c42d5a7a-8cbf-4d52-9fd9-fd4e683c9a88 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-2252-723/2016Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01642-2016-4Procesinio sprendimo kategorija:2.1.1.2.; 2.1.6.3.; 3.1.7.5.; 3.2.3.1.; 3.2.4.9.1.; 3.2.4.9.3.1.; 3.2.4.9.3.2.; 3.2.4.11.; 3.2.6.4. VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant ieškovui R. R., jo atstovui adv. A. K.,atsakovams L. F., Z. S., M. A., jų atstovui adv.

Alfred Sokolovski, atsakovo SB „Kalveliai“ atstovui J. A.,teismo vertėjai Liucynai Vasiliauskienei,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. R. ieÅ¡kinį atsakovams SB „Kalveliai“, L. F., Z. S., M. A. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiam asmeniui S. S.,n u s t a t ė: ieÅ¡kovas R. R. patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o įpareigoti atsakovus L. F. , Z. S., M. A. ir SB „Kalveliai“ solidariai, jų lėšomis, per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Vilniaus r., Marijampolio sen., Kalvelių k. nuo Kalvelių 1-ios gatvės prie Nr. 15, 17, 19 pažymėtų sodo sklypų paÅ¡alinti daržo lysves, medžius, krÅ«mus, augalus ir kitus statinius nuo gatvės pavirÅ¡iaus, o už prievolės termino pažeidimÄ taikyti netesybas – baudÄ po 100,00 Eur kiekvienam atsakovui už kiekvienÄ termino praleidimo savaitę iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo (b.l. 26-28).Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovas yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su sodo namu, esančių, Vilniaus r., Marijampolio sen., Kalvelių k., Kalvelių 1-oji g.

Nr. 26 savininkas. IeÅ¡kovas ir atsakovai priklauso Vilniaus rajono sodininkų bendrijai „Kalveliai“. Jų žemės sklypai yra iÅ¡sidėstę vienoje gatvėje Kalvelių 1-ojoje. Pagal projektÄ Kalvelių 1-sios gatvės plotis turi bÅ«ti 10 metrų. A. F., Z. S. ir M. A., kurių sodo sklypai ribojasi su Kalvelių 1-ja gatve savavaliÅ¡kai, pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ , dalyje gatvės savo sodo sklypus neteisėtai iÅ¡plėtė ir juose L. F. įsirengė Å¡iltnamį, daržo lysves, užsodino medžiais, pastatė gelžbetonio stulpÄ , užsodino augalais.

M. A. taip pat dalyje gatvės iÅ¡plėtė sodo sklypÄ Ä¯rengė daržo lysves, pastatė statinį iÅ¡ plytų, apsodino medžiais ir krÅ«mais. Atsakovė Z. S. sodo sklypÄ praplėtė į Kalvelių 1-jÄ gatvę ir jos dalį neteisėtai užvaldė. Å ioje dalyje auga medžiai, krÅ«mai, įrengti metalo vartai. Visi statiniai ir augalai yra SB „Kalveliai“ ir kartu visiems bendrijos nariams priklausančioje dalinės nuosavybės žemėje. Greta atsakovams priklausančių žemės sklypų važiuojamosios dalies plotis kinta nuo 3,19 metro iki 3,61 metro.

P. S. bendrijų įstatymÄ 8 str. sodo bendrijoje bendro naudojimo žemėje vidaus kelių (gatvių) minimalus plotis negali bÅ«ti mažesnis kaip 4,5 metro. 2014 metai ieÅ¡kovo sodo sklype kilo gaisras, į gaisravietę atvykęs prieÅ¡gaisrinės automobilis-cisterna dėl neteisėtai užimtos gatvės dalies, negalėjo laiku patekti į gaisravietę dėl to padidėjo gaisro nuostoliai. Ä® sodininkų bendrijos pirmininkÄ ir vadybos narius buvo ne vienÄ kartÄ kreiptasi žodžiu ir raÅ¡tu dėl neteisėto gatvės kelio užėmimo, užsodinimo ir užtvėrimo.

Buvo su atsakovais kalbama, jie buvo įspėti nutraukti neteisėtÄ veikÄ , SB „Kalveliai“ apie 2012 metus buvo priėmusi sprendimÄ , kad atsakovai paÅ¡alintų pažeidimus, tačiau pažeidimai nebuvo paÅ¡alinti iki Å¡iol. IeÅ¡kovas atvyksta į savo sodo sklypÄ su daugiau kaip keturių metrų ilgio automobiliu ir, esant nuo 3,19 metro iki 3,61 metro gatvės pločiui (važiuojamajai daliai) neturi galimybės normaliai į jį patekto. Tokiu bÅ«du pažeidžiamos ieÅ¡kovo kaip bendrasavininkio teisės į nuosavybę ir jų įgyvendinimas, jis negali tinkamai naudotis ir privažiavimo keliu-gatve. 2014 metais buvo kreiptasi į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus specialistus, kurie užfiksavo atsakovų aukščiau paminėtus pažeidimus, atliko kadastrinius matavimus jų sklypuose ir buvo suraÅ¡yti žemės naudojimo patikrinimo aktai, tačiau atsakovai pažeidimų nepaÅ¡alino iki Å¡iol.

Atsakovai savavaliÅ¡kai užimdami dalį gatvės neturi nei bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimo, neturi teisėtų pagrindų iÅ¡plėsti savo sodo sklypų ribas bendros dalinės nuosavybės sÄ skaita.Atsakovai L. F., Z. S., M. A. atsiliepimu su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko (b.l. 30-33, 38-39). Nurodė, kad atsakovų žemės sklypai iÅ¡sidėstę vienoje gatvėje Kalvelių 1-ojoje, skaičiuojant nuo įvažiavimo į gatvę: pirmas Z. S. sklypas Nr. 15, antras M. A. žemės sklypas Nr. 17, trečias L.

F. žemės sklypas Nr.

19. IeÅ¡kovo žemės sklypas yra prieÅ¡ais L. F. žemės sklypÄ Nr.19 kitoje gatvės pusėje.IeÅ¡kovas privalo įrodyti, kad atsakovai iÅ¡plėtė savo žemės sklypus ir tai padarė neteisėtai, tačiau tokių įrodymų nepateikė. IÅ¡ esančių byloje Žemės naudojimo patikrinimo aktų matyti, kad 2014-12-10 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus pareigÅ«nas tikrino atsakovų žemės sklypus ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktus, tačiau nei viename iÅ¡ jų nėra nurodyta, kad kai kurie objektai yra už atsakovų žemės sklypų ribos ar kad žemės sklypų ribos yra praplėstos.

Sodininkų bendrijos įstatymo 6 str. 8 d. numatyta, kad „Mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių (gatvių juostų) minimalus plotis negali bÅ«ti mažesnis kaip 4,5 m ir gali sutapti su važiuojamosios dalies pločiu“. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 str. 4 d. apibrėžta kelio sÄ voka, pagal kuriÄ kelio važiuojamoji dalis yra vienas iÅ¡ kelio elementų. Sodininkų bendrijos įstatyme reglamentuojamas tik viso kelio minimalus plotis (4,5 metro), bet Sodininkių bendrijos įstatymas nereglamentuoja kelio važiuojamosios dalies minimalaus pločio.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 2014-12-19 rašte nurodyta, kad Kalvelių 1-osios g. dalies, esančios greta ieškovo ir atsakovų sklypų, važiuojamosios dalies plotis kinta nuo 3,19 iki 3,61 m., tačiau nenurodyta, koks yra viso kelio plotis. Ties atsakovų žemės sklypų ribos prie Kalvelių 1-osios gatves yra atvirai nutiestas sodininkų bendrijos vandentiekio vamzdis, kitoje gatvės pusėje yra betoniniai elektros perdavimo linijų stulpai. Atsakovų žemės sklypų ribos yra už vandentiekio vamzdžio.

Atsakovai 2016 m. gegužės 12 d. matavo Kalvelių 1-osios gatvės plotį prie ieÅ¡kovo žemės sklypo. Nustatyta, kad kelio plotis tarp vandentiekio vamzdžio iki kitoje gatvės pusėje esančio betoninio elektros perdavimo linijų stulpo yra 4,70 m, o iki ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos atstumas yra dar didesnis. Akivaizdu, kad Sodininkų bendrijos įstatyme nustatytas reikalavimas dėl kelio minimalaus pločio (4,5 m) ties atsakovams priklausančių žemės sklypų nėra pažeistas. Pažymėjo, kad nei atsakovas nei kiti asmenys negali važiuoti transporto priemonėmis per atvirai nutiestÄ vandentiekio vamzdį, nes kitaip jis bus sugadintas, t.y. gatvės važiuojamoji dalis negali apimti gatvės dalies, kurioje nutiestas vandentiekio vamzdis.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 patvirtinto STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTO STR 2.06.04:2014 GATVĖS IR VIETINĖS REIKŠMĖS KELIAI. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 33 punkte nurodyta, kad vienos eismo juostos gatvėse ir pravažiavimuose, eismo juostos plotis - 3,50 m (3,00 m siaurose vietose). Gatvės važiuojamosios dalies plotis greta atsakovų žemės sklypų atitinka minėtu reglamentu keliamiems reikalavimams. Atsakovų žemės sklypai, gyvatvorės gatvės važiuojamosios dalies neužima, kaip neužima ir kitų gatvės (kelio) elementų.

Pažymėjo, kad ieškovas nenurodo kokiu teisiniu pagrindu atsakovams turi būti nustatyta solidarioji prievolė. Nors ieškovas teigia, kad 2014 m. kilus gaisrui jo sodo sklype priešgaisrinės tarnybos automobilis dėl neteisėtai užimtos gatvės dalies negalėjo pateikti į gaisravietę, tačiau įrodymų nepateikė. Akcentavo, kad ieškovas neįrodė byloje reikšmingų aplinkybių:

1) kad atsakovai neteisėtai užvaldė gatvės dalį ties jų žemės sklypais;

2) kad gatvės plotis neatitinka keliamų reikalavimų;

3) kad ieÅ¡kovas dėl gatvės važiuojamosios dalies pločio negali patekti į savo žemės sklypÄ ;

4) kad atsakovai trukdo ieÅ¡kovui naudotis jo žemės sklypu.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas R. R. prašė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Nurodė, kad įstatymais nustatyta, kad valstybiniai keliai turi bÅ«ti 10 metrų pločio. Tokie jie ir turi bÅ«ti. Vilniaus savivaldybė jam pasakė, kad kelias valstybinis. Jis negali normaliai patekti į savo sklypÄ , neįmanoma užsukti. Penkis kartus turi iÅ¡lipti ir vis pasižiÅ«rėti, kelis kartus vos nesugadini bamperio. Pas jį T. A., 4,60 m(ilgis).

Stulpas iki jo sklypo per 7 metrus, jam trukdo. Stulpas tarp F. ir A. sklypų. Nežino, kieno stulpas. M. F.. S. susiaurino keliÄ iki 3 metrų. Per 3 metrų keliÄ gali pravažiuoti, bet valstybiniame kelyje turi bÅ«ti 10 metrų. Kas jiems davė teisę pažeidinėti. Žemės sklypÄ Ä¯sigijo 1995 ar 1999 metais. Kai įsigijo sklypÄ , bet tuo metu važiuodavo per kaimynų žemę ir problemos nebuvo. Jo sodo sklypas aptvertas. Tarp jo žemės sklypo ir kitoje pusėję esančių sklypų nėra 10 m kelio.

Atsakovai užėmė daugiau nei pusė keliui skirtos vietos. Jis negali pravažiuoti ir per vamzdį. Vamzdis važiuojamojoje dalyje (b.l. 34, nuotrauka Nr. 4). PaÅ¡alinti kitus statinius tai reikalavimas dėl F. iÅ¡lindusio Å¡iltnamio, A. irgi kažkas pastatyta. Nacionalinės žemės tarnybos specialistai užfiksavo, kad Å¡itie trys sklypai iÅ¡siplėtę į kelio teritorijÄ . Bendrija buvo priėmusi sprendimus, kad atsakovai turi paÅ¡alinti statinius, augalus ir pan. iÅ¡ ten. Nors geodezinis planas ir 1987 m., bet ten yra savivaldybės spaudas 2011 metų.

Spaudas patvirtina, kad tai geodezinis planas Vilniaus rajonui. Taip jam paaiÅ¡kino architektas. Kad valstybinis kelias, tai jam paaiÅ¡kino savivaldybėje, nes važiuoja autobusas. IeÅ¡kovo atstovas adv. A. K. nurodė, kad ieÅ¡kovas negali patekti į savo sodo sklypÄ . 2014 m. buvo atlikti kadastriniai matavimai ir patikrinimo metu nustatyta, kad Kalvelių 1-osios g. dalies greta atsakovų sklypų gatvės plotis yra nuo 3,19 iki 3,61 m. IeÅ¡kovas papildomai pateikė nuotraukas, kad F. įsirengė Å¡iltnamį, daržo lysves, užsodino medžius, pastatė gelžbetonio stulpÄ , užsodino kitais augalais.

F. pats paaiÅ¡kino, kad stulpas yra važiuojamoje dalyje likęs kažkaip. A.dalyje kelio iÅ¡plėtė savo sklypÄ ir įrengė lysves, yra įrengti buvusio Å¡iltnamio pamatai, užsodinta medžiais, krÅ«mais. Surpina neteisėtai iÅ¡plėtė savo sklypÄ Ä¯ gatvę, Å¡ioje dalyje pasodinti medžiai, krÅ«mai, įrengti metalo vartai. Sodininkų bendrijos kelias yra dalinė nuosavybė, turi juo rÅ«pintis sodininkų bendrija. Kelio plotis turi bÅ«ti ne mažesnis nei 4,5 m pagal Sodininkų bendrijų įstatymÄ .

Pagal pateiktus iÅ¡matavimus, tai jis daug mažesnis. IeÅ¡kovo sklype buvo kilęs gaisras, tačiau prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos automobiliai negalėjo patekti. Dėl to padidėjo nuostoliai. Sodininkų bendrija nesiima priemonių, kad tas kelias bÅ«tų bent pravažiuojamas. IeÅ¡kovas kreipėsi į bendrijÄ tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu. Atsakovas L. F. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad stulpas pastatytas prieÅ¡ kokius 60 metų. Jis niekam nepriklauso, randasi kelyje. Atitinka sklypo geodezinę ribÄ su A..

Stulpas niekam netrukdo. Vanduo randasi ne ant jo sklypo, vamzdžio tiekimo sistema ant kelio. Kelio plotis 4,70 m. Ä® savo sklypÄ patenka iÅ¡ kitos pusės. Å iltnamis yra jo žemės sklypo ribose. Tai patvirtina dokumentai.Atsakovas M. A. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad kai įsigijo sklypÄ tai kelias koks buvo, toks ir liko. Ji ieÅ¡kovui nemaiÅ¡o patekti į savo sklypÄ . Visi pravažiuoja. Kodėl ieÅ¡kovas nesugeba, nežino. NeprieÅ¡tarauja, kad stulpÄ paÅ¡alintų, jei nori. Ji dalyvavo patikrinant jos sklypÄ .

Ji nieko nepažeidė, viskas pagal geodezijÄ , patvirtino jų taÅ¡kus. Dabar jos sklype stovi plytos. Lysvės už jos žemės sklypo neiÅ¡eina. Medžiai ir krÅ«mai irgi neiÅ¡eina už ribų. Tarp jos ir ieÅ¡kovo sklypų kelio plotis 6,60 m. Atsakovas Z. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad su ieÅ¡kovo sklypu nesiriboja. Tarp jų dviejų sklypų atstumas ir jie prieÅ¡ais vieni kitus. KrÅ«mai jos nedideli, apkarpomi, niekam netrukdo, visi pravažiuoja, jokių pretenzijų nebuvo. Niekas jos niekada neįspėjo, kad reikia paÅ¡alinti augalus, krÅ«mus.

Nuo jos vartų iki kitos kelio kraštinės yra 6 metrai. Ieškovas jai reiškia pretenzijas, nes galimai dėl jos vyro išsakytų pastabų, kad jis pašalintų užžėlusius krūmus.Atsakovų atstovas adv. A. S. nurodė, kad ieškovas savo reikalavimų neįrodė. Ginčas dėl teritorijos, kuri yra sodo bendrijoje. Sodininkų bendrijos įstatyme reglamentuotas kelio plotis, t.y. 6 straipsnio 8 dalyje – minimalus kelio plotis ne mažesnis nei 4,5 m ir gali sutapti su važiuojamosios dalies pločiu.

NŽT raÅ¡te bendro pločio nėra nurodyta. Negalima kalbėti apie pažeidimo buvimÄ . Jokių įrodymų nepateikta, kad atsakovai išėjo už savo sklypo ribų ir užėmė kelio dalį. Kokiu bÅ«du pažeidžiamos ieÅ¡kovo teisės nelabai aiÅ¡ku ir tokių įrodymų nėra.Tretysis asmuo S. S. nurodė, kad visi krÅ«mai už tvoros. Nežino, kaip ieÅ¡kovui maiÅ¡o, nuo jo yra per tris sklypus. Buvo valdybos nariu. Jokių įpareigojimų nebuvo priimta. Gaisro metu gaisrinės negalėjo patekti į ieÅ¡kovo sklypÄ , nes buvo spyna.

Matavo kelius ir nustato 6,60 m, pravažiuojamoji dalis 4,70 m.Atsakovo SB „Kalveliai“ atstovas (bendrijos pirmininkas) J. A. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal matavimų aktÄ nuo riboženklių ieÅ¡kovo iki riboženklio F. yra 6,60 m. IÅ¡ visos ir kitos pusės yra kažkiek žolės, piktžolių. IÅ¡ ieÅ¡kovo pusės jų daugiau, iÅ¡ kitos mažiau. Jis nevykdo prievolės tvarkyti už sklypo ribų. Važiuojamosios dalies plotis 4,70 m, t.y. kur yra pravažiuota. Atsakovai ieÅ¡kovui netrukdo įvažiuoti.

Atsakovo vartai atsidaro kaip slenkanti sistema. Užtektų maksimum dviejų manevrų įvažiuoti. Vamzdis eina ne ten, kur yra pravažiuota, bet ten kur žolė. Jis įkastas į žemę. Jei tyčia važiuotų, tai gal ir galėtų pasimauti bamperis. Padarytos seniai apsaugos, kad ten niekas ant jo nevažiuotų. Planas dėl 10 metrų buvo patvirtintas dar kai buvo S. S.. Po to vyko privatizacija, leido gal daugiau užpirkti. Visi dokumentai praėjo instancijas. 10 metrų buvo numatyta su ta sÄ lyga, kad bus padaryti Å¡aligatviai ir elektros tinklams, vandentiekiui dar palikta.

Å aligatvių niekas nepadarė. Ginčo važiuojamoji dalis niekada nebuvo platesnė. Jis sodÄ turi nuo 2000 ar 2001 m. ir važiuojamoji dalis kokia buvo, tokia ir dabar yra. Gelžbetoninis stulpas yra riboženklis tarp dviejų sklypų. Lysvės ir Å¡iltnamis tikrai neiÅ¡eina už sklypo ribų. Ar. pamatas irgi neiÅ¡eina už sklypo ribų. S. metaliniai vartai patvirtinti geodeziniais matavimais. IeÅ¡kovas į jį asmeniÅ¡kai ar valdybÄ nesikreipė nei raÅ¡tu, nei žodžiu. Bandė ieÅ¡koti ieÅ¡kovo minimų sprendimų dėl įpareigojimų paÅ¡alinti objektus nuo kelio, tačiau nieko nerado, jam apie tai nežinoma.

Liudytojas J. V. nurodė, kad pažįsta ieÅ¡kovÄ , vienoje sodo bendrijoje per 5 sklypus. Atskirai dėl atsakovų nebuvo bendrijos sprendimų, kad jie turi paÅ¡alinti objektus nuo kelio. Buvo visiems bendrijos nariams nurodymas. Pažįsta atsakovus. Negali pasakyti, ar atsakovai trukdo ieÅ¡kovui patekti į sklypÄ . Jis ten nevažinėja, nematė. IeÅ¡kinys atmestinas.Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas.

Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytÄ Å¾alÄ ir neatsako už žalÄ , kuriÄ sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai jÄ nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis). Dėl to reikalaujanti atlyginti žalÄ Å¡alis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimÄ pažeidė atsakovas arba kokiu bÅ«du jis asmeniÅ¡kai pažeidė bendrÄ atidumo ir rÅ«pestingumo pareigÄ .

Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės pagrindo, pasisakyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Baldenis“ v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-153/2008; 2013 m. spalio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D. J. v. R. C. , bylos Nr. 3K-3-525/2013; kt.).Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Pagal kasacinio teismo praktikÄ , faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant (duomenys neskelbtini) ir 185 straipsnius praktikÄ Lietuvos A. T. yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos A.

T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-11-02. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016; kt.). Ä®rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas turi įrodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ , o atsakovas privalo įrodyti savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį. Å aliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o Å¡alies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas pats pasirenka savo teisių gynimo bÅ«dÄ , reikÅ¡damas ieÅ¡kinio reikalavimÄ , nurodydamas jo faktinį pagrindÄ ir pateikdamas jį pagrindžiančius įrodymus.Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovui 1996-10-21 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P41/96-3343 pagrindu nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. 4154-2305-0037, esantis Vilniaus r. sav., Marijampolio sen., Kalvelių k., Kalvelių 1-oji g. 26 (b.l. 21-22).Pagal ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – NŽT Vilniaus skyrius) specialistai 2014-12-10 patikrino žemės sklypus, kadastro Nr. 4154/2305:37, Nr. 4154/2305:58, Nr. 4154/2305:57, Nr. 4154/2305:5600, esančius Vilniaus r. sav., Marijampolio sen., Kalvelių k., Kalvelių 1-oji g. 26, 15, 17, 19, bei Kalvelių 1-osios g. dalies, esančios prie minėtų žemės sklypų, užtvėrimo faktÄ ir surašė 2014-12-10 žemės naudojimo patikrinimo aktus Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-724 (R.

R.), Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-723 (Z. S.), Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-722 (M. A.), Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-721 (L. F.). Patikrinimo metu buvo tikrinami nurodyti žemės sklypai dalyvaujant jų savininkams. 2014-12-19 NŽT Vilniaus skyriaus raÅ¡te nurodoma, kad remiantis 2014-12-10 žemės naudojimo patikrinimo metu surinkta informacija nustatyti galimi administracinės teisės pažeidimai pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį. Taip pat nustatyta, kad Kalvelių 1-osios g. dalies, esančios greta minėtų žemės sklypų važiuojamosios dalies plotis kinta nuo 3,19 m iki 3,61 m (b. l. 9-10).Teismas turi pagrindÄ sutikti su atsakovų argumentais,kad patikrinimo metu,kas akivaizdu iÅ¡ nuotraukų(nuotraukos iÅ¡ NŽT Vilniaus skyriaus (b.l. 74-76),kurios darytos žiemos laiku ir leidžia matyti tik važinėtÄ kelio dalį),matomas ir nustatytas tik iÅ¡važinėtas,bet ne visas galimas kelio plotis.Tai įrodo,kad buvo važiuojama neprasilenkiant maÅ¡inoms(matomos tik dvi vėžės).Teismas gali daryti labiau tikėtinÄ prielaidÄ ir taip pat pasiremdamas liudytojų paaiÅ¡kinimais,kad ginčo kelias toks yra jau daugelį metų ir niekam dėl jo pločio nekilo jokių problemų ar buvo padaryta dėl to žala.Toks faktinis kelio ir važiuojamosios dalies plotis negali bÅ«ti laikomas atsakovų sukelta žala ieÅ¡kovui(deliktinė atsakomybė).Vilniaus rajono savivaldybės administracija ieÅ¡kovui raÅ¡tiÅ¡kame atsakyme nurodė, kad pagal Vilniaus rajono savivaldybės seniÅ«nijų vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių techninę inventorizacijÄ ginčo gatvė nepriklauso savivaldybei, o sprendžiama problema yra sodų bendrijos reikalas (b.l. 5).Atsakovas SB „Kalveliai“ byloje pateikė 2016-06-15 Kalvelių 1-osios gatvės matavimo aktÄ , kad SB „Kalveliai“ komisija, susidedanti iÅ¡ bendrijos pirmininko J.

AÅ kelovič ir bendrijos valdybos narių J. Č., V. B., atliko Kalvelių 1-osios gatvės, esančios prie sodo sklypų Nr. 37 R. R.), Nr. 56 (F. F.), Nr. 57 (M. A.), Nr. 58 (Z. S.), pločio matavimus ir nustatė, kad atstumas tarp sodo sklypų Nr. 37 ir 56, 38 ir 57, 39 ir 58 riboženklių sudaro 6,60 m; gatvės važiuojamosios dalies plotis tarp elektros linijų perdavimo stulpų ir vandentiekio vamzdžio prie sodo sklypų Nr. 37 ir 56, 38 ir 57, 39 ir 58 sudaro 4,70; žalioji zona prie sodo sklypų Nr. 56, 57 ir 58 yra už vandentiekio vamzdžio ir transporto judėjimui netrukdo (b.l. 68).Minėti įrodymai paneigia ieÅ¡kovo argumentus,kad atsakovai savo veiksmais sukėlė arba gali sukelti ieÅ¡kovui kokiÄ nors žalÄ dėl kelio pločio toje vietoje,kur iÅ¡kovas turi įvažiavimÄ Ä¯ savo sklypÄ .SB „Kalveliai“ planas (b.l.

29) nėra tas dokumentas,kurio pagrindu neginčijamai turi bÅ«ti nustatyta,kad bendrijos keliai privalo bÅ«ti 10 metrų pločio.Visi ieÅ¡kovo argumentai,susiję su Å¡iuo planu atmetami. Atsakovas L. F. byloje pateikė ginčo vietos fotonuotraukas (b.l. 34-35).Å ios nuotraukos paneigia ieÅ¡kovo argumentus,kad atsakovai kažkokiu bÅ«du pažeidžia ieÅ¡kovo interesus ir daro jam žalÄ ,o vandentiekio vamzdis nėra ieÅ¡kinio nagrinėjimo dalykas.IeÅ¡kovas netrukdomai gali įvažiuoti į savo sklypÄ (b.l.32,foto Nr.1,2).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, teikdamas, kad atsakovai savavaliÅ¡kai, pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ , dalyje sodininkų bendrijos gatvės neteisėtai iÅ¡plėtė savo sodo sklypus, nepateikė bÅ«tinų įrodymų pareikÅ¡tiems reikalavimams pagrįsti.

Kaip jau nurodyta aukščiau tarp faktinių bylos aplinkybių, Nacionalinės žemės tarnybos specialistai ieÅ¡kovo praÅ¡ymu 2014-12-10 patikrino atsakovų žemės sklypus, kadastro Nr. 4154/2305:58 (Z. S.), Nr. 4154/2305:57 (M. A.), Nr. 4154/2305:5600 (L. F.), esančius Vilniaus r. sav., Marijampolio sen., Kalvelių k., Kalvelių 1-oji g. 15, 17, 19, bei Kalvelių 1‑osios g. dalies, esančios prie minėtų žemės sklypų, galimÄ užtvėrimo faktÄ ir surašė 2014-12-10 Žemės naudojimo patikrinimo aktus Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-723, Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-722, Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-721.

Teismas sutinka su atsakovų argumentai, kad nei viename iš patikrinimo aktų nėra konstatuojama ar net užsimenama, kad kažkurie atsakovų objektai (krūmai, tvoros, vartai ir pan.) yra už atsakovų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ar kad atsakovų žemės sklypo ribos yra praplėstos. Patikrinimo akte Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-723 nurodyta, kad Z. S. žemės sklypas pietvakarių pusėje ribojasi su keliu (Kalvelių 1-oji g.); žemės sklypo pietvakarių ir šiaurės rytų pusėse pastatyti šiltnamiai; pietvakarių pusėje pastatyti metaliniai vartai bei gyvatvorė (b.l. 14).

Patikrinimo akte Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-722 nustatyta, kad M. A. žemės sklypas pietvakarių pusėje ribojasi su keliu (Kalvelių 1-oji g.); jos nurodyti ribÄ Å¾ymintys riboženkliai neatitinka nustatytų standartų; žemė sklypo pietvakarių pusėje auga krÅ«mai, kuriuos teigia ne ji sodinusi (b.l. 16). Patikrinimo akte Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-721 nurodyta, kad L. F. žemės sklypas pietvakarių pusėje ribojasi su keliu (Kalvelių 1-oji g.); Å¡iaurės rytų pusėje ribojasi su keliu (Kalvelių 4-oji g.); greta Kalvelių 4-osios g. yra sodininkų bendrijos tvora; savininko nurodyti žemės sklypo ribÄ Å¾ymintys riboženkliai neatitinka standartų (b.l. 18).

IÅ¡ nurodytų specialistų konstatuotų aplinkybių negalima daryti iÅ¡vados, kad atsakovai iÅ¡plėtė savo žemės sklypus ir tuo pažeidė ieÅ¡kovo interesus,sukėlė jam žalÄ . IeÅ¡kovas teisme paaiÅ¡kino, kad patekti į žemė sklypÄ jam trukdo gelžbetonio stulpas, esantis tarp atsakovų L. F. ir M. A. sklypų, tačiau nežino kam tas stulpas priklauso. Tik mano, kad F..Teismas turi pagrindÄ konstatuoti,kad minėtas stulpas netrukdo ieÅ¡kovui patekti į savo sklypÄ .Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad „Mėgėjų sodo teritorija turi bÅ«ti tvarkoma taip, kad prireikus į jÄ galėtų patekti atlikdami pareigas prieÅ¡gaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai.

Mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių (gatvių juostų) minimalus plotis negali būti mažesnis kaip 4,5 m ir gali sutapti su važiuojamosios dalies pločiu.“ Dėl ieškovo nurodytų aplinkybių, jog 2014 metai ieškovo sodo sklype buvo kilęs gaisras, o į gaisravietę atvykęs priešgaisrinės automobilis-cisterna dėl neteisėtai užimtos gatvės dalies, negalėjo laiku patekti į gaisravietę pasisakytina analogiškai, kad šių aplinkybių ieškovas vėl nepagrindžia jokiais įrodymais.

IeÅ¡kovas taip pat nenurodo pagrįstų priežasčių, kodėl tokių įrodymų negalėjo pateikti. Tarp Å¡alių kilęs ginčas, kurį sprendžia teismas ir įrodinėti yra Å¡alių pareiga. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobÅ«džio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos A. T. 2015-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).Å iuo atveju ieÅ¡kovo iÅ¡kviestas liudytojas paneigė jo paties paaiÅ¡kinimÄ ,kad atsakovai buvo įpareigoti paÅ¡alinti savo sodinius nuo kelio.Tai paneigė ir bendrijos atstovas.Atsižvelgiantį į nurodytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovas neįrodė savo pareikÅ¡tų reikalavimų atsakovams pagrįstumo, ieÅ¡kinys atmestinas.IeÅ¡kovas R.

R. 50 proc. buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl už pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį sumokėjo 20,00 Eur žyminį mokestį (b.l. 2, 23). IeÅ¡kovui byloje suteiktos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma yra 196,86 Eur (b.l. 67). Kadangi ieÅ¡kinys atmetamas pilnai, ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos.Atsakovai L. F., Z. S., M. A. bylos nagrinėjimo metu patyrė kiekvienas po 100,00 Eur teisinių paslaugų iÅ¡laidų (viso 300,00 Eur) (b. l. 40-43). Å ios iÅ¡laidos jiems priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).Remiantis iÅ¡dėstytu ir vadovaujantis LR CPK 88,93,98,177, 183, 185, 259-269, 270 str., teismasn u s p r e n d ė : ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R.

R. (a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam iÅ¡ atsakovų-L. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) Z. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 100,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .                      Teisėjas                                                                                    Vilmantas Ambrulevičius