , atvažiavo iki Centro, vėliau visi iÅ¡siskirstė. Jis G. nemušė, jai apskritai nieko nepadarė. Tačiau jos ir negynė. Kad G. bus nuvesta ir sumuÅ¡ta, S. R. iÅ¡ pradžių net neminėjo.

Ji apskritai nesakė, kad su G. taip bus pasielgta.    Be kaltinamosios S. G. prisipažinimo, jos kaltė baudžiamojoje byloje taip pat įrodyta:               Protokolu- pareiškimu ( t.1, b.l.

2) nustatyta, kad 2011-05-12 V. M., Kauno vaikų globos namų „Atžalynas“ vyr. socialinė darbuotoja, kreipėsi į Dainavos PK pranešdama, kad 2011-05-11 laikotarpiu nuo 11 val. iki 14 val. dvi nepažįstamos merginos sumušė vaikų globos namų auklėtinę G. J..Įvykio vietos apžiūros protokolu ( t.1, b. l. 5-10) nustatyta, kad  buvo apžiūrėta vieta, esanti ties Biržiškų g., Kaune, leidžiantis šlaitu link Nemuno upės. Įvykio vietos apžiūros metu rasta ant medžio kabanti moteriška palaidinė.

ApžiÅ«ros protokolų ( t. 1, b. l. 106 ) nustatyta, kad pateiktame PC „Molas“ apsaugos kamerų užfiksuotame 2011-05-11 vaizdo įraÅ¡e matyti: 12 val. 19 min. link prekybos centro „Molas“ įėjimo pirma bėga nukentėjusioji G. J., jÄ vejasi S. R.. Joms iÅ¡ paskos atbėga O. B. ir S. G.. Prie įėjimo S. R. sugauna G. J., jos stumdosi. G. J. įbėga į prekybos centro vidų, po to į vidų įeina ir S. R., S. G., o O. B., atsisėda ant suoliuko. Prie pastarųjų prieina G.

J. su apsaugos.Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (1 t., b.l. 118-126) nustatyta, kad S. G. parodė tiksliÄ nusikaltimo vietÄ ir patvirtino savo duotus parodymus. Parodymų patikrinimo metu buvo rasti ir paimti nukentėjusiai G. J. priklausantys daiktai – apdegusi plaukų gumytė, akiniai nuo saulės, geltonos spalvos bridžai, vienas batelis. ApžiÅ«ros protokolų ( t. 1, b. l. 131 ) nustatyta, kad parodymų patikrinimo vietoje metu su S. G. rasti G. J. daiktai, bei 2011-05-12 įvykio vietos apžiÅ«ros metu rasta G.

J. palaidinė, apžiÅ«rėti (b.b.l. 127 - 130) ir pagal pakvitavimÄ (palaidinė, bridžai, akiniai) grÄ Å¾inti nukentėjusiai G. J. (b.b.l. 131). Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 1329/11(02) ( b.l. 24-25), nustatyta, kad G. J. padaryta odos nubrozdinimai kaktos deÅ¡inėje, kairiame skruoste, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kairės akies vokuose, kraujosruva apatinės lÅ«pos pogleivyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo bÅ«ti kumÅ¡tis, koja, ar kitas panaÅ¡aus pobÅ«džio daiktas, ne mažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nurodytu laiku, t.y. 2011-05-11. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .IÅ¡ kaltinimo Å¡alintinos aplinkybės, kad S. G. įspyrė teris kartus nukentėjusiajai į pilvÄ bei nurengė drabužius. Å ie nusikalstami veiksmai kalinamajai neįrodyti, pati S. G. neigia tai dariusi, o nukentėjusioji nurodo, kad jÄ daugiausiai mušė ir nurengė S. R., kÄ patvirtina ir pati S. R. apklausta liudytoja.S. G. veika kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d., jog ji vieÅ¡oje vietoje savo įžūliu elgesiu, patyčiomis demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Kaltinamoji savo kaltę pripažino, paaiÅ¡kindama, kad ji vedėsi kartu su S. R., kuri neturi amžiaus, kad atsakytų už padarytÄ nusikaltimÄ , už rankų nukentėjusiÄ jÄ G. J., tyčia suduodant smÅ«gius buvo padaryti kÅ«no sužalojimai, deginant žiebtuvėliu , nudegino plaukus. Konflikto metu vieÅ¡oje vietoje kilusios pasekmės atitinka LR BK 284 str. 1 d., kaltinamosios padaryta veika kvalifikuota teisingai.Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ atsižvelgiama į padaryto nusikalstamo pavojingumo laipsnį, kaltės forma ( padaryti tiesiogine tyčia), kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bei kitas aplinkybes, numatytas LR BK 54 str. ir 91 str.

Teismas S. G. sakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, jog prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ , gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, pažadėjo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai jog teisiama pirmÄ kartÄ , dėl nusikalstamos veikos padarytos pirmÄ kartÄ , nusikalto bÅ«dama nepilnametė, nusikaltimo padarymo metu nebuvo iniciatorė ir vaidmuo nebuvo pirmaeilis, charakterizuojama patenkinamai, į asmenybę, gyvenimo sÄ lygas bei kitas aplinkybes, nurodytas LR BK 54 str., 91 str., įvertino savo elgesį, suprato savo tokio elgesio pasekmes, dėl to labai gailisi.

Teismas daro iÅ¡vada, kad yra visi BK XI skyriaus 93 str. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai bei mano, kad ateityje kaltinamosios laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinos, skiriant auklėjamojo poveikio priemones ( BK 82). Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo          Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ ( BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ( kaltinamajam ) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį ( BPK 109 str.). Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms.

Å ioje byloje Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ra pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį ( t.2, b.l. 5-8) G. J. naudai priteisti 2000 ( du tÅ«kstančius litų) dėl neturtinės žalos iÅ¡ kaltinamosios S. G., o jai neiÅ¡galint iÅ¡ jos įstatyminio atstovo Kauno savivaldybės globos namų. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad prieÅ¡ jai padaryto nusikaltimo metu ir po jo G. J. dėl S. G. tyčinių veiksmų patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, buvo pažeista jos garbė, teisė į neliečiamybę.Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas sutinka, kad dėl aukščiau paminėtų kaltinamosios S. G. veiksmų, suduotų smÅ«gių ir kitų veiksmų nukentėjusiajai G. J. buvo padaryta neturtinė žala – jis patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, jai teko kurį laikÄ praleisti gydymo įstaigose (gydytis stacionariai), kas sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių, visa tai įvertinta 2000 litų.

CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymÄ privalo atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ( CK 6.250 str. 2 d. ). Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y.

į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir žalÄ padariusio asmens turtinės padėties turi bÅ«ti protinga, prioritetÄ teikiant žalÄ patyrusiam asmeniui. Taip pat žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį.

Be to neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas ( restitutio in integrum ) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos ( pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo ) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus ( ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtÄ skriaudÄ nustatymas ( kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006 ).Atsižvelgiant į tai kas aukščiau paminėta, taip pat kad neturtinė žala buvo padaryta dėl tyčinio nusikaltimo, nusikaltimu nepadaryta didelės turtinės žalos, kaltinamoji nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametė, dabar labai jauno amžiaus, nedirbanti, neturinti savo turto gyvena su vaikų globos namuose, todėl teismas laiko, kad pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys 2000 litų dėl neturtinės žalos G.

J. yra per didelis, teismas mano, kad protingas ir teisingas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos bÅ«tų 1000 Lt. , kuri ir priteistina.Kauno teritorinės ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 3026,72 Lt., kuris yra pagrįstas ir įrodytas dokumentais ( t.1, b.l. 31-34), todėl priteistinas atlyginti pilnai.Daiktai turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: gumytė į plaukus ir butelis nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 298str., 303 str. 1 d. 4 d., 304-305 str. str. 307-308 str. str., 313 str.,            n u s p r e n d ž i a :S. G. dėl nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., padarymo vadovaujantis BK 93 str. pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

Skirti auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimÄ , neatlygintinai iÅ¡dirbti 30 val. per 3 mėnesius, dirbant 10 valandų kas mėnesį sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rÅ«pinamasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, elgesio apribojimÄ , įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val. 4 ( keturiems) mėnesiams. Priteisti iÅ¡ S. G., o jai neturint lėšų ( iki jai sueis pilnametystė subsidiariai iÅ¡ Kauno savivaldybės globos namų) civiliniam ieÅ¡kovui G.

J. 1000 Lt. (tÅ«kstantį litų ) neturtinės žalos atlyginimui, 3026,72 Lt. Kauno teritorinei ligonių kasai. Daiktus turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: gumytę į plaukus ir butelį nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno miesto apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                             Daiva Mazur