c42ffa1f-9243-4cdb-9f91-ee970862a396 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1507-629/2012(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02616-2011-2)Procesinio sprendimo kategorija 3.3., 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės, Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei, dalyvaujant pareiškėjai O.

J. (J.), atsakovo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus atstovei Jurgai Barbaravičienei, trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Teresai Nonievič, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos O. J. skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl sprendimo panaikinimo, n u s t a t ė:

O. J. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) su skundu (b. l. 3–4) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ Nr. 10-27-SP3-90 „Dėl Ukrainos pilietės O. J. įpareigojimo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos“ (toliau – ir sprendimas Nr. 10-27-SP3-90).PareiÅ¡kėjos nuomone, sprendimas Nr. 10-27-SP3-90 yra neteisėtas, pažeidžia jos ir jos vaiko teises, nesuteikia galimybės legalizuoti jai buvimo Lietuvos Respublikoje, todėl naikintinas.PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, jog sprendimas Nr. 10-27-SP3-90 buvo priimtas todėl, kad ji nuo 2010 m. spalio 27 d. nelegaliai gyveno Lietuvos Respublikoje.

Pažymėjo, kad atsakovas neatsižvelgia, jog ji buvo suklaidinta atsakovo darbuotojų, kurie nepriėmė teikiamų dokumentų, nes nepakako įrodymų apie jos turimas pragyvenimui lėšas. Nurodė, kad kai reikiamus dokumentus surinko, atsakovo darbuotojai atsisakė juo priimti, nes dokumentai buvo pateikti likus pusantro mėnesio iki turimo laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo pabaigos. PareiÅ¡kėjos nuomone, atsakovo darbuotojai turėjo priimti jos teikiamus dokumentus, nurodyti jų trÅ«kumus ir paskirti terminÄ jiems iÅ¡taisyti, tokiu bÅ«du ji bÅ«tų laiku pateikusi dokumentus, o įrodymus apie turimas lėšas pateikusi praÅ¡ymo nagrinėjimo laikotarpiu Å¡iek tiek vėliau.

Atkreipė dėmesį, jog atsakovas, priimdamas sprendimÄ Nr. 10-27-SP3-90 ir spręsdamas jos priverstinio iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos klausimÄ , neatsižvelgė į tai, kad pareiÅ¡kėja viena augina mažametį sÅ«nų, kurio auklėjimu ir iÅ¡laikymu rÅ«pinasi tik ji. PareiÅ¡kėjos nuomone, jos priverstinio iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas, atsižvelgiant į mažamečio vaiko teises ir interesus, todėl atsakovas privalėjo gauti Å¡io klausimo sprendimui Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadÄ tačiau to nepadarė.

Pažymėjo, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. nustato, kad imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų svarbiausia yra vaiko interesai. Turi bÅ«ti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.PaaiÅ¡kino, kad 2011 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su pareiÅ¡kėja ir iÅ¡laikymo priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo, tačiau tėvas iÅ¡reiÅ¡kė norÄ , kad sÅ«nus gyventų su juo ir teiks prieÅ¡ieÅ¡kinį bei teismo reikalaus pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – draudimÄ vaikÄ iÅ¡vežti už Lietuvos Respublikos ribų.

PareiÅ¡kėjos teigimu, susidarė situacija, kai ji negalės vežtis kartu savo sÅ«naus, kol nebus iÅ¡nagrinėta civilinė byla, o palikti vaiko tėvui, kurio gyvenamosios sÄ lygos, pragyvenimo lygis ir tikrieji ketinimai jai nėra žinomi, ji taip pat negalinti. Pažymėjo, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d., nustato, kad tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. PaaiÅ¡kino, kad Å¡ios bylos nagrinėjimo metu jai svarbu likti Lietuvos Respublikoje, kol iÅ¡sispręs jos mažamečio sÅ«naus gyvenamosios vietos ir iÅ¡laikymo klausimas.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba atsiliepime (b. l. 45–46) prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodė, jog Ukrainos pilietė O. J., turėjo leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusį nuo 2009 m. spalio 27 d. iki 2010 m. spalio 27 d. 2011 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrajame policijos komisariate pareiÅ¡kėjai buvo skirta 250 Lt bauda už pažeidimÄ , už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2061 str. ir įteiktas Å¡aukimas 2011 m. lapkričio 8 d. atvykti į Migracijos valdybÄ .

PareiÅ¡kėjai atvykus į Migracijos valdybÄ buvo nustatyta, kad jos turėto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikas baigėsi 2010 m. spalio 27 d. ir nuo 2010 m. spalio 28 d. ji Lietuvoje gyvena neteisėtai, turėdama negaliojantį leidimÄ gyventi. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPÄ®) 125 str. 4 p. užsienietis įpareigojamas iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, jeigu neiÅ¡vyksta ir gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui.Pasak atsakovės, pareiÅ¡kėjos teiginys, kad Migracijos valdyba, spręsdama klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjos įpareigojimo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, privalėjo atsižvelgti į tai, kad ji kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl santuokos nutraukimo, į tai, kad ji turi mažametį sÅ«nų bei privalėjo gauti Vaiko teisių apsaugos tarnybos iÅ¡vadÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes UTPÄ® nenustato jokių aplinkybių, į kurias atsižvelgdamos kompetentingos valstybės institucijos, esant UTPÄ® 125 str. 4 p. sÄ lygai, galėtų atsisakyti įpareigoti iÅ¡vykti užsienietį iÅ¡ Lietuvos Respublikos.

Nustačius faktÄ jog yra bent viena UTPÄ® 125 str. nurodyta aplinkybė, to paties UTPÄ® 127 str. 3 d. nustatyta institucija privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais priimti sprendimÄ dėl užsieniečio įpareigojimo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-429 patvirtino Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo iÅ¡vykti, iÅ¡siuntimo, grÄ Å¾inimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritorijÄ priėmimo ir jų vykdymo taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurių 2 p. nustato, jog užsienietis įpareigojamas iÅ¡vykti UTPÄ® 125 str. nustatytais pagrindais.

Be to, Taisyklių 19 p. nustato, kad dokumentai dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti turi būti išnagrinėti ir sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti turi būti priimtas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo fakto, kad yra UTPĮ 125 str. nustatyti užsieniečio įpareigojimo išvykti pagrindai, nustatymo. Taisyklių 3 p. nurodyta, kad užsienietis negali būti įpareigotas išvykti, tik tada, jeigu jam paskirta kardomoji priemonė, kuri apriboja jo teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba jeigu jam taikomi judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimai.

Atkreipė dėmesį, jog pareiÅ¡kėjos atveju tokių kliūčių nėra, todėl vadovaujantis minėtomis UTPÄ® ir Taisyklių nuostatomis ir atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėja turi nepilnametį vaikÄ , ji buvo įpareigota iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos per 15 dienų – didžiausiÄ UTPÄ® 127 str. 1 d. nustatytÄ terminÄ .PaaiÅ¡kino, kad vadovaujantis UTPÄ® 28 str. 3 d. užsienietis praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ gyventi gali pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai tik tuo atveju, jei jis Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtai, t. y. turi galiojantį kelionės dokumentÄ , galiojančiÄ vizÄ ar kitÄ atitinkamÄ dokumentÄ , suteikianti teisę atvykti į Lietuvos RespublikÄ (pvz. leidimÄ gyventi), o vadovaujantis UTPÄ® 23 str. ir 39 str. pareiÅ¡kėjos buvimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, nes ji Lietuvos Respublikoje yra be vizos ir gyvena joje, turėdama negaliojantį leidimÄ gyventi, todėl Migracijos valdyba neturi įgaliojimų ir teisinio pagrindo sustabdyti sprendimo Nr. 10-27-SP3-90 vykdymo ir priimti dokumentų dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡davimo.Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius atsiliepime palaikė pareiÅ¡kėjos skundÄ (b. l. 64–66).Nurodė, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos socialinio darbo organizatorė aplankė pareiÅ¡kėjos Å¡eimÄ .

Apsilankymo metu buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėja su nepilnamečiu sÅ«numi N. J. (J.), seserimi K. K., bei savo motina T. K. gyvena dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. Butas Å¡varus, jaukus. Butas nuosavybės teise priklauso pareiÅ¡kėjos motinai. PareiÅ¡kėja su sÅ«numi užima vienÄ kambarį. Vaikas lanko vaikų darželį (duomenys neskelbtini). Å iuo metu pareiÅ¡kėja nedirba ir neregistruota darbo biržoje, nes pasibaigęs leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.

PareiÅ¡kėja teisinosi, kad neprasitęsė minėto dokumento, kadangi neturėjo tam pinigų. Anot pareiÅ¡kėjos, ji tvarko dokumentus ir artimiausiu metu turi gauti leidimÄ gyventi Lietuvoje. PareiÅ¡kėja nurodė, kad gimė ir augo Lietuvoje, nors jos tėvai neturi Lietuvos Respublikos pilietybės, bet turi leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Å iuo metu pareiÅ¡kėjos tėvas gyvena Ukrainoje. O. J. pasakojo, kad į UkrainÄ buvo iÅ¡važiavusi kai jai buvo 16 metų. Anot pareiÅ¡kėjos, paskutinį kartÄ Ukrainoje ji buvo 2005 metais.

PareiÅ¡kėjos vyras V. J. (V. J.) yra Lietuvos Respublikos pilietis. Kaip nurodo O. J., vaiko tėvas neprisideda prie sÅ«naus iÅ¡laikymo ir nesidomi jo gyvenimu ir nebendrauja su vaiku. IÅ¡laikyti sÅ«nų pareiÅ¡kėjai padeda jos motina. O. J. nurodė, kad, jeigu gaus leidimÄ toliau gyventi Lietuvoje, eis dirbti į darbovietę, kur jau dirba jos mama, nes prieÅ¡ kelerius metus pareiÅ¡kėja ten jau dirbo. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjos Å¡eima nebuvo įtraukta į Vilniaus rajono socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä todėl iÅ¡samesnes informacijos apie O.

J. neturi.Pažymėjo, kad UTPÄ® 40 str. numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra Å¡eimos susijungimo atvejis ir užsienietis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Pagal minėto įstatymo 43 str. 1 d. leidimas laikinai gyventi užsieniečiui Å¡eimos susijungimo atveju iÅ¡duodamas, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, arba Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimÄ gyventi; arba pretendentas į leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje yra užsieniečio, turinčio leidimÄ gyventi, pirmos eilės tiesiosios aukÅ¡tutinės linijos giminaitis.

UTPÄ® 40 str. 1 d. 4 p. nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus teigimu, visa tai duoda pagrindÄ manyti, kad O. J. siekis pratęsti leidimÄ gyventi Lietuvoje yra teisėtas.Pabrėžė, kad vaikų interesai sprendžiant bet kurį su vaikais susijusį ginÄÄ yra prioritetiniai (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 str. 1 d., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. l d. l p.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 str. nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, iÅ¡reikÅ¡ta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos bÅ«dus ir priemones. Pažymėjo, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. nustatyta, kad imantis bet kokių vaikui darančių įtakÄ veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialine vaikų apsauga ir aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. pabrėžta, kad visur ir visada pirmiausia turi bÅ«ti atsižvelgiama į vaiko teisėtus interesus. Taip Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiÅ¡kiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos įgyvendinant ir taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada bÅ«tina įvertinti sprendimÄ ar bet kurį veiksmÄ vaiko interesų požiÅ«riu ir užtikrinti, kad jie nebÅ«tų pažeisti.Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui nėra žinoma pareiÅ¡kėjos bei jos vyro skyrybų proceso bylos eiga, bet, pasak pareiÅ¡kėjos, iÅ¡ vyro buvo priteistas iÅ¡laikymas nepilnamečiui sÅ«nui.

Taip pat nustatyta, kad vaikas nuolat gyvena su motina. Å iuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėja bus priversta iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos, bus pažeisti jos nepilnamečio sÅ«naus, kuris gimė ir nuolat gyvena su motina Lietuvoje ir yra Lietuvos Respublikos pilietis, prioritetiniai interesai.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja O. J. prašė skundÄ tenkinti, remdamasi skunde nurodytais argumentais (b. l. 84–87). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė Jurga Barbaravičienė prašė skundÄ atmesti, remdamasi atsiliepime nurodytais argumentais (b. l. 84–87).

Papildomai paaiÅ¡kino, kad dabar pareiÅ¡kėjos gyvenimas Lietuvoje laikomas neteisėtu, o praÅ¡ymus dėl leidimo iÅ¡davimo gali pateikti tik asmenys, kurie teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje. Panaikinus pareiÅ¡kėjos skundžiamÄ sprendimÄ , ji niekaip negalėtų įteisinti savo buvimo. Tam, kad pareiÅ¡kėja galėtų pateikti praÅ¡ymÄ dėl leidimo iÅ¡davimo, ji turi gauti Lietuvos vizÄ .Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė Teresa Nonievič palaikė pareiÅ¡kėjos pozicijÄ ir prašė pratęsti pareiÅ¡kėjos leidimÄ gyventi Lietuvoje (b. l. 84–87).Skundas atmestinas.Ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 10-27-SP3-90 „Dėl Ukrainos pilietės O.

J. įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos“ teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje nustatyta, kad pareiškėjai Ukrainos pilietei O. J. 2009 m. spalio 27 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galiojo iki 2010 m. spalio 27 d. (b. l. 50). Leidimas išduotas UTPŠ40 str. 1 d. 3 p. pagrindu, t. y. kai yra šeimos susijungimo atvejis. Pareiškėja turi mažametį sūnų (b. l. 7). Pareiškėja teismui yra pateikusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo pritesimo (b. l. 8–12).2011 m. lapkričio 7 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrasis policijos komisariatas pareiÅ¡kėjai skyrė 250 Lt bauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2061 str. (Leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, asmens be pilietybės kelionės dokumento, pabėgėlio kelionės dokumento ar užsieniečio paso sugadinimas arba praradimas) pažeidimÄ (b. l. 47). PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kinime Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrajam policijos komisariatui nurodė, kad leidimo gyventi Lietuvoje neprasitęsė, nes neturėjo tiek pinigų.

Ä® Migracijos departamentÄ nėjo, nes bijojo bÅ«ti deportuota (b. l. 48). PareiÅ¡kėjai taip pat buvo įteiktas Å¡aukimas 2011 m. lapkričio 8 d. atvykti į Migracijos valdybÄ (b. l. 49).2011 m. lapkričio 8 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrius priėmė pareiÅ¡kėjos skundžiamÄ sprendimÄ Nr. 10-27-SP3-90, kuriuo, nustatęs, kad pareiÅ¡kėja nuo 2010 m. spalio 27 d., turėdama negaliojantį leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje, Lietuvoje gyvena neteisėtai (UTPÄ® 39 str. 2 p.), bei vadovaudamasis UTPÄ® 125 str. 4 p., nusprendė įpareigoti pareiÅ¡kėjÄ per 15 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2011 m. lapkričio 23 d., iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos į UkrainÄ .

Ä®spėjo, kad per nustatytÄ laikÄ neiÅ¡vykus iÅ¡ Lietuvos Respublikos, vadovaujantis UTPÄ® 126 str. 1 d. 1 p., bus priimtas sprendimas dėl pareiÅ¡kėjos iÅ¡siuntimo iÅ¡ Å¡alies (b. l. 21, 54). PareiÅ¡kėja prašė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos sustabdyti sprendimo dėl jos deportavimo vykdymÄ (b. l. 14, 55). 2011 m. lapkričio 30 d. raÅ¡tu Nr. 10-27-S-11302 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad sprendimas Nr. 10-27-SP3-90 yra dėl įpareigojimo iÅ¡vykti savarankiÅ¡kai iÅ¡ Lietuvos teritorijos, o ne dėl deportavimo (priverstinio iÅ¡vežimo), taip pat nurodė, jog neturi įgaliojimų ir teisinio pagrindo sustabdyti sprendimo Nr. 10-27-SP3-90 vykdymo, nes vadovaujantis UTPÄ® 139 str. 3 d. sprendimo dėl įpareigojimo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, tik kai atitinkamas administracinis teismas priimÄ nutartį.

Taip pat informavo, kad vadovaujantis UTPÄ® 28 str. 3 d., užsienietis praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ gyventi gali pateikti Vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai tik tuo atveju, jei jis Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtai (b. l. 56).UTPÄ® 23 str. nustatyti atvejai, kada užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu. Vienas iÅ¡ tokių atvejų, nurodytų minėtame straipsnyje yra, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje be galiojančio kelionės dokumento, iÅ¡skyrus prieglobsčio praÅ¡ytojus.

Pagal UTPÄ® 39 str. 1 d. 2 p. užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimÄ gyventi. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių dokumentų, pareiÅ¡kėjos gyvenimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje laikytinas neteisėtu, kadangi pareiÅ¡kėjos turimo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimas pasibaigęs 2010 m. spalio 27 d., o naujo leidimo pareiÅ¡kėja neturi. Teismas pažymi, kad pagal UTPÄ® 124 str. 1 d. užsienietis privalo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos iki vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos.

Sprendimo Nr. 10-27-SP3-90 priėmimo metu galiojusio UTPÄ® 125 str. 1 d. 4 p. buvo nustatyta, kad užsienietis yra įpareigojamas iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui. Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos skundžiamo sprendimo Nr. 10-27-SP3-90, pastarasis buvo priimtas vadovaujantis bÅ«tent Å¡iuo UTPÄ® nustatytu pagrindu. Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos, grÄ Å¾inimo į užsienio valstybę ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritorijÄ priėmimo ir jų vykdymo tvarkÄ taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d.

įsakymu Nr. 1V-429 patvirtintos Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo iÅ¡vykti, iÅ¡siuntimo, grÄ Å¾inimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritorijÄ priėmimo ir jų vykdymo taisyklės, kurių 2 p. taip pat įtvirtinta, jog užsienietis įpareigojamas iÅ¡vykti UTPÄ® 125 str. nustatytais pagrindais. Užsienietis įpareigojamas iÅ¡vykti, jeigu turi galiojantį užsienio valstybės piliečio pasÄ ar jį atitinkantį dokumentÄ , skirtÄ vykti į užsienio valstybę bei pripažintÄ Lietuvos Respublikoje, arba kitÄ dokumentÄ , suteikiantį teisę iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ .

Pagal Taisyklių 3 p. užsienietis negali bÅ«ti įpareigotas iÅ¡vykti, jeigu jam paskirta kardomoji priemonė, kuri apriboja jo teisę iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, arba jeigu jam taikomi judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimai. Jeigu užsienietis ieÅ¡komas, bylÄ dėl jo įpareigojimo iÅ¡vykti formuojantys ir atitinkamus dokumentus renkantys policijos pareigÅ«nai, teritorinės policijos įstaigos migracijos skyriaus, poskyrio ar grupės valstybės tarnautojai ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigÅ«nai apie užsienietį praneÅ¡a paieÅ¡kÄ paskelbusiai teisėsaugos institucijai.Atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta, pareiÅ¡kėjos leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimas jau buvo pasibaigęs, o Taisyklių 3 p. nurodytų aplinkybių nebuvo nustatyta, teismo vertinimu, atsakovas turėjo teisinį pagrindÄ priimti sprendimÄ Nr. 10-27-SP3-90 dėl O.

J. įpareigojimo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos.PareiÅ¡kėjos teigimu, atsakovas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ dėl jos įpareigojimo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos, turėjo atsižvelgti į tai, kad ji turi mažametį sÅ«nų. Pagal sprendimo Nr. 10-27-SP3-90 priėmimo metu galiojusio UTPÄ® 127 str. 1 d. sprendimas, kuriuo užsienietis įpareigojamas iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, privalo bÅ«ti įvykdytas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sprendimo užsieniečiui įteikimo dienos. Sprendimu Nr. 10-27-SP3-90 pareiÅ¡kėjai buvo nustatytas 15 dienų terminas iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos į UkrainÄ .

Kaip paaiÅ¡kino atsakovas, toks terminas buvo nustatytas atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėja turi mažametį vaikÄ , taigi, teismo vertinimu, atsakovas įvertino pareiÅ¡kėjos nurodomÄ aplinkybę ir todėl paskyrė jai maksimalų terminÄ iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos. Teismas pažymi, kad tai, jog pareiÅ¡kėja augina mažametį vaikÄ , nedaro jos buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje teisėtu, kai pareiÅ¡kėjos leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimas yra pasibaigęs ir pareiÅ¡kėja neturi galiojančios vizos.Pažymėtina ir tai, kad LVAT 2006 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-2132-06 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog UTPÄ® IX skyriaus „Užsieniečių iÅ¡vykimas iÅ¡ Lietuvos Respublikos“ nuostatos nenumato jokių aplinkybių, į kurias atsižvelgdamos kompetetingos valstybės institucijos, esant įstatymo 125 str. 1–6 p. numatytoms sÄ lygoms (užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimui ir pan.), galėtų atsisakyti įpareigoti užsienietį iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos.Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos nurodyta aplinkybė – mažamečio sÅ«naus auginimas – nėra juridinis faktas, į kurį atsakovas privalėjo atsižvelgti priimdamas sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjos įpareigojimo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos.Minėta aplinkybė teisiniu požiÅ«riu yra reikÅ¡minga ir į jÄ privalo bÅ«ti atsižvelgta priimant sprendimÄ dėl užsieniečio iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos (UTPÄ® 126 str.), tačiau sprendimai dėl įpareigojimo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos ir dėl užsieniečio iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos yra skirtingos teisinės kategorijos ir nėra pagrindo jų tapatinti, nes skiriasi tiek Å¡ių sprendimų priėmimo pagrindai, tiek ir jų priėmimo bei vykdymo tvarka.Atitinkamai darytina iÅ¡vada, kad į pareiÅ¡kėjos skunde teismui nurodytas aplinkybes atsakovas privalės atsižvelgti bei jas įvertinti tuo atveju, jei įstatymo nustatyta tvarka bus sprendžiamas klausimas dėl pareiÅ¡kėjos iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos.

Dėl Å¡ių priežasčių konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog ginčijamas atsakovo sprendimas įpareigoti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos yra neteisėtas ir nepagrįstas.Teismas kritiÅ¡kai vertina ir pareiÅ¡kėjos argumentus, kad ji buvo suklaidinta atsakovo darbuotojų, ir todėl laiku neprasitęsė leidimo gyventi Lietuvoje. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams iÅ¡davimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas, kad užsienietis gautų leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos apraÅ¡o 62 p. nurodyta, kad praÅ¡ymas pakeisti leidimÄ pateikiamas likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki leidimo laikinai gyventi galiojimo laiko pabaigos, bet ne anksčiau kaip prieÅ¡ 4 mėnesius.

Pasak pareiÅ¡kėjos, ji visus reikiamus dokumentus leidimui pakeisti pateikė likus pusantro mėnesio iki leidimo galiojimo pabaigos, taigi praleido minėtame apraÅ¡e nustatytÄ terminÄ . Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja dėl Å¡io termino pratęsimo nesikreipė į teismÄ , nors galėjo tai padaryti. Be to, kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateikto paaiÅ¡kinimo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrajam policijos komisariatui, pareiÅ¡kėja nurodė jau kitÄ leidimo neprasitęsimo priežastį – kad leidimo neprasitęsė, nes neturėjo tam pinigų.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. 10-27-SP3-90 „Dėl Ukrainos pilietės O. J. įpareigojimo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :

Atmesti pareiÅ¡kėjos O. J. skundÄ kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                  Milda Vainienė Mefodija Povilaitienė Gintaras Dzedulionis