c42bf094-84f0-47bd-a64b-7ae0bfc73e01 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-3333-821/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00537-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau - ir LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 1000 EUR neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1-2) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014-12-04 iki 2015-01-23 buvo apribota jo laisvė pažeidžiant galiojančius teisės aktus.

Kamerose, kurių plotas 6-8 kv. m. buvo kalinamas su keturiais ir daugiau asmenų. LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis (pelėsis, drėgmė, Å¡altis, nehigieniÅ¡ka, stinga privatumo, patiriama nuolatinė įtampa). Dėl neteisėtų valdžios institucijos veikimo (neveikimo) patyrė didelį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , jaučia padidėjusiÄ baimę visuomenei, o dėl to sumažėjo bendravimo galimybės. PatirtÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas vertina 1000 EUR.Lietuvos valstybę atstovaujantis LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimu (b. l. 6-11) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2014-12-04 iki 2015-01-23 (perkeltas į 1 sekcijÄ ). Atsakovės atstovas taip pat pateikė duomenis kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiÅ¡kėju.Nurodė, kad 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų direktoriaus įsakymu V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. Laikotarpiais nuo 2014-12-04 iki 2014-12-10 ir nuo 2014-12-12 iki 2015-01-23 vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus.

Neatitiko 2014-12-11. PaaiÅ¡kino, kad asmenys gyvendami sekcijose, turi galimybę laisvai judėti visame lokaliniame sektoriuje, dienos metu gali iÅ¡eiti net į laukÄ . Taip pat gali bendrauti su kitais nuteistaisiais, lankyti sporto salę, kompiuterių klasę.Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimÄ . Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Tačiau skaičius nuolat virÅ¡ijamas ir gali siekti virÅ¡ 1000 asmenų. DidžiausiÄ dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nuteistieji, kurie įstaigoje palikti atlikti Å«kio darbus. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ .Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už tvarkÄ kamerose atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius. Siekdamas palaikyti Å¡varÄ LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs sutartį su bendrove, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ , profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji dažnai patys piktybiÅ¡kai niokoja ir gadina kamerose esantį turtÄ , todėl dažnai vėl tenka daryti pakartotinį remontÄ . Atsakovės atstovas taip pat pateikė duomenis apie kamerų ir sanitarinių mazgų įrengimÄ . PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.Pažymėjo, kad skundas grindžiamas pareiÅ¡kėjo samprotavimais, nusiskundimai bendro pobÅ«džio. PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ laikytinas nepagrįstu, siekiant nesÄ Å¾iningai pasipelnyti valstybės sÄ skaita. PareiÅ¡kėjas neįrodė žalos atsiradimo, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla. Atsakovės atstovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2,64 EUR su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų.

Å alys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 44-46). Ä® teismo posėdį Å¡alims neatvykus, 2016-08-24 nutartimi bylÄ nutarta nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (b. l. 47). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo (suėmimo vykdymo) sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, laikotarpiu nuo 2014-12-04 iki 2015-01-23 (toliau – ir Ginčo laikotarpis).

IÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2014-12-04 ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 122, plotas -7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2014-12-05 perkeltas į kamerÄ Nr. 253, plotas — 34,43 kv. m. (9 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 253 pareiÅ¡kėjas laikytas iki 2014-12-11 (nuo 2014-12-06 iki 2014-12-10 kameroje buvo 9 asmenys, 2014-12-11 – 10 asmenų). 2014-12-12 pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 398, kurios plotas - 32,33 kv. m. (1 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2015-01-15 (laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 1 iki 4). 2015-01-16 perkeltas į kamerÄ Nr. 397, plotas - 20,14 kv. m. (1 asmuo kameroje).

Kameroje Nr. 397 buvo laikomas iki 2014-01-22 (laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 3 iki 4 ). 2015-01-23 perkeltas į 1-Ä jÄ sekcijÄ , t. y. bendrabučio tipo patalpÄ , kurioje paliekami nuteistieji atliko Å«kio darbus, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnį. Sekcijos plotas 105,14 kv. m., joje buvo 16 asmenų. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1222/2013).Nuo 2010 m. gegužės 14 d.

įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Ginčo laikotarpiu (2014-12-04 – 2015-01-23) LukiÅ¡kių TI-K buvo laikytas 50 dienų, iÅ¡ jų minimalus kameros plotas tenkantis vienam asmeniui pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas vienÄ dienÄ , t. y. 2014-12-11 pareiÅ¡kėjui teko 3,44 kv. m.

Kitomis dienomis vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios kameros plotas nebuvo pažeistas. Taip pat pažymėtina, kad 2014-12-12, 2014-12-15 ir 2015-01-16 pareiÅ¡kėjas kamerose Nr. 398 ir 397 buvo laikytas vienas ir jam teko 20,14 kv. m. – 32,33 kv. m. ploto. Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sÄ lygų aspektais – kameros oro temperatÅ«ra, vėdinimu, apÅ¡vietimu, sanitarine įranga, higiena, ir kt.

Daugelį Å¡ių klausimų ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo pelėsio, drėgna, Å¡alta, nehigieniÅ¡kos gyvenimo sÄ lygos. Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Kamerose turi būti įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (Higienos norma HN 76:2010 22 punktas). Laisvės atėmimo (kardomojo kalinimo) vietų gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro santykinę drėgmę ir oro judėjimo greitį nustato Higienos normos HN 76:2010 26 punktas. Pagal šio punkto nuostatas, santykinė oro drėgmė šiltuoju metu laiku turėtų būti 35-65 proc., oro judėjimo greitis 0,15-0,25 proc., šaltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė neturi viršyti – 35-60 proc., oro judėjimo greitis – 0,05 -0,15 proc.

Kameros temperatūra šiltuoju metų laiku turėtų būti 18-28 ?C, šaltuoju metų periodu - 18-22 ?C. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta - 200 lx (Higienos norma HN 76:2010 22 punktas). Higienos normos HN 76:2010 56, 60 punktai įpareigoja, laisvės atėmimo įstaigas užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir kitų buitinių parazitų, ant kamerų sienų ir lubų nebūtų pelėsio. Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs (HN 76:2010 28, 54 punktai).

Iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K ar jam artimais laikotarpiais, b. l. 19-47), nustatyta, kad kameroje Nr. 398 buvo nelygios grindys, dėl to jos negalėjo būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (b. l. 20-21, 28-29, 30-31). Kameroje Nr. 397 vietomis buvo nubyrėję dažai ir tinkas, sienų paviršius netinkamas lengvam valymui, vietomis nebuvo grindų dangos, ant sienų nustatyta pelėsio požymių, nešvarūs langai (b. l. 32-42, 43-44, 45-46).

Kamerų langai pritaikyti natÅ«raliam vėdinimui (b. l. 19, ). Ginčui aktualiu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K dėl dezinfekcijos ir deratizacijos darbų atlikimo buvo sudaręs sutartis su bendrovėmis teikiančiomis tokio pobÅ«džio paslaugas, atlikti darbai registruojami (b. l. 19, 48-54). Patikrinimo metu apÅ¡vietimo ir temperatÅ«ros rodikliai atitiko teisės aktų reikalavimus (b. l. 20-21, 32-33), kitų higienos normų pažeidimų nenustatyta. Vertinant pareiÅ¡kėjo nurodytų pagrįstumÄ reikÅ¡minga ir tai, kad pareiÅ¡kėjas skundais ar praÅ¡ymais dėl netinkamų jo laikymo sÄ lygų į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ nesikreipė.

PareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K direktoriui buvo pateikęs tik praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti pažymÄ apie bausmės atlikimÄ (b. l. 16-18). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenimis, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos ne visada atitiko Higienos normos HN 76:2010 26, 54 ir 56 punktų reikalavimus. Objektyvių duomenų, patvirtinančių kitus higienos normos pažeidimus byloje nėra.Grįsdamas reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjas teigia, kad jam stigo privatumo, tačiau Å¡ių aplinkybių plačiau nedetalizavo, nenurodė, kaip konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis trÅ«ko privatumo.

Pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimÄ yra saistomas administracinio ginčo ribų ir negali priimti sprendimo dėl reikalavimų, kurių pareiÅ¡kėjas nebuvo pareiÅ¡kęs, t. y. negali vertinti atsakovės atstovo galimai buvusių neteisėtų veiksmų dėl nenurodytų ar nekonkretizuotų, aiÅ¡kiai neapibrėžtų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, teismas privatumo stygiaus dėl kitų aplinkybių, nei aiÅ¡kiai įvardinta skunde (minimalaus ploto trÅ«kumo tenkančio vienam asmeniui, higienos reikalavimų pažeidimų), nevertina ir dėl to nepasisako.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė.

Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., 2001-04-21 sprendimas byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95). Atsižvelgdamas į nurodytÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , konstatuotina, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, tokiu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. kalinimo netinkamomis sÄ lygomis trukmę, jo fizinį ir psichinį poveikį, nukentėjusiojo lytį, amžių bei jo sveikatos bÅ«klę.

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Nr. A822-1427/2013, Nr. A822-1395/2013). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikytas 50 dienų, iÅ¡ jų 1 dienÄ (2014-12-11) jam nebuvo užtikrintinas teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas. Asmeninės erdvės plotas pažeistas nežymiai (pareiÅ¡kėjui 2014-12-11 teko 0,16 kv. m. mažiau nei nustatyta teisės aktuose). SekančiÄ dienÄ (2014-12-12) pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į 32,33 kv. m. dydžio kamerÄ Nr. 398, kurioje laikytas vienas, tokiu bÅ«du kompensuojant erdvės ir privatumo trÅ«kumÄ .

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas itin trumpÄ laikÄ (vienÄ dienÄ ) nėra pakankamas pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos ne visada atitiko Higienos normos HN 76:2010 26, 54 ir 56 punktų. Higienos normų pažeidimai gana nežymÅ«s, tokiomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas buvo laikytas neilgÄ laikotarpį. PareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje neįrodinėjo aplinkybės, kad netinkamos jo laikymo sÄ lygos bÅ«tų sukėlusios sveikatos sutrikimus.

Jokių kitų duomenų apie savo fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Ä®vertinus nurodytų aplinkybių visumÄ , pažeidimo pobÅ«dį, jo trukmę bei intensyvumÄ , nenustačius kitų pareiÅ¡kėjo padėtį apsunkinusių aplinkybių ar sveikatos sutrikimų, susijusių su pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygomis LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai ar dvasiniai iÅ¡gyvenimai nebuvo tokio sunkaus pobÅ«džio, jog galėtų bÅ«ti įvertinti pinigais.

Å iuo atveju teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcijos forma pareiÅ¡kėjui. Atsakovės atstovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2,64 EUR dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidų. PraÅ¡ymas grindžiamas tuo, kad vykdydamas teismo nutartį LukiÅ¡kių TI-K buvo įpareigotas pateikti su ginču susijusiÄ medžiagÄ dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių, kuriÄ sudaro 44 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, už vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimÄ nustatytinas 0,06 EUR (0,22 Lt).

LukiÅ¡kių TI-K realiai patirtos iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra 2,64 EUR (44 x 0,06). Teismo vertinimu, atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas iÅ¡laidas. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad Å¡i Tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.

PareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio 3 dalyje (redakcija iki 2016-07-01). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje teismo praktikoje laikosi pozicijos, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .

Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovės atstovo praÅ¡ymas priteisti patirtas iÅ¡laidas netenkinamas.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsniu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo A.

B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo A. B. teisė bÅ«ti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis buvo pažeista.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                 Iveta Pelienė