Legislator Case Law & Legislation
c43237e2-873a-4a01-bcd5-549fd22a8929 AI generated

c43237e2-873a-4a01-bcd5-549fd22a8929 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number c43237e2-873a-4a01-bcd5-549fd22a8929
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Teisėjas Erikas Jurgutis Baudžiamoji byla Nr. 1A-35-417/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12068-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8.; 1.1.10.1.; 1.2.14.12.2.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.2. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 11 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Vitai Diekontienei,dalyvaujant prokurorei Daliai Stonienei,nuteistojo E. B. gynėjui advokatui Irmantui Motužiui,nuteistojo R.

Legislator headnote

AI generated

c43237e2-873a-4a01-bcd5-549fd22a8929 · Klaipėdos apygardos teismas: Tai visų pirma rodo, kad E. B. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobÅ«džio, jis nuolat daro nusikalstamas veikas ir jokių iÅ¡vadų nedaro, o antra – prieÅ¡ tai paskirtos bausmės nepaveikė jo, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. E. B. jau ne kartÄ buvo suteikta galimybė pasitaisyti, tačiau tai nepaveikė jo, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Be to, E. B. 2017 m. sausio 19 d. pareikÅ¡tas įtarimas dėl BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo rodo, kad jis ir toliau daro nusikalstamas veikas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Teisėjas Erikas Jurgutis Baudžiamoji byla Nr. 1A-35-417/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12068-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8.; 1.1.10.1.; 1.2.14.12.2.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.2. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 11 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Vitai Diekontienei,dalyvaujant prokurorei Daliai Stonienei,nuteistojo E. B. gynėjui advokatui Irmantui Motužiui,nuteistojo R.

T. gynėjui advokatui Vidmantui Žylei,nuteistojo A. T. gynėjai advokatei Julijai Monako-Galminei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dalios Stonienės ir nuteistojo E. B. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio, kuriuo:E. B. pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir nuteistas terminuotu laisvės atėmimu trejiems (3) metams.

Pritaikius BK 641 straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. B. nustatyta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas dvejiems (2) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėti dvejiems (2) metams, įpareigojant E. B. per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbÄ arba užsiregistruoti darbo biržoje, atlyginti iÅ¡laidas.

R. T. pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems (1) metams trims (3) mėnesiams. Pritaikius BK 641 straipsnį paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirtas laisvės atėmimas deÅ¡imčiai (10) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems (1) metams, įpareigojant jį per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbÄ arba užsiregistruoti darbo biržoje, atlyginti iÅ¡laidas.A.

T. pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems (1) metams trims (3) mėnesiams. Pritaikius BK 641 straipsnį paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu jam paskirtas laisvės atėmimas deÅ¡imčiai (10) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems (1) metams, įpareigojant jį per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbÄ arba užsiregistruoti darbo biržoje, atlyginti iÅ¡laidas.Nuosprendžiu taip pat buvo nuspręsta iÅ¡ E. B. konfiskuoti 26030 Eur valstybės naudai, kuriuos jis privalo sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei konfiskuoti mikroautobusÄ â€žIVECO 35C14“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)Teisėjų kolegija nustatė:

E. B., R. T. ir A. T. nuteisti už tai, kad įgijo didelės vertės turtÄ Å¾inodami, kad tas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du, t. y. E. B., R. T. ir A. T. 2015 m. gruodžio 5 dienÄ , tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, Norvegijos Karalystėje, iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrai grupe, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo didelės vertės turtÄ â€“ 4016 dėžių su 188 373,19 eurų vertės vyriÅ¡kais drabužiais (dėžės pažymėtos etiketėmis Cubus/Norway su supakuotais naujais vyriÅ¡kais marÅ¡kiniais ir megztiniais), kurie priklausė kompanijai (duomenys neskelbtini), žinodami, kad jie gauti nusikalstamu bÅ«du, t. y. buvo pavogti 2015 metų gruodžio 5 dienÄ , apie 22.07 val., iÅ¡ teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), Norvegijos Karalystėje.

F. M., vykdydamas E. B. nurodymÄ , nesuprasdamas nusikalstamos veikos pobÅ«džio, vilkiku „Volvo FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe „Schmitz SKO24/L“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiais UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kuriuos UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vardu iÅ¡nuomojimÄ organizavo R. T., pargabeno į sandėlį, esantį UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini)mieste.

Sandėlį nuomojosi R. T.. E. B., R. T., A. T., tęsdami nusikalstamus veiksmus, dalį įsigytų drabužių ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku nenustatytiems asmenims realizavo, o dalimi drabužių naudojosi patys. Be to, siekdami realizuoti prekes, R. T. bei A. T. 2015 metų gruodžio 17 dienÄ 25 dėžes su Norvegijos Karalystėje vogtais drabužiais vežė automobiliu „Iveco 35C14“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotu J. T. vardu, tačiau juos apie 15.30 val. kelyje Kretinga–Klaipėda sustabdė Valstybės sienos apsaugos pareigÅ«nai.

Tokiu bÅ«du R. T., E. B., A. T. veikdami bendrai grupe įgijo didelės 188 373,19 eurų vertės turtÄ Å¾inodami, kad Å¡is turtas gautas nusikalstamu bÅ«du, dalimi jo naudojosi bei dalį Å¡io turto realizavo.Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė D. Stonienė praÅ¡o pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendį: panaikinti E. B. taikytÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ dvejiems (2) metams, įpareigojant jį per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbÄ arba užsiregistruoti darbo biržoje, atlyginti iÅ¡laidas bei papildyti nuosprendžio dalį dėl 26030 eurų konfiskacijos, nurodant konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 26030 eurų – solidariai iÅ¡ieÅ¡koti valstybės naudai iÅ¡ E. B., R.

T. ir A. T..Dėl E. D. paskirtos bausmės apeliantė nurodo, kad teismas, paskyręs E. B. bausmę – laisvės atėmimÄ dvejiems (2) metams, nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio 1 dalį ir bausmės vykdymÄ atidėjo 2 metams, įpareigojant nuteistÄ jį per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vielos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbÄ arba užsiregistruoti darbo biržoje, atlyginti iÅ¡laidas. Pagal teismų praktikÄ teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, be svarbių bausmės individualizavimui aplinkybių turi įvertinti, ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-106-511/2017).

Tačiau Kretingos rajono apylinkės teismas, atidėdamas E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , įvertinęs duomenis, apibÅ«dinančius jo asmenybę, padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę ir atidėjus jos vykdymÄ bus įgyvendinti bausmės tikslai (BK 41 straipsnis), t. y. kad tai paveiks nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo.Skirdamas E. B. bausmę teismas konstatavo, kad jis padarė apysunkį nusikaltimÄ , yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes jis kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kad yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes veikÄ padarė bendrininkų grupe.

Taip pat teismas nustatė, kad jis buvo Å¡io nusikaltimo iniciatorius ir organizatorius, kad jis yra anksčiau baustas administracine tvarka, teistas aÅ¡tuonis (8) kartus, nusikaltimÄ , kuriuo kaltinamas, padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ . Teismas neįvertino, kad E. B. nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus iki Å¡iol nėra sumokėjęs, be to, laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 27 d. iki 2014 m. spalio 23 d. jis teistas 8 kartus, paskutinį kartÄ 2014 m. spalio 23 d. teistas už sunkų nusikaltimÄ (BK 182 straipsnio 2 dalis) ir už visus nusikaltimus jam paskirtos bausmės – bauda.

Tai visų pirma rodo, kad E. B. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobÅ«džio, jis nuolat daro nusikalstamas veikas ir jokių iÅ¡vadų nedaro, o antra – prieÅ¡ tai paskirtos bausmės nepaveikė jo, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. E. B. jau ne kartÄ buvo suteikta galimybė pasitaisyti, tačiau tai nepaveikė jo, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Be to, E. B. 2017 m. sausio 19 d. pareikÅ¡tas įtarimas dėl BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo rodo, kad jis ir toliau daro nusikalstamas veikas.

Nors teismas nurodė, kad E. B. dirba, augina neįgalų mažametį vaikÄ ir, teismo manymu, tėvo atskyrimas nuo Å¡eimos gali neigiamai paveikti vaiko elgesį, vystymÄ si, tačiau Å¡iuo atveju jį teigiamai apibÅ«dinantys duomenys ir jo turimi socialiniai ryÅ¡iai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jam gali bÅ«ti pasiekti be realaus jos atlikimo. Atidėjus jam bausmės vykdymÄ nebÅ«tų įgyvendintas teisingumo principas.Prokurorės teigimu, bausmės vykdymo atidėjimas yra iÅ¡imtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali bÅ«ti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, Å¡is institutas neturi bÅ«ti taikomas.

Be to, taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ , humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. IÅ¡ baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016).

Ä®vertinus bylos aplinkybes, nuteistojo E. B. asmenybę, darytina iÅ¡vada, kad teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepagrįstai taikė bausmės vykdymo atidėjimÄ , nes E. B. bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnį negalimas.Dėl turto konfiskavimo prokurorė nurodo, kad teismas pagrįstai pripažino vilkikÄ â€žVolvo FH12” ir puspriekabę „Schmitz SK024/L“, priklausančius UAB (duomenys neskelbtini), nusikaltimo priemonėmis ir pagrįstai nusprendė taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį – iÅ¡ kaltinamųjų iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę iÅ¡ viso 26030 eurų.

Tačiau teismas nepagrįstai Å¡iÄ sumÄ nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti tik iÅ¡ vieno kaltinamojo E. B.. Teismas nustatė, kad E. B., R. T. ir A. T. iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrai grupe Norvegijos Karalystėje įgijo 188373,19 eurų vertės krovinį, žinodami, kad jis gautas nusikalstamu bÅ«du, ir vilkiku „Volvo Fl-112“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe „Schmitz SK024/L“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiais UAB (duomenys neskelbtini) (kurių iÅ¡nuomojimÄ organizavo R.

T.), pargabeno į KretingÄ . Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog visi trys nuteistieji – E. B., R. T. ir A. T. – susitarė daryti nusikaltimÄ , t. y. įgyti nusikalstamu bÅ«dų gautÄ turtÄ â€“ rÅ«bų krovinį, ir pargabenti jį vilkiku bei puspriekabe į LietuvÄ , o po to jį kartu realizuoti, ir Å¡iuos suplanuotus veiksmus įgyvendino, todėl konfiskuotino turto vertė – iÅ¡ viso 26030 Eur – turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota solidariai iÅ¡ visų bendrininkų. Prokurorė pažymi, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnis), kuri turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taip pat ji turi įgyvendinanti idėjÄ , kad svarbu ne tik nubausti kaltininkus paskyrus jiems bausmę, bet ir padaryti nusikalstamÄ veikÄ ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ .

Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų.Atsiliepimu į prokurorės apeliacinį skundÄ nuteistasis R. T. nurodo, kad jam ir A. T. buvo pritaikyta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte, valstybės naudai konfiskuotas mikroautobusas „IVECO 35C14“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau, prokurorės nuomone, tai nėra pakankama baudžiamojo poveikio priemonė R.

T.. Nuteistojo nuomone, tai bÅ«tų perteklinė baudžiamojo poveikio priemonė, nes, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino, kad vilkiku ir puspriekabe, priklausančiais UAB (duomenys neskelbtini), buvo pargabentas nusikalstamu bÅ«du įgytas krovinys, tai yra nusikaltimo priemonės, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, Å¡is turtas turi bÅ«ti konfiskuotas. Byloje nenustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius žinojo ar galėjo žinoti, kad jo transporto priemonė su puspriekabe gali bÅ«ti panaudotos daryti nusikaltimÄ .

Tokioje situacijoje negalimas tiesioginis transporto priemonių konfiskavimas, tačiau BK 72 straipsnio 5 dalies numato, jog iÅ¡ kaltinamųjų yra privalomai iÅ¡ieÅ¡koma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, kuri valstybės naudai iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ E. B., kaip Å¡io nusikaltimo organizatoriaus ir vykdytojo. KitÄ vertus, pagal antrÄ jÄ kaltinimo dalį yra atsakingi R. T. ir A. T., kurie automobiliu „IVECO 35C14“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ne kartÄ vežė nusikalstamu bÅ«du (kaip vėliau iÅ¡aiÅ¡kėjo) įgytas prekes.

Todėl Å¡is automobilis ir buvo nusikaltimo padarymo priemonė, kuria nuteistieji R. T. ir A. T. naudojosi, siekdami realizuoti prekes iki 2015 m. gruodžio 17 d. 15 val. 30 min., kai kelyje Kretinga–Klaipėda juos sulaikė Valstybės sienos apsaugos pareigÅ«nai su 25 dėžutėmis gabenamų prekių be jas lydinčių dokumentų.Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. apžvalgoje nurodytomis nuostatomis dėl teismų praktikos, taikant turto konfiskavimÄ , teismas, spręsdamas klausimÄ , ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, įvertina Å¡io turto panaudojimo reikÅ¡mę nusikalstamos veikos sudėties požymių realizavimui.

Å iuo atveju atsakomybė už nusikalstamu bÅ«du gauto turto gabenimÄ BK 189 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta. Todėl, nenustačius, kad minėtos transporto priemonės (visos) buvo reikÅ¡mingos ar iÅ¡ viso panaudotos bÅ«tent realizuojant nusikalstamas veikas, už kurias nuteisti E. B., R. T. ir A. T., sudėties požymius (įgijimÄ , disponavimÄ ir realizavimÄ ), iÅ¡ viso nėra juridinio pagrindo jų laikyti nusikaltimo priemonėmis ir taikyti Å¡io turto konfiskavimÄ . Apeliaciniu skundu nuteistojo E. B. gynėjas advokatas I.

Motužis praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ E. B. valstybės naudai konfiskuota 26030 Eur. Teismui netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nuosprendį ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nustatyta, kad konfiskuotinÄ sumÄ E. B. privalo sumokėti per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.Skunde nurodoma, kad teismas E. B. turto (pinigų sumos, atitinkančios transporto priemonių vertę) konfiskavimÄ taikė BK 72 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies pagrindais laikydamas, kad minėtos transporto priemonės buvo nusikaltimo, už kurį E. B. pripažintas kaltu, padarymo priemonės, o tiesioginis minėtų transporto priemonių (konfiskuotino turto) konfiskavimas nėra galimas.

Tačiau toks teisės taikymas nėra tinkamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. „Teismų praktikos taikant turto konfiskavimÄ (BK 72 straipsnis) apžvalgoje“ yra pasisakyta, kad spręsdamas klausimÄ , ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina Å¡io turto panaudojimo reikÅ¡mę nusikalstamos veikos sudėties požymių realizavimui. Veika, už kuriÄ nuteistas E. B., pasireiÅ¡kė nusikalstamu bÅ«du gautų drabužių įgijimu, disponavimu (jų dalimi patiems nuteistiesiems dėvint dalį drabužių) ir Å¡io turto realizavimu.

Nei įgyjant, nei disponuojant, nei realizuojant turtÄ minėtos transporto priemonės panaudotos nebuvo – jomis, kaip ir konstatavo teismas skundžiamu nuosprendžiu, iÅ¡ užsienio į LietuvÄ buvo atgabentas jau įgytas nusikaltimo dalykas, tačiau atsakomybė už nusikalstamu bÅ«du gauto turto gabenimÄ BK 189 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta. Taigi nenustačius, kad minėtos transporto priemonės buvo reikÅ¡mingos ar iÅ¡ viso panaudotos bÅ«tent realizuojant nusikalstamos veikos, už kuriÄ nuteistas E. B., sudėties požymius (įgijimÄ , disponavimÄ ir realizavimÄ ), nėra pagrindo laikyti jų nusikaltimo priemonėmis ir taikyti joms turto konfiskavimÄ .Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016 aiÅ¡kindamas teisės normas, reglamentuojančias turto konfiskavimÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamÄ veikÄ ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ , taip pat iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos turtÄ , kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti.

Iš šio aiškinimo akivaizdu, jog panaikinimas galimybės kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos sietinas su nusikalstamos veikos rezultato (ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimu, o išėmimas iš apyvartos turto, naudojamo nusikalstamai veikai padaryti – su nusikalstamos veikos įrankio ar priemonės (ar jų vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimu (pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas).

Konstitucinėje jurisprudencijoje taip pat akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių ir priemonių konfiskavimo tikslai – konstatuota, kad kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtÄ panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi bÅ«ti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebÅ«tų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, kai kuriais atvejais turimÄ turtÄ gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Taigi nusikaltimo įrankio ar priemonės (ar jų vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimas yra susijęs ne su asmens baudimu, tačiau su ribojimu galimybės kaltininkui ateityje naudoti tam tikrÄ turtÄ nusikalstamoms veikoms.

E. B. atveju pritaikytas turto konfiskavimas visiÅ¡kai neatitinka turto konfiskavimo paskirties ta prasme, kuriÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Konstitucinis Teismas, ir yra ne kas kita, kaip papildomas E. B. nubaudimas. Nuosprendį priėmęs teismas nesiejo turto konfiskavimo su kokios nors galimybės turėti turtinės naudos iÅ¡ nusikalstamos veikos ribojimu (jokių iÅ¡ nusikaltimo gautų pajamų teismas ir nekonstatavo), o turto konfiskavimÄ E. B. taikė transporto priemonių, kaip nusikaltimo priemonių, vertę atitinkančiai pinigų sumai, taigi Å¡iuo pagrindu turto konfiskavimas galėjo bÅ«ti pritaikytas turint tikslÄ iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos turtÄ bÅ«tent prevenciniu tikslu.

Tačiau teismas, kaip minėta, nustatė, jog minėtos transporto priemonės veikos padarymo metu priklausė ne E. B., tačiau juridiniam asmeniui (UAB (duomenys neskelbtini)), kuris nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad minėtos transporto priemonės bus panaudotos nusikaltimo darymui, o E. B. ne tik nebuvo įgijęs minėtų transporto priemonių, tačiau jomis, nežinant jų savininkui, pasinaudojo nusikaltimo dalykui gabenti netgi specialiai tam nepanaudodamas jokių lėšų. Taigi Å¡iuo atveju netiesioginis turto konfiskavimas iÅ¡ E. B. niekaip nesusijęs su minėtais turto konfiskavimo tikslais – išėmimu iÅ¡ apyvartos turto, naudojamo nusikalstamai veikai daryti, galimybės turtÄ ir ateityje naudoti nusikalstamais tikslais ribojimu.

Minėtoje Teismų praktikos taikant turto konfiskavimÄ (BK 72 straipsnis) apžvalgoje, be to, pasisakyta, kad 72 straipsnio 5 dalimi visų pirma siekiama užkirsti keliÄ atvejams, kai kaltininkas paslėpęs iÅ¡leidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotinÄ turtÄ iÅ¡vengtų turto konfiskavimo taikymo; be to, toks teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų kaltininkams sÄ moningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtÄ , žinant, kad jis nebus konfiskuojamas ir kartu ginamos turto savininkų, kurie su savo turtu elgiasi sÄ Å¾iningai ir apdairiai, teisės. Å ioje byloje nenustatyta, kad E. B. sÄ moningai panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias transporto priemones bÅ«tent ta dingstimi, kad tas turtas nebÅ«tų konfiskuojamas – iÅ¡ nuteistųjų parodymų (kuriais teismas neiÅ¡reiÅ¡kė abejonių ir netgi jų parodymus vertino kaip nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ ) bei kitų bylos duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) transporto priemonės, nusikalstamos veikos metu nuomotos ir buvusios UAB (duomenys neskelbtini) žinioje, per Å vedijos Karalystę į Norvegijos Karalystę atvyko su kitu tikslu, t. y. atgabenti į Å vedijos Karalystę iÅ¡ Lietuvos Respublikos legalų krovinį ir siekiant atsigabenti iÅ¡ Norvegijos Karalystės legalų krovinį, o vagystės bÅ«du gautus drabužius nuteistieji įgijo minėtoms transporto priemonėms jau esant Norvegijos Karalystėje po to, kai nepavyko gauti legalaus padangų krovinio.

Taigi minėtų UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių transporto priemonių panaudojimas nusikaltimo dalyko gabenimui nebuvo iÅ¡ anksto planuotas (kÄ patvirtina ir tai, jog iki minėtoms transporto priemonėms atvykstant į Norvegijos Karalystę dar netgi nebuvo nusikaltimo dalyko – E. B. įgytų drabužių vagystė), o tai rodo, jog E. B. nusikaltimo dalykÄ parsigabeno minėtomis transporto priemonėmis ne siekdamas galimo turto konfiskavimo iÅ¡vengimo, o dėl to, kad minėtos transporto priemonės buvo be krovinio ir turėjo galimybę pakrautos vykti į LietuvÄ .

Minėtų bylos aplinkybių visuma rodo, kad teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio 2 dalį ir 5 dalį.Dėl netinkamo BK 75 straipsnio 4 dalies taikymo nurodo, kad skirdamas turto konfiskavimÄ E. B., teismas nustatė, kad E. B. 26030 Eur sumÄ â€žprivalo sumokėti“ per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apelianto manymu, termino sumokėti konfiskuotinÄ sumÄ nustatymas nėra teisėtas. Nors BK 75 straipsnio 4 dalis ir numato, kad skirdamas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laikÄ , per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti, tačiau sisteminis Å¡ios normos aiÅ¡kinimas nesudaro pagrindo nustatyti terminÄ turto konfiskavimui įvykdyti.

Pirmiausia termino turto konfiskavimui nustatymas nėra suderinamas su BK IX skyriaus, reglamentuojančio baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimÄ , nuostatomis. BK 75 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas nustato ir laikÄ , per kurį nuteistasis privalo įvykdyti baudžiamojo poveikio priemones, yra bendro pobÅ«džio norma, tačiau bÅ«tent BK IX skyriaus specialios normos numato kiekvienos baudžiamojo priemonės taikymo taisykles ir teismas negali nustatyti BK IX nuostatoms prieÅ¡taraujančių, labiau nuteistojo teises varžančių baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo terminų.

Pažymėtina, kad turto konfiskavimas (kaip ir iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas) iÅ¡ visų kitų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių bÅ«tent iÅ¡siskiria ir tuo, kad specialus BK IX skyriaus reglamentavimas nenumato galimybės teismui nustatyti termino, per kurį Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė turi bÅ«ti įvykdyta (BK 72 straipsnis). Turto konfiskavimo termino nustatymas nėra suderinamas ir su BK 243 straipsniu, numatančio atsakomybę už vengimÄ atlikti visų rūšių baudžiamojo poveikio priemones, iÅ¡skyrus bÅ«tent turto konfiskavimÄ .

BPK 357 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas – nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuoraÅ¡Ä , konfiskuotino turto dokumentų nuoraÅ¡us ir vykdomÄ jį raÅ¡tÄ iÅ¡siunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raÅ¡tu praneÅ¡a teritorinei Valstybinei mokesčių inspekcijai. Minėtas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, vykdymo pareiga tenka tam tikroms valstybės institucijoms ir negali bÅ«ti perkeliama nuteistajam, taigi teismas, įpareigodamas nuteistÄ jį per konkretų terminÄ Ä¯vykdyti sau turto konfiskavimÄ , netinkamai taikė minėtas Baudžiamojo kodekso nuostatas.Teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundÄ tenkinti ir panaikinti E. B. taikytÄ BK 75 straipsnyje numatytÄ bausmės vykdymo atidėjimÄ ir paskirtus įpareigojimus, taip pat prašė papildyti nuosprendžio dalį dėl 26 030 eurų konfiskavimo nurodant konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , t. y. 26 030 eurų, solidariai iÅ¡ieÅ¡koti valstybės naudai iÅ¡ E. B., R.

T. ir A. T., o E. B. apeliacinį skundÄ prašė atmesti. Nuteistojo E. B. gynėjas advokatas I. Motužis teismo posėdyje prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti ir panaikinti E. B. taikytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ , tačiau, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad vis dėlto turto konfiskavimas E. B. buvo taikytas pagrįstai, tai pritartų prokurorės apeliacinio skundo motyvams, ir praÅ¡o turto konfiskavimÄ paskirstyti visiems nuteistiesiems. Be to, nuteistojo E. B. gynėjas advokatas I.

Motužis nesutinka su prokurorės apeliacinio skundo motyvais dėl BK 75 straipsnio taikymo E. B. panaikinimo ir praÅ¡o Å¡iÄ prokurorės skundo dalį atmesti.Nuteistojo R. T. gynėjas advokatas V. Žylė ir nuteistojo A. T. gynėja advokatė J. Manako-Galminė teismo posėdyje prašė prokurorės skundÄ dėl turto konfiskavimo atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės D. Stonienės apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas, nuteistojo E. B. gynėjo advokato I.

Motužio apeliacinis skundas atmestinas. Dėl BK 75 straipsnio taikymo E. B. Pirmosios instancijos teismas E. B. paskyrė laisvės atėmimÄ dvejiems (2) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat buvo pritaikytas BK 75 straipsnis ir E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems (2) metams, įpareigojant jį per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbÄ arba užsiregistruoti darbo biržoje, atlyginti iÅ¡laidas.

Prokurorė nesutinka su teismo sprendimu taikyti BK 75 straipsnį E. B. ir praÅ¡o jam panaikinti bausmės vykdymo atidėjimÄ . Bausmės vykdymas remiantis BK 75 straipsnio nuostatomis gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi teismas ne tik privalo atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet turi įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumÄ bausmės paskirties kontekste.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstÄ , t. y. turi bÅ«ti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kartu pažymėtina tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan.

IÅ¡ baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Taigi, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014).

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra iÅ¡imtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali bÅ«ti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, Å¡is institutas neturi bÅ«ti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016).Taigi BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sÄ lygų visumai, be to, net ir esant Å¡ių sÄ lygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecijos sritis, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. B. paskiriant mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymÄ atidedant, todėl taikė E. B. BK 75 straipsnį. Tačiau įvertinus pirmosios instancijos teismo argumentus ir E. B. charakterizuojančiÄ medžiagÄ , skundÄ nagrinėjantis teismas mano, kad E. B. nepagrįstai buvo pritaikytas BK 75 straipsnis.Pirmosios instancijos teismas be pagrindo sureikÅ¡mino tik tam tikras bausmės vykdymo atidėjimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes (bÅ«tent E. B.

Å¡eiminę situacijÄ ), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant klausimÄ dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, reikia vertinti aplinkybių, reikÅ¡mingų darant iÅ¡vadÄ , ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, visumÄ , visoms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojama reikÅ¡mė.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino tai, kad E. B. anksčiau jau teistas aÅ¡tuonis kartus, ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – baudos, tačiau E. B. iÅ¡ savo ankstesnių teistumų nepasimokė ir toliau nuolat daro nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų pobÅ«dis yra tyčinis, savanaudiÅ¡kas.

Nors pirmosios instancijos teismas, taikydamas E. B. BK 75 straipsnį, rėmėsi tuo, kad E. B. turi neįgalų sÅ«nų, kuriuo rÅ«pinasi, tarp jų yra stiprus ryÅ¡ys, tačiau pažymėtina, kad Å¡ios aplinkybės E. B. buvo žinomos dar prieÅ¡ padarant nusikalstamÄ veikÄ , tačiau nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo. E. B., žinodamas, kad turi neįgalų sÅ«nų, kuriam reikalingas nuolatinis dėmesys ir rÅ«pestis, turėtų bÅ«ti suinteresuotas laikytis įstatymų ir nenusikalsti, tačiau jis darydamas nusikalstamas veikas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo rizikÄ , todėl tai, kad E. B., nesilaikydamas įstatymų, pablogino savo ir savo Å¡eimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas.

Nuteistojo E. B. gynėjas teigia, kad Å¡i E. B. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobÅ«džio, tačiau iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, prieÅ¡ingai negu nurodo nuteistojo E. B. gynėjas, Å¡iai nusikalstamai veikai buvo ruoÅ¡iamasi iÅ¡ anksto, buvo ieÅ¡komas transportas ir vieta aiÅ¡kiai nusikalstamu bÅ«du gauto turto sandėliavimui, visi trys nuteistieji vyko į NorvegijÄ turėdami tikslÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ ir taip neteisėtai praturtėti, todėl nėra pagrindo teigti, kad Å¡i E. B. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobÅ«džio.

Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog Å¡iuo atveju bausmės tikslai E. B. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl nėra įstatymų numatyto pagrindo jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymÄ atidėti. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs nuteistajam E. B. bausmės rūšį ir parinkęs jos dydį, nepagrįstai taikė BK 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėjo, todėl Å¡i skundžiamo nuosprendžio dalis keičiama dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl BK 72 straipsnio Prokurorė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti automobilio „Volvo FH12“ ir puspriekabės „Schmitz SK024/L“ vertę atitinkančiÄ sumÄ â€“ 26 030 eurų – tik iÅ¡ nuteistojo E. B., praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ konfiskuoti solidariai iÅ¡ visų nuteistųjų. Nuteistojo E. B. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnį ir nepagrįstai konfiskavo automobilio „Volvo FH12“ ir puspriekabės „Schmitz SK024/L“ vertę atitinkančiÄ sumÄ â€“ 26 030 eurų.

Jo teigimu, automobiliu „Volvo FH12“ ir puspriekabe „Schmitz SK024/L“ nusikalstamu bÅ«du gautos prekės buvo gabenamos iÅ¡ Norvegijos Karalystės į Lietuvos RespublikÄ , o BK 189 straipsnyje nenumatyta atsakomybė už nusikalstamu bÅ«du gauto turto gabenimÄ , be to, Å¡i transporto priemonė nepriklauso nuteistajam E. B.. Nuteistojo gynėjas taip pat nurodo, kad teismas be pagrindo nustatė Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminÄ â€“ 2 metus, nes BK 72 straipsnyje iÅ¡ viso nėra numatytas Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme.

Konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti darant nusikalstamÄ veikÄ panaudotus pinigus ir kitus materialiÄ vertÄ turinčius daiktus. Teismų praktikoje BK 72 straipsnio 2 dalies prasme nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo darydamas nusikalstamÄ veikÄ .

Teismas, spręsdamas klausimÄ , ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, įvertina Å¡io turto panaudojimo reikÅ¡mę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti. Nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas (pavyzdžiui, transporto priemonė, kurioje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui paslėpti) arba toks turtas, be kurio panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas labai pasunkėtų (pavyzdžiui, transporto priemonė, panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės bÅ«tų negalimas), taip pat kai kurių nusikalstamų veikų dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-636/2007, 2K-500/2010, 2K-24/2011, 2K-583-139/2015, 2K-291-699/2016).

Nustatant konfiskuotinÄ sumÄ iÅ¡ kiekvieno nuteistojo, reikia atsižvelgti į į tai, kokiÄ konkrečiÄ naudÄ iÅ¡ nusikalstamos veikos asmuo gavo, koks jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme ir kitus bylos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-531/2012, 2K-7-30-788/2017).IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad nusikalstamai veikai daryti buvo panaudotas automobilis „Volvo FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabė „Schmitz SK024/L“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantys UAB (duomenys neskelbtini)“.

Å ios transporto priemonės buvo panaudotos kaip priemonės įvykdyti nusikalstamÄ veikÄ , t. y. aiÅ¡kiai nusikalstamu bÅ«du gautas turtas automobiliu „Volvo FH12”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe „Schmitz SK024/L“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pargabentas iÅ¡ Norvegijos Karalystės į Lietuvos RespublikÄ . Å io automobilio ir puspriekabės panaudojimas sudarė sÄ lygas ir buvo esminė priemonė įvykdyti nusikalstamÄ veikÄ , nes nuteistieji be Å¡io automobilio ir puspriekabės nebÅ«tų turėję galimybių parsigabenti tokio kiekio krovinį.

Atsižvelgdamas į gabenimo marÅ¡rutÄ ir atstumÄ , teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad be Å¡io automobilio ir puspriekabės tokį kiekį prekių (4016 dėžių) iÅ¡ Norvegijos karalystės į Lietuvos RespublikÄ pargabenti nebÅ«tų pavykę. Taigi Å¡iuo atveju, nors BK 189 straipsnyje ir neiÅ¡skirtas gabenimas, kaip nusikalstamos veikos požymis, tačiau akivaizdu, kad tiek automobilis „Volvo FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tiek puspriekabė „Schmitz SK024/L“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tapo priemonėmis, be kurių vogtų prekių įgijimas ir realizavimas, numatytas BK 189 straipsnyje, labai pasunkėtų.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad be minėtų transporto priemonių nebÅ«tų buvę įmanoma gabenti pagrobtų prekių, todėl teismas jas pagrįstai pripažino nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis ir taikė BK 72 straipsnio nuostatas. Esant tokioms aplinkybėms nuteistojo E. B. gynėjo advokato I. Motužio argumentai, kad Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė buvo paskirta nepagrįstai, atmestini.BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, ar šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, pagrįstai nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti automobilio ir puspriekabės vertę pinigais, nes automobilis „Volvo FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabė „Schmitz SK024/L“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovai nieko nežinojo apie su Å¡iomis transporto priemonėmis įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tačiau sutiktina su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Å¡iÄ 26 030 eurų sumÄ nusprendė konfiskuoti tik iÅ¡ nuteistojo E. B. kaip nusikalstamos veikos organizatoriaus.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio matyti, kad tiek E. B., tiek R. T., tiek A. T. buvo BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos bendrininkai, visi jie pripažinti kaltais dėl to, kad bendrais veiksmais įgijo didelės vertės turtÄ , žinodami, kad Å¡is turtas gautas nusikalstamu bÅ«du. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. B. buvo Å¡ios nusikalstamos veikos iniciatorius ir organizatorius, todėl iÅ¡ jo priteistina ½ konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (13 015 eurų), bei, įvertinus tai, kad ir R.

T. su A. T. buvo Å¡ios nusikalstamos veikos vykdytojai, R. T. organizavo transporto nuomÄ , jis kartu su A. T. nusikalstamu bÅ«du gautas prekes iÅ¡krovė sandėlyje, esančiame Pasieniečių g. 23, Kretingos mieste, kurį nuomojosi R. T., iÅ¡ jų lygiomis dalimis priteistina likusi konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (po 6507,5 eurų). Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 26 030 eurų sumos konfiskavimÄ pritaikė tik E. B., nors turėjo BK 72 straipsnį taikyti visiems nuteistiesiems (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė turi bÅ«ti įvykdyta per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. BK 72 straipsnyje nėra nustatyta pareiga teismui skiriant turto konfiskavimÄ nustatyti terminÄ , per kurį Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė turi bÅ«ti įvykdyta. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas E. B. BK 75 straipsnį ir atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ , vadovavosi BK 75 straipsnio 4 dalimi, ir nustatė 2 metų terminÄ , per kurį E. B. turi įvykdyti jam paskirtÄ BK 72 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Kadangi Å¡iuo nuosprendžiu nustatyta, jog E. B. nepagrįstai buvo taikytas BK 75 straipsnis, nėra pagrindo nustatyti BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio „Volvo FH12“ ir puspriekabės „Schmitz SK024/L“ vertę atitinkančiÄ sumos (26 030 eurų) konfiskavimo – įvykdymo terminÄ . Atsižvelgus į tai, kad nuteistiesiems R. T. ir A. T. taikant BK 75 straipsnį buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, bei Å¡iuo nuosprendžiu nustačius, kad minėtiems nuteistiesiems taip pat turi bÅ«ti taikomas BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalimi, nustatytina, kad Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė turi bÅ«ti vykdoma nuosprendžiui įsiteisėjus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo E. B. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinį skundÄ atmesti.Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį pakeisti:panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio E. B. taikymo.Konfiskuoti iÅ¡ E. B. 13015 eurų, iÅ¡ R. T. 6507,5 eurų ir iÅ¡ A. T. 6507,5 eurų valstybei.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                  Arvydas Daugėla                                                                               Eduardas Maškevičius Remigijus Preikšaitis