2021-05-31 Nr. BB-3334-1-01-1-41634-2019-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2803/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41634-2019-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Rimos Ažubalytės, susipažinusi su nuteistojo V. A. ir jo gynėjo Vitalijaus Jaroščenkos kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 1 d. nutarties, baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis V. A. ir jo gynėjas Vitalijus Jaroščenka kasaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą Kauno apygardos teismo nuosprendį, pripažinti atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, bei paskirti bausmes, mažesnes nei bausmės vidurkis, numatytas sankcijoje (galutinę subendrintą bausmę skirti 7 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimų pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos nuteistojo konstitucinės teisės į gynybą, teisingą teismo procesą, nešališką teismą, pažeisti nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principai. Nuteistojo ir jo gynėjo teigimu, teismai visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, netinkamai įvertino nustatytas faktines aplinkybes, dėl to taip pat padarė esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Kasaciniame skunde analizuojamas netiesioginės tyčios ir nusikalstamo pasitikėjimo/ nusikalstamo nerūpestingumo atribojimo klausimas, tačiau jis grindžiamas su faktų vertinimu susijusiais teiginiais apie nuteistojo tikslą tik pagąsdinti nukentėjusįjį, o ne jį nužudyti. Nuteistasis ginčija savo kaltę, teigdamas, kad iššovė netyčia, iš išgąsčio, o iš įvykio vietos pasitraukė bijodamas kitų jį užpuolusių asmenų reakcijos bei tikėdamasis, kad nukentėjusiuoju pasirūpins jo draugai. Taigi, kaip matyti iš skundo turinio, šiuo atveju yra keliami ne teisės taikymo, o fakto klausimai. Pažymėtina, kad tokie skundo teiginiai, kuriais tik ginčijamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikiami savi interpretavimai dėl įrodymų vertinimo, nesudaro pagrindo bylą nagrinėti kasacine tvarka.

Kasacinio skundo teiginiai dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimo taip pat grindžiami savu ir kasatorių pozicijai palankiu įrodymų vertinimu, tik deklaratyviai nesutinkant su teismų išvadomis ir nepateikiant teisinių argumentų, kurie pagrįstų netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Kasatorių prašymas sumažinti nuteistajam paskirtą bausmę suponuoja pakartotinį aplinkybių, reikšmingų skiriant bausmę, vertinimą, o ne teisės taikymo pažeidimo ištaisymą. Taigi ir šie kasacinio skundo teiginiai nepagrindžia apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo buvimo.

Skundo teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų BPK normų pažeidimų tinkamai nepatikrinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo bei pilnai neišnagrinėjus apeliacinio skundo – deklaratyvūs. Teisinių argumentų, pagrindžiančių šiuos kasacinio skundo teiginius, skunde nepateikiama.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. A. ir jo gynėjo Vitalijaus Jaroščenkos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Artūras Ridikas

Rima Ažubalytė